- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- I1-7303-394/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovė), 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas.
Pareiškėjas skunde (1-8 b. l.) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiamas laikotarpis yra nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. spalio 13 d. Visą skundžiamą laikotarpį buvo pažeista gyvenamojo ploto norma, vienam asmeniui tekdavo ne daugiau kaip 2,4 kv. m asmeninės erdvės, o šį plotą dar labiau sumažindavo patalpoje esantys baldai. Šiuo pažeidimu ne tik buvo apribota galimybė judėti, tačiau buvo pažeidžiamas ir privatumas, jautėsi pastoviai stebimas, negalėjo ramiai parašyti laiško, paskaityti ir pan. Perpildyta patalpa sunkiau vėdindavosi, pastoviai jautėsi nemalonus kvapas, padidėjusi drėgmė. Jo gyvenamuosiuose būriuose nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, drabužių džiovinimo patalpa, batų ir maisto laikymui skirtos patalpos. Esant perpildytai gyvenamajai patalpai norėdavosi kur nors išeiti, pabūti nuošaliau, ramiai paskaityti knygą, parašyti laišką, pažaisti stalo žaidimus ar kitaip turiningai praleisti laisvalaikį, tačiau atsakovė savo neteisėtais veiksmais šią galimybę atėmė, neįrengdama laisvalaikio kambario. Drabužius tekdavo džiovinti gyvenamojoje patalpoje, pakabinus ant lovų ir pan., dėl to patalpos drėgnumas dar labiau padidėdavo. Maistą tekdavo laikyti nehigieniškomis sąlygomis, atvirose dėžėse po lovomis. Avalynę taip pat tekdavo laikyti po lova, šalia maisto, nes tam nebuvo atskiros patalpos. Visuose būriuose sanitariniame mazge buvo įrengti tik trys klozetai, trys pisuarai bei praustuvės, jų neužtekdavo pagal nustatytas normas, gamtinių reikalų negalėdavo atlikti kada reikia, buvo priverstas kentėti iki skausmo ir laukti, kada ateis eilė pasinaudoti sanitariniu mazgu. Naudojantis sanitariniais mazgais nebuvo užtikrintas privatumas, netinkamai įrengtos pertvaros tarp klozetų, jų plotis buvo tik apie 70 cm, pertvara tik trečdaliu dengdavo gamtinius reikalus atliekantį asmenį. Visose gyvenamosiose patalpose buvo netinkamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, buvo daugybė blakių ir tarakonų, pastoviai būdavo sukandžiotas, o į įkandimus alergiškai reaguodavo, dėl to daug kartų kreipėsi į gydytoją, kuris duodavo vaistų ar tepalo alergijos požymiams sumažinti. Tarakonai užteršdavo gyvenamosiose patalpose laikomą maistą. Atsakovas atlikdavo dezinfekcijas, tačiau tai neduodavo naudos. Pataisos namuose buvo dušai, kuriais buvo galima naudotis du kartus į savaitę, dušuose buvo apie 8 vietas, pertvarų nebuvo, tekdavo nuogam būti su dar 7 vyrais. Patirdavo pašaipų, iki šios dienos jaučia nepasitikėjimą savimi.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai (104 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (24-31 b. l.), kuriame nurodė, kad dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka neprieštarauja. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Prašo taikyti 3 metų senatį ir skundo laikotarpį laikyti nuo 2021 m. vasario 23 d. iki 2022 m. spalio 13 d. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos. Pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, neprašė ieškinio senaties termino atnaujinti ir nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui. Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas.
Dėl gyvenamojo ploto atsakovė nurodo, kad Kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-15 ,,Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau - įsakymas), nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą kameros plotą skaičiuojant minimalų kameros plotą, todėl nuteistiesiems skirtas plotas nepriklauso nuo inventoriaus ir nuteistųjų asmeninių daiktų užimamo ploto. Lietuvos teismai, nagrinėdami analogiško pobūdžio skundus dėl suimtųjų ar nuteistų asmenų gyvenamojo ploto, pripažįsta, kad tokiu atveju vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios palatos (kamerų tipo patalpos), kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Skundžiamu laikotarpiu Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 5 būrio 1 patalpos plotas buvo 46,38 kv. m., o įrengta 14 miegamųjų vietų; 5 būrio 2 patalpos plotas buvo 58,75 kv. m. ir 18 miegamųjų vietų; 5 būrio 3 patalpos plotas buvo 52,42 kv. m., o įrengta 16 miegamųjų vietų; 12 būrio 2 patalpos plotas buvo 52, 02 kv. m. ir 16 miegamųjų vietų; 12 būrio 5 patalpose tenkantis plotas buvo 52,02 kv. m. ir 16 miegamųjų vietų; 12 būrio 7 patalpos 53,28 kv. m. ir įrengta 16 miegamųjų vietų. Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 10 būrio 1 patalpose tenkantis plotas buvo 64,37 kv. m. ir 20 miegamųjų vietų. Karantino patalpų plotas buvo 41,25 kv. m. ir įrengta 13 miegamųjų vietų. Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 16 būrio 3 patalpos plotas buvo 51,64 kv. m. ir 16 miegamųjų vietų. Atsižvelgiant įsakymo 1.2.1 papunkčio nuostatas, pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 5 būrio 1 patalpose tenkantis plotas buvo 3,31 kv. m., 5 būrio 2 patalpose tenkantis plotas buvo 3, 26 kv. m., 5 būrio 3 patalpose tenkantis plotas buvo 3, 27 kv. m., 12 būrio 2 patalpose tenkantis plotas buvo 3, 25 kv. m., 12 būrio 5 patalpose tenkantis plotas buvo 3, 25 kv. m. PN-AK Antrojo sektoriaus 10 būrio 1 patalpose tenkantis plotas buvo 3, 21 kv. m. Karantino patalpose tenkantis plotas buvo 3, 17 kv. m. Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 16 būrio 3 patalpose tenkantis plotas buvo 3,22 kv. m. Esant šiems duomenims darytina išvada, kad skundžiamose patalpose pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus plotas, taip nepažeidžiant nustatyto reglamentavimo. Taip pat turėtų būti atmestos pareiškėjo pretenzijos dėl privatumo, asmeninės erdvės, bei oro būklės, neužtikrinimo.
Dėl reikiamų patalpų įrengimo atsakovė nurodo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 8.9 punkte nustatyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Pravieniškių PN-AK Antrajame ir Trečiajame sektoriuose esantys nuteistieji laisvalaikį galėjo leisti kitame pastate įrengtose klubo patalpose, kuriose buvo įrengta biblioteka, biliardinė, maldos patalpa. Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje nuteistieji buvo vedami į bendras laisvalaikio patalpas, kurios buvo įrengtos tame pačiame pastate, kuriame nuteistieji atlikinėjo bausmę. Taigi, pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos naudotis leisti laisvalaikį tam skirtose patalpose. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6 punkte nurodoma, kad įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiami kambariai arba kambario vieta maisto produktams laikyti (6.9 punktas). Pagal galiojančias minėtas taisykles, buvo įrengta kambario vieta maisto produktams laikyti, todėl pareiškėjo teiginiai dėl neva neįrengtos maisto laikymo patalpos vertini kaip neatitinkantys tikrovės. 2024 m. kovo 22 d. gautoje Kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus pažymoje Nr. LV-17185 nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK Pirmajame, Antrajame ir Trečiajame sektoriuose pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos rūbus ir avalinę džiovinti specialiai įrengtose patalpose, t. y. naudotis lauke esančiomis pavėsinėmis. Taip pat nuo 2019 m. buvo galima drabužius džiovintis ir elektrinėse džiovyklėse, kurios buvo sumontuotos būrių bendro naudojimo skalbyklose, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui buvo sudarytos tinkamos sąlygos džiovinti ir drabužius ir avalinę. Jei pareiškėjas pasirinko skunde nurodytą drabužių džiovinimo būdą, Kalėjimų tarnyba neturėtų būti už tai atsakinga.
Dėl sanitarinių mazgų atsakovė nurodo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atlikinėjo bausmę bendrabučio tipo patalpose, kurių sanitariniai mazgai buvo įrengti atskirose patalpose. Klozetai buvo vienas nuo kito atskirti pertvaromis, užtikrinančiomis privatumą. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato reikalavimų dėl pertvarų išmatavimų, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl pertvarų pločio, neįvardijant kokių teisės aktų nuostatos neva buvo pažeistos, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis prausyklos, tualeto patalpose įrengiama: „Klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams), 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.“ Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje 5 būrio 1, 2, 3 būriuose buvo įrengti 5 unitazai, todėl įrengtais unitazais galėjo naudotis ne daugiau nei 75 asmenų. 12 būryje įrengti 6 unitazai, todėl įrengtais unitazais galėjo naudotis ne daugiau nei 90 asmenų. Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje 10 būryje buvo įrengti 6 unitazai ir 4 pisuarai, todėl įrengtais unitazais ir pisuarais galėjo naudotis ne daugiau nei 150 asmenų. Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje buvo įrengti 9 unitazai, 2 pisuarai, todėl įrengtais unitazais ir pisuarais galėjo naudotis ne daugiau nei 165 asmenų, todėl vertinama, kad teisės aktai nebuvo pažeisti. Taip pat šie duomenys paneigia pareiškėjo skundo teiginius, kad vidutiniškai 65 asmenims sanitarinių įrenginių (klozetų, pisuarų, kriauklių) skaičius neva buvo nepakankamas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo sanitarinių įrenginių skaičiaus, vertintini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas dėl skunde minimų sveikatos sutrikimų į sveikatos priežiūros skyrių nesikreipė, todėl vertintina, kad šios aplinkybės neatitinka tikrovės.
Dėl natūralaus ir dirbtinio apšvietimo atsakovė nurodė, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, galiojusių nuo 2020 m. gruodžio 22 d. 11.5 punkte numatyta, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo patalpos įrengiamos pagal šiuos reikalavimus: nuteistųjų laikymo patalpose turi būti užtikrintas natūralios dienos šviesos patekimas; langai iš lauko pusės turi būti apsaugomi grotomis (šis reikalavimas netaikomas pusiaukelės namams); jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Atsakovės nuomone, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė aplinkybes ir nepateikė duomenų, įrodančių, kad dirbtinas apšvietimas buvo ne didesnis, kaip 60 lx, kad gyvenamųjų patalpų įrengimas neatitiktų teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas savo skunde nekonkretizavo, nenurodė kada konkrečiai ir kokiose gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamo apšvietimo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad akys pavargdavo, įskausdavo, tačiau nenurodė ar dėl nepakankamos apšvietos sutriko regėjimas. Pagal pateiktus medicininius įrašus, nėra duomenų, kad dėl šio nusiskundimo pareiškėjas būtų kreipėsi į medikus. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesiskundė nei pataisos įstaigos administracijai nei Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui dėl natūralios šviesos trūkumo gyvenamosiose patalpose ar nepakankamo dirbtinio (dieninio-naktinio) apšvietimo, todėl Kalėjimų tarnybos vertinimu, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų veiksmų ir tokie argumentai turėtų būti atmesti, kaip nepagrįsti.
Dėl parazitų naikinimo atsakovė nurodė, kad patalpos buvo dezinfekuojamos, vykdoma kontrolė, bei esant nariuotakojų, jų naikinimas. Kalėjimų tarnyba pateikia ginčo laikotarpiu atliktų parazitų naikinimo darbų aktų kopijas, kurios patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK ėmėsi priemonių ir naikino parazitus patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno Pareiškėjas.
Dėl dušo pertvarų atsakovė nurodė, kad skundžiamu laikotarpiu Pravieniškių PN-AK Pirmajame ir Trečiajame sektoriuose nuo 2022 m. spalio mėnesio matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos visų būrių dušinėse, o Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos visu ginčo laikotarpiu. Vertintina, kad Pravieniškių PN-AK Pirmajame ir Trečiajame sektoriuose ginčo laikotarpiu dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros nebuvo įrengtos, o nuo 2022 m. sausio 15 d. iki 2022 m. spalio 13 d., kai pareiškėjas atlikinėjo bausmę Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje, buvo užtikrinamas privatumas maudantis duše. Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu nesikreipė ir nesiskundė. Be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus psichologus dėl skunde nurodytų aplinkybių ir dėl to patirtų išgyvenimų nesikreipė. Taigi nors ir pripažintina, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu be pertvarų, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą. Kalėjimų tarnybos vertinimu, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas A. K. skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. spalio 13 d. jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pasisakydamas dėl faktinių bylos aplinkybių reikšmės pareiškėjo prašomos atlyginti žalos atsiradimui, teismas laiko, kad turi būti atsižvelgta į atsakovės atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (Pravieniškių PN-AK) sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiasi dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. spalio 13 d., o į teismą kreipėsi tik 2024 m. vasario 23 d. (pagal spaudą ant voko), nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pateisintų tokį delsimą, todėl reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. vasario 22 d. turi būti taikoma ieškinio senatis, o pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą teismo ginama nuo 2021 m. vasario 23 d. iki 2022 m. spalio 13 d.
Iš teismui pateiktos 2024 m. kovo 20 d. pažymos Nr. RV-22-2870 (34-35 b. l.) matosi, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-02-23 iki 2022-10-13 laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK pirmame, antrame ir trečiame sektoriuose ir buvo paskirtas gyventi skirtingose 5, 10, 12, 16 būrių bei karantino patalpose.
Nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2021 m. spalio 1 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V-31 numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.
Nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. V-317 taip pat numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose; 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose; 4,1 kv. m – Kauno tardymo izoliatoriuje laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.
Iš byloje esančių pažymų apie nuteistojo A. K. laikymo sąlygas (34, 36-37 b. l.) matosi, kad Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus 5 būrio 1 patalpos plotas buvo 46,38 kv. m., įrengta 14 miegamųjų vietų, 5 būrio 2 patalpos plotas buvo 58,75 kv. m., 18 miegamųjų vietų, 5 būrio 3 patalpos plotas 52,42 kv. m., įrengta 16 miegamųjų vietų, 12 būrio 2 patalpos plotas 52, 02 kv. m., 16 miegamųjų vietų, 12 būrio 5 patalpos plotas 52,02 kv. m., 16 miegamųjų vietų, 12 būrio 7 patalpos plotas 53,28 kv. m., įrengta 16 miegamųjų vietų, Pravieniškių PN-AK antrojo sektoriaus 10 būrio 1 patalpos plotas 64,37 kv. m., 20 miegamųjų vietų, karantino patalpų plotas 41,25 kv. m., įrengta 13 miegamųjų vietų, Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 16 būrio 3 patalpos plotas 51,64 kv. m., įrengta 16 miegamųjų vietų. Pareiškėjui pirmojo sektoriaus 5 būrio 1 patalpoje tenkantis plotas buvo 3,31 kv. m., 5 būrio 2 patalpoje - 3,26 kv. m., 5 būrio 3 patalpoje - 3,27 kv. m., 12 būrio 2 patalpoje - 3,25 kv. m., 12 būrio 5 patalpoje - 3,25 kv. m; antrojo sektoriaus 10 būrio 1 patalpoje tenkantis plotas buvo 3,21 kv. m., karantino patalpose - 3,17 kv. m; trečiojo sektoriaus 16 būrio 3 patalpoje tenkantis plotas buvo 3,22 kv. m. Įvertinęs šias aplinkybes teismas laiko, kad pareiškėjui Pravieniškių PN – AK patalpose, padalijus jų plotą iš maksimalaus nurodyto miegamųjų vietų skaičiaus, pareiškėjui teko nuo 3,17 kv. m iki 3,31 kv. m ploto, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymai nenumato, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį minimalų plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas baldais ar konkrečiais įrenginiais užstatytas plotas. Į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, jai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas (LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1200-575/2014, 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017 ir kt.).
Pareiškėjas nurodo, kad patalpos buvo prastai vėdinamos, jautėsi nemalonus kvapas, padidėjusi drėgmė, netinkamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas.
Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietoms nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (galioja nuo 2020-12-22, toliau – Įrengimo taisyklės) numato, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas.
Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų atitikimą higienos normoms kontroliuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, patikrinimų metu atlikdamas operatyviąją bei grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę.
Atsakovė pateikė 2024-03-19 pažymą Nr. LV-17185 (36-37 b. l.), kurioje nurodyta, kad skundžiamu laikotarpiu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų pareiškėjo gyvenamosiose patalpose nebuvo atlikta, visose nuteistojo gyvenamosiose patalpose patalpų vėdinimas vykdomas per langus, šiltuoju metų laiku išduodami elektriniai ventiliatoriai, kurie palaiko tinkamą oro judėjimą patalpose, patalpos vėdinamos ir pro patalpose įrengtą ventiliaciją.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl kamerų būklės būtų skundęsis Šiaulių kalėjimo administracijai ar kitoms institucijoms, to nenurodo ir pats pareiškėjas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje esant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y., kad jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-348-552/2018 ir kt.). Šiais atvejais turi būti vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis laisvės atėmimo vietos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).
Dėl galimų higienos normos pažeidimų gyvenamosiose patalpose pareiškėjas skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kurioje konkrečiai jo laikymo patalpoje sąlygos neatitiko reikalavimų, buvo netinkamas vėdinimas, padidėjusi drėgmė, blogas apšvietimas, dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų laikymo laikotarpiu nei į pataisos įstaigos administraciją, nei į kitas institucijas nesikreipė, todėl nėra pagrindo laikyti, kad patalpos, kuriose pareiškėjas gyveno atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, neatitiko higienos normos reikalavimų.
Pareiškėjas nurodo, kad būriuose buvo įrengta per mažai sanitarinių mazgų, naudojantis sanitariniais mazgais nebuvo užtikrintas privatumas.
Įrengimo taisyklių 6.7. ir 9.5. punktai numato, kad įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, taip pat atvirose kolonijose ir pusiaukelės namuose nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui),
Taisyklių 36 punkte nurodyta, kad įkalinimo įstaigų nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpos, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpos aprūpinamos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“.
Pagal nurodytų normų 7 punktą, laisvės atėmimo vietų patalpose turi būti prausykla ir tualetas, aprūpinti lentynėlėmis asmens higienos priemonėms, sieninėmis pakabomis, sieniniais veidrodžiais, praustuvėmis, šiukšlių dėžėmis ir klozetais (gali būti ir tupiamas) arba pisuarais (tik vyrams) po 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atlikinėjo bausmę bendrabučio tipo patalpose, kurių sanitariniai mazgai buvo įrengti atskirose patalpose, klozetai vienas nuo kito atskirti pertvaromis, užtikrinančiomis privatumą, teisės aktai dėl unitazų ir pisuarų kiekio nebuvo pažeisti.
Į bylą pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024-03-19 pažyma apie nuteistojo A. K. laikymo sąlygas (36-37 b. l.), kurioje nurodyta, kad pirmojo sektoriaus 5 būryje buvo įrengti 5 unitazai ir klozetai, 12 būryje – 6 unitazai, antrojo sektoriaus 10 būryje – 6 unitazai ir 4 pisuarai, karantino patalpose 4 klozetai, trečiojo sektoriaus 14, 15, 16 ir 17 būriuose – 9 klozetai ir 2 pisuarai.
Atsakovė nurodo, kad pirmajame sektoriuje 5 būrio gyvenamosiose patalpose įrengtais unitazais galėjo naudotis ne daugiau nei 75 asmenų. 12 būryje - ne daugiau nei 90 asmenų. antrajame sektoriuje 10 būryje - ne daugiau nei 150 asmenų, trečiajame sektoriuje - ne daugiau nei 165 asmenų.
Atsakovė nepateikė duomenų, kiek asmenų buvo apgyvendinta būriuose, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, tačiau iš Resocializacijos skyriaus 2024-03-20 pažymos (34 b. l.) matosi, taip pat atsakovė atsiliepime nurodo, kad 5 būrio 1, 2 ir 3 patalpose įrengtos 48 miegamosios vietos, 12 būrio 2, 5 ir 7 patalpose – taip pat 48 miegamosios vietos, 10 būrio 1 patalpoje – 20 miegamųjų vietų, karantino patalpoje – 13 vietų, 16 būrio 3 patalpoje 16 miegamųjų vietų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įvertinus tai, jog unitazai, kuriais naudojasi pareiškėjai pataisos namuose, vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjai naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjams naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr. 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus išdėstytas aplinkybes laikytina, kad Pravieniškių PN – AK gyvenamųjų patalpų sanitariniai mazgai buvo aprūpinti pakankamu klozetų ir pisuarų kiekiu, pareiškėjas tualetu naudojosi specialiai tam įrengtame sanitariniame mazge, pertvarų tarp klozetų plotis teisės aktais nėra reglamentuotas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl sanitarinių mazgų įrengimo ir privatumo neužtikrinimo atmestinos, kaip nepagrįstos.
Pareiškėjas nurodo, kad jo gyvenamuosiuose būriuose nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, drabužių džiovinimo patalpa, batų ir maisto laikymui skirtos patalpos.
Įrengimo taisyklių 6.8. ir 6.9. punktai numato, kad įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui) bei kambarys arba kambario vieta maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui). Taisyklių 9.6. punkte nurodyta, kad atvirose kolonijose ir pusiaukelės namuose nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas kambarys arba kambario vieta maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui).
Įrengimo taisyklių 7 punkte nurodyta, kad kai esamose įkalinimo įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti Taisyklių 6.6–6.12 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams (išskyrus laisvalaikio kambarį, kuris turi būti įrengiamas kiekvienam būriui).
Turto valdymo skyriaus specialisto 2024-03-19 pažymoje (36-37 b. l.) nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK antrajame ir trečiajame sektoriuose esantys nuteistieji laisvalaikį galėjo leisti kitame pastate įrengtose klubo patalpose, kuriose buvo įrengta biblioteka, biliardinė, maldos patalpa, pirmajame sektoriuje nuteistieji buvo vedami į bendras laisvalaikio patalpas, kurios buvo įrengtos tame pačiame pastate, kuriame nuteistieji atlikinėjo bausmę.
Iš atsakovės pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad Pravieniškių PN – AK laisvalaikio kambariai kiekviename būryje nebuvo įrengti, kaip tai numato Įrengimo taisyklių 6.8. ir 7 punktai, tačiau pareiškėjas turėjo galimybę turiningai leisti laisvalaikį klube, bibliotekoje, biliardinėje ir kitose nurodytose patalpose, todėl laisvalaikio kambarių neįrengimas kiekviename būryje negalėjo sukelti pareiškėjui tokių nepatogumų, kuriuos būtų galima laikyti neturtine žala.
Atsakovė nurodo, kad kambario vieta maisto produktams laikyti buvo įrengta, o rūbus ir avalynę pareiškėjas galėjo džiovinti specialiai tam įrengtose patalpose, t. y. lauke įrengtose pavėsinėse, taip pat elektrinėse džiovyklėse, kurios sumontuotos būrių bendro naudojimo skalbyklose, specialios patalpos batų laikymui teisės aktai nenumato, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl maisto produktų ir batų laikymo sąlygų bei rūbų džiovinimo atmestinos, kaip nepagrįstos.
Pareiškėjas nurodo, kad dušuose nebuvo pertvarų, todėl nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu.
Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės dušo patalpų įrengimo nereglamentuoja, tik nurodyta, jog gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui).
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, 18 punktas numato, kad į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas turi būti tiekiamas karštas vanduo, o pagal 28 punktą, prausimosi patalpose esantys daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami.
Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galiojo nuo 2020-01-01 iki 2023-01-01) 17.5. punktas numatė, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-176 Taisyklių 17.5. punktas buvo pakeistas ir numatyta, kad į dušą nuteistieji (suimtieji) išleidžiami ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien (galiojo nuo 2021-05-26 iki 2023-01-01).
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių PN-AK pirmajame ir trečiajame sektoriuose matomumą ribojančios pertvaros visų būrių dušinėse buvo įrengtos tik nuo 2022 m. spalio mėn., o antrajame sektoriuje matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos visu ginčo laikotarpiu.
Taigi atsakovė neginčija, kad pataisos namų pirmajame sektoriuje, kuriame pareiškėjas buvo laikomas nuo 2021-02-23 iki 2021-12-07 ir nuo 2022-01-10 iki 2022-10-13, bei trečiajame sektoriuje, kuriame pareiškėjas buvo laikomas nuo 2021-12-07 iki 2022-01-10, nuteistiesiems įrengtose maudymosi vietose (dušinėse) nebuvo įrengta pertvarų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjams naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Teismas, atsižvelgdamas į minėtą LVAT praktiką, daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog nuo 2021-02-23 iki 2022-10-13, t. y. visą ginčo laikotarpį, buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu (pažeistas Konvencijos 8 str.). Visgi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėtas pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis, dėl to nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau nustačius Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus (pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą), teismo vertinimu, visgi yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Pareiškėjas nurodo, kad visose patalpose buvo daugybė blakių ir tarakonų, pastoviai būdavo sukandžiotas, o į įkandimus alergiškai reaguodavo, atsakovas atlikdavo dezinfekcijas, tačiau tai neduodavo naudos.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad patalpos buvo dezinfekuojamos, vykdoma kontrolė bei, esant nariuotakojų, jų naikinimas.
Į bylą pateiktos parazitų naikinimo darbų aktų kopijos (46-62 b. l.), iš kurių matosi, kad 2021 – 2022 metais Pravieniškių PN – AK patalpose UAB „Utenos deratizacija“ atliko patalpų monitoringo, deratizacijos, dezinfekcijos paslaugas (darbus), buvo naikinamos blakės, tarakonai ir graužikai, tame tarpe ir tuose būriuose, kuriuose gyveno pareiškėjas. Taigi pasitvirtino jo teiginys, kad gyvenamose patalpose buvo blakių ir tarakonų, tačiau įstaigos administracija pastoviai vykdė nariuotakojų kontrolę ir jų naikinimą. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra jokių įrašų dėl nusiskundimų blakių įkandimais ar su tuo susijusiu bėrimu (63 b. l.), pareiškėjas nenurodo, kurioje konkrečiai patalpoje ir kada jis buvo sukandžiotas blakių, ar jis pranešė apie tai įstaigos administracijai, ar ši ėmėsi konkrečių priemonių blakėms naikinti, ar kad papildoma deratizacija jo prašymu nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK pareigūnų neveikimą.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė dvasines ir fizines kančias, buvo žeminamas jo orumas, išgyvenimai buvo pastovūs, tęsdavosi ištisas dienas. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. kovo 8 d. pažyma Nr. RV-22-2470 (39-40 b. l.) patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių išgyvenimų, dvasinių kančių, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo, orumo pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti jo nurodytos kalinimo sąlygos, nesikreipė, įstaigos psichologų buvo konsultuotas, tačiau kitais klausimais.
Tačiau atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2021-02-23 iki 2022-10-13, t. y. 20 mėnesių, buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu, visa tai pareiškėjui sukėlė fizines kančias, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą, nes taip būtų nukrypta nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose (žr. pvz., 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-625-662/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-617-815/2023, 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-627-821/2023), todėl pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 600 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo neturtinės žalos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Vadovaujantis LVAT praktika tokio pobūdžio bylose, 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr. LVAT 2010 m. spalio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. LVAT 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).
Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš bylos duomenų matyti, kad administracinė byla teisme iškelta 2024 m. kovo 5 d. nutartimi. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2024 m. kovo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 600 Eur (šeši šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. kovo 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.