Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš E. R. 126,60 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas po vieno mėnesio nuo priimto nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš E. R. 216,19 Eur turtinės žalos atlyginimo. D. T. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo E. R. apeliacinis skundas tenkintinas

5. Apeliaciniame skunde nuteistajam E. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas nėra keliamas, tačiau apeliantas prašo taikyti BK 40 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, apklaustas nuteistasis E. R. bei laiduotojas E. B., ištirti rašytiniai dokumentai:

6.1. Nuteistasis E. R. parodė, kad 2023 m. balandžio 24 d. 22.00 val. grįžo sutuoktinė iš darbo, tačiau ji buvo apsiverkusi, sakė, kad tarp jos ir kaimyno garaže įvyko konfliktas. Jam sutuoktinė paaiškino, kad kaimyno automobilis trukdė pravažiuoti, todėl ji paprašė kaimyno patraukti automobilį. Tarp jų įvyko konfliktas, kaimynas sutuoktinę vadino negražiais žodžiais. Parodė, kad tuo metu, kai jam sutuoktinė pasakojo apie konfliktą, jis pastebėjo, kad sutuoktinė neturi su savimi telefono (telefoną paliko automobilyje). Tada jis nusileido į garažą, ten pastebėjo kaimyną ir ėjo su kaimynu pasiaiškinti, kas atsitiko. Kaimynas jo atžvilgiu ėmė vartoti necenzūrinius žodžius. Jis, E. R., laikė ištiesęs rankas, o kaimynas D. T. jam griebė už kairės rankos, užlaužė ranką, pirštus, jam skaudėjo, todėl jis kaimynui sudavė. Įvyko konfliktas. Parodė, kad jis tikrai gailisi dėl savo veiksmų, neturėjo taip elgtis, priešingai, matydamas, kad kaimynas – agresyvus, turėjo pasišalinti. Jam konfliktinių situacijų sukėlimas nėra būdingas, anksčiau niekada nepateko į tokią situaciją. Gailisi, tokia situacija daugiau niekada nepasikartos. Pripažįsta, kad tarp jo ir kaimyno D. T. įvyko žodinis konfliktas, o po to jis kaimynui sudavė penkis smūgius. Nurodė, kad jie vienas kitam smūgiavo. Pažymėjo, kad tuo metu jis nesuvokė pasekmių, jas suprato tik vėliau. Prašė taikyti laidavimą ir nurodė, kad E. B. yra jo bičiulis, bendradarbis, jie turi bendrų pomėgių: kartu sportuoja, leidžia laiką darbe, pietauja. E. B. gali daryti jam teigiamą įtaką, nes yra intelektualus žmogus, jie susitinka beveik kiekvieną dieną.

6.2. Laiduotojas E. B. parodė, kad jis sutinka būti E. R. laiduotoju be užstato, palaiko savo prašymą taikyti laidavimą E. R.. Nurodė, kad dirba UAB ,,A“ pardavimų vadovu su užsakymais.. Toje pačioje darbovietėje dirba 15 metų. Su E. R. yra pažįstamas 5 metus, jų santykiai draugiški. E. R. yra montuotojas, užsakymų vykdytojas, jo pavaldinys, taigi, jo įtaka E. R. yra nemaža. E. R. puikiai atlieka darbus, yra atsakingas. Jie abu dažnai kartu pietauja, susirašo žinutėmis, susitinka vakare, eina kartu sportuoti. Apie šią bylą sužinojo iš paties E. R., t. y. jis jam nurodė, kad sukonfliktavo su kaimynu ir pastarajam sudavė. E. R. nelinkęs smurtauti, darbe nėra buvęs agresyvus; jis su klientais elgiasi mandagiai. Pats neigiamai vertina smurto naudojimą, mano, kad konfliktus reikia spręsti taikiai. Mano, kad jis gali daryti teigiamą įtaką E. R., jis su pastaruoju bendrauja tiek darbe, tiek po darbo.

6.3. Ištirti rašytiniai dokumentai: E. B. charakterizuojantys duomenys (2 t., b. l. 88, 89-90), dokumentai, pridėti prie apeliacinio skundo ( 2 t., b. l. 59-68).

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

7. Kaip matyti iš pirmosios instancijos nuosprendžio, nuteistasis E. R. davė parodymus, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, byloje nėra ginčo, jog E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. BK 40 straipsnio nuostatų taikymas jo atžvilgiu sprendžiamas nebuvo. Vis tik, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

8. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų nustatymas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017).

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl E. R.atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisėjų kolegija mano, kad E. R. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

10. Skundžiamu nuosprendžiu E. R.pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu (BK 40 straipsnio 1 dalis). E. R. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje pripažino esmines jam inkriminuojamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (dėl šios sąlygos teisėjų kolegija šiame procesiniame sprendime pasisakys plačiau); nusikalstama veika padarytą žalą atlygino (Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė nuo civilinio ieškinio, nes E. R. atlygino padarytą žalą (2 t., b. l. 63, 103), taip pat E. R. atlygino žalą Valstybiniam socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui) (2 t., b. l. 64) (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

11. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią asmuo turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, E. R.šią sąlygą atitinka. Bylos duomenys patvirtina, kad E. R. anksčiau neteistas, administracine tvarka už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą nebaustas – jo padaryti nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, taigi, nusižengimai neparodo jo polinkio smurtauti, o padaryta nusikalstama veika vertintina kaip atsitiktinio pobūdžio. E. R.vedęs, turi vaikų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. R.nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, neigiamai vertina savo poelgį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiais E. R.teiginiais. Iš E. R. bendradarbio A. J. pateiktos charakteristikos matyti, kad jis E. R. pažįsta tris metus, jį apibūdina kaip atsakingą, pareigingą darbuotoją, pasižymintį punktualumu, ramumu, paslaugumu, be to, nurodo, kad E. R. visada ramiai ir neskubėdamas sprendžia darbo metu susidariusias ir ginčytinas situacijas (2 t., b. l. 60); iš E. R. kaimynės I. B. pateiktos charakteristikos apie E. R. matyti, kad ji apibūdina nuteistąjį kaip gerą, paslaugų žmogų; E. R. jai nuperka maisto, nuveža, kur reikia (2 t., b. l. 61). Charakteristiką pateikė ir E. R. sutuoktinė, kuri nurodė, kad E. R. yra nekonfliktiškas, geras tėvas, sūnus, senelis, jis visada padeda kitiems; E. R. prižiūri savo tėvus, remia juos materialiai, taip pat išvykęs į užsienį vienas pats augino du nepilnamečius sūnus iš pirmos santuokos, o jos dukra E. R. rūpinasi kaip savo; jis nebijo prisiimti atsakomybės, iškilusias problemas sprendžia ramiai, niekada neveikia impulsyviai, priešingai, viską apgalvoja (2 t., b. l. 62). Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad E. R.ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

12. Pasisakant plačiau dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos laidavimui taikyti (jeigu asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką) pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje laikoma, kad kaltininkas pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kai jis ikiteisminio tyrimo ar (ir) teisminio bylos nagrinėjimo metu savo noru (laisva valia), o ne dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, duoda paaiškinimus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusako ir pripažįsta esmines jam inkriminuojamos veikos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018, 2K-176-303/2018). Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015). Būtent esminių inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių neigimas eliminuoja galimybę konstatuoti visišką savo kaltės pripažinimą. Be to, visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018). Baudžiamasis įstatymas visiško kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nesieja su tiksliu teisiniu kaltininko savo padarytos veikos įvertinimu.

13. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, šiuo atveju svarbu įvertinti, ar E. R. pripažino esmines jam inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu E. R. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis nusileido į garažą, siekdamas išsiaiškinti su kaimynu dėl jo (kaimyno D. T.) ir sutuoktinės konflikto. Nukentėjusysis tapo agresyvus, ėmė jį įžeidinėti. Kalbėdamas su D. T. abi savo rankas, sulenktas per alkūnę (gestikuliuodamas), buvo ištiesęs priešais save, o D. T. staiga griebė jam už kairės rankos pirštų ir juos užlaužė, vienas iš pirštų, t. y. bevardis per slankstelį buvo iššokęs iš vietos, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Po to kaimynas pradėjo jį stumdyti, tarp jų įvyko abipusis apsistumdymas, jis bandė gintis nuo D. T. veiksmų. Konflikto metu vienas kitam sudavė smūgius rankomis, smūgiavo tiek jis, tiek kaimynas. Kuria ranka, į kurias kūno vietas ir kiek kartų sudavė smūgius kaimynui, nepamena, bet nesudavė D. T. 10 smūgių į veidą. Nurodė, kad prisipažįsta iš dalies, nes jis ir kaimynas vienas kitam sudavė smūgius, įvyko susistumdymas, tyčia kaimyno nemušė (1 t., b. l. 138-139). Papildomai apklaustas nors teigė, kad kaltės nepripažįsta, tačiau nurodė, kad kai D. T. pirmas sugriebė jam už kairės rankos pirštų, jie pradėjo grumtis, stumdytis, draskytis, vienas kitam sudavė smūgius rankomis. Nepamena, kiek nukentėjusysis jam sudavė smūgių ir kiek jis D. T. rankomis sudavė smūgių bei į kokias kūno vietas. Visi pranešime apie įtarimą nurodyti D. T. padaryti kūno sužalojimai galėjo atsirasti dėl to, kad jie abu grūmėsi ir abu vienas kitą sužalojo (1 t., b. l. 162-163). Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodė, kad kaltės nepripažįsta bei parodė, jog tarp jo ir D. T. prasidėjo konfliktas, kurio metu jie stumdėsi, mušėsi. Jis ir gynėsi, ir puolė kaimyną, tačiau negali nurodyti, kokiais veiksmais jis gynėsi - turbūt suduodamas kaimynui. Jis prisimena, kad sudavė kaimynui D. T. kumščiu į veidą daugiau nei vieną kartą. Kaimynas jam sudavė į veido sritį. Jie buvo nukritę ant žemės ne vieną kartą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. R. parodė, kad kaltę pripažįsta, tarp jo ir kaimyno įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis kaimynui D. T. sudavė penkis smūgius (jie vienas kitam smūgiavo). Pažymėjo, kad tuo metu jis nesuvokė pasekmių, jas suprato tik vėliau.

14. Iš aptartų E. R. parodymų turinio matyti, kad jis iš esmės vienodai apibūdino konflikto pradžią, momentą, nuo kurio žodinis konfliktas peraugo į fizinio smurto panaudojimą, pripažino sudavęs smūgius D. T.. Nors tam tikrų apklausų metu parodė, kad nepamena, kiek smūgių ir į kurias vietas sudavė nukentėjusiajam, E. R. paties smūgių sudavimo fakto niekada neneigė, aiškino, kad buvo mažiau nei 10 smūgių. Visų apklausų metu E. R. nurodė sudavęs smūgius nukentėjusiajam, be kita ko, papildomos apklausos metu ikiteisminiame tyrime E. R. parodė, kad D. T. padaryti kūno sužalojimai galėjo atsirasti dėl to, kad jie abu grūmėsi ir abu vienas kitą sužalojo. Taigi, E. R. neginčijo, jog nukentėjusysis patyrė sužalojimus dėl jo suduotų smūgių. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, jog sutinka su kaltinime nurodytu suduotų smūgių skaičiumi, t. y. kad jis sudavė nukentėjusiajam penkis smūgius. E. R. parodymų turinys leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad jis laisva valia jau ikiteisminio tyrimo metu pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (sudavė smūgius, padarydamas nukentėjusiajam sužalojimus), tačiau teisiškai savo veiksmus vertino netinkamai. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta laidavimo sąlyga nagrinėjamoje byloje yra nustatyta.

15. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

16. Nagrinėjamu atveju E. R.laiduotoju sutinka būti jo bendradarbis E. B., kuris pateikė prašymą atleisti E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Prašyme nurodė, kad E. R. yra ne tik jo bendradarbis, bet ir geras draugas, jie daug laiko praleidžia darbe bei po darbo valandų. Visus penkis metus, per kuriuos jie dirba kartu, E. R. buvo atsakingas, sąžiningas, vertas pasitikėjimo, jis vertinamas draugų; vienas pats užaugino sūnus iš pirmos santuokos, jo sūnūs išsilavinę, turi darbus, vadovaujasi vertybėmis, kurias jiems įdiegė E. R.. Pasitiki savo bičiuliu, kad nebedarys daugiau nusikalstamų veikų, E. R. pergyvena dėl tokio savo nederamo elgesio. Tiki, kad jo, E. B., gyvenimo būdas, charakterio savybės leidžia jam tapti laiduotoju: jis nėra teistas, charakterizuojamas teigiamai, puoselėja doras vertybes, daro teigiamą įtaką E. R. (2 t., b. l. 65–66). Iš kartu su prašymu pateiktos UAB „B“ direktoriaus V. A. charakteristikos matyti, kad E. B. bendrovėje dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų, dėl jo elgesio niekada nebuvo gauta nusiskundimų, jį mėgsta kolegos, E. B. pasižymi nuoširdumu, kruopštumu ne tik darbinėje aplinkoje, bet ir laisvalaikio metu. Klientų ir verslo partnerių atsiliepimai apie E. B. yra vien tik teigiami, jis apibūdinamas kaip profesionalus, aukštos kategorijos vadybininkas (2 t., b. l. 68). Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu E. B. parodė, kad jo požiūris į konflikto išsprendimą smurtu yra neigiamas, mano, kad ginčus reikia spręsti taikiai (2 t., b. l. 109). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, E. B. yra neteistas, jo atžvilgiu nebuvo pradėtų ikiteisminių tyrimų (2 t., b. l. 89–90). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, vieną kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, paskirta 15 Eur bauda sumokėta (2 t., b. l. 88).

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad laiduotojas E. B. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė yra teigiama, jis kritiškai vertina E. R. elgesį, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis gali daryti E. R. teigiamą įtaką, nes darbe juos sieja pavaldumo santykiai, jie dažnai bendrauja, palaiko tarpusavio tvirtus ir artimus ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Aplinkybė, kad E. B. yra jaunesnis už E. R., savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad E. B. nėra tinkamas laiduotojas. Kaip jau minėta, įstatymas numato konkrečius reikalavimus, kurie keliami laiduotojui (tai turi būti asmuo, vertas teismo pasitikėjimo), o teismas priimdamas sprendimą atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

18. Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, E. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju būtent tokia baudžiamojo proceso pabaiga yra optimali ir teisinga. Būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra tapatus asmens išteisinimui, kai daroma išvada, jog asmuo išvis nepadarė nusikalstamos veikos.

19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nuosprendis iš dalies naikinamas, E. R. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį E. B. atsakomybei be užstato ir nustatant minimalų – 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo E. R. apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžio dalį dėl E. R. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį panaikinti:

E. R., padariusį BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį E. B. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti E. R., asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir laiduotojui E. B., kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis);

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis);

-jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.