Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-10-05 · Civilinė byla Nr. 2S-491-71/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-05
Bylos Nr.
2S-491-71/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė
Skolininkas
E. J.
Kategorijos
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas

Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2S-491-71/2010

Teisėja A. Martinavičius Procesinio sprendimo kategorija 110.5; 122.4.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Reginos Agotos Gutauskienės,kolegijos teisėjų: Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo skolininko E. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal antstolės Eurikos Rulienės pareiškimą skolininkui E. J. dėl vykdymo išlaidų priteisimo, ir

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Antstolė Eurika Rulienė 2009-12-14 pareiškimu (b. l. 1) kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl 314,00 Lt vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko E. J. . Nurodė, kad antstolio kontora vykdomojoje byloje Nr. 69-1617/2004 pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002-12-05 vykdomąjį raštą Nr. 2-300-07 vykdė 246,76 Lt skolos išieškojimą iš skolininko E. J. išieškotojui valstybei. Antstolė taip pat nurodė, jog, prieš kreipiantis į teismą, vadovaudamasi CPK 611 str., 2009-10-15 išsiuntė skolininkui raštišką siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas per 10 dienų, tačiau skolininkas vykdymo išlaidų nesumokėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi, antstolės Eurikos Rulienės pareiškimą patenkino ir priteisė iš skolininko E. J. 314,00 Lt vykdymo išlaidų antstolės Eurikos Rulienės naudai (b.l. 3). Atskiruoju skundu pareiškėjas skundė šią nutartį ir Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 19 nutartimi patenkino skolininko atskirąjį skundą ir panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą dėl antstolės E. Rulienės prašymo dėl vykdymo išlaidų priteisimo perdavė Šiaulių miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 7-8, 42-44).

Šiaulių miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas antstolės E. Rulienės pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo 2010 m. birželio 1 d. nutartimi antstolės Eurikos Rulienės pareiškimą patenkino. Priteisė iš skolininko E. J. antstolės Erikos Rulienės kontorai 314,00 Lt vykdymo išlaidų. Įpareigojo antstolės Erikos Rulienės kontorą pervesti išieškotus iš E. J. 314,00 Lt kaip vykdymo išlaidas, į depozitinę sąskaitą, iki nutarties įsiteisėjimo (b.l. 80-81).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b. l. 84-85) E. J. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-06-01 nutartį ir priimti naują sprendimą – įpareigoti antstolę Euriką Rulienę grąžinti skolininkui E. J. 314,00 Lt ir vykdomąją bylą nutraukti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, nes nėra gavęs pareiškėjos E. Rulienės pareiškimo nuorašo bei nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimo;Apeliantas teigia, kad 2010-04-19 nutartyje nurodyti pažeidimai nebuvo pašalinti, nesivadovauta sprendimų vykdymo instrukcija, nėra išsiaiškintos aplinkybės dėl antstolės siųstų procesinių dokumentų įteikimo, todėl laiko, kad yra pagrindas bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Vykdymo procesas užbaigiamas vykdymo išlaidų išieškojimu. Jų išieškojimas reglamentuojamas CPK VI dalies normų. Vadovaujantis LR CPK 610 straipsniu, įvykdžius sprendimą, vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Išieškodamas vykdymo išlaidas, antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (CPK 611 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti iš skolininko (CPK 611 straipsnio 1 dalis).

LR CPK 604 straipsnyje yra įtvirtinta registruotu laišku siunčiamų procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija: procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje numatytą atvejį. Procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku yra papildoma garantija, kad asmuo bus laiku ir tinkamai informuotas apie procesinio dokumento turinį ir galės atitinkamomis teisinėmis priemonėmis į jį reaguoti; taip apsaugomas vykdymo proceso dalyvio interesas būti informuotam apie atliekamus vykdymo veiksmus. Kartu pažymėtina, kad nėra pagrindo LR CPK 604 straipsnio normą vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių. Išieškodamas vykdymo išlaidas, antstolis privalo visų pirma informuoti skolininką apie vykdymo išlaidų dydį ir suteikti jam terminą šioms išlaidoms apmokėti arba jų dydžiui ginčyti; teisę kreiptis dėl vykdymo išlaidų priteisimo antstolis įgyja tuo atveju, kai gavęs raštišką siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas skolininkas pinigų nesumoka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant dėl antstolio prašymo priteisti vykdymo išlaidas esminė aplinkybė yra ta, ar skolininkas gavo raštišką siūlymą dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo. Iš prijungtos vykdomosios bylos Nr. 69-1617/2004 matyti, kad antstolės E. Rulienės 2009-10-15 siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas skolininkui E. J. buvo išsiųstas 2009-10-16 ir tai patvirtina pateiktas siuntinių lydraštis (b. l. 33).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad LR CPK 611 straipsnio 1 dalies reikalavimai nepažeidžiami ir tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio pasiūlymą dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo įteiktą ne registruotu, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus. Dėl to šioje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo, būtina nustatyti, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis ją tą informaciją gavo. Iš vykdomojoje byloje Nr. 69-1617/2004 antstolės E. Rulienės kontoroje gautų 2009-04-27, 2009-10-08, 2009-10-14 (vykdomoji byla b. l. 18,20,23) skolininko E. J. prašymų teismas daro išvadą, kad skolininkas žinojo, jog pagal 2-300-07/2002 vykdomąjį raštą yra vykdomas išieškojimas.

Kaip matyti iš vykdomosios bylos E. J. dar 2004-12-07 buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju dėl 246,76 Lt priteistos sumos valstybės naudai ir 90,86 Lt vykdymo išlaidų. Pagal tuo metu galiojusią Sprendimų vykdymo instrukciją 2004-12-07 raginimu įvykdyti sprendimą geruoju buvo prašoma sumokėt 90,86 Lt vykdymo išlaidų (vykdomoji byla, b.l. 4). Tai, kad 2004-12-07 raginimą įvykdyti sprendimą geruoju skolininkas E. J. gavo, įrodo E. J. 2004-12-23 prašymas pateiktas antstolei E.. Rulienei dėl išieškojimo sustabdymo (vykdomoji byla b.l. 5). Iš vykdomojo rašto Nr. 2-300-07-2002 (vykdomoji byla b.l. 21) matyti, kad žala priteista Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai, o teismo išlaidos priteistos valstybei. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dviejų ieškovų naudai yra išduodami du vykdomieji raštai, todėl skolininko E. J. argumentas, kad yra išduoti keli vykdomieji raštai, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad skola išieškota iš skolininko pensijos, apie tai jam buvo žinoma, todėl skolininkas turėjo galimybę domėtis vykdomu išieškojimu.

Vykdomasis raštas išduotas 2003-02-27, duomenų, kad teismo sprendimas panaikintas, kuriuo remiantis buvo išduotas vykdomasis raštas, nėra. Nors skolininkas savo paaiškinimuose ir nepripažįsta priteistos skolos, tačiau įrodymų, kad minima skola būtų panaikinta, nepateikė. Skolininkas E. J. savo 2009-04-27 prašyme, nurodydamas aplinkybes, jog 2002-12-05 sprendimą skundė, patvirtina faktą, kad jam apie skolos priteisimą buvo žinoma, todėl turėjo pareigą rūpintis sprendimo įvykdymu be galimų vykdymo išlaidų. Byloje nėra duomenų leidžiančių teigti, kad skolininkas E. J. ginčytų prašomų priteisti vykdymo išlaidų dydį. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, išduotų vykdomųjų raštų pagrindu, buvo vykdomas išieškojimas iš skolininko E. J. , nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, o priteitos vykdymo išlaidos yra paskaičiuotos tinkami, todėl jų priteisimas laikytinas teisėtu.

Teisėjų kolegija apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, nes nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimo dėl antstolės E. Rulienės pareiškimo, laiko nepagrįstu, kadangi Šiaulių apygardos teismo 2010-04-19 nutartimi perdavus antstolės E. Rulienės prašymą dėl vykdymo išlaidų priteisimo nagrinėti iš naujo, skolininkas E. J. turėjo pakankamai laiko įgyvendinti savo procesines teises - teikti atsiliepimus, prašymus bei paaiškinimus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Regina Agota GutauskienėTeisėjai Rasa BartašienėEgidijus MockevičiusTikra:Teisėja R.A. Gutauskienė