- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-28
- Bylos Nr.
- e2S-239-940/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07599-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-514-793/2026 pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui J. B. ir atsakovo J. B. priešieškinį ieškovei M. B. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo J. B. 1981 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1870, sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; nutraukus santuoką, ieškovei palikti pavardę „B“, atsakovui – „B“; pripažinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės nuosavybe; pripažinti ieškovei asmeninę daiktinę teisę – nuomos teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą; iš atsakovo ieškovei priteisti 7 455 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; iš ieškovės atsakovui priteisti 7 455 Eur piniginę kompensaciją už prisidėjimą savo darbu prie neregistruoto ūkinio statinio įrengimo, kuriame atsakovas vykdo veiklą; užskaityti tarpusavio priešpriešinius reikalavimus; įsiteisėjus teismo sprendimui, iškeldinti atsakovą iš ieškovei priklausančių statinių bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).
2. Atsakovas J. B. pateikė priešieškinį, prašydamas santuoką, tarp šalių sudarytą ir įregistruotą 1981 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1870, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti iš ieškovės atsakovui 38 518 Eur kompensaciją, išmokant ją per 1 metus nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „B“, atsakovui – „B“.
3. 2025 m. gruodžio 23 d. teisme gautas atsakovo J. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: (1) įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, unikalus (duomenys neskelbtini), atlygintiną ar neatlygintiną perleidimą kitiems asmenims; (2) įpareigoti ieškovę pašalinti kliūtis patekimui į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. panaikinti kelio užtvarą arba perduoti raktus nuo kelio užtvaro atsakovui bei įjungti elektrą garažui, esančiam (duomenys neskelbtini), bei elektrą, skirtą elektrinių vartų atidarymui.
4. Nurodė, kad atsakovas, atsižvelgdamas į tai, jog turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas, priešieškinyje reiškia reikalavimą dėl 38 518 Eur kompensacijos priteisimo iš ieškovės. Įvertinus byloje esančią medžiagą (fotonuotraukas, santuokos trukmę), esami duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovo reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad jis reiškia neleistinus ar aiškiai neįgyvendintinus reikalavimus.
5. Pažymėjo, kad, teismui patenkinus atsakovo prašymą, ieškovei kiltų pareiga atsiskaityti su atsakovu. Tvirtino, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu pradėjo dovanoti savo turtą, t. y. specialiai bloginti savo turtinę padėtį, tokiais savo veiksmais siekadama užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymui, o tokie ieškovės veiksmai turėtų būti vertinami kaip neteisėti ir prieštaraujantys atsakovo interesams. Todėl yra būtina imtis priemonių apribojant ieškovei galimybes disponuoti savo turtu.
6. Tvirtino, kad ieškovė ir kitais būdais siekia pakenkti atsakovui, t. y. užtvėrė įvažiavimą į teritoriją, pastatydama kelio užtvarą. Tokios užtvaros pastatymas neleidžia tiekėjams pristatyti prekių į atsakovo darbo vietą (garažą). Be to, atsakovė 2025 m. gruodžio 9 d. atjungė elektros tiekimą tiek pagrindiniams vartams, tiek ir garažui, kuriame yra oficiali atsakovo darbo vieta. Tokie veiksmai neleidžia atsakovui vykdyti priimtų užsakymų ir, neišsprendus šio klausimo skubos tvarka, tokie ieškovės veiksmai sukels atsakovui didelę turtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. sausio 6 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones: (1) įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant ieškovei M. B. priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatų ((duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atlygintiną ar neatlygintiną perleidimą kitiems asmenims; (2) įpareigoti ieškovę M. B. nedaryti kliūčių atsakovui J. B. patekti į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir sudaryti galimybę elektros tiekimui atsakovo darbo vietai, t. y. garažui, esančiam adresu, (duomenys neskelbtini).
8. Teismas sprendė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi pagrindo manyti, kad atsakovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nurodė faktines bylos aplinkybes, kartu su priešieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie galimai patvirtina priešieškinio reikalavimus, teismas vertino, jog yra pagrindas spręsti, kad priešieškinis yra prima facie pagrįstas.
9. Nustatęs, kad žemės sklypo ir statinio, esančių (duomenys neskelbtini), ieškovės nuosavybės teisė buvo perleista, dėl ko teismui kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės sąžiningumo, įvertinęs, jog nagrinėjamu atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą, teismas darė išvadą, kad egzistuoja grėsmė, jog teismo sprendimas, netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės – įrašo Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, gali tapti neįvykdomas, nes, jos nepritaikius, ieškovė galėtų šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą perleisti tretiesiems asmenims, tokiu būdu apsunkinti bylos nagrinėjimą ir galimai atsakovui palankaus sprendimo įvykdymą.
10. Nustatęs, kad egzistuoja būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas vertino, jog šioje byloje tikslinga taikyti atsakovo prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
11. Įvertinęs, jog dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę pašalinti kliūtis patekimui į žemės sklypą bei įjungti elektrą, taip pat yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą, teismas darė išvadą, kad iš pateiktų duomenų nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė turi teisėtą pagrindą apriboti atsakovo galimybę patekti į šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ar jame naudotis elektra. Atsižvelgęs į tai, kad šie ieškovės sukuriami trukdžiai nepagrįstai neigiamai įtakoja atsakovo vykdomą darbo veiklą garaže, teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti konservacinio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovė M. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo J. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
13. Nurodo, kad nors teismas 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi nustatė, jog atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra laikytinas nepaduotu, tačiau, nesant jokio kito atsakovo prašymo, priėmė skundžiamą nutartį, kuria atsakovo prašymas tenkintas.
14. Apeliantės manymu, nėra pagrindo areštuoti jos nekilnojamąjį turtą, kadangi civilinėje byloje atsakovas nereiškia jokio reikalavimo dėl šio turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir neginčija, kad turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei.
15. Pažymi, kad teismo nutartyje klaidingai nurodyta, jog nekilnojamasis turtas priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinė sutuoktinių nuosavybės teise, kadangi žemės sklypai ir statiniai ieškovės yra paveldėti.
Šalies argumentai
16. Apeliantės tvirtinimu, atsakovo prašymas dėl arešto nėra susijęs su civilinėje byloje pareikštais jo reikalavimais, t. y. nėra sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
17. Nurodo, kad atsakovo prašymas dėl įpareigojimų savo esme sudaro atskiro civilinio ieškinio reikalavimus, kurie turi būti nagrinėjami bendra tvarka. Apeliantės vertinimu, atsakovo prašymas dėl įpareigojimų taikymo ieškovei niekaip nėra susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esme ir neturėjo būti tenkinamas. Pažymi, jog elektros energiją tiekti ieškovės statiniuose negalima dėl senos ir susidėvėjusios elektros instaliacijos ir dėl to kylančios realios gaisro grėsmės.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas J. B. prašo atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
19. Nurodo, kad ieškovės turto dovanojimas proceso metu yra netoleruotinas, kadangi, patenkinus atsakovo reikalavimą, ieškovė nurodys, kad ji neturi turto ir kompensacijos atsakovas iš ieškovės negaus (lėšų, iš kurių būtų galima išieškoti, oficialiai ieškovė neturi). Todėl teismo nutartis, kuria apribota ieškovės teisė disponuoti likusiais žemės sklypais, yra visiškai pagrįsta.
20. Pažymi, jog byloje pateikti duomenys apie tai, kad ieškovė įvairiais būdais siekia pakenkti atsakovui, t. y. užtvėrė įvažiavimą į teritoriją, pastatydama kelio užtvarą, atjungė elektros tiekimą tiek pagrindiniams vartams, tiek ir garažui, kuriame yra oficiali atsakovo darbo vieta. Tokie ieškovės veiksmai neleidžia atsakovui vykdyti priimtų užsakymų, tiekėjams pristatyti prekių į atsakovo darbo vietą, kas sukels atsakovui didelę turtinę žalą.
21. Atsakovo tvirtinimu, elektrą ieškovė įjungia ir atjungia kada ji pati atvyksta, tad elektra objekte yra ir ji yra naudojama. Atsakovas buvo atvykęs su elektriku dėl susidariusios situacijos sprendimo, tačiau ieškovė jo neįleido. Atsakovas jau daugiau kaip mėnesį neturi galimybės patekti į savo gyvenamąją vietą, nors joje, be kita ko, yra jo daiktai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
24. Ieškovė (apeliantė) su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2025 m. gruodžio 9 d. raštą Nr. 9.4-3-3959/2025(11.3.10 E), taip pat 2026 m. balandžio 27 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir nuotraukas (reg. Nr. DOK-2453). Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – 2026 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MM-3201 ir antstolio M. M. 2026 m. sausio 14 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FP-180-26-5.
25. CPK 314 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
26. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra nustatęs ir kriterijus, kurie turi būti įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, t. y.: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) ir atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau, taigi neįrodė jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Be to, atsakovo pateiktas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir PVM sąskaita faktūra gauti po laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir patvirtina aplinkybes, atsiradusias jau po teismo nutarties priėmimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės (apeliantės) ir atsakovo pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
28. Ieškovė M. B. pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo. Atsakovas pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei kompensacijos už ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą ir jo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: (1) įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), atlygintiną ar neatlygintiną perleidimą kitiems asmenims; (2) įpareigoti ieškovę pašalinti kliūtis patekimui į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei įjungti elektrą garažui, esančiam (duomenys neskelbtini), bei elektrą, skirtą elektrinių vartų atidarymui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimą, dėl ko kyla abejonių dėl ieškovės sąžiningumo, sprendė, jog egzistuoja grėsmė, kad teismo sprendimas, netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės – įrašo Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, gali tapti neįvykdomas. Atsižvelgęs į tai, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė turi teisėtą pagrindą apriboti atsakovo galimybę patekti į šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ar jame naudotis elektra, įvertinęs, kad šie ieškovės sukuriami trukdžiai nepagrįstai neigiamai įtakoja atsakovo vykdomą darbo veiklą garaže, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti ieškovę nedaryti kliūčių atsakovui patekti į žemės sklypą ir sudaryti galimybę elektros tiekimui atsakovo darbo vietai.
29. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) nors teismas 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi nustatė, kad atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra laikytinas nepaduotu, tačiau, nesant jokio kito atsakovo prašymo, skundžiama nutartimi jį tenkino; (2) nutartyje klaidingai nurodyta, kad nekilnojamasis turtas priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; (3) atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra susijęs su civilinėje byloje pareikštais jo reikalavimais; (4) elektros energiją tiekti ieškovės statiniuose negalima dėl kylančios realios gaisro grėsmės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
30. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
31. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, tai yra, nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
32. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl netinkamo prima facie pagrįstumo įvertinimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl prima facie sąlygų nepasisako.
33. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).
34. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra susijęs su civilinėje byloje pareikštais jo reikalavimais. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, su šiuo apeliantės argumentu neturi pagrindo sutikti.
35. Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (lot. padėtis, kuri yra) išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).
36. Pažymėtina ir tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-265-178/2018; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-548-407/2022).
37. Nagrinėjamu atveju atsakovas priešieškiniu, be kita ko, reiškia reikalavimą dėl 38 518 Eur kompensacijos už ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą atsakovo lėšomis. Be to, iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad šalys, atsakovo teigimu, nuo 1998 m. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) ir atsakovas ieškovei priklausančiame pastate (garaže), esančiame (duomenys neskelbtini), vykdo savo darbinę veiklą. Įvertinus priešieškiniu reiškiamą reikalavimą ir dėstomas aplinkybes, darytina išvada, jog prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra, be kita ko, prevencinis, užtikrinantis padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esama padėtis) išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai).
38. Įvertintini ir byloje atsakovo pateikti duomenys apie ieškovės 2025 m. gruodžio 3 d., t. y. jau vykstant teisminiam procesui bei atsakovui 2025 m. lapkričio 24 d. pareiškus priešieškinį dėl kompensacijos priteisimo, sudarytą žemės sklypo ir pastato, esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandorį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nurodyti duomenys leidžia pagrįstai abejoti ieškovės sąžiningumu ir/ar sąžiningais ketinimais ateityje, jeigu teismo sprendimas būtų jai nepalankus.
39. Nors sutiktina su apeliantės argumentu, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nurodyta, kad ginčo nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso abejoms šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kadangi minėtas turtas ieškovės yra paveldėtas, tačiau byloje, be kita ko, sprendžiamas klausimas dėl šio turto pagerinimo atsakovo lėšomis ir kompensacijos priteisimo, todėl nurodytas argumentas nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nurodytu pagrindu.
40. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog, kaip minėta, šalys ieškovei priklausančiame nekilnojamame turte, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena jau ilgą laiką (atsakovo tvirtinimu nuo 1998 m.), atsakovas vykdo savo darbinę veiklą nurodytu adresu, o byloje sprendžiamas klausimas dėl minėto nekilnojamojo turto pagerinimo atsakovo lėšomis, spręstina, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (įpareigoti ieškovę pašalinti kliūtis patekimui į žemės sklypą bei įjungti elektrą) pritaikytos pagrįstai, siekiant užtikrinantis padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, ir išsaugoti status quo (esamą padėtį).
41. Nors apeliantė teigia, kad elektros energiją tiekti jos statiniuose negalima dėl kylančios realios gaisro grėsmės, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių objektyvių įrodymų (specialistų išvadų ir pan.) nepateikia. Paminėtina ir tai, kad ieškovė nepaneigė, jog atsakovas buvo atvykęs su elektriku dėl susidariusios situacijos sprendimo, o skundžiama teismo nutartimi ieškovė būtent ir yra įpareigota nedaryti kliūčių ir sudaryti galimybę elektros tiekimui. Atsižvelgiant į tai, nurodytas apeliantės argumentas laikytinas nepagrįstu.
42. Apeliantė, be kita ko, savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia tuo, jog nors teismas 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi nustatė, kad atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra laikytinas nepaduotu, tačiau, nesant jokio kito atsakovo prašymo, skundžiama nutartimi jį tenkino. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šį apeliantės argumentą taip pat laiko nepagrįstu.
43. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas 2025 m. gruodžio 9 d. teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (DOK-87769). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi nustatytas terminas atsakovo prašymo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį. Atsakovui per teismo nustatytą terminą neištaisius nurodytų prašymo trūkumų, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (DOK-87769) laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Tačiau, atsakovas 2025 m. gruodžio 23 d. teismui pateikė analogišką prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (DOK-91316), kartu pateikdamas žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, kuris 2026 m. sausio 6 d. teisėjo rezoliucija buvo priimtas ir išnagrinėtas priimant skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgus į nurodytus duomenis, apeliantės argumentas, kad skundžiama nutartis priimta nesant jokio atsakovo prašymo, nepagrįstas, kadangi atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo po apeliantės minimos 2025 m. gruodžio 23 d. teismo nutarties buvo pateiktas iš naujo.
44. Apibendrinant nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekiant išsaugoti bylos nagrinėjimo metu esančios padėties stabilumą bei užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti, taikė atsakovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog, pritaikius nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, jos bus neproporcingos siekiamiems tikslams, perteklinės ar akivaizdžiai pažeidžiančios bylos šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės atliks prevencinę paskirtį – užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (lot. padėtis, kuri yra) išsaugojimą, kad užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti ir naujiems teisminiams ginčams kilti.
45. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, vadovavosi teismų praktika nagrinėjamu klausimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o ieškovės M. B. atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (pakeitimo) CPK 148–149 straipsniuose nustatyta tvarka.
47. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimant šį procesinį sprendimą, nesprendžia (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.