Kauno apygardos teismo nutartis

2011-11-09 · Civilinė byla Nr. 2S-2178-153/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-09
Bylos Nr.
2S-2178-153/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Izolda Nėnienė, Neringa Venckienė
Skolininkas
V. P.
Suinteresuotas asmuo
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Civilinė byla Nr. 2S-2178-153/2011;
pirmosios instancijos teismo teisėjas Artūras Šafronas;

procesinio dokumento kategorijos: 122.1, 122.3, 122.5, 129.4.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės, Neringos Venckienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio V. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16476-454/2011 pagal pareiškėjo antstolio V. Z. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko V. P., suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Antstolis V. Z. pareiškimu prašė teismo priteisti 108 Lt vykdymo išlaidas iš skolininko V. P.. Nurodė, kad antstoliui 2011-05-09 buvo pateiktas vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-07 nutarimas Nr. A-1331-456-2011 dėl priverstinio 1 100 Lt administracinės baudos išieškojimo iš skolininko V. P. išieškotojos Kauno apskrities VMI naudai. Užvedus vykdomąją bylą bei išsiuntus skolininkui kvietimą atvykti pas antstolį, buvo nustatyta, kad paskirtoji bauda sumokėta į Kauno apskrities VMI surenkamąją sąskaitą klaidingu įmokos kodu, o mokėjimo kvitas nepristatytas į teismo administracinių bylų raštinę, kaip tai nurodyta nutarime skirti baudą, t. y. bauda nesumokėta tinkamai, ir todėl pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti administracinė bauda buvo laikoma nesumokėta. Administracinės baudos mokėjimas tinkamu įmokos kodu įskaitytas Kauno AVMI pagal 2011-05-25 skolininko prašymą, t. y. jau po vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti antstoliui. Kadangi skolininkas vykdymo išlaidų gera valia nesumokėjo, vykdymo išlaidos iš jo turi būti priteistos, remiantis CPK 593 str. 1 d., 2 d., 610 str., 611 str. nuostatomis bei LR teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 p.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi antstolio pareiškimo netenkino.

Teismas nustatė, kad iš vykdomosios bylos Nr. 0137/11/02437 matyti, jog CPK 611 str. 1 d. numatytas siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas skolininkui V. P. siųstas adresu: Kaunas, Karaliūnų g. 21, grįžo neįteiktas. Teismas konstatavo, kad duomenų, jog skolininkas gavo siūlymą susimokėti vykdymo išlaidas, byloje nėra, be to, tai patvirtina ir antstolis savo prašyme nurodydamas, jog skolininkui siūlymas neįteiktas. Teismas nurodė, kad vykdymo procese jo dalyviai – tiek antstolis, tiek ir skolininkas, tiek išieškotojas – privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos. Pagal Antstolių įstatymo 3 str. 1 d. vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Teismas, nustatęs, kad antstolis, jam nepavykus skolininkui įteikti siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas paštu, nesiėmė jokių priemonių, kad skolininkui įstatymo numatyta tvarka siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas būtų įteiktas, todėl padarė išvadą, kad antstolis nesilaikė vykdymo procese numatytos procesinių dokumentų įteikimo vykdymo proceso dalyviams tvarkos, nustatytos CPK 610, 611 str. Teismas nurodė, kad antstolis, pašalinęs nurodytus pažeidimus, turi teisę pateikti teismui naują pareiškimą bendra tvarka.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu antstolis V. Z. prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-18 nutartį panaikinti ir vykdymo išlaidų priteisimo klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė tokius motyvus:

1) teismas nepagrįstai suabsoliutino skolininko teises vykdymo procese visiškai ignoruodamas įstatymo skolininkui nustatytas pareigas bei nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos analogiškose bylose;

2) siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas skolininkui V. P. buvo išsiųstas jo deklaruotos (tai patvirtina Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM išrašas, esantis vykdomojoje byloje) bei vykdomajame dokumente nurodytos jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau nebuvo įteiktas, nes skolininkas laiško nepriėmė. Apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą skolininkas privalo nedelsdamas pranešti antstoliui (CPK 644 str. 2 d.), o nepranešus, visi procesiniai dokumentai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir yra laikoma, kad jam pranešta tinkamai;

3) teismų praktikoje pripažįstama, kad siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas yra laikomas įteiktu tinkamai, jei jis įteiktas vadovaujantis CPK 604 str. nustatyta procesinių dokumentų įteikimo vykdymo procese tvarka. Šiuo atveju nėra reikalavimo siūlymą skolininkui įteikti asmeniškai, todėl antstoliui negali būti suvaržyta CPK 611 str. įtvirtinta teisė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Neigiamos pasekmės dėl netinkamo procesinių pareigų vykdymo gali kilti tik skolininkui;

4) teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad tiek siūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, tiek ir siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas negali būti prilyginami raginimui įvykdyti sprendimą. Šie siūlymai yra siunčiami įstatyme įtvirtinta bendra procesinių dokumentų įteikimo vykdymo procese tvarka ir jokių išimčių siūlymų įteikimo tvarkai įstatymo leidėjas nenumatė. Raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo tvarkai nustatytos išimtys negali būti pagal analogiją taikomos siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas įteikimo tvarkai;

5) tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Atsiliepimas

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

ATPK 313 str. 1 d. numato, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Pagal bylos duomenis skolininkas V. P. Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-07 nutarimu nubaustas už administracinės teisės pažeidimo padarymą 1 100 Lt pinigine bauda. Skolininkui nutarime išaiškinta, jog jis privalo sumokėti baudą ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos į VMI surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 57819, patvirtinantį baudos sumokėjimo dokumentą skolininkas privalo pateikti teismo administracinių bylų raštinei. Šis nutarimas įsiteisėjo ir buvo perduotas 2011-05-09 vykdyti antstoliui V. Z.. Taigi antstolis, neturėdamas duomenų apie nutarimo įvykdymo faktą, pagrįstai priėmė šį procesinį dokumentą 2011-05-11 vykdyti. Antstolis, vykdydamas šį nutarimą, pasiūlė 2011-05-18 skolininkui atvykti pas antstolį, pateikti įrodymus apie baudos sumokėjimą, jei bauda sumokėta. Antstoliui buvo pateiktas mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina, kad skolininkas 2011-04-06 baudą sumokėjo, tačiau neteisingai nurodė įmokos kodą, vietoje įmokos kodo 57819 skolininkas mokėjimo pavedime nurodė įmokos kodą 55619, bei nepateikė teismo raštinei rašytinių įrodymų apie baudos sumokėjimo faktą. Taigi laikoma, kad skolininkas baudos nesumokėjo. Neteisingai užpildyto mokėjimo pavedimo duomenis apie įmokos kodo faktą patvirtina skolininko prašymas 2011-05-25 Kauno apskrities VMI dėl grąžinimo (įskaitymo) sumokėtos 1100 Lt baudos.

Byloje kilo ginčas, ar antstolis tinkamai įteikė skolininkui procesinius dokumentus dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo.

CPK 611 str. 1 d. nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Taigi CPK, reglamentuojant vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką, išskiriami trys esminiai reikalavimai: 1) antstolio raštiškas siūlymas skolininkui pervesti į depozitinę sąskaitą nurodytą sumą; 2) pasiūlymo įgyvendinimas per antstolio nustatytą protingą terminą; 3) skolininkui neįvykdžius pasiūlymo – kreipiamasi į teismą. CPK 611 str. nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo procedūra antstoliui privaloma visais atvejais. Šios normos tikslas įgyvendinti skolininko teisę žinoti apie vykdymo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2008, 2008-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Nagrinėjamoje byloje antstolis 2011-06-07 registruotu paštu išsiuntė skolininkui siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, kuris laikomas įteiktas praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos (CPK 604 str.), skolininkui nesumokėjus vykdymo išlaidų, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininkui 2011-05-27 siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas (v. b. psl. 13) išsiųstas adresu: Kaunas, Karaliūnų 21, toks pat adresas nurodytas paties skolininko vardu surašytame Kauno apskrities VMI 2011-05-25 prašyme dėl baudos įmokos kodo ištaisymo (v. b., psl. 9) bei Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenų apie asmens gyvenamąją vietą (v. b., psl. 2). Pirmosios instancijos teismas antstolio prašymo dėl vykdymo išlaidų priteisimo netenkino, nurodęs, jog skolininkui neįteiktas procesinis dokumentas dėl siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas ir tai patvirtina esantis vykdomojoje byloje pašto vokas su atžyma (v. b., psl. 13), kad korespondencija skolininkui neįteikta (neatsiliepė). Atsisakymą priteisti iš skolininko vykdymo išlaidas pirmosios instancijos teismas motyvavo suformuota teismų praktika. Pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos ir teisingos ir atitinka suformuotą teismų praktiką bei kasacinės instancijos teismo išaiškinimą (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1777-260/2010, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 2S-491-71/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2S-1370-611/2010, LR Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009). Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartyje išaiškinta, kad CPK 604 straipsnyje yra įtvirtinta registruotu laišku siunčiamų procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija: procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje numatytą atvejį. Procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku yra papildoma garantija, kad asmuo bus laiku ir tinkamai informuotas apie procesinio dokumento turinį ir galės atitinkamomis teisinėmis priemonėmis į jį reaguoti; taip apsaugomas vykdymo proceso dalyvio interesas būti informuotam apie atliekamus vykdymo veiksmus. Toje pačioje nutartyje kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se, nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija konstatavo, kad CPK 611 straipsnio 1 dalies reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio pasiūlymą dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo įteiktą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus. Dėl to byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo, turi būti nustatinėjama, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo. Įrodymais, patvirtinančiais, kad skolininkas apie vykdymo išlaidas ir jų dydį yra informuotas, gali būti ne tik registruotas laiškas, bet ir kiti leistini įrodymai, pvz., skolininko pareiškimai antstoliui ar teismui ir pan.

Nagrinėjamoje byloje skolininkui V. P. nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patenkinti antstolio prašymą ir priteisti vykdymo išlaidas. Teisėjų kolegija vadovaujasi ne apelianto skunde nurodyta teismų praktika (apygardos teismų nutartimis), o anksčiau nurodytais kasacinės instancijos teismų išaiškinimais (CPK 4 str.). Kiti atskirojo skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų nutartyje nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms skundžiama nutartis nekeistina, atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d . 1 p., 328 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutarties nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjos Izolda NėnienėNeringa Venckienė