- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-21
- Bylos Nr.
- e2-6212-807/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01115-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jankienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei D. B. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Finansų administravimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės D. B. 579,24 Eur skolos už negrąžintą paskolą, 27,23 Eur palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 436,65 Eur palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 procentus dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2018 m. sausio 17 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Ieškinio, jo priedų kopijos bei teismo pranešimai buvo įteikti atsakovei tinkamai 2018 m. sausio 23 d. asmeniškai remiantis CPK 123 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, todėl yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. spalio 14 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ su atsakove sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 717749008 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu pradinis kreditorius paskolino atsakovei 579,24 Eur kreditą 30 dienų terminui, su 114,37 proc. dydžio metine palūkanų norma. Atsakovė pratęsė skolos grąžinimo terminą, todėl 2015-05-12 atsakovė turėjo grąžinti 579,24 Eur skolos ir 27,23 Eur palūkanų, iš viso 606,47 Eur (el. b. l. 1-4, 9, 11-21). Pradinis kreditorius savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, perdavė atsakovei pinigus 579,24 Eur sumą, tačiau atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko nustatyto sutarties specialiojoje dalyje. Atsakovė liko skolinga pradiniam kreditoriui 579,24 Eur negrąžinto kredito ir 27,23 Eur palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2015 m. gegužės 12 d.
2016 m. spalio 25 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą į atsakovę International Risk Management OÜ, kuri 2017 m. vasario 23 d. sutartimi reikalavimą perleido ieškovui (el. b. l. 9, 21, 27-33). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Bylos duomenimis apie reikalavimo perleidimus atsakovė buvo informuota pranešimais (el. b. l. 23-24, 38). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovui neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovui iš atsakovės priteistina 579,24 Eur negrąžinto kredito ir 27,23 Eur palūkanų už laikotarpį iki kredito grąžinimo termino, t. y. nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2015 m. gegužės 12 d..
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 436,65 Eur palūkanų už laikotarpį po kredito grąžinimo termino (nuo 2015 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. gegužės 5 d.), taikant bendrą 183,20 procentų vartojimo kredito kainos metinę normą. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma. Pagal sutarties 7.1 punktą kredito gavėjui praleidus kredito ir/ ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Vis dėl to sutarties specialiose sąlygose nustatyta, kad bendra kredito kainos metinė norma sudaro 198,40 procentų (el. b. l. 1-4, 11-20). Nagrinėjamu atveju 2014 m. spalio 14 d. sutartis yra vartojimo kredito sutartis. Sutarties 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos yra taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Iš šios teisinės nuostatos teismas daro išvadą, kad Įstatymo teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, dėl ko vartojimo kredito sutarties šalys negali jų pakeisti sutartimi (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Viena iš tokių imperatyvių nuostatų įtvirtinta Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms, todėl jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi spręsdamas palūkanų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos palūkanos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procentų pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti kompensacinio pobūdžio palūkanų dydžio, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, kad šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis yra tipinė ieškovo vienašališkai nevienkartiniam naudojimui parengta vartojimo sutartis. Atsakovė yra vartotojas, ji sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į pagrindinės prievolės sumą (579,24 Eur), teismas sprendžia, kad prašomos priteisti 436,65 Eur palūkanos yra nepagrįstai didelės. Todėl palūkanos mažintinos iki 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, tai sudaro 102,24 Eur sumą už 353 pradelstas atsiskaityti dienas (579,24 Eur x 0,05 proc./100 x 353 d.), kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo, o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestina kaip nepagrįsta.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (708,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 67,94 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovo patirtas išlaidas sudaro 23,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kadangi pagal ieškovo ieškinį yra patenkinta 67,94 procentai reikalavimų, ieškovui iš atsakovės iš viso priteistinos 15,63 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 579,24 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir 24 ct) negrąžinto kredito, 27,23 Eur (dvidešimt septynių eurų ir 23 ct) palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2015 m. gegužės 12 d., 102,24 Eur (vieno šimto dviejų eurų ir 24 ct) palūkanas už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. gegužės 5 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (708,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,63 Eur (penkiolikos eurų ir 63 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą