Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Dėl reikiamų patalpų įrengimo atsakovė nurodo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 8.9 punkte nustatyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Pravieniškių PN-AK Antrajame ir Trečiajame sektoriuose esantys nuteistieji laisvalaikį galėjo leisti kitame pastate įrengtose klubo patalpose, kuriose buvo įrengta biblioteka, biliardinė, maldos patalpa. Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje nuteistieji buvo vedami į bendras laisvalaikio patalpas, kurios buvo įrengtos tame pačiame pastate, kuriame nuteistieji atlikinėjo bausmę. Taigi, pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos naudotis leisti laisvalaikį tam skirtose patalpose. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6 punkte nurodoma, kad įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiami kambariai arba kambario vieta maisto produktams laikyti (6.9 punktas). Pagal galiojančias minėtas taisykles, buvo įrengta kambario vieta maisto produktams laikyti, todėl pareiškėjo teiginiai dėl neva neįrengtos maisto laikymo patalpos vertini kaip neatitinkantys tikrovės. 2024 m. kovo 22 d. gautoje Kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus pažymoje Nr. LV-17185 nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK Pirmajame, Antrajame ir Trečiajame sektoriuose pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos rūbus ir avalinę džiovinti specialiai įrengtose patalpose, t. y. naudotis lauke esančiomis pavėsinėmis. Taip pat nuo 2019 m. buvo galima drabužius džiovintis ir elektrinėse džiovyklėse, kurios buvo sumontuotos būrių bendro naudojimo skalbyklose, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui buvo sudarytos tinkamos sąlygos džiovinti ir drabužius ir avalinę. Jei pareiškėjas pasirinko skunde nurodytą drabužių džiovinimo būdą, Kalėjimų tarnyba neturėtų būti už tai atsakinga.

Dėl sanitarinių mazgų atsakovė nurodo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atlikinėjo bausmę bendrabučio tipo patalpose, kurių sanitariniai mazgai buvo įrengti atskirose patalpose. Klozetai buvo vienas nuo kito atskirti pertvaromis, užtikrinančiomis privatumą. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato reikalavimų dėl pertvarų išmatavimų, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl pertvarų pločio, neįvardijant kokių teisės aktų nuostatos neva buvo pažeistos, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis prausyklos, tualeto patalpose įrengiama: „Klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams), 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.“ Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje 5 būrio 1, 2, 3 būriuose buvo įrengti 5 unitazai, todėl įrengtais unitazais galėjo naudotis ne daugiau nei 75 asmenų. 12 būryje įrengti 6 unitazai, todėl įrengtais unitazais galėjo naudotis ne daugiau nei 90 asmenų. Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje 10 būryje buvo įrengti 6 unitazai ir 4 pisuarai, todėl įrengtais unitazais ir pisuarais galėjo naudotis ne daugiau nei 150 asmenų. Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje buvo įrengti 9 unitazai, 2 pisuarai, todėl įrengtais unitazais ir pisuarais galėjo naudotis ne daugiau nei 165 asmenų, todėl vertinama, kad teisės aktai nebuvo pažeisti. Taip pat šie duomenys paneigia pareiškėjo skundo teiginius, kad vidutiniškai 65 asmenims sanitarinių įrenginių (klozetų, pisuarų, kriauklių) skaičius neva buvo nepakankamas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo sanitarinių įrenginių skaičiaus, vertintini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas dėl skunde minimų sveikatos sutrikimų į sveikatos priežiūros skyrių nesikreipė, todėl vertintina, kad šios aplinkybės neatitinka tikrovės.

Dėl natūralaus ir dirbtinio apšvietimo atsakovė nurodė, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, galiojusių nuo 2020 m. gruodžio 22 d. 11.5 punkte numatyta, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo patalpos įrengiamos pagal šiuos reikalavimus: nuteistųjų laikymo patalpose turi būti užtikrintas natūralios dienos šviesos patekimas; langai iš lauko pusės turi būti apsaugomi grotomis (šis reikalavimas netaikomas pusiaukelės namams); jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Atsakovės nuomone, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė aplinkybes ir nepateikė duomenų, įrodančių, kad dirbtinas apšvietimas buvo ne didesnis, kaip 60 lx, kad gyvenamųjų patalpų įrengimas neatitiktų teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas savo skunde nekonkretizavo, nenurodė kada konkrečiai ir kokiose gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamo apšvietimo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad akys pavargdavo, įskausdavo, tačiau nenurodė ar dėl nepakankamos apšvietos sutriko regėjimas. Pagal pateiktus medicininius įrašus, nėra duomenų, kad dėl šio nusiskundimo pareiškėjas būtų kreipėsi į medikus. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesiskundė nei pataisos įstaigos administracijai nei Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui dėl natūralios šviesos trūkumo gyvenamosiose patalpose ar nepakankamo dirbtinio (dieninio-naktinio) apšvietimo, todėl Kalėjimų tarnybos vertinimu, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų veiksmų ir tokie argumentai turėtų būti atmesti, kaip nepagrįsti.

Dėl parazitų naikinimo atsakovė nurodė, kad patalpos buvo dezinfekuojamos, vykdoma kontrolė, bei esant nariuotakojų, jų naikinimas. Kalėjimų tarnyba pateikia ginčo laikotarpiu atliktų parazitų naikinimo darbų aktų kopijas, kurios patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK ėmėsi priemonių ir naikino parazitus patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno Pareiškėjas.

Dėl dušo pertvarų atsakovė nurodė, kad skundžiamu laikotarpiu Pravieniškių PN-AK Pirmajame ir Trečiajame sektoriuose nuo 2022 m. spalio mėnesio matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos visų būrių dušinėse, o Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos visu ginčo laikotarpiu. Vertintina, kad Pravieniškių PN-AK Pirmajame ir Trečiajame sektoriuose ginčo laikotarpiu dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros nebuvo įrengtos, o nuo 2022 m. sausio 15 d. iki 2022 m. spalio 13 d., kai pareiškėjas atlikinėjo bausmę Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje, buvo užtikrinamas privatumas maudantis duše. Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu nesikreipė ir nesiskundė. Be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus psichologus dėl skunde nurodytų aplinkybių ir dėl to patirtų išgyvenimų nesikreipė. Taigi nors ir pripažintina, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu be pertvarų, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą. Kalėjimų tarnybos vertinimu, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

Pareiškėjas A. K. skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. spalio 13 d. jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiasi dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. spalio 13 d., o į teismą kreipėsi tik 2024 m. vasario 23 d. (pagal spaudą ant voko), nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pateisintų tokį delsimą, todėl reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. vasario 22 d. turi būti taikoma ieškinio senatis, o pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą teismo ginama nuo 2021 m. vasario 23 d. iki 2022 m. spalio 13 d.

Iš teismui pateiktos 2024 m. kovo 20 d. pažymos Nr. RV-22-2870 (34-35 b. l.) matosi, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-02-23 iki 2022-10-13 laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK pirmame, antrame ir trečiame sektoriuose ir buvo paskirtas gyventi skirtingose 5, 10, 12, 16 būrių bei karantino patalpose.

Nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2021 m. spalio 1 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V-31 numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

Nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. V-317 taip pat numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose; 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose; 4,1 kv. m – Kauno tardymo izoliatoriuje laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.

Iš byloje esančių pažymų apie nuteistojo A. K. laikymo sąlygas (34, 36-37 b. l.) matosi, kad Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus 5 būrio 1 patalpos plotas buvo 46,38 kv. m., įrengta 14 miegamųjų vietų, 5 būrio 2 patalpos plotas buvo 58,75 kv. m., 18 miegamųjų vietų, 5 būrio 3 patalpos plotas 52,42 kv. m., įrengta 16 miegamųjų vietų, 12 būrio 2 patalpos plotas 52, 02 kv. m., 16 miegamųjų vietų, 12 būrio 5 patalpos plotas 52,02 kv. m., 16 miegamųjų vietų, 12 būrio 7 patalpos plotas 53,28 kv. m., įrengta 16 miegamųjų vietų, Pravieniškių PN-AK antrojo sektoriaus 10 būrio 1 patalpos plotas 64,37 kv. m., 20 miegamųjų vietų, karantino patalpų plotas 41,25 kv. m., įrengta 13 miegamųjų vietų, Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 16 būrio 3 patalpos plotas 51,64 kv. m., įrengta 16 miegamųjų vietų. Pareiškėjui pirmojo sektoriaus 5 būrio 1 patalpoje tenkantis plotas buvo 3,31 kv. m., 5 būrio 2 patalpoje - 3,26 kv. m., 5 būrio 3 patalpoje - 3,27 kv. m., 12 būrio 2 patalpoje - 3,25 kv. m., 12 būrio 5 patalpoje - 3,25 kv. m; antrojo sektoriaus 10 būrio 1 patalpoje tenkantis plotas buvo 3,21 kv. m., karantino patalpose - 3,17 kv. m; trečiojo sektoriaus 16 būrio 3 patalpoje tenkantis plotas buvo 3,22 kv. m. Įvertinęs šias aplinkybes teismas laiko, kad pareiškėjui Pravieniškių PN – AK patalpose, padalijus jų plotą iš maksimalaus nurodyto miegamųjų vietų skaičiaus, pareiškėjui teko nuo 3,17 kv. m iki 3,31 kv. m ploto, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymai nenumato, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį minimalų plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas baldais ar konkrečiais įrenginiais užstatytas plotas. Į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, jai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas (LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1200-575/2014, 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017 ir kt.).

Pareiškėjas nurodo, kad patalpos buvo prastai vėdinamos, jautėsi nemalonus kvapas, padidėjusi drėgmė, netinkamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietoms nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (galioja nuo 2020-12-22, toliau – Įrengimo taisyklės) numato, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas.

Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų atitikimą higienos normoms kontroliuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, patikrinimų metu atlikdamas operatyviąją bei grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

Atsakovė pateikė 2024-03-19 pažymą Nr. LV-17185 (36-37 b. l.), kurioje nurodyta, kad skundžiamu laikotarpiu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų pareiškėjo gyvenamosiose patalpose nebuvo atlikta, visose nuteistojo gyvenamosiose patalpose patalpų vėdinimas vykdomas per langus, šiltuoju metų laiku išduodami elektriniai ventiliatoriai, kurie palaiko tinkamą oro judėjimą patalpose, patalpos vėdinamos ir pro patalpose įrengtą ventiliaciją.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl kamerų būklės būtų skundęsis Šiaulių kalėjimo administracijai ar kitoms institucijoms, to nenurodo ir pats pareiškėjas.

Pareiškėjas nurodo, kad būriuose buvo įrengta per mažai sanitarinių mazgų, naudojantis sanitariniais mazgais nebuvo užtikrintas privatumas.

Pagal nurodytų normų 7 punktą, laisvės atėmimo vietų patalpose turi būti prausykla ir tualetas, aprūpinti lentynėlėmis asmens higienos priemonėms, sieninėmis pakabomis, sieniniais veidrodžiais, praustuvėmis, šiukšlių dėžėmis ir klozetais (gali būti ir tupiamas) arba pisuarais (tik vyrams) po 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atlikinėjo bausmę bendrabučio tipo patalpose, kurių sanitariniai mazgai buvo įrengti atskirose patalpose, klozetai vienas nuo kito atskirti pertvaromis, užtikrinančiomis privatumą, teisės aktai dėl unitazų ir pisuarų kiekio nebuvo pažeisti.

Į bylą pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024-03-19 pažyma apie nuteistojo A. K. laikymo sąlygas (36-37 b. l.), kurioje nurodyta, kad pirmojo sektoriaus 5 būryje buvo įrengti 5 unitazai ir klozetai, 12 būryje – 6 unitazai, antrojo sektoriaus 10 būryje – 6 unitazai ir 4 pisuarai, karantino patalpose 4 klozetai, trečiojo sektoriaus 14, 15, 16 ir 17 būriuose – 9 klozetai ir 2 pisuarai.

Atsakovė nurodo, kad pirmajame sektoriuje 5 būrio gyvenamosiose patalpose įrengtais unitazais galėjo naudotis ne daugiau nei 75 asmenų. 12 būryje - ne daugiau nei 90 asmenų. antrajame sektoriuje 10 būryje - ne daugiau nei 150 asmenų, trečiajame sektoriuje - ne daugiau nei 165 asmenų.

Atsakovė nepateikė duomenų, kiek asmenų buvo apgyvendinta būriuose, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, tačiau iš Resocializacijos skyriaus 2024-03-20 pažymos (34 b. l.) matosi, taip pat atsakovė atsiliepime nurodo, kad 5 būrio 1, 2 ir 3 patalpose įrengtos 48 miegamosios vietos, 12 būrio 2, 5 ir 7 patalpose – taip pat 48 miegamosios vietos, 10 būrio 1 patalpoje – 20 miegamųjų vietų, karantino patalpoje – 13 vietų, 16 būrio 3 patalpoje 16 miegamųjų vietų.

Iš atsakovės pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad Pravieniškių PN – AK laisvalaikio kambariai kiekviename būryje nebuvo įrengti, kaip tai numato Įrengimo taisyklių 6.8. ir 7 punktai, tačiau pareiškėjas turėjo galimybę turiningai leisti laisvalaikį klube, bibliotekoje, biliardinėje ir kitose nurodytose patalpose, todėl laisvalaikio kambarių neįrengimas kiekviename būryje negalėjo sukelti pareiškėjui tokių nepatogumų, kuriuos būtų galima laikyti neturtine žala.

Atsakovė nurodo, kad kambario vieta maisto produktams laikyti buvo įrengta, o rūbus ir avalynę pareiškėjas galėjo džiovinti specialiai tam įrengtose patalpose, t. y. lauke įrengtose pavėsinėse, taip pat elektrinėse džiovyklėse, kurios sumontuotos būrių bendro naudojimo skalbyklose, specialios patalpos batų laikymui teisės aktai nenumato, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl maisto produktų ir batų laikymo sąlygų bei rūbų džiovinimo atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad dušuose nebuvo pertvarų, todėl nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu.

Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės dušo patalpų įrengimo nereglamentuoja, tik nurodyta, jog gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui).

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, 18 punktas numato, kad į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas turi būti tiekiamas karštas vanduo, o pagal 28 punktą, prausimosi patalpose esantys daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami.

Taigi atsakovė neginčija, kad pataisos namų pirmajame sektoriuje, kuriame pareiškėjas buvo laikomas nuo 2021-02-23 iki 2021-12-07 ir nuo 2022-01-10 iki 2022-10-13, bei trečiajame sektoriuje, kuriame pareiškėjas buvo laikomas nuo 2021-12-07 iki 2022-01-10, nuteistiesiems įrengtose maudymosi vietose (dušinėse) nebuvo įrengta pertvarų.

Pareiškėjas nurodo, kad visose patalpose buvo daugybė blakių ir tarakonų, pastoviai būdavo sukandžiotas, o į įkandimus alergiškai reaguodavo, atsakovas atlikdavo dezinfekcijas, tačiau tai neduodavo naudos.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad patalpos buvo dezinfekuojamos, vykdoma kontrolė bei, esant nariuotakojų, jų naikinimas.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė dvasines ir fizines kančias, buvo žeminamas jo orumas, išgyvenimai buvo pastovūs, tęsdavosi ištisas dienas. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. kovo 8 d. pažyma Nr. RV-22-2470 (39-40 b. l.) patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių išgyvenimų, dvasinių kančių, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo, orumo pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti jo nurodytos kalinimo sąlygos, nesikreipė, įstaigos psichologų buvo konsultuotas, tačiau kitais klausimais.