Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės (toliau – ir Prokurorė) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. birželio 9 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-2310-1109/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-6-00003-2023-8) perduota prokurorui ištaisyti kaltinamojo akto trūkumus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismui 2025 m. gegužės 9 d. su kaltinamuoju aktu perduota baudžiamoji byla, kurioje E. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 123¹ straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).

2. Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-2310-1109/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-6-00003-2023-8) perduota prokurorui ištaisyti kaltinamojo akto trūkumus, t. y., esant pagrindui, sukonkretinti, įvardinti ir atskleisti didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams požymį kaltinimuose, pareikšti naujai suformuluotą įtarimą ir atlikti kitus ikiteisminio tyrimo užbaigimo veiksmus. Nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju didelės žalos požymis yra vertinamojo pobūdžio, tačiau jis privalo būti konkretizuotas ir detalizuotas kaltinime, t. y. kaltinime turi būti atskleistas šio požymio turinys, nes tai būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 123¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis, kuris ir apibūdina tarptautinės sankcijos pažeidimo pavojingumo laipsnį ir atskiria konkrečią veiką, kuri gali būti vertinama kaip nusikalstama, nuo kitų teisės pažeidimų, kurie nėra tokie pavojingi ir už juos gali būti taikomos švelnesnės atsakomybės formos. Be to, tai privalomas įrodinėti dalykas ir nuo jo priklauso nagrinėjimo teisme ribos. Neįvardijus ir neatskleidus kaltinamajame akte šio būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio turinio, nėra aiškios bylos nagrinėjimo ribos. Pažymėtina, jog tai ikiteisminio tyrimo institucijų ir prokuroro pareiga tinkamai suformuluoti kaltinimą ir bylą perduoti į teismą tik surinkus įrodymus, kuriais grindžiamas kaltinimas. Šio požymio sukonkretinimas, turinio atskleidimas yra svarbus ir teisės į gynybą realizavimo aspektu, nes neatskleidus šio požymio turinio, pažeidžiama ir kaltinamojo teisė į gynybą, kadangi nėra aišku, nuo kokių konkrečiai kaltinimų reikia gintis. Tai vienas iš esminių ir būtinų E. K. inkriminuojamų veikų požymių, dėl kurių įrodymai turi būti renkami dar ikiteisminio tyrimo metu ir pateikiami teismui vertinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas atmetamas

5. Aukštesnysis teismas, įvertinęs Prokurorės skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nutarties argumentus, skundžiamos nutarties motyvus, kaltinamojo akto turinį, sprendžia, kad teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo, yra pagrįsta ir teisėta. Pažymėtina, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas išsamiai pasisakė dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatyme keliamiems reikalavimams, nurodė aiškius kaltinamajam pareikštų kaltinimų trūkumus ir pateikė motyvuotas išvadas, kodėl nustatyti trūkumai trukdo nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje. Visgi, Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, turėjo nustatyti terminą, per kurį prokuroras privalo pašalinti padarytus pažeidimus, todėl nutartis šioje dalyje tikslintina.

6. Kaip matyti iš Prokurorės skundo apygardos teismui, iš esmės neneigiamas skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas kaltinamojo akto trūkumas - nesukonkretintas, neįvardintas ir neatskleistas didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams turinys kaltinime nurodyto BK 123¹ straipsnio prasme, tačiau apeliantės įsitikinimu, nurodytas kaltinamojo akto trūkumas nelaikytinas esminiu ir gali būti ištaisytas teisminio nagrinėjimo metu. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, Prokurorės skundo argumentas nepagrįstas.

7. Bylos parengimo nagrinėti teisme metu gali būti priimta nutartis bylą perduoti prokurorui. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokiais atvejais byla perduodama prokurorui – kai surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

8. Tokios įstatymo nuostatos ir jas detalizuojanti teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-156-1020/2020) leidžia daryti išvadą, jog teismas, gavęs bylą su kaltinamuoju aktu ir nustatęs kaltinamojo akto trūkumus ir kitus baudžiamojo įstatymo pažeidimus, turi įvertinti, ar ikiteisminio tyrimo metu padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai ir reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas trukdo sklandžiai, operatyviai ir išsamiai išnagrinėti bylą, o jei taip, turi teisę perduoti bylą prokurorui net ir tuo atveju, kai šiuos pažeidimus teisminio nagrinėjimo metu iš esmės galima ištaisyti, bet tai apsunkintų bylos nagrinėjimą, pailgintų teismo procesą ir pan. Taigi, galiojantis teisinis reguliavimas suteikia teisę teismui bylą perduoti prokurorui ne tik tais atvejais, kai nustatyti kaltinamojo akto trūkumai ir kiti esminiai pažeidimai negali būti ištaisyti bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, ką skunde akcentuoja prokuroras, bet ir tais atvejais, kai nustatyti trūkumai yra esminiai bei trukdo nagrinėti bylą.

9. Kaip matyti iš skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nutarties argumentų grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju didelės žalos požymio sukonkretinimas bei turinio atskleidimas yra svarbus ir teisės į gynybą realizavimo aspektu, nes neatskleidus šio požymio turinio, pažeidžiama ir kaltinamojo teisė į gynybą, kadangi nėra aišku, nuo kokių konkrečiai kaltinimų reikia gintis. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, pirmiausia užtikrinama tinkamai įgyvendinus kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. BK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Kaltinamasis aktas pripažįstamas neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą. Iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šiai veikai kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-689/2018, 2K-146-976/2022, 2K-49-654/2023, 2K-55-511/2025 ir kt.).

10. Be to, kaltinamasis aktas, kaip ikiteisminį tyrimą užbaigiantis ir svarbiausias šios stadijos procesinis dokumentas bei kaip valstybės vardu reiškiama oficiali pozicija, ne tik turi atitikti tiesiogiai BPK 219 straipsnyje nurodytus kaltinamajam aktui keliamus reikalavimus, bet ir konkrečioje byloje, siekiant objektyviai, išsamiai ir greitai ištirti visas bylos aplinkybes teisme, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir joje kylančius ginčo aspektus, turėtų būti pagrįstas racionaliais tokį valstybinį kaltinimą pagrindžiančiais argumentais tiek, kad kaltinamasis aktas ir valstybės kaltintojo pozicija būtų visiškai aiški. To nesant, bylos nagrinėjimas rungtyniškame procese, kuris įtvirtintas BPK 7 straipsnyje, negali būti sklandus, be to, tai gali lemti bylos nagrinėjimo trukdymą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2016 m. birželio 27 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo doktrinoje pabrėžiama ir tai, kad „ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui teisingai išspręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimą. Įstatymų leidėjas, paisydamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad jeigu ikiteisminis tyrimas yra atliktas nekvalifikuotai, neišsamiai ar turi kitų trūkumų, ikiteisminį tyrimą (ar atskirus jo veiksmus) būtų galima atlikti pakartotinai. Ypač pabrėžtina, kad per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, inter alia, teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

11. Šioje vietoje aukštesnysis teismas pažymi, kad tinkamas kaltinamojo akto surašymas yra reikšmingas ir teisės į gynybą užtikrinimo aspektu. BPK 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o BPK 44 straipsnio 7 dalyje, be kitų principų, nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą. Kaltinamajam visa apimtimi ir efektyviai įgyvendinti savo teisę gintis galima tik esant aiškiam ir konkrečiam kaltinimui. Kaltinimas aiškumo ir konkretumo kriterijus atitinka tik tada, kai tiksliai nurodomos inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šiame kontekste atkreiptinas Prokurorės dėmesys, jog vien aplinkybė, jog kaltinamasis ir/ar jo gynėjas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nepareiškė abejonių dėl pateiktų kaltinimų neaiškumo ar nekonkretumo, nepaneigia skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje konstatuotų aplinkybių dėl kaltinamojo akto trūkumų.

12. Kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, buvo nustatytas kaltinamojo akto trūkumas - nesukonkretintas, neįvardintas ir neatskleistas didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams turinys kaltinime nurodyto BK 123¹ straipsnio prasme. BK 123¹ yra numatyta materiali nusikaltimo sudėtis, t. y. padariniai yra būtinasis nusikaltimo požymis. Aktualaus baudžiamojo įstatymo straipsnio prasme didelė žala Lietuvos Respublikos interesams yra būtinas šio nusikaltimo objektyvusis požymis. Lietuvos Respublikos įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimas yra nusikaltimas tik tuo atveju, jeigu dėl to pažeidimo buvo padaryta žalos Lietuvos valstybės interesams ir padaryta žala yra didelė. Labiausiai tikėtina tokiais atvejais žala yra politinė - tarptautinių santykių, valstybės įvaizdžio pablogėjimas, valstybės institucijų veiklos sutrikdymas, taip pat materialinė, įskaitant negautą naudą. Didelė žala iš esmės yra vertinamasis požymis, konstatuojamas kiekvienu atveju atsižvelgiant į padarinių, kuriuos sukėlė konkretus tarptautinių sankcijų pažeidimas, visumą. Taigi, priešingai nei Prokurorė nurodo skunde aukštesniajam teismui, nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog vis dėlto, kaltinamasis aktas, kuriame neįvardinta bei nekonkretizuota didelė žala Lietuvos Respublikos interesams, neatitinka kaltinamojo akto reikalavimų, numatytų BPK 219 straipsnyje.

13. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį „teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti.“ Ši nuostata reiškia, jog visais atvejais teismas, perduodamas bylą prokurorui, turi nustatyti konkretų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti, ir nereiškia, kad tokio termino nereikia nustatyti tais atvejais, kai byla prokurorui perduodama dėl esminių BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo. Tokią išvadą teismas daro sistemiškai aiškindamas pirmosios instancijos teismo teisę perduoti bylą prokurorui numatančias BPK 234 straipsnio 2 dalies ir BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatas, šios teismo teisės tikslus baudžiamojo proceso paskirties kontekste, taip pat BPK 234 straipsnio 2 dalies ir BPK 254 straipsnio 3 dalies pirminę redakciją bei vėliau darytus šių teisės normų pakeitimus (pareiga nustatyti aiškų terminą padarytiems pažeidimams pašalinti buvo numatyta jau tuomet, kai teismo teisė perduoti bylą prokurorui buvo numatyta tik dėl esminių kaltinamojo akto trūkumų, o jokie kiti esminiai proceso pažeidimai neleido priimti tokio teismo sprendimo; tokio termino nustatymas gali užtikrinti spartesnį procesą, kurio siekis įtvirtintas BPK 1 straipsnyje ir pan.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui tikslintinas nustatant konkretų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti, t. y. 3 (trijų) mėnesių laikotarpį.

14. Taigi, Kauno apylinkės teismo nustatytas BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymas iš esmės trukdytų bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą pirmiausia nebūtų užtikrinta kaltinamojo teisė nuo teisiamojo posėdžio pradžios žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Be to, teismui iš esmės tektų ne taisyti kaltinamojo akto trūkumus ar tikslinti kaltinimus, o iš esmės perimti valstybinio kaltintojo funkcijas. Todėl skundžiama nutartis, kuria bylą nutarta perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti, yra visiškai pagrįsta, orientuota į esminių baudžiamojo proceso principų ir proceso paskirties užtikrinimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. nutartį.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. nutartį patikslinti – nustatyti 3 (trijų) mėnesių terminą nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.