Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-10-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-627-1011/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-10-03
Bylos Nr.
A6.-627-1011/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00790-2023-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Pažeidėjas
T. G.
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
Advokatai
Laima Kunčinaitės-Dargužienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.‑627-1011/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00790-2023-4Procesinio sprendimo kategorija 7.11; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. spalio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. G. (nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo ir garso perdavimo priemones), jo atstovei advokatei Laimai Kunčinaitei-Dargužienei,

pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei E. P. (nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo ir garso perdavimo priemones),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. G., a. k. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 str. 1 d., numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023-06-27 kreipėsi į teismas su pareiškimu, kuriame nurodoma, kad T. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių mokėjimo eiliškumo tvarką, nuostatas. Pareiškime, be kita ko, nurodoma, kad Bendrovė įregistruota juridinių asmenų registre 2012-06-07. Bendrovės vadovu nuo 2012-05-31 iki 2022-11-23 buvo T. G., nuo 2022-11-23 – A. K.. Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skolininkė. Inspekcijos apskaitos informacinės sistemos 2023-06-23 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 38 976,16 Eur, kuris susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Nurodoma, kad Bendrovė su Inspekcija 2021-09-02 buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo nutraukta 2023-03-29. Bendrovė su Inspekcija 2022-07-14 vėl sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo nutraukta 2023-03-29. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdytas nuo 2022-11-23. Nurodoma, kad pagal pateiktus Bendrovės banko sąskaitų išrašus per laikotarpį nuo 2021-09-01 iki 2023-06-06, nustatyta, jog banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-09-01 likutį sudarė – 1 028,33 Eur, gauta – 313 225,52 Eur, išleista 314 253,74 Eur, likutis 2023-06-06 – 0,11 Eur; banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis 2021-09-01 likutį sudarė – 0 Eur, gauta – 10 267,31 Eur, išleista – 10 279,30 Eur, likutis 2023-06-06 – -11,99 Eur. Pareiškime taip pat nurodoma, kad iš Bendrovės pateiktų duomenų apie piniginių lėšų judėjimą banko sąskaitose matyti, jog per nagrinėjamą laikotarpį buvo atsiskaitoma su kitais Bendrovės kreditoriais. Esant nurodytam, darytina išvada, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką ir neturėdama pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikia ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl yra pažeistas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ str. nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigai eiliškumas. Vadovaujantis pareiškime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina pagrįsta išvada, kad minėtų veiksmų atlikimas pažeidė Inspekcijos kaip kreditoriaus interesus, kadangi Bendrovė, nors ir turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei Inspekcija, kreditoriais. Pareiškimas taip pat grindžiamas ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų analize. Pareiškimu prašoma iškelti T. G. administracinio nusižengimo bylą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bei paskirti jam ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-29 nutartimi, įvertinus Inspekcijos pareiškime nurodytas aplinkybes, T. G. pagal ANK 120 str. 1 d. numatyto nusižengimo požymius buvo iškelta administracinio nusižengimo byla.

Teisme 2023-07-18 gauti administracinėn atsakomybėn traukiamo T. G. atstovės rašytiniai paaiškinimai į pareiškimą, kuriuose nurodoma, kad su Inspekcijos argumentais nesutinka ir prašoma pareiškimą atmesti, administracinės nuobaudos neskirti bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigiama, jog Lietuvos Respublikoje įvedus karantiną, Bendrovei buvo taikytas moratoriumas dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo ir delspinigių neskaičiavimo. Taip pat Bendrovė nuo 2020-04-08 iki 2021-02-28 buvo įtraukta i sąrašą „Juridiniai asmenys kuriems iki 2020-12-31 be pateikto prašymo taikytos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ ir nuo 2021-01-01 iki 2021-10-31 Bendrovė buvo įtraukta i sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021-01-01 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Bendrovė buvo informuota, kad pasibaigus ekstremaliai situacijai per du mėnesius Bendrovė galės priimti sprendimą dėl mokesčių sumokėjimo, t. y. deklaruotus mokesčius sumokėti iš karto arba kreiptis į VMI dėl sudarymo mokestinės paskolos sutarties be palūkanų. Tuo tikslu su Bendrove buvo sudaryta 2021-09-02 mokestinės paskolos sutartis bei 2022-07-14 mokestinės paskolos sutartis. Nurodoma, jog kaip nurodyta Inspekcijos pareiškime – mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdytas nuo 2022-11-23. Šiam teiginiui pagrįsti Inspekcija pareiškime nurodė dokumentus ir datas nuo kurių skaičiuoja mokestinės nepriemokos atsiradimą. Tai reiškia, kad už laikotarpį nuo 2021-09-02 iki 2022-11-22 Bendrovė neturėjo įsiskolinimų dėl kurių būtų pradėtas išieškojimas, o taip pat Inspekcija nebuvo pateikusi reikalavimo. Pažymima, kad T. G. nebėra Bendrovės vadovu nuo 2022-11-22. Atsižvelgiant į tai, Bendrovės buvęs vadovas yra nepagrįstai kaltinamas pažeidęs mokėjimo eiliškumą. Inspekcija siekia taikyti atsakomybę už vėlavimą vykdyti mokestines prievoles.

Be kita ko, pažymima, jog pačios Inspekcijos pateiktoje lentelėje demonstruojama mokėjimų dinamika patvirtina, kad mokėjimai buvo nuolatos vykdomi. Vėlavimas negali būti prilyginamas įsipareigojimų nevykdymui. Už vėlavimą (jeigu toks būtų nustatytas) turėtų būti skaičiuojami delspinigiai, o ne taikoma administracinė atsakomybė. Nurodytų argumentų pagrindu negalima daryti išvados, kad Bendrovės vadovas turėjo tikslą nevykdyti atsiskaitymų su valstybe ir siekė tyčia pažeisti aukščiau eilėje esančio kreditoriaus (VMI) interesus. Atkreiptas dėmesys į tai, jog vien skolos šiai dienai egzistavimas niekaip negali patvirtinti T. G. veiksmų (ne)teisėtumo, Inspekcija turėtų kelti pretenzijas Bendrovės esamam vadovui. Rašytiniai paaiškinimai taip pat grindžiami ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų analize.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas T. G. paaiškino, kad buvo Bendrovės vadovu iki 2022 m. lapkričio mėn.. Žino, jog buvo susikaupusi mokestinė nepriemoka, ji buvo vykdoma, galimai kartais buvo vėluojama su mokėjimais. Jam baigiant vadovauti mokestinė nepriemoka nebuvo padengta. Mokestinės sutarties sąlygos nebuvo pažeidinėjamos. Paaiškino, jog sudarant pirmąją mokestinės paskolos sutartį Bendrovė negalėjo niekaip įtakoti įmokų dydžio, todėl Inspekcijai buvo pateiktas prašymas sudaryti kitą mokestinės paskolos sutartį, kuri Bendrovei būtų patogesnė. Teigė, jog kai vyko derybos dėl įmonės pardavimo, galimai nebuvo įvykdytas vienas mokėjimas pagal mokestinės paskolos sutartį. Su naujuoju įmonės vadovu buvo tariamasi, kad jis toliau mokės įmokas. Nepripažįsta, jog pagal pirmąją mokestinės paskolos sutartį nepriemoka nebuvo mokama.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo T. G. atstovė advokatė palaikė rašytiniuose paaiškinimuose išsakytą poziciją, papildomai paaiškino, jog jie nesutinka, kad pareiškime nurodytu laikotarpiu Bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais. Iš byloje esančios medžiagos matoma, jog nepriemoka buvo dengiama, mokėjimai buvo vykdomi, o jei ir buvo vėlavimai, tai nereiškia, kad už tai turi būti taikoma atsakomybė. Kadangi Bendrovė verčiasi maitinimo paslaugų teikimu, tai konkrečiu atveju siekiant nustatyti tikrąją Bendrovės finansinę padėtį reikia įvertinti ir grynuosius pinigus. Aplinkybė, jog Bendrovė vykdė atsiskaitymus su trečiaisiais asmenimis nėra ginčijama. Nurodoma, jog Inspekcijos pareiškimas yra grindžiamas prielaidomis.

Teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovė palaikė pareiškimo reikalavimus jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad mokestinės paskolos sutartys yra sudaromos ne su kiekviena įmone. Pačiose mokestinės paskolos sutartyse ir Mokesčių administravimo 88 str. yra nurodyta, jog sprendimas atidėti mokestines nepriemokos mokėjimą ar jo išdėstymas gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine. Teigė, jog pirmoji mokestinės paskolos sutartis su Bendrove buvo sudaryta 2021-09-02, terminas buvo nustatytas iki 2022-09-25, buvo patvirtintas mokėjimų grafikas. Įmonei tos sutarties nepavyko gerai vykdyti, iš viso buvo surašyti 5 įspėjimai ir jie buvo rašomi kas mėnesį. Tuomet Bendrovė pateikė prašymus ir buvo sudaryta antra mokestinės paskolos sutartis. Pagal antrą mokestinės paskolos sutartį buvo prailgintas terminas iki 2025-06-25, buvo sumažinta mėnesio įmoka. Šios sutarties vykdymas taip pat buvo sudėtingas, buvo išsiųsti 4 įspėjimai: du įspėjimai buvo pareigas einant T. G., o trečias įspėjimas buvo 2022-11-29, paskutinis įspėjimas buvo 2023-01-11. Buvo sudėtinga pasiekti teigiamų rezultatų. 2023-03-29 buvo priimtas sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį, nes buvo nevykdomos sutarties sąlygos.

Nurodė, kad nepriemokos išieškojimo veiksmai prasidėjo nuo 2022-11-23, o mokestinė nepriemoka pradėjo formuotis nuo 2020–2021 metų, tad nepriemokos atsiradimas siejamas su T. G. vadovavimo laikotarpiu. Bendrovė vykdė mokėjimus dalinai, kiek įmanoma buvo nurašoma nuo Bendrovės sąskaitos priverstinai. Bendrovė privalėjo pilna apimtimi atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais ir tik tuomet atsiskaitymus vykdyti su žemesnės eilės kreditoriais. Nagrinėjamu atveju, esant nuolatinei nepriemokai, buvo vykdomi atsiskaitymai su žemesnės eilės kreditoriais. Taigi, visuma byloje esančių duomenų įrodo, jog įmonės finansinės situacija nebuvo gera ir T. G. buvo tai žinoma. Nurodė, jog tokiu būdu buvo pažeistos mokestinių sutarčių sąlygos, kadangi pagal sudarytą grafiką nebuvo sumokama ir buvo siunčiami įspėjimai. Teisminėje praktikoje, kaip antai Kauno apygardos teismo 2022-11-29 nutarime (byloje Nr. AN2-328-993/2022) ir Vilniaus apygardos teismo 2022-07-05 nutarime (byloje Nr. AN2-205-312/2022) išaiškinta, kad kai nėra pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti pirmiausiai turėjo būti padengti visi turtiniai įsipareigojimai valstybės biudžetui. Taip pat atlikti tam tikri mokėjimai Inspekcijai nepaneigia jos pirmumo dėl kreditorių reikalavimų patenkinimo pilna apimtimi. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2023-04-07 nutartyje (byloje Nr. AN2-93-939/2023) konstatuota jog vien bendrovės kreipimasis dėl mokestinių paskolų sutarčių sudarymo iš esmės reiškia, kad juridinis asmuo patiria laikinų finansinių sunkumų. Dėl apyvartinių lėšų trūkumo yra kreipiamasi dėl sutarčių sudarymo, o tai rodo, kad įmonė turi tam tikrų finansinių sunkumų. Be to, 2023-06-28 nutartyje (byloje Nr. AN2-177-574/2023) nurodyta, kad atsakomybės nešalina ši aplinkybė ir motyvai, kad buvo siekiama užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą.

Padaryto administracinio nusižengimo vertinimo motyvai ir išvados

ANK 120 str. 1 d. numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Iš ANK 120 str. 1 d. dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai, Toks teisės aiškinimas ne kartą pateiktas ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2017-08-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017-07-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017ir kt.).

CK 6.930¹ str. nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Byloje nėra ginčo dėl tų Inspekcijos pareiškime nurodytų aplinkybių, jog Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2021-09-20 iki 2022-11-04 vykdė atsiskaitymus su kitais ūkio subjektais ir viso turėjo daugiau kaip 43 000 Eur išlaidų (b. l. 3–4, 51–200). Šių atsiskaitymų su kitais ūkio subjektais metu Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui (apie 50 000 Eur) kito, o vien tik pagal sudarytą mokestinės paskolos sutartį (su pakeitimais) atskirais laikotarpiais pradelstų (nesumokėtų) mokesčių suma siekė 11 000 – 13 000 Eur.

T. G. nuo 2012-05-31 buvo paskirtas į Bendrovės vadovo pareigas, kurias ėjo ir nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2021-09-20 iki 2022-11-04 atliktų mokėjimų metu. Šiuo metu Bendrovei yra iškelta bankroto byla, kuri nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme (civ. byla Nr. eB2-2559-432/2023, Liteko duomenų bazė). Vienu iš Bendrovės kreditorių yra ir Inspekcija, pareiškusi 38 982,56 Eur kreditorinį reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovės finansinė padėti iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo gera – Inspekcijos 2021-09-02 sprendimu buvo tenkintas prašymas dėl susikaupusios 51 946,76 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo laikotarpiui nuo 2021-09-25 iki 2022-09-25 bei sudaryta mokestinės paskolos sutartis. Tačiau ši sutartis tinkamai nebuvo vykdoma, dėl to Bendrovė 2021-12-12, 2022-01-13, 2022-02-13, 2022-04-10 ir 2022-06-12 Inspekcijos įspėjimais buvo informuota apie ketinimą nutraukti 2021-09-02 mokestinės nepriemokos išdėstymo sutartį. Be to, buvo tenkintas Bendrovės 2022-04-11 prašymas atidėti arba išdėstyti 38 521,08 Eur mokestinę nepriemoką ir Inspekcijos 2022-05-04 sprendimu pakeistas Inspekcijos 2021-09-02 sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo sudarytas naujas mokėjimo grafikas iki 2025-06-25. Dar vėliau, atsižvelgus į Bendrovės 2022-06-14 prašymą, Inspekcijos 2022-06-29 sprendimu buvo pakeistas 2021-09-02 sprendimas, sudarytas naujas mokestinės nepriemokos sumokėjimo grafikas laikotarpiui nuo 2022-08-28 iki 2025-06-25, 2022-07-11 sudaryta mokestinės paskolos sutartis. Tačiau ir ši sutartis nebuvo tinkamai vykdoma, 2023-08-10, 2022-09-12 Inspekcijos įspėjimais Bendrovė buvo informuota apie ketinimą nutraukti 2022-07-11 mokestinės paskolos sutartį.

Iš mokesčių administratoriaus pateiktos Bendrovės atliktų mokėjimų nuo 2021-09-25 iki 2022-11-23 suvestinės, dėl kurioje nurodytų duomenų teisingumo nėra ginčo, matyti, kad minėtos mokestinės paskolos sutartys tinkamai nebuvo vykdomos, Bendrovė atskirais laikotarpiais nemokėjo sudarytu grafiku nustatytų mokėjimų, o atlikti mokestinių nepriemokų mokėjimai buvo ženkliai mažesni negu numatyti. Kaip minėta, šiuo laikotarpiu, t. y. nuo 2021-09-20 iki 2022-11-04, Bendrovė, neturėdama pakankamai lėšų, vykdė atsiskaitymus su kitais ūkio subjektais. Taigi, T. G. atstovės tiek teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teisminio nagrinėjimo metu išdėstyta pozicija, kad Bendrovė nuolat, daugmaž tinkamai vykdė mokestines prievoles, nėra pagrįsta.

Mokesčių administravimo įstatyme 96, 140 str. numatytos mokestinės atsakomybės taikymas už nesavalaikį mokesčių sumokėjimą ar netinkamą jų apskaičiavimą neeliminuoja už ANK 120 str. 1 d. padarytą administracinį nusižengimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą – numatytos administracinės atsakomybės taikymo, nes tai yra skirtingos atsakomybės rūšys – skirtingi šių atsakomybių taikymo pagrindai, atsakomybėn trauktini subjektai. Priešingas, kaip nurodo T. G. atstovė, mokestinės ir administracinės atsakomybės taikymo aiškinimas, t. y. teigiant, kad už mokestinių nepriemokų savalaikį nesumokėjimą taikytina tik mokestinė atsakomybė, neatsižvelgiant į CK 6.930¹ str. nustatytą vykdytų mokėjimų eiliškumo tvarkos pažeidimus, visiškai paneigtų ANK 120 str. 1 d. numatytos atsakomybės taikymo galimybę. Taigi, nepagrįsti ir gynybos argumentai, jog nagrinėjamu atveju už mokestinių nepriemokų nesumokėjimą galėtų būti taikoma tik mokestinė atsakomybė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad T. G., būdamas Bendrovės vadovas, taip pat atsakingas už jos veiklos organizavimą vykdant mokestines prievoles valstybės biudžetui, aptartu laikotarpiu, t. y. nuo 2021-09-20 iki 2022-11-04, vykdydamas įsipareigojimus ne valstybės biudžetui, o tretiesiems asmenims įvykdytais mokėjimais, pažeidė CK 6.930¹ str. nustatytą atsiskaitymo eiliškumą, nes tretiesiems asmenims mokėjimai buvo vykdomi turint Bendrovei įsiskolinimą valstybės biudžetui. Todėl pripažintina, kad T. G. tokiais veiksmais įvykdė ANK 120 str. 1 d. numatytą nusižengimą.

Byloje esančiais įrodymais T. G. administracinę atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, mokėjimo eiliškumą pažeidžiančių atsiskaitymą mastą, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant T. G. baudą, kuri yra artima ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatytai vidutinei, t. y. 2 000 Eur baudą.

Dėl prašymo priteisti atstovavimo išlaidas

T. G. atstovė advokatė L. Kunčinaitė-Dargužienė pateikė prašymą priteisti iš valstybės 1 355,2 Eur (1 016,40 Eur + 338,80 Eur) atstovavimo išlaidoms atlyginti. Iš pateiktų išlaidų detalizavimo matyti, jog šios išlaidos susiję su teisinių paslaugų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teikimu.

Pagal ANK 666 str. 1 d., administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos.

BPK 106 str. 1 d., nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos procesas buvo pradėtas pagal Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateiktą pareiškimą. Teismas T. G. pripažino kaltu įvykdžius ANK 120 str. 1 d. numatytą nusižengimą, todėl nėra pagrindo taikant BPK 106 str. 3 d. nuostatas priteisti jo naudai administracinio nusižengimo byloje patirtų atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 635 str. 1 d. 1 p, 646 str. 1–2 d., teismas,

nutaria:

Pripažinti T. G., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius Administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 2 000 Eur baudą.

Atmesti T. G. prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį A6.–627-1011/2023. Nustatytu terminu nesumokėjus nutarimu paskirtos baudos jos išieškojimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys