- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-29
- Bylos Nr.
- AN2-91-951/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00056-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis, Dalius Vaičiulis Šiaulius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. A. P. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos (toliau – Institucijos) 2023 m. sausio 20 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2022 m. rugsėjo 1 d. 12 val. 34 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus važiavimo atstumo, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Iš įvykio vietos nuvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), reikalavimus, nepranešęs apie eismo įvykį policijai. Eismo įvykio metu apgadintas kitas automobilis, automobilio savininkui padaryta turtinė žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-11-14532-22. Tokiais savo veiksmais A. P. pažeidė KET 14, 222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
2. Šiuo nutarimu A. P. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 10 Eur bauda, už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 1 550 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. P. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 550 Eur bauda.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu administracine tvarka nubausto A. P. įgaliotas atstovas advokatas Dalius Vaičiulis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė skundą, prašydamas pakeisti Institucijos 2023 m. sausio 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį A. P. nutraukti, nesant nusižengimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi A. P. įgalioto atstovo advokato Daliaus Vaičiulio skundas netenkintas ir Institucijos 2023 m. sausio 20 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
5. Apeliaciniu skundu A. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir skundą tenkinti pilna apimtimi.
5.1. Teigia, kad teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes. Nurodo, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką galima padaryti tik tiesiogine tyčia ir kaltė negali būti grindžiama abejones keliančiais faktais. Teigia, kad byloje nenustatyta tinkama veikos kvalifikacija. Nurodo, jog jis neneigia ir nevengia fakto, kad išties buvo įvykis ir, atvykus policijos pareigūnams, buvo įvykio vietoje. Tai patvirtina ir faktas, jog, surašius protokolą, jis ant jo pasirašė ir pats akcentavo, jog iš įvykio vietos nesišalino, o 2022-09-01 pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jis, atvykus policijai, buvo įvykio vietoje, teikė paaiškinimus, jog atsitrenkęs į automobilį „Jeep“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pavažiavęs, tačiau grįžo į įvykio vietą, kadangi nukentėjusio automobilio savininko nebuvo, norėjo palikti savo duomenis. Taigi, jis bet kuriuo atveju buvo įvykio vietoje ir neapsunkino tyrimo aplinkybių. Teigia, kad tokia situacija įrodo, jog jis išties atsakingas už eismo įvykį, bet jo veika neturi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymių. Dėl to, mano, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį jo atžvilgiu buvo vykdyta nepagrįstai, jis atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, todėl nutarimas jo atžvilgiu dėl šio nusižengimo turi būti panaikintas.
5.2. Atkreipia dėmesį, kad teismo išvada, jog jis pasišalino iš įvykio vietos vengdamas atsakomybės ir grįžo ne savo valia, o dėl liudytojų ir pamesto numerio, yra nepagrįsta, nes patys liudytojai nurodė, kad, jų vertinimu, atstumas nuo stebėtos įvykio vietos nebuvo mažas, todėl pagrindo, teigti, kad jis girdėjo ir privalėjo matyti ar girdėti šaukiantį liudytoją, nebuvo, juolab, kad buvo pripažinta, jog jis laikinai buvo dingęs iš matymo lauko, tokiu būdu nieko neverčiamas grįžo atgal. Nurodo, jog liudytojai pripažino, kad jis prašė nekviesti policijos, tai reiškė tuo metu jo buvusį įsitikinimą, kad policijai nėra pranešta, yra sąlygos tartis su nukentėjusiu asmeniu pildant įvykio deklaraciją, kadangi turėjo galiojantį civilinės atsakomybės draudimą. Taip pat nurodo, kad liudytojai patvirtino, jog dar be pareigūnų jis tvirtino, kad nebėgo iš įvykio vietos, tas pats buvo nurodyta ir ant pareigūnų surašyto protokolo, nežinodamas apie iškviestą policiją, jis grįžo į įvykio vietą. Teigia, jog patirtas šokas, jo sveikatos būklė lėmė tai, kad jis išsyk priėmė neteisingą sprendimą, tačiau greitai apsigalvojęs grįžo į vietą, todėl, mano, jog nebebuvo pagrindo kelti jo atsakomybės už pasišalinimą klausimo, kai policijos pareigūnai be jokių problemų jį rado, apklausė, net laikinai buvo uždarę į tarnybinę mašiną. Teigia, kad jis, kaip įvykio kaltininkas, iškart buvo žinomas, visą situaciją paaiškino, neneigė sukėlęs eismo įvykį, todėl traukimas atsakomybėn už trumpalaikį pavažiavimą nuo įvykio vietos, kai iškart į ją grįžo, nėra pateisinamas ir neatitinka teisingumo ir protingumo principų.
Atsiliepimas
6. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo A. P. apeliacinio skundo netenkinti, nes apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo skundo argumentus, įvertino visas skunde nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, pagrįstai netenkino A. P. atstovo skundo. Taip pat nurodo, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų A. P. kaltei dėl padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, konstatuoti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. kaltės pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį neginčija, tik nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, tvirtina, kad jis tyčia nepasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Taigi, apeliantas nesutinka su Institucijos bei apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
8. Skundžiamu Institucijos nutarimu A. P. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, apgadinęs kitą transporto priemonę, t. y. padaręs eismo įvykį, pažeisdamas KET reikalavimus, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, nuvažiuodamas, pasišalino iš įvykio vietos.
9. Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
10. Byloje nustatyta, kad ir pats apeliantas pripažįsta, jog įvykio metu jis vairavo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kad automobiliu atsitrenkė į aikštelėje stovintį automobilį „Jeep“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Taigi, byloje nustatyta, kad įvyko eismo įvykis, su kuriuo susijęs apeliantas.
11. Įvykus eismo įvykiui, su juo susiję eismo dalyviai privalo laikytis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnyje nustatytų reikalavimų: 1) nedelsdami sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti. Analogiškos eismo dalyvio pareigos nurodomos ir KET XXIX skyriuje – įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka (KET 219.1 punktas); pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (KET 219.2 punktas); su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti (KET 221 punktas). KET 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Kartu pažymėtina, kad KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis.
12. Taigi, tiek pagal Saugaus eismo įstatymo nuostatas, tiek pagal KET, kurias vairuotojas privalo išmanyti, eismo dalyvio, susijusio su eismo įvykiu, pareiga yra pasilikti eismo įvykio vietoje. KET nustato tik kelias šios pareigos išimtis, t. y., kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba kai turi būti suteikta pirmoji pagalba eismo dalyviui ar kitam nukentėjusiam asmeniui (KET 219.4 punktas), ir, kaip jau nurodyta, KET 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
13. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius, pažymėtina, jog šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y., pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-11303/2018, 2AT-50-303/2018, 2AT-55-648/2020).
14. Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies, subjektyvių (vidinių, psichinių) administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-7-29-746/2015, 2AT-34-507/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
15. Pats apeliantas pripažįsta, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau tvirtina, jog iš įvykio vietos nepasišalino tyčia. Iš karto po įvykio A. P. paaiškinime nurodė, kad jis, nesuvaldęs savo automobilio, atsitrenkė į stovintį automobilį „Jeep“, nuo šoko po eismo įvykio pavažiavo truputį į priekį ir, supratęs, jog padarė avariją, grįžo atgal į eismo įvykio vietą, už valytuvo užkišo „(duomenys neskelbtini)“ kortelę, kurioje yra jo duomenys, tada priėjo nepažįstami asmenys, automobilio savininkė ir iškvietė policiją. Pirmosios instancijos teisme apeliantas jau teigė, kad dėl sulaužytos rankos sunkiai perjungdamas pavarų svirtį netyčia kliudė stovintį automobilį, smūgis nebuvo stiprus, po įvykio nesustojo dėl ištikto šoko, truputį pavažiavęs į priekį – apie 3 metrus, automobilį apsuko ir grįžo, norėdamas palikti savo įmonės kortelę, nes suprato, jog kliudė automobilį ir dėl šoko šalinasi iš įvykio vietos, užkišęs kortelę už valytuvo, pamatė nukritusį savo automobilio valstybinį numerį. Vertinant paties apelianto paaiškinimus, matyti, kad jie nenuoseklūs, prieštaringi, apeliantas keitė savo poziciją ne tik dėl eismo įvykio metu nukritusių valstybinių numerių (pvz., nurodė, jog nukritusį valstybinį numerį pastebėjo jau išlipęs iš automobilio; vėliau teigė, kad, užkišęs kortelę ir atsigręžęs atgal, pamatė automobilio valstybinį numerį; nepamena, ar po eismo įvykio liko jo valstybinis numeris; nepamena, bet, jei liudytojas sako, tada buvo nukritęs automobilio valstybinis numeris, bet ne dėl jo grįžo atgal), bet skirtingai aiškino aplinkybes ir dėl to, kodėl įvyko eismo įvykis (pvz., paaiškinime nurodė, kad nesuvaldė automobilio, o teisme teigė, jog perjungdamas pavarų svirtį užsižiūrėjo į programėlę planšetėje). Be to, apelianto parodymus, kad įvykio metu smūgis į kitą automobilį nebuvo stiprus, paneigia byloje esantys duomenys apie automobiliui „Jeep“ padarytus sugadinimus, kurie žymūs ir akivaizdžiai matomi. Pažymėtina ir tai, jog apelianto versijos, kad jis už automobilio valytuvo užkišo savo įmonės vizitinę kortelę, kurioje yra nurodyti visi jo duomenys, nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Liudytojai G. T. ir K. P. nurodė, kad jokia kortelė nebuvo užkišta. Įvykio vietoje darytose fotonuotraukose, kuriose užfiksuotas nukentėjusiosios apgadintas automobilis, jokia vizitinė kortelė už valytuvo taip pat nestebima. Be to, paminėtina, kad vizitinės kortelės palikimas nelaikytinas tinkamu nukentėjusiojo informavimu apie eismo įvykį.
16. Nors A. P. ir pripažįsta kaltę, kad jis sukėlė eismo įvykį, t. y. apgadino kitą transporto priemonę, tvirtino, kad iš eismo įvykio vietos nepasišalino tyčia, tačiau tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus paneigia liudytojų G. T. ir K. P. parodymai.
17. Liudytojai G. T. ir K. P. teisme parodė, kad jie, stovėdami 50 metrų atstumu nuo nukentėjusiosios automobilio „Jeep“, matė, kaip į jos automobilį atsitrenkė automobilis „BMW“, kad automobilio „BMW“ vairuotojas automobilį atitraukė 1-2 metrus atgal ir išsitiesinęs nuvažiavo iš aikštelės pro vartus į (duomenys neskelbtini) gatvę, kad jie iš karto pradėjo šaukti vairuotojui, jog sustotų, kad kvies policiją, jog jis pametė automobilio valstybinį numerį, po to matė, kaip automobilio „BMW“ vairuotojas, išvažiavęs iš aikštelės, už 100-300 metrų (duomenys neskelbtini) gatvėje apsisuko ir grįžo atgal į aikštelę, prašė nekviesti policijos. Tokius liudytojų G. T. ir K. P. parodymus patvirtina nukentėjusiosios D. P. paaiškinimas įvykio vietoje policijos pareigūnams bei jos parodymai apylinkės teisme, kad klientas, kuris matė įvykį, sakė, jog žmogus pristabdė ir norėjo pabėgti, kad prie jos buvo skambinama policijai dėl tokio asmens elgesio, matė už 9 metrų nuo jos automobilio nukritusį automobilio valstybinį numerį, nebuvo jokios kalbos apie deklaracijos pildymą. G. T. ir K. P. parodymus patvirtina ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų E. K., E. V. parodymai bei E. K. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, liudytojo G. T. pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas nukentėjusiosios apgadintas automobilis ir ant važiuojamosios dalies besimėtantis valstybinis numeris. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojai G. T. ir K. P. matė visą eismo įvykį, kurį sukėlė apeliantas, jų parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, atsižvelgiant ir į tai, kad byloje nenustatytos objektyvios aplinkybės, leidžiančios manyti, jog liudytojai G. T. ir K. P. yra suinteresuoti bylos baigtimi ar apkalba apeliantą, daroma išvada, kad minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir jais netikėti teismas neturi pagrindo. Be to, liudytojų parodymai apie eismo įvykį sukėlusio automobilio nuvažiavimą iš įvykio vietos ir sugrįžimą iš esmės sutampa su paties apelianto A. P. paaiškinimais. Sugretinus liudytojų G. T., K. P. parodymus apie eismo įvykį sukėlusio automobilio nuvažiuotą atstumą ir grįžimą į įvykio vietą su paties apelianto parodymais bei liudytojo G. T. pateikta fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas ant važiuojamosios dalies besimėtantis automobilio valstybinis numeris, matyti, kad automobilio valstybinis numeris mėtosi žymiai toliau nuo įvykio vietos, o tai paneigia apelianto paaiškinimus, jog jis nuo įvykio vietos nuvažiavo tik 3 metrus ir apsisukęs grįžo, bei patvirtina liudytojų G. T. ir K. P. parodymus, kad eismo įvykį sukėlęs vairuotojas buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės į (duomenys neskelbtini) gatvę.
18. Įvertinus tai, jog apelianto parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, o, priešingai, liudytojų G. T. ir K. P. parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, atsižvelgus į tai, kad apeliantas iš karto po sukelto eismo įvykio nedelsdamas nepranešė nei nukentėjusiajai apie padarytą žalą jos automobiliui, nei policijai, o nuvažiavo iš įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad tai jis padarė nesilaikydamas KET reikalavimų.
19. Nors apeliantas teigia, jog jis iš eismo įvykio vietos tyčia nepasišalino, kad į ją iš karto sugrįžo praėjus šokui, tačiau tokį A. P. aiškinimą paneigia liudytojų G. T. ir K. P. parodymai. Liudytojai G. T. ir K. P. parodė, kad matė, kaip A. P. atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį, atitraukė savo automobilį ir išsitiesinęs nuvažiavo, kad jie iš karto pribėgo prie apgadinto automobilio, bėgdami šaukė vairuotojui sustoti, šaukė, kad kvies policiją, kad jis pametė automobilio numerį, o K. P. buvo sustojęs ant važiuojamosios dalies, kad vairuotojas jį matytų. Liudytojai taipogi nurodė, kad vairuotojas nuvažiuodamas juos matė ir girdėjo, nes vairuotojas sustabdė automobilį ir apsisukęs grįžo į įvykio vietą. Kaip jau minėta, netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie nuoseklūs ir juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, A. P. atliktų veiksmų seka – automobilio atitraukimas po atsitrenkimo, nuvažiavimas, sustojimas ir apsisukimas grįžtant į įvykio vietą – patvirtina, jog A. P. ne tik suvokė, kad jis sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į kitą transporto priemonę, bet ir tyčia pasišalino, nuvažiuodamas iš įvykio vietos, taip pakeisdamas eismo įvykyje dalyvavusios savo transporto priemonės padėtį, apsunkindamas nustatyti tikslias įvykio aplinkybes, tokiu elgesiu parodydamas abejingumą kilusiems padariniams. Sutiktina, kad A. P. įvykio metu galėjo patirti stresą, nes įvykio liudininkams jis atrodė neblaivus, kai neblaivumas jam nustatytas nebuvo, policijos pareigūno E. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog, bendraujant su asmeniu (A. P.), jis buvo pasimetęs, tačiau pastebėtina, kad aptarti apelianto veiksmai bei jo aiškinimas teisme, jog praėjus šokui nuo atsitrenkimo į kitą transporto priemonę, t. y. apie pusei minutės, jis suprato, kad padarė avariją ir šalinasi iš įvykio vietos, dėl to grįžo atgal, bei apelianto, kaip vairuotojo, patirtis (duomenys apie jo ankstesnius baustumus), aplinkybė, kad apeliantas įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, paneigia A. P. versiją, jog iš įvykio vietos jis iš karto išvažiavo išimtinai dėl patirto streso. Priešingai, tai patvirtina apelianto siekį išvengti gresiančios administracinės atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio ir svetimo turto apgadinimo, ypač įvertinant tą aplinkybę, jog asmuo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, nes ši jam buvo atimta, kas akivaizdu, jog būtų lėmę apsunkintą eismo įvykio deklaracijos pildymą, o tuo pačiu ir baimę dėl policijos pareigūnų kvietimo. Be to, patirtas stresas nelaikytinas aplinkybe, šalinančia A. P. atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. Tai, kad apeliantas iki policijos atvykimo grįžo į eismo, su kuriuo jis susijęs, vietą, nevengė atsakomybės už padarytą eismo įvykį, nešalina jo atsakomybės už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nes, kaip nurodė pats A. P., jis žino įstatymų reikalavimus, kuriuos jis, kaip vairuotojas, privalo vykdyti. Be to, pastebėtina, kad pats apeliantas apylinkės teisme pripažino, jog jis į įvykio vietą sugrįžo supratęs, kad jis šalinasi iš įvykio vietos. Visuma paminėtų aplinkybių įrodo, kad A. P., nesilaikydamas KET 222 punkto reikalavimų, tyčia pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, apie eismo įvykį nepranešdamas policijai. Dėl to Institucija bei apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. P. veiksmuose yra nustatyti visi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo objektyvieji bei subjektyvieji požymiai, todėl apeliantas pagrįstai nubaustas už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad A. P. už jo padarytą nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda būtų aiškiai per griežta, neatitiktų pažeidėjo asmenybės. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas vairuotojui užtraukia baudą nuo 1 100 iki 2 000 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – baudą nuo 2 000 iki 2 600 Eur. Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, jog A. P. už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą bauda paskirta neįvertinus to, kad įvykio metu apeliantas neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tačiau, bylą nagrinėjant tik pagal paties administracine tvarka nubausto asmens apeliacinį skundą ir nesant Institucijos skundo, paduoto apelianto padėtį bloginančiais pagrindais, A. P. paskirta nuobauda – 1550 Eur, nekeičiama.
21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakankamai motyvuota, todėl naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.