Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. A. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo, nurodyta, kad įvertinus L. B., AS banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus sąskaitos išrašus, nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Matyti, kad didžiausios sumos buvo sumokėtos: (duomenys neskelbtini) B.V. 2022 m. sausio 28 d. – 91 020 Eur; (duomenys neskelbtini) B.V. 200 000 Eur, (duomenys neskelbtini), GmbH 109 500 Eur, esant 441 787,74 Eur mokestinei nepriemokai; 2022 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) B.V. 162 000 Eur, 441 787,74 Eur mokestinei nepriemokai; 2022 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) B.V. 200 000 Eur, esant 415 629,82 Eur mokestinei nepriemokai; 2022 m. vasario 2 d. At7, (duomenys neskelbtini) 171 270 Eur, esant 405 438,82 Eur mokestinei nepriemokai; 2022 m. vasario 7 d. (duomenys neskelbtini) B.V. 200 000 Eur, esant 373 538,82 Eur mokestinei nepriemokai. Šios finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas M. A. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems kreditoriams, o ne VMI, ir dėl tokių vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Bendrovės vadovas M. A., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., nustatyta, kad M. A. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus – VMI, interesus. Nagrinėjamoje situacijoje, nėra praėję 2 metai nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, todėl senaties terminai nuobaudos skyrimui nėra pasibaigę (1t., b. l. 2-4).

Prie pareiškimo pridėtoje 2022 m. gegužės 27 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad VMI apskaitos sistemos 2022 m. balandžio 21 d. duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka biudžetui sudarė 542 384,37 Eur, iš jų: 530 609,66 Eur PVM ir 11 478,22 Eur šio mokesčio delspinigių, 293,34 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 3,15 Eur šio mokesčio delspinigių. Bendrovės deklaruota PVM mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė 2022 m. vasario 22 d. pateikus PVM deklaraciją už 2022 m. sausio mėn., teisė priverstinai išieškoti 2022 m. vasario 26 d. Bendrovės deklaruota GPM mokestinė nepriemoka susidarė 2022 m. balandžio 2 d. pateikus GPM deklaraciją už 2022 m. kovo mėn., teisė priverstinai išieškoti atsirado 2022 m. balandžio 2 d. VMI nuo 2022 m. kovo 30 d. vykdo priverstinį išieškojimą iš Bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose. 2022 m. balandžio 1 d. pateiktas priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius. Išnagrinėjus Bendrovės bankų, kasos ir atskaitingo asmens avansinių apyskaitų duomenis už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. nustatyta, kad Bendrovės išlaidos sudarė 4 665 182,27 Eur, iš jų: 3 621 247,58 Eur sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas (78 % išlaidų nuo sumos, tame skaičiuje sumokėta: 2022 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) B.V. 200 000 Eur, 118 360 Eur, 2022 m. sausio 17 d. – 200 000 Eur, 155 630 Eur, 2022 m. sausio 28 d. – 200 000 Eur, 2022 m. sausio 31 d. – 160 000 Eur, 2022 m. vasario 1 d. – 200 000 Eur, 2022 m. vasario 7 d. – 200 000 Eur, (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 12 d. – 156 640 Eur, 2022 m. sausio 14 d. – 140 800 Eur, 2022 m. vasario 8 d. – 117 480 Eur, (duomenys neskelbtini) B.V. 171 000 Eur, 2022 m. sausio 21 d. – 174 200 Eur, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 28 – 109 500 Eur, 2022 m. vasario 2 d. – 171 270 Eur, 475 388,54 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. sausio 3 d. – 95 000 Eur, 2022 m. sausio 21 d. – 68 570 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“2022 m. sausio 22 d. – 1 806,98 Eur, 2022 m. sausio 22 d. – 2 256,20 Eur, 2022 m. sausio 22 d. – 2 000 Eur, 2022 m. vasario 13 d. – 1 996 Eur, 2022 m. kovo 23 d. – 1 374,95 Eur, 932 112,94 Eur sumokėti/nurašyti VMI (20 % nuo išlaidų sumos), 52 900 Eur pervesta direktoriui, 50 000 Eur grąžinta paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“, 4 450 Eur išmokėtas avansas atskaitingam asmeniui, 2 206,12 Eur išmokėtas darbo užmokestis, 1 712,54 Eur sumokėta/nurašyta Sodrai, 553,09 Eur – nurašyti banko komisiniai mokesčiai. Pagal pateiktą preliminarų balansą Bendrovės turtas 8 454 064,10 Eur, iš jų ilgalaikis turtas 0,00 Eur, trumpalaikis – 8 45 064,10 Eur. Nuosavas kapitalas – 404 605,53 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 8 049 458,57 Eur, iš jų: trumpalaikiai – 8 049 458,57 Eur, ilgalaikiai – 0,00 Eur. Bendrovės 2022 m. sausio 1 d. įsiskolinimas tiekėjams buvo 214 592,1 8Eur, 2022 m. balandžio 30 d. – 6 012 911,61 Eur. VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ 2022 m. gegužės 25 d. duomenimis, Bendrovės vardu iš viso nuosavybės teise nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nebuvo ir nėra (1 t., b. l. 5-8).

Iš L. B. AS Lietuvos skyriaus sąskaitos išrašo matyti, kad bendrovės atsiskaitymai vyko nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. vasario 25 d. (1 t., b. l. 9-33).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansų iki 2022 m. vasario 7 d. matyti, kad 2022 m. vasario 7 d. mokėtinas Gyventojų pajamų mokestis sudarė 1,74 Eur, Pridėtinės vertės mokestis – 372 759 Eur (1 t., b. l. 40-45).

Iš L. B. AS Lietuvos skyriaus, SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad bendrovės atsiskaitymai vyko nuo 2022 m. kovo, balandžio mėn. (1 t., b. l. 158-204).

Teismo posėdžio metu M. A. pateikė rašytinius paaiškinimus. Cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aktualiu klausimu, nurodo, kad neegzistuoja pagrindas traukti jo administracinėn atsakomybėn ir skirti VMI prašomą baudą, kadangi jis neatliko ir nesiekė atlikti jokių veiksmų, kuriais būtų ketinama pažeisti ar tyčia pažeisti VMI interesai, VMI galimybė atgauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą (mokestinę nepriemoką). Visus mokėjimus, kurie nurodyti pareiškime, M. A. atliko išimtinai tik vadovaujantis verslo logika, esant ypatingai nepalankiai rinkos situacijai, siekdamas išsaugoti įmonės veiklą. 2022 m. balandžio 26 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, kuris užbaigtas 2022 m. gegužės 17 d. Jo metu tikrintas įsipareigojimų biudžetui vykdymas bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastys, tikrintas mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojo pareigų mokesčių sumokėjimo srityje vykdymas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. Patikrinimo metu VMI nustatė, kad Bendrovei turint mokestinę nepriemoką, Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kai kuriais kreditoriais. M. A., šios aplinkybės, kaip Bendrovės vadovas, neneigia, tačiau akcentuotina, kad tokiais veiksmais niekada nebuvo siekiama panaikinti ar sumažinti VMI galimybę atgauti iš Bendrovės turimus sumokėti mokesčius. Priešingai, nuo dėl Bendrovės ir jos vadovo nepriklausančių priežasčių, įskaitant ir kilusią COVID-19 pandemiją bei jos nulemtas neigiamas pasekmes verslui, o vėliau ir dėl karo Ukrainoje nulemtų sunkumų, Bendrovė buvo laikinai susidūrusi su finansiniais sunkumais atsiskaitant su kreditoriais, su finansinių srautų sutrikimu, atitinkamai ir su laikinais sunkumais vykdyti tuos mokėjimus, kurie buvo būtini Bendrovės veiklai, jos galimybių išsilaikyti rinkoje išsaugojimu. Su finansiniais sunkumais Bendrovė susidūrė 2021 m., tuomet buvo pradėti ieškoti naujos veiklos, kuri leistų efektyviai išnaudoti resursus, sumažintų priklausomybę nuo aplinkos faktorių ir teiktų ekonominę naudą. Bendrovė sėkmingai įžengė į didmeninės prekybos telekomunikacijų ir elektronikos įrangos sritį, o per 2021 m. kalendorinius metu uždirbo beveik 7 mln. Eur pajamų ir beveik 213 000 Eur pelno. Kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktas 2022 m. birželio 22 d. prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinę nepriemoką su priedais, 2022 m. birželio – liepos mėn. mokėjimo pavedimo kopijos (1 t., b. l. 57-126).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis). Įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930¹ straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Tiek iš Operatyvaus patikrinimo pažymoje esančių duomenų, kartu su pareiškimu pateiktų sąskaitų išrašų, o taip pat ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų matyti, kad bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką (šiuo atveju, VMI pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus), neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus su paskesnės eilės kreditoriais, ir tokiu būdu nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. M. A. posėdžio metu paaiškino, kad bendrovė susidūrė su laikinais sunkumais, kurie buvo įtakoti tiek anksčiau buvusios situacijos dėl pandemijos, tai kilusių iššūkių vasario mėnesį, dėl bendradarbiavimo su rytų valstybėmis, buvo dedamos pastangos išsaugoti įmonės veiklą.

Vis dėlto, pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises.

VMI pareiškimą grindžia tuo, kad bendrovė, turėdama nepriemoką ir įsiskolinimą VMI, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, su jais atsiskaitydama, pareiškime išvardintos didžiausios kitiems kreditoriams sumokėtos sumos 2022 m. sausio, vasario mėnesiais. Kaip paminėta, aplinkybes dėl atsiskaitymo su kitais kreditoriais, esant susidariusiai nepriemokai, patvirtina tiek su pareiškimu pateikti duomenys, tiek ir M. A. paaiškinimai. Vis dėlto, išanalizavus bendrovės sąskaitų išrašus Luminor ir SEB bankuose, matyti, kad nors aptariamu laikotarpiu pakankamai nemažos sumos buvo mokamos bendrovės tiekėjams, atsiskaitymai vis dėlto vykdavo ir su VMI: 2022 m. sausio 4 d. – 9 700 Eur suma, 2022 m. sausio 6 d. – 1 063,82, 2022 m. sausio 11 d. – 281 262,73 Eur, 2022 m. sausio 13 d. mokėjimas Sodrai (658,33), atitinkami mokėjimai VMI atlikti ir 2022 m. vasario mėn. - 10 191 Eur, 11 600 Eur, 10 050 Eur, 10 250 Eur, 24 166,27 Eur. M. A. paaiškino, kad bendrovei susidūrus su sunkumais, buvo pradėta ieškoti naujos veiklos, kuri leistų efektyviai išnaudoti resursus, sumažintų priklausomybę nuo aplinkos faktorių ir teiktų ekonominę naudą, nuosekliai teigė, kas matyti ir iš byloje esančių duomenų, kad dėjo pastangas atsiskaityti ir su pirmesnės eilės kreditore, t. y. VMI, atlikdamas periodinius mokėjimus, kreipdamasis į VMI su prašymu išdėstyti mokestinę nepriemoką, aktyviai tokias pastangas deda ir iki šiol. Teismo vertinimu, šioje situacijoje nebuvo M. A. piktybiškumo, o tik siekis išsaugoti bendrovę, gauti pajamas ir dengti įsiskolinimus, kadangi visu šiuo laikotarpiu buvo vykdomi atsiskaitymai ir su VMI.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad M. A. nepažeidė kreditorių interesų eiliškumo tyčia ir sąmoningai, suvokdamas, kad dėl šios jo padarytos veikos bendrovė negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais. Administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta pagal VMI pareiškimą, M. A. nutrauktina, nenustačius jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

nutraukti pradėtą administracinę teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. A. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.