Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas, paskutinį kartą 2024 m. gruodžio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės Šalčininkų teismo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi subendrinus šią bausmę su G. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta galutine 30 parų arešto bausme, paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metų laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, su nustatytais įpareigojimais,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Tarnybiniame pranešime dėl atliktų veiksmų ir asmens nustatymo byloje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atliekant papildomus veiksmus tyrime, kuriais siekiama nustatyti asmenį įvykdžiusį dvi atviras vagystes ir tikrinant Polis 2, administracinių nusižengimų registrą (ANR), habitoskopinių duomenų registrą (HDR), VRIS naršyklę, nustatyta, kad asmuo galimai įvykdęs dvi vagystes yra žinomas kaip G. J., gim. (duomenys neskelbtini). (el. b. t. 1, b. l. 116–118).

Tarnybiniame pranešime dėl bendravimo telefonu su asmeniu užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44300-24, pradėtas pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalį, dėl vagystės, kurios padarymu įtariamas G. J. Siekiant atlikti procesinius veiksmus su įtariamuoju G. J., ne kartą buvo siųsti šaukimai pastarajam atvykti į Trakų r. policijos komisariatą, tačiau pastarasis neatvykdavo, apie neatvykimo priežastis nepranešė. 2025 m. gegužės 5 d. telefonu (duomenys neskelbtini) pavyko susisiekus su G. J., pastarasis nurodė, kad procesinių veiksmų atlikimui atvyks į Trakų r. policijos komisariatą. 2025 m. gegužės 6 d., 10 val. paklausus G. J. jo gyvenamosios vietos adreso, šis savo dabartinės gyvenamosios vietos nenurodė (el. b. t. 2, b. l. 9–10).

2025 m. birželio 5 d. įtariamasis G. J. pasirašė įsipareigojimą atlyginti civiliniam ieškovui UAB „Biovela Trade company“ nusikalstama veika padarytą 137,66 Eur turtinę žalą (el. b. t. 2, b. l. 77).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė, tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas sprendžia, kad G. J. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, yra įrodyta visiškai, t. y. G. J. kaltinime nurodytais laikais ir vietoje, įėjęs į UAB „Biovela Trade company“ priklausančią parduotuvę, atvirai, matant parduotuvės darbuotojai ir jam pačiam tai suvokiant, pagrobė kaltinime nurodytas prekes. Be jo paties parodymų, kaltinamojo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojos R. G. duoti parodymai dėl įvykusių vagysčių aplinkybių; parduotuvės pateiktų vaizdo įrašų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, kur užfiksuota asmens, dariusio nusikalstamą veiką, išvaizda; UAB „Biovela Trade company“ pareiškime nurodytos aplinkybės; tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad pagal nustatytus nusikalstamą vieką padariusio asmens išvaizda ir veido bruožus buvo nustatyta, kad tai galimai G. J. Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad nusikalsdamas G. J. veikė tiesiogine tyčia – matydamas, kad jo neteisėtus veiksmus pastebėjo parduotuvės darbuotoja, juos tęsė, suvokdamas pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad G. J. įvykdyta veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Šiuo atveju, pagrobto turto vertė teisiniam veikos vertinimui reikšmės neturi, nes veikos kvalifikavimą šioje byloje nulemia kvalifikuojančio požymio (atvira vagystė) konstatavimas.

Kaltinamojo veiksmai prokuroro yra kvalifikuoti kaip tęstinė nusikalstama veika.

Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. J. laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 2 d. apie 13 val. iki 2024 m. lapkričio 2 d. apie 16.50 val., analogišku būdu, du kartus buvo pagrobęs turtą iš tos pačios UAB „Biovela Trade company“ priklausančios parduotuvės. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pavogtą alų ir cigaretes suvartojo pats, tačiau dėl kitų pavogtų prekių nieko nepasisakė. Nurodė, kad buvo neblaivus ir neturėjo pinigų maistui, todėl vogė. Pirmiau aptartos aplinkybės, vertinant jas kaip visumą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. J. veiksmus jungė vienas bendras sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tą patį būdą ir priemones. Taigi, šiuo atveju kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota kaip tęstinis nusikaltimas, atitinkantis BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikaltimo sudėties požymius.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija, skirtingai nei galiojanti šiuo metu, nustatė, kad už šio nusikaltimo padarymą, be kitų bausmių rūšių, gali būti skiriama ir viešųjų darbų bausmė. Tačiau, byloje nesant duomenų apie tai, kad G. J. buvo išreiškęs sutikimą dirbti viešuosius darbus, jam sutikus su prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausme, teismas sprendžia, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję šio straipsnio sankcijos pakeitimai neblogina kaltinamojo teisinės padėties, todėl jo veiksmai kvalifikuojami pagal šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Pranešus G. J. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. t. 2, b. l. 70–73).

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. J. padarė tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą (11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis anksčiau teistas septynis kartus, tarp jų ir už analogiškos veikos padarymą (el. b. t. 1, b. l. 132–141, 177–196, 199–208), administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu baustas dešimt kartų, tarp jų ir už smulkias vagystes, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (el. b. t. 1, b. l. 144–176), vykdantis individualią veiklą (el. b. t. 1, b. l. 142–143, 197–198). Byloje nėra duomenų apie G. J. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo principus bei kriterijus, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. J. pagal 178 straipsnio 2 dalį, prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, ši kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga įvykdytai nusikalstamai veikai.

G. J. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroras tai pat prašė teismo subendrinti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu G. J. skirtina bausme su 2024 m. gruodžio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės Šalčininkų teismo rūmų baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme, tačiau teismo turimais duomenimis, ši bausmė jau yra subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu G. J. paskirta bausme. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad subendrinus G. J. ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtas bausmes, jam yra paskirta griežtesnė nei šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu bausmės rūšis ? areštas, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam skirtina bausmė nebendrintina su G. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi subendrinta bausme.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „Biovela Trade company“ pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstamos veikos padarytos turtinės 137,66 Eur žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo įvykdytos dvi atviros vagystės ir buvo padaryta žalos UAB „Biovela Trade company“. Vagystės metu buvo pavogta alkoholiniai gėrimai, maisto produktai, gyvūnų maistas, kapų žvakės, kurių bendra suma sudaro 137,66 Eur. Prie civilinio ieškinio pridėti dokumentai, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (el. b. t. 1, b. l. 61, 68–69). Byloje nustatyta, kad pirmiau nurodytus neteisėtus veiksmus įvykdė kaltinamasis G. J., pagrobdamas minėtą UAB „Biovela Trade company“ priklausantį turtą. UAB „Biovela Trade company“ reikalavimas atlyginti padarytą turtinę žalą yra pagrįstas pateiktais duomenimis, nėra neproporcingai didelis, kaltinamasis jo dydžio neginčijo. Esant šioms aplinkybėms, UAB „Biovela Trade company“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant UAB „Biovela Trade company“ iš kaltinamojo G. J. 137,66 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis G. J., pasirašydamas įsipareigojimą atlyginti žalą, rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalimi, ir prašė padarytos turtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti dalimis. Vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Taigi baudžiamojoje byloje priimto sprendimo dėl civiliniu ieškiniu priteistos sumos mokėjimo vykdymą reglamentuoja CPK, kurio 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą atidėti teismo sprendimo įvykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas tokį prašymą situaciją turi vertinti individualiai, atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-61/2011, 3K-3-626-378/2015).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju civilinei ieškovei turtinė žala priteista dėl G. J. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje. Dėl šių kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, kurie padaryti tyčine kaltės forma, civilinei ieškovei buvo padaryta turtinė žalą, atvirai ir įžūliai pagrobiant jai priklausantį turtą. Taigi civilinė ieškovė UAB „Biovela Trade company“ dėl G. J. neteisėtų veiksmų patyrė turtinę žalą, todėl ji turi teisę į minėtos turtinės žalos atlyginimą per kuo įmanoma trumpesnį terminą, o vien kaltinamajam palankių sąlygų atlyginant turtinę žalą sudarymas pažeistų civilinės ieškovės turtinius interesus. Juo labiau, kad teismui nėra pateikta civilinės ieškovės nuomonė dėl aptariamo kaltinamojo prašymo. Esant šioms aplinkybėms, G. J. prašymas dėl CPK 284 straipsnio nuostatų jam taikymo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. J. paskirti – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinės ieškovės UAB „Biovela Trade company“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti UAB „Biovela Trade company“ naudai iš G. J. 137,66 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 66 ct.) turtinei žalai atlyginti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.