Kauno apygardos teismo nutartis, 2S-294-254/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-08
Bylos Nr.: 2S-294-254/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-02061-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalė Burdulienė

Civilinė byla Nr. 2S-294-254/2022Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02061-2021-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.14.4.; 3.3.2.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rimpava“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rimpava“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo – antstolis N. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja bankrutavusi UAB „Rimpava“ (toliau ir – pareiškėja) 2021 m. gruodžio 6 d. skundu kreipėsi į antstolio kontorą, prašydama atšaukti 2021 m. gruodžio 3 d. patvarkymą dėl skolininko lėšų ir turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto ir panaikinti įmonės turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Skunde nurodyta, jog 2021 m. gruodžio 3 d. pareiškėja gavo „Patvarkymą dėl skolininko lėšų ir turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto“, kuriame įmonė įpareigojama „per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti detalius duomenis apie tai, ar pas Jus yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar privalote išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitą turtą“, taip pat antstolis areštuoja 2 899,23 Eur įmonės atsiskaitomojoje sąskaitoje esančių lėšų ir įpareigoja tas lėšas „nedelsiant pervesti į skolininko sąskaitą“, tai yra de fakto pradeda šių lėšų išieškojimo procesą iš bankrutavusios įmonės jos skolininko naudai. Pareiškėjos administratoriaus nuomone, tik dėl antstoliui vienam žinomų priežasčių jis nutarė areštuoti ir įpareigoti įmonę skolininkui skubiai išmokėti 2 899,23 Eur sumą, į kurią įeina nežinia iš kur atsiradusi 2 604 Eur skola, nežinia nuo kokios sumos, už kokį laikotarpį, kokiu procentu ir kokiu pagrindu apskaičiuotos 9,41 Eur palūkanos ir 285,82 Eur vykdymo išlaidos, nors niekas antstolio nėra įgaliojęs išieškoti lėšas iš BUAB „Rimpava“ sąskaitos ar joms taikyti kokias nors laikinąsias apsaugos priemones. Įmonė yra bankrutavusi ir jos bankroto procedūrą reguliuoja ĮBĮ, kuris įsakmiai nustato įmonės atsiskaitymo už jos prievoles tvarką. Vadovaujantis šiuo įstatymu, atsiskaitoma tik su asmenimis, įtrauktais į kreditorių sąrašą, o atsiskaitymas su kuo nors be eilės, ko reikalauja antstolis, pažeistų kitų kreditorių teises. Taip pat atsiskaitymus sutrikdytų ir antstolio panaudotos apsaugos priemonės bankrutavusios įmonės turtui. 2021 m. lapkričio 8 d. raštu antstoliui įmonė nurodė, kad neatsisako apmokėti šios skolos, ieško galimybių tai padaryti kaip galima greičiau ir nepažeidžiant kitų kreditorių teisių, tačiau pasirengusi tai daryti tik vadovaujantis jos veiklą reguliuojančiais įstatymais, todėl antstolio 2021 m. gruodžio 3 d. patvarkymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl atšauktinas.

2. Antstolis 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymu Nr. S-21-165-41793 atsisakė patenkinti pareiškėjos, kuri vienoje vykdomojoje byloje tuo pačiu yra išieškotoja, skundą ir jį su vykdomosiomis bylomis persiuntė teismui. Antstolis nurodė, kad: skunde nėra nurodyti skundžiamo patvarkymo, vykdomųjų bylų numeriai ir dalyvaujantys byloje asmenys; pareiškėja klaidingai nurodo, kad antstolis areštuoja 2 899,23 Eur įmonės atsiskaitomojoje sąskaitoje esančių lėšų <...>, tai yra, de fakto, pradeda šių lėšų išieškojimo procesą iš bankrutavusios įmonės jos skolininko atžvilgiu“ ir samprotauja, kaip iš jos turėtų būti vykdomas išieškojimas. Pažymėjo, kad antstolis jokių vykdomųjų dokumentų pareiškėjos atžvilgiu nevykdo ir jokių procesinių veiksmų, susijusių su neva jos sąskaitoje esančių 2 899,23 Eur lėšų areštu ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, neatliko. Antstolis vykdo vykdomuosius dokumentus dėl skundžiamame patvarkyme nurodytų išieškotinų sumų ne pareiškėjos, o skolininko R. G. atžvilgiu, todėl procesinius veiksmus, susijusius su skolininko R. G. turtinių teisių areštu, atliko pagrįstai ir teisėtai. Nors pareiškėja nurodo, kad neturi jokio skolininko turto nei jo piniginių lėšų, tačiau patvirtina, kad teismo yra įpareigota apmokėti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skunde pati patvirtino skolininko turtinę teisę pagal skundžiamame patvarkyme nurodytą teismo sprendimą ir atitinkamą savo prievolę, susijusią su piniginėmis išmokomis. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti (atšaukti) skundžiamą patvarkymą, nes iš atitinkamos skolininko reikalavimo teisės, susijusios su piniginėmis išmokomis, gali ir turi būti išieškoma, o areštas yra taikomas ir būsimoms išmokoms. Skundžiamu patvarkymu yra areštuotos ne bet kokios, o tik skolininkui R. G. išmokėtinos lėšos išieškotinoms sumoms nurodytose vykdomosiose bylose padengti. Šią teismo nutartį bankroto administratorius turi ir turėjo vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka ir, kai jam atsirastų pagrindas atlikti išmokėjimą (mokėjimą) skolininko atžvilgiu, t. y. atsirastų būsimos išmokos (CPK 749 straipsnio 2 dalis), kaip ir numato Sprendimų vykdymo instrukcijos 19 punktas (CPK 583 straipsnis, 749 straipsnio 3 dalis), antstolis skundžiamu patvarkymu nurodė kredito įstaigoje atidarytą skolininko sąskaitą, į kurią prievolės skolininkas tokiu atveju turėtų nedelsiant pervesti šias skolininkui priklausančias išmokas. Iš pareiškėjos buvo priteistos sumos, kurios buvo pripažintos administravimo išlaidomis, laikytinos bankroto proceso išlaidomis JANĮ 73 straipsnio prasme, todėl jų apmokėjimui taikytina tvarka, kuri nurodyta JANĮ 74 ir 75 straipsniuose. Taisyklės, nustatomos JANĮ, yra laikytinos specialiosiomis taisyklių, kurios reglamentuoja vykdymo procesą bendrai, atžvilgiu. Vadovaujantis JANĮ 76 ir 77 straipsniais, bankroto proceso išlaidos apmokamos prioriteto tvarka, nepriklausomai nuo kitų kreditorių, neturinčių teisės į tokį apmokėjimą išlaidoms. Pagal JANĮ 75 straipsnio 8 dalį, nepatvirtinus pakeistos sąmatos kreditorių susirinkimui ar teismui, šie įsipareigojimai dengiami iš nemokumo administratoriaus lėšų. Bankroto proceso administravimo išlaidos yra traukiamos ne į kreditorių sąrašą (JANĮ 60 straipsnio 3 dalies 6 punktas), o į bankroto administravimo proceso sąmatą (JANĮ 60 straipsnio 3 dalies 7 punktas), kreditorių susirinkimui ar teismui pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtinus, atsiranda teisė reikalauti bankroto administratoriaus atsakomybės pagal JANĮ 75 straipsnio 8 dalį. Nagrinėjamu atveju antstoliui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos bankroto administratoriaus sąžiningumo ir jam privalomo įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo (CPK 18 straipsnis), nes nėra jokių duomenų, kad nuo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2- 2553-527/2019 įsiteisėjimo 2019 m. balandžio 12 dienos ir atitinkamai bankroto administravimo sąmatos viršijimo momento (esant priteistai sumai iš administravimo išlaidų) bankroto administratorius ėmėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų pakeisti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, kad priteistos bankroto administravimo išlaidos (jų dalis) būtų sumokėtos R. G. teisės aktų (ĮBĮ, JANI) nustatyta tvarka, t. y. pirmiau už kitus kreditorius, neturinčius teisės į tokio pobūdžio išlaidų atlyginimą, nors po nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo vien vykdomojoje byloje 0165/19/06311 pareiškėjai buvo išieškota bendrai net 2 133,66 Eur (84,48 Eur jos apmokėtų vykdymo išlaidų ir 2 049,18 Eur pagal vykdomąjį dokumentą). Dėl šių iki šiol skolininkui R. G. neišmokėtų sumų (ar jų dalies) nebuvo galimybės padengti jo prievolių pagal vykdomąjį dokumentą (jų dalies), nuo kurių likučių skolininkui pagal teismo sprendimą iki visiško jo įvykdymo vis dar skaičiuojamos palūkanos, kas bankroto administratoriui galimai yra naudinga, kadangi bankrutavusiai įmonei bendra išieškoma suma dėl priskaičiuotų palūkanų padidės.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 14 d. terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad skundas neatitinka CPK nustatytų reikalavimų procesinio dokumentų turiniui ir formai (CPK 111 ir 113 straipsniai). Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų procesinės padėtys (šiuo atveju vykdymo proceso dalyviai), turi būti nurodytos konkrečios aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, bei suformuluotas konkretus ir aiškus reikalavimas (dalykas). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja antstoliui pateikė tik vieną skundo kopiją, kuri yra be pačios pareiškėjos parašo, ir, be to, teismui nepateikė reikiamo skaičiaus skundo ir jo priedų kopijų, kad po vieną tektų teismui ir kiekvienam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0165/17/01183, Nr. 0165/19/04394 ir Nr. 0165/19/06311 medžiagų nustatyta, kad suinteresuotais asmenimis į civilinės bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukti R. G. (skolininkas) ir AB „Teo LT“ (vykdomosios bylos Nr. 0165/19/04394 išieškotoja), kartu pateikiant tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektu teismui ir kiekvienam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Teismo nuomone, tokių veiksmų neatlikimas pažeidžia CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 113 straipsnio 1 dalį.

4. Teismas taip pat pažymėjo, kad sistemiškai aiškinant CPK 510 straipsnio 1 dalį bei 513 straipsnio 1 dalį, CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamo skundo dalyku gali būti tik reikalavimai panaikinti antstolio veiksmą arba įpareigoti jį atlikti tam tikrą veiksmą, todėl teismas išaiškino pareiškėjai, kad skundo rezoliucinėje dalyje turi būti aiškiai ir konkrečiai suformuotas reikalavimas panaikinti atitinkamą antstolio patvarkymą dėl konkretaus veiksmo atlikimo arba reikalavimas įpareigoti antstolį atlikti konkretų veiksmą, o pačiame skunde nurodomi konkretūs motyvai, kuriais pareiškėja savo reikalavimą pagrindžia.

Šalies argumentai

5. Teismas nurodė, jog iš skundo motyvų neįmanoma suprasti, kokiu konkrečiu patvarkymu antstolis taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurias skundu prašoma panaikinti. Teismas pažymėjo, jog prie skundo nėra pateikti jokie priedai, nors skunde minimi ir 2021 m. gruodžio 3 d. pareiškėjos gautas „Patvarkymas dėl skolininko lėšų ir turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto“, ir 2021 m. gruodžio 1 d. antstolio raštas Nr. S-21-165-40531, ir UAB „Rimpava“ 2021 m. lapkričio 8 d. raštas. Be to, skunde nuosekliai nėra išdėstytos aplinkybės, kaip skunde paminėti 2021 m. gruodžio 1 d. antstolio raštas Nr. S-21-165-40531 ir UAB „Rimpava“ 2021 m. lapkričio 8 d. raštas yra susiję su skundžiamo antstolio patvarkymo neteisėtumu.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas patikrinęs Antstolių informacinės sistemos registrą ir Turto areštų akto registrą, nustatė, kad Lietuvos Respublikos antstolių kontorose nėra vykdomi išieškojimai iš pareiškėjos, tačiau Turto arešto aktų registro duomenimis pareiškėjos atžvilgiu vien tik Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) 2014 m. vasario 13 d. Turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-1446 yra apribojusi pareiškėjos disponavimo teises 8 623,82 Lt (atitikmuo – 2 497,63 Eur) sumoje. Todėl teismas nurodė pareiškėjai pašalinti visus kilusius neaiškumus, argumentuojant, kurioje antstolio vykdomojoje byloje ji skundžia antstolio veiksmus ir kaip VMI taikytas areštas yra susijęs (jeigu susijęs) su antstolio veiksmais.

Šalies argumentai

7. 2021 m. gruodžio 23 d. pareiškėja pateikė pareiškimą dėl skundo trūkumų pašalinimo. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad UAB „Rimpava“ bankroto byla iškelta 2017 m. kovo 13 d., visas įmonės bankroto procesas iki įmonės išregistravimo iš Įmonių registro vykdomas vadovaujantis ĮBĮ nustatyta tvarka. Antstolio cituojamos CK ir ĮBĮ nuostatos šiame bankroto procese netaikomos, o šis citavimas parodo tik antstolio neprofesionalumą ir bankroto teisės neišmanymą. Remdamasis įstatymo suteiktais įgaliojimais ir nesant kitokios įmonės kreditorių nuomonės jis (administratorius) nusprendė mokėjimus, numatytus ĮBĮ, tame tarpe, ir administravimo išlaidų apmokėjimą atlikti tik visiškai įvykdžius Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-2553-527/2019, tai yra iš įmonės skolininko R. G. išieškojus visą teismo priteistą sumą. Nurodė, kad vadovaujantis ĮBĮ, teisę kontroliuoti įmonės lėšų panaudojimo teisingumą turi tik įmonės kreditoriai ir bankroto bylą nagrinėjantis teismas, kuriems bankroto proceso pabaigoje pateikiama pilna ataskaita apie įmonės turėtas lėšas ir jų panaudojimą. Pareiškėjos nuomone, antstolio 2021 m. gruodžio 3 d. patvarkymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl prašoma jį atšaukti ir panaikinti įmonės turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 6 d. nutartimi skundą dėl antstolio veiksmų laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam pareiškėjos BUAB „Rimpava“ atstovui bankroto (nemokumo) administratoriui R. B..

Šalies argumentai

9. Teismas konstatavo, kad nors pareiškėjos administratorius ir pasirašė 2021 m. gruodžio 23 d. pateiktą pareiškimą ,,dėl trūkumų skunde pašalinimo“ ir jame pacitavo ĮBĮ 13 ir 14 straipsnius, tačiau visi kiti teismo nurodyti skundo trūkumai liko nepašalinti. Teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartyje buvo aiškiai nurodęs, jog iš antstolio pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0165/17/01183, Nr. 0165/19/04394 ir Nr. 0165/19/06311 nustatyta, kad suinteresuotais asmenimis į civilinės bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukti R. G. (skolininkas) ir AB „Teo LT“ (vykdomosios bylos Nr. 0165/19/04394 išieškotoja), kartu pateikiant tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų teismui ir kiekvienam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Tačiau pareiškėjos administratorius suinteresuotais asmenimis nenurodė nei R. G. (skolininko), nei AB „Teo LT“ (vykdomosios bylos Nr. 0165/19/04394 išieškotojos), be to, nepateikė tiek 2021 m. gruodžio 23 d. pareiškimo ,,Dėl trūkumų skunde pašalinimo“ kopijų, kad po vieną tektų teismui ir kiekvienam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Nors pareiškėjos administratorius pasirašė 2021 m. gruodžio 23 d. pateiktą pareiškimą ,,Dėl trūkumų skunde pašalinimo“, tačiau teismas neturi jokio pagrindo 2021 m. gruodžio 23 d. pateikto pareiškimo ,,Dėl trūkumų skunde pašalinimo“ laikyti tinkamai surašytu patikslintu skundu dėl antstolio veiksmų, kadangi jame ne tik, kad nenurodyti visi skunde turėję būti nurodyti dalyvaujantys asmenys, turintys tiesioginį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, bet ir liko nenurodytos visos konkrečios aplinkybės, patvirtinančios skundo dalyką, neišvardinti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, o svarbiausia – liko nesutikslintas skunde neaiškiai suformuluotas reikalavimas (dalykas).

10. Nors teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartyje buvo nurodęs, jog iš skundo motyvų neįmanoma suprasti, kokiu konkrečiu patvarkymu antstolis taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurias skundu prašoma panaikinti, 2021 m. gruodžio 23 d. pareiškime šis neaiškumas dėl reikalavimo dalyko liko nepašalintas, pareiškėjos administratoriui antruoju reikalavimu ir toliau prašant ,,panaikinti įmonės turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones“. Be to, nors teismas buvo nurodęs, jog Turto arešto aktų registro duomenimis pareiškėjos atžvilgiu vien tik Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) 2014 m. vasario 13 d. Turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-1446 yra apribojusi pareiškėjos disponavimo teises 8 623,82 Lt (atitikmuo – 2 497,63 Eur) sumoje, pareiškėjos administratorius, šalindamas skundo trūkumus, nieko neargumentavo dėl to, kaip šis vienintelis pareiškėjos turtui pritaikytas areštas yra ar nėra susijęs su šioje byloje skundžiamais antstolio veiksmais.

Žemesnės instancijos teismas

11. Nors teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartyje buvo nurodęs, jog, sistemiškai aiškinant CPK 510 straipsnio 1 dalį bei 513 straipsnio 1 dalį, CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamo skundo dalyku gali būti tik reikalavimai panaikinti antstolio veiksmą arba įpareigoti jį atlikti tam tikrą veiksmą, pareiškėjos administratorius 2021 m. gruodžio 23 d. pareiškime pakartojo tą patį ydingai suformuluotą reikalavimą dėl antstolio patvarkymo ,,atšaukimo“.

Šalies argumentai

12. Pareiškėjai pateikus 2021 m. gruodžio 23 d. pareiškimą ,,Dėl trūkumų skunde pašalinimo“, kuriame nieko nebepasisakoma dėl antstolio įpareigojimo įmonę skolininkui skubiai išmokėti 2 899,23 Eur sumą, į kurią įeina nežinia iš kur atsiradusi 2 604 Eur skola, nežinia nuo kokios sumos, už kokį laikotarpį, kokiu procentu ir kokiu pagrindu apskaičiuotos 9,41 Eur palūkanos ir 285,82 Eur vykdymo išlaidos, kas buvo akcentuota 2021 m. gruodžio 6 d. skunde, be to, nepaminėjus ir 2021 m. liepos 15 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr.S-21-165-2397, teismui liko nebeaiški pareiškėjos administratoriaus pozicija dėl šio skundo argumento palaikymo ar nebepalaikymo.

Žemesnės instancijos teismas

13. Nors teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartyje buvo nurodęs argumentuoti, kurioje antstolio vykdomojoje byloje pareiškėja skundžia antstolio veiksmus, šis vienas svarbesnių trūkumų taip pat liko nepašalintas, nes 2021 m. gruodžio 23 d. pareiškime nepaminėtas nei vienos vykdomosios bylos, kurioje skundžiami antstolio veiksmai, numeris. Be to, pareiškėjos administratorius, šalindamas skundo trūkumus, nepateikė jokių priedų.

14. Kadangi 2021 m. gruodžio 6 d. skunde minėtų 2021 m. gruodžio 1 d. antstolio rašto Nr. S-21-165-40531 ir UAB „Rimpava“ 2021 m. lapkričio 8 d. rašto administratorius 2021 m. rugpjūčio 23 d. pareiškime nebepaminėjo ir nenurodė jokių aplinkybių, kaip pradiniame skunde paminėti raštai yra susiję su skundžiamo antstolio patvarkymo neteisėtumu, teismui liko visiškai nebeaiški pareiškėjos administratoriaus pozicija dėl šių pradiniame skunde minėtų argumentų palaikymo ar nebepalaikymo, nebeaiškūs skundo dėl antstolio veiksmų argumentai, į kuriuos turėtų atsikirsti dalyvaujantys byloje asmenys, bei būtent kuriuos turėtų aptarti skundą nagrinėjantis teismas.

15. Nustačius minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos administratorius nepašalino teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, trukdančių teismui nagrinėti skundą iš esmės, nors 2021 m. gruodžio 20 d. nutartis, kuria nustatyti skundo trūkumai, nebuvo skundžiama atskiruoju skundu ir yra įsiteisėjusi, todėl privalėjo būti vykdoma visa apimtimi. Tokiu pagrindu teismas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

16. Teismas pažymėjo, kad skundą dėl antstolio veiksmų pateikęs pareiškėjos nemokumo (bankroto) administratorius nėra paprastas fizinis asmuo, kuriam pačiam vienam be profesionalių teisininkų pagalbos tinkamai surašyti skundą galėtų būti per sunku. Vadovaujantis ĮBĮ 112 straipsnio 1 dalies 2 punktu, fizinis asmuo, siekiantis šio įstatymo nustatyta tvarka įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, privalo turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos bakalauro ir teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą). Todėl nemokumo (bankroto) administratorius pats (be advokato pagalbos) turėjo suprasti teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodytus teisinius argumentus visa apimtimi ir teismo nurodytus trūkumus turėjo pašalinti per teismo nustatytą terminą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

17. Atskiruoju skundu pareiškėjos administratorius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties dalį dėl skundo dėl antstolio veiksmų laikymo nepaduotu ir grąžinti padavusiam pareiškėjos BUAB ,,Rimpava“ bankroto (nemokumo) administratoriui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentai:

17.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nepateikė skundo ir jo priedų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims, kadangi skundas pateiktas per EPP, elektroninių ryšių priemonėmis, todėl tokio įpareigojimo įstatymas nenumato (CPK 113 straipsnis).

17.2. Nors CPK 46 ir 47 straipsniai nustato trečiųjų asmenų įstojimo į bylą tvarką, teismas laiko trečiaisiais asmenimis R. G. ir juridinius asmenis Kauno apygardos teismo įtrauktus į įmonės kreditorių sąrašą, nors jokių teismo nutarčių šiuo klausimu teismas nėra priėmęs.

17.3. Teismas nurodo, kad iš antstoliui pateikto skundo neįmanoma suprasti, kokiu konkrečiu patvarkymu antstolis taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurias skundu prašoma panaikinti, tačiau antstoliui pateiktame skunde aiškiai nurodoma kokį patvarkymą prašoma atšaukti.

17.4. Nors teismas nurodo, kad skunde turi būti aiškiai nurodoma reikalavimas įpareigoti antstolį atlikti konkretų veiksmą, skunde nurodoma reikalavimas atšaukti ginčijamą patvarkymą ir panaikinti juo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bankrutavusios įmonės turtui. Jeigu teismas laiko, kad toks reikalavimas yra neteisingas, vadovaujantis CPK 115 straipsnio 4 dalimi, klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, juolab atsisakyti priimti tokį procesinį dokumentą.

17.5. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad liko nenurodytos visos konkrečios aplinkybės, patvirtinančios skundo dalyką, neįvadinti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, liko nesutikslintas skunde suformuluotas reikalavimas, pažymi, kad pareiškime dėl trūkumų šalinimo, buvo nurodyti tik ĮBĮ 13 ir 14 straipsniai, pagal kuriuos vykdoma UAB „Rimpava“ bankroto procedūra, kurių turi pilnai pakakti suvokimui, kad bet kokie antstolio veiksmai bankrutuojančios įmonės atžvilgiu yra neteisėti. Pareiškime dėl trūkumų šalinimo nurodytas ir dalykas – antstoliui atšaukti ginčijamą patvarkymą ir panaikinti juo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bankrutuojančios įmonės turtui. Jeigu teismas laiko, kad ši formuluotė klaidinga, pažymi, kad kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko santykį reguliuojančias ieškovo nurodytas ir teisės normas, kuriomis jis ir kiti proceso dalyviai nesiremia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009, 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011), todėl tai negali būti kliūtimi priimti skundą nagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nepašalinus nustatytų skundo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundai dėl antstolio veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Bylos dėl antstolio veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo nagrinėjimas pradedamos pagal pareiškėjo pateiktą skundą (CPK 443 straipsnio 4 dalis). CPK 443 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimas turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose. Bylų dėl antstolių veiksmų apskundimo taisyklės detalizuotos CPK XXXI skyriuje (510-513 straipsniai). Papildomų reikalavimų skundui dėl antstolio veiksmų CPK 510-513 straipsniuose nėra nustatyta, todėl pareiškėjo skundui taikytinos bendrosios CPK taisyklės, nustatančios bendruosius dalyvaujančio asmens procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus (CPK 110-115 straipsniai).

21. Taigi, besikreipiantis į antstolį bei teismą asmuo turi pateikti skundą, atitinkantį CPK nustatytus reikalavimus, nes ypatingąja teisena nagrinėjami pareiškimai yra procesiniai dokumentai. Kaip jau nurodyta, skundai dėl antstolio veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CK XXXI skyrius), kuriame įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. Skundas dėl antstolio veiksmų pirmiausiai yra paduodamas antstoliui, kuris jį kartu su patvarkymu ir vykdomąja byla persiunčia apylinkės teismui tik tuo atveju, jei skundo netenkina visiškai ar iš dalies.

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pasinaudojo ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka. Antstolis 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymu išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Rimpava“ nemokumo administratoriaus 2021 m. gruodžio 6 d. skundą ir jo netenkinęs, persiuntė Kauno apylinkės teismui.

23. Teismų praktikoje nurodyta, jog antstolis, siekdamas nevilkinti ir neapsunkinti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo proceso, matydamas, jog nėra pagrindo skundui tenkinti ir skundas bus perduotas nagrinėti teismui, dar nepriėmęs patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti skundą ir perduoti jį nagrinėti teismui, turi teisę nustatyti terminą pareiškėjui pašalinti pateikto skundo trūkumus, kad jis atitiktų CPK 111–114 straipsnių reikalavimus. Tačiau akcentuojama, jog procesiniai dokumentai, įskaitant ir skundus dėl antstolio veiksmų, perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus. Taigi skundų trūkumų šalinimo institutu antstolis gali naudotis tik išimtiniais atvejais, kai realiai nėra galimybės nustatyti dėl kokių antstolio veiksmų paduotas skundas arba dėl visiškai neaiškaus (netinkamo) reikalavimo, jo pagrindo ar ribų suformulavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m, birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-217-798/2019). Šios nuostatos taikomos ir teismui, gavus antstolio patvarkymą su skundu CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kuomet antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą.

24. Nagrinėjamu atveju antstoliui netenkinus pareiškėjos skundo ir jį su vykdomosiomis bylomis perdavus teismui, pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustatė skundo dėl antstolio veiksmų trūkumus – pateikti teismui skundą, atitinkant CPK 111 ir 113 straipsnių reikalavimus, nurodant konkretų sutikslintą procesinio dokumento dalyką (reikalavimą) ir konkrečius argumentus, patvirtinančius procesinio dokumento dalyką, kartu nurodant kurioje antstolio vykdomojoje byloje pareiškėja skundžia antstolio veiksmus, kokiu būdu VMI taikytas areštas yra susijęs su antstolio veiksmais ir pateikti teismui tiek procesinio dokumento kopijų, kad po vieną tektų teismui ir suinteresuotiems asmenims. Pastebėtina, kad dalį nustatytų skundo trūkumų antstolis buvo nurodęs ir savo patvarkyme, kuriuo netenkino pareikšto skundo. Antstolis nurodė, kad skunde nenurodyti su skundžiamu patvarkymu nurodyti vykdomųjų bylų numeriai ir visos šalys (suinteresuoti asmenys), kurie turi būti teismo šaukiami dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis.

25. Pareiškėjos nemokumo administratorius 2021 m. gruodžio 23 d. pateikė teismui pareiškimą dėl trūkumų skunde pašalinimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nepašalino visų skundo trūkumų. Teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartyje buvo nurodęs, jog, sistemiškai aiškinant CPK 510 straipsnio 1 dalį bei 513 straipsnio 1 dalį, CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamo skundo dalyku gali būti tik reikalavimai panaikinti antstolio veiksmą arba įpareigoti jį atlikti tam tikrą veiksmą, tačiau pareiškėja 2021 m. gruodžio 23 d. pareiškime dėl trūkumų pašalinimo skundo prašymo nepatikslino ir pakartojo tą patį ydingai suformuluotą reikalavimą dėl antstolio patvarkymo ,,atšaukimo“.

26. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, gali priimti tik CPK 513 straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą. Teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjo prašymas neatitinka šioje teisės normoje nurodytų reikalavimų, todėl nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad pareiškėjo antstoliui pateiktas skundas, jo prašymą formuluojant dėl 2021 m. gruodžio 3 d. patvarkymo atšaukimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, reiškia ne ką kitą, kaip prašymą antstoliui pačiam pasinaikinti 2021-12-03 patvarkymą, t. y. atlikti veiksmus, dėl kurių neatlikimo gali būti duodamas skundas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka ir teismas priimtų sprendimą įpareigojantį atlikti veiksmus. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą prašymo dalykui patikslinti, kad nustatytų skundo nagrinėjimo ribas.

27. Pažymėtina, kad skundo suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra pareiškėjo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi skundo turinį sudarantys elementai – skundo dalykas (reikalavimas) ir skundo pagrindas. Kaip skundo dalykas suprantamas pareiškėjo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o skundo pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. skundo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal pareiškėjo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti skundo dalyko ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti skundo ribų. Bylos nagrinėjimo ribas pareiškėjas turi apibrėžti teismui teikiamame skunde, suformuluodamas jame skundo dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija visiškai nesusiję su aptariama išimtine pareiškėjo teise tinkamai suformuluoti skundo dalyką. Pareiškėjo nurodoma diskrecijos teise teismas naudojasi jau nagrinėdamas priimtą byloje dalyvaujančio asmens procesinį dokumentą, priimdamas dėl jo galutinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009, 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). Teismo nustatyti skundo dalyko trūkumai niekaip nesusiję su pareiškėjo nurodoma CPK 115 straipsnio 4 dalimi, kurioje pasisakoma dėl klaidingai nurodyto procesinio dokumento pavadinimo, kurio trūkumus gali pašalinti pats teismas. Skundo reikalavimas (dalykas) nėra procesinio dokumento pavadinimas, todėl nėra pagrindo tapatinti šių skundo turinio dalių netinkamo suformulavimo teisinių pasekmių.

29. Pareiškėjas nepašalino ir skundo pagrindo trūkumų, t. y. nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas jo prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartyje buvo nurodęs, jog iš skundo motyvų neįmanoma suprasti, kokiu konkrečiu patvarkymu antstolis taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurias skundu prašoma panaikinti. Teismas buvo nurodęs, jog Turto arešto aktų registro duomenimis pareiškėjos atžvilgiu vien tik Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) 2014 m. vasario 13 d. Turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-1446 yra apribojusi pareiškėjos disponavimo teises 8 623,82 Lt (atitikmuo – 2 497,63 Eur) sumoje. Tačiau pareiškėja šių trūkumų nepašalino ir nenurodė, kaip šis vienintelis pareiškėjos turtui pritaikytas areštas yra susijęs su šioje byloje skundžiamais antstolio veiksmais. Pažymėtina, kad antstolis 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo pažymėjo, kad antstolis jokių vykdomųjų dokumentų pareiškėjos atžvilgiu nevykdo ir jokių procesinių veiksmų, susijusių su neva jos sąskaitoje esančių 2 899,23 Eur lėšų areštu (CPK 689 straipsnis) ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, neatliko. Antstolis vykdo vykdomuosius dokumentus dėl skundžiamame patvarkyme nurodytų išieškotinų sumų (CPK 675 straipsnio 2 dalis) ne pareiškėjos, o skolininko R. G. atžvilgiu.

30. Taigi, pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su pareiškėjo pareiga tiksliai suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad faktinis pagrindas ieškinyje (nagrinėjamu atveju skunde) turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nes jis kartu su kitu ieškinio elementu – ieškinio dalyku – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Dėl to aiškus ieškinio (skundo) pagrindo formulavimas padeda dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismui nustatyti ginčo pobūdį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011). Ieškovui (nagrinėjamu atveju pareiškėjui) savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo (nagrinėjamu atveju antstolio) teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio (skundo) dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Antstolis, nesant aiškiai suformuluoto skundo dalyko, negalėtų tinkamai pasinaudoti teise gintis ir pateikti išsamius atsikirtimus. Skundo dalykas neabejotinai yra esminis skundo elementas, jis negali būti numanomas, o šiuo atveju neaiškiai suformuluotas skundo reikalavimas laikytinas esminiu trūkumu, sudarančiu kliūtis skundo priėmimui.

31. Nustačius anksčiau paminėtas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad pareikšto skundo reikalavimas suformuluotas neaiškiai, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2021 m. gruodžio 20 d. nutartis, kuria nustatyti skundo trūkumai, nebuvo skundžiama atskiruoju skundu ir yra įsiteisėjusi, todėl privalėjo būti vykdoma visa apimtimi. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nepašalino Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, kas sudarė pagrindą pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

32. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė