Kauno apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjos G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. spalio 13 d. nutarimo, kuriuo nutraukta pradėta administracinė teisena UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui M. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėjos vedėjos G. V. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs M. A. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad M. A. nepažeidė kreditorių interesų eiliškumo tyčia ir sąmoningai, suvokdamas, kad dėl šios jo padarytos veikos bendrovė negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais. Padarius šią neteisingą išvadą, administracinio nusižengimo bylos teisena M. A. atžvilgiu nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties požymio – tyčios, pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai.

7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.9301 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju, M. A. inkriminuota tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne VMI, todėl pažeidė kreditoriaus – VMI teises. Taigi, vertinamu atveju yra aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka.

9. Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930¹ straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

11. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

12. Iš VMI atlikto operatyvaus patikrinimo pažymos (1 t., b. l. 5-8) matyti, kad Bendrovės tikrinimo laikotarpis buvo nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. ir šio tikrinimo metu buvo tikrintas įsipareigojimų biudžetui vykdymas bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastys, mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu, vykdymas.

12.1. Pagal pateiktą preliminarų balansą Bendrovės turtas 8 454 064,10 Eur, iš jų ilgalaikis turtas 0,00 Eur, trumpalaikis – 8 45 064,10 Eur. Nuosavas kapitalas – 404 605,53 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 8 049 458,57 Eur, iš jų: trumpalaikiai – 8 049 458,57 Eur, ilgalaikiai – 0,00 Eur. Bendrovės 2022 m. sausio 1 d. įsiskolinimas tiekėjams buvo 214 592,1 8 Eur, 2022 m. balandžio 30 d. – 6 012 911,61 Eur. VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ 2022 m. gegužės 25 d. duomenimis, Bendrovės vardu iš viso nuosavybės teise nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nebuvo ir nėra (1 t., b. l. 5-8).

12.3. Išnagrinėjus Bendrovės bankų, kasos ir atskaitingo asmens avansinių apyskaitų duomenis už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. nustatyta, kad Bendrovės išlaidos sudarė 4 665 182,27 Eur, iš jų: 3 621 247,58 Eur sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas (78 % išlaidų nuo sumos, tame skaičiuje sumokėta: 2022 m. sausio 10 d. M. B.V. 200 000 Eur, 118 360 Eur, 2022 m. sausio 17 d. – 200 000 Eur, 155 630 Eur, 2022 m. sausio 28 d. – 200 000 Eur, 2022 m. sausio 31 d. – 160 000 Eur, 2022 m. vasario 1 d. – 200 000 Eur, 2022 m. vasario 7 d. – 200 000 Eur, (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 12 d. – 156 640 Eur, 2022 m. sausio 14 d. – 140 800 Eur, 2022 m. vasario 8 d. – 117 480 Eur, (duomenys neskelbtini) B.V. 171 000 Eur, 2022 m. sausio 21 d. – 174 200 Eur, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 28 – 109 500 Eur, 2022 m. vasario 2 d. – 171 270 Eur, 475 388,54 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 3 d. – 95 000 Eur, 2022 m. sausio 21 d. – 68 570 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 22 d. – 1 806,98 Eur, 2022 m. sausio 22 d. – 2 256,20 Eur, 2022 m. sausio 22 d. – 2 000 Eur, 2022 m. vasario 13 d. – 1 996 Eur, 2022 m. kovo 23 d. – 1 374,95 Eur, 932 112,94 Eur sumokėti/nurašyti VMI (20 % nuo išlaidų sumos), 52 900 Eur pervesta direktoriui, 50 000 Eur grąžinta paskola UAB (duomenys neskelbtini), 4 450 Eur išmokėtas avansas atskaitingam asmeniui, 2 206,12 Eur išmokėtas darbo užmokestis, 1 712,54 Eur sumokėta/nurašyta Sodrai, 553,09 Eur – nurašyti banko komisiniai mokesčiai.

14. M. A. nurodytos aplinkybės, kad mokėjimai žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams buvo daromi siekiant išsaugoti Bendrovę, gauti pajamas ir dengti įsiskolinimus (tame tarpe ir VMI), t. y. tęsti veiklą, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019).

15. Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina, kad M. A. veikė tyčia, kaip bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą VMI, taip pat, kad bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, ją sumažino tik nedidele apimtimi, o iš esmės atsiskaitė su kitais kreditoriais. Tokie M. A. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius požymius.

16. Visų aptartų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad M. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su žemesnės eilės Bendrovės kreditoriais, nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigų eiliškumo, taip pažeisdamas kreditorės – VMI interesus. Tokiais veiksmais jis padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

17. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

18. Nors M. A. prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas jam taikyti šias nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti.

19. ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Skiriant nuobaudą M. A. atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas nebuvo vienkartinis (fiksuoti daugiau nei dvidešimt mokėjimų, nesilaikant nustatytos tvarkos), vis dėl to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kaip nustatyta aukščiau, tam tikrus mokėjimus VMI atliko, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, vėliau kreipėsi dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam skirtina minimali inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjos G. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo M. A. pripažinti padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-328-993/2022.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.