Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, - Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento, atstovui Dariui Galdikui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, D. J., gimusio (duomenis neskelbtini), skundą dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2022 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. NVSC-ANR_N-282-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2022 m. spalio 6 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento (toliau – Institucija) direktorius R. G. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo D. J. pripažino kaltu, padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą - 1170 Eur baudą. Šiame nutarime konstatuota, kad D. J., būdamas atsakingu asmeniu, 2022 m. birželio 6 d., 02.00 val., Saulėtekio takas 16-1, Palangoje, nesudarė sąlygų atlikti triukšmo, infragarso ir žemadažnio garso matavimų, atsisakė (t. y. telefonu pareiškė, kad atsisako išjungti muzikinę įrangą) išjungti naktiniame klube „Basanova“ ir vasaros lauko kavinėje „Po atviru dangumi“ naudojamus muzikinius triukšmo šaltinius (garso įrangą), motyvuodamas tuo, kad tai pakenks verslui. Tokiais savo veiksmais kliudė NVCS Klaipėdos departamento specialistams atlikti savo funkcijas, vykdant valstybinę triukšmo kontrolę ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusižengimą.

II. Skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkinamas.

7. Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

9. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017).

10. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas D. J. nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos kontrolės reglamento patvirtinimo“ ir Triukšmo kontrolės vykdymo taisyklių, patvirtintų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos ministerijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. VKE-396 “Dėl Triukšmo kontrolės vykdymo taisyklių patvirtinimo” nuostatos, kuriose įtvirtinta triukšmo šaltinio valdytojo pareiga sudaryti sąlygas atlikti triukšmo matavimus, neveikiant objekto naudojamiems triukšmo šaltiniams. Taigi tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys privalo sudaryti sąlygas, būtinas NVCS pareigūnams kontrolei vykdyti ir paklusti pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Pažymėtina, kad kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad asmuo privalėjo vykdyti atsakingų institucijų nurodymuose nustatytus įpareigojimus, tai yra buvo tinkamas subjektas, bei tai, kad asmeniui pateikti įpareigojimai yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).

11. Byloje nustatyta, kad 2022 m. balandžio 7 d. NVSC Klaipėdos departamentas gavo skundą dėl naktinio klubo „Basanova“ ir lauko kavinės ,,Po atviru“ dangumi“, adresu J. Basanavičiaus g. 9, Palanga, keliamo triukšmo. Siekdami įvertinti skunde išdėstytas faktines aplinkybes 2022 m. birželio 4 d., nuo 01.08 val. iki 01.24 val., ir 2022 m. birželio 7 d., nuo 00.53 val. iki 01.52 val., NVSC Klaipėdos departamento specialistai (2022 m. birželio 3 d. pavedimas atlikti patikrinimą Nr. (3-12 4.80 Mr)PP-3242) atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę (toliau – Operatyvioji kontrolė), kurios metu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – NVSPL) specialistas atliko triukšmo, infragarso ir žemadažnio garso, sukeliamo minėtų nustatyta, kad triukšmo šaltinio valdytojas yra MB „Ryto broliai“ (toliau – triukšmo šaltinio valdytojas), kuris eksploatuoja naktinį klubą ,,Basanova“ (toliau – naktinis klubas) ir vasaros lauko kavinę ,,Po atviru dangumi“ (toliau – kavinė). Operatyviosios kontrolės metu atliktų triukšmo, infragarso ir žemadažnio garso matavimai parodė, kad naktinio klubo ir kavinės veiklos metu sukeliamas muzikos triukšmas viršijo Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 ,,Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, (toliau – HN 33:2011) nurodytą didžiausio leidžiamo triukšmo ribinį dydį, infragarsas ir žemadažnis garsas viršijo Lietuvos higienos normoje HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. Nr. V-190 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ patvirtinimo“, (toliau – HN 30:2018) nurodytą leidžiamą ribinį dydį. Triukšmo šaltinio valdytojui buvo surašytas patikrinimo aktas ir pateiktas nurodymas iki 2022 m. liepos 17 d. įgyvendinti triukšmo mažinimo priemones triukšmo lygiui sumažinti iki HN 33:2011 bei HN 30:2018 leidžiamų ribinių dydžių. Siekdami įvertinti, ar Triukšmo šaltinio valdytojas įgyvendino triukšmo mažinimo priemones ir veiklos metu minėtų objektų sukeliamas triukšmas neviršija HN 33:2011 ir HN 30:2018 leidžiamų ribinių dydžių, NVSC Klaipėdos departamento specialistai 2022 m. rugpjūčio 6 d. (2022 m. rugpjūčio 5 d. pavedimas atlikti patikrinimą Nr. (3-12 4.80 Mr)PP-5009) vykdė triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimų vykdymo kontrolę (toliau – Grįžtamoji kontrolė). Grįžtamosios kontrolės metu NVSPL specialistas atliko triukšmo, infragarso ir žemadažnio garso matavimus pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje. Vadovaujantis Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 „Dėl Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) ir Triukšmo kontrolės vykdymo taisyklių, patvirtintų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. VKE-396 „Dėl Triukšmo kontrolės vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nuostatomis, Triukšmo šaltinio valdytojas privalo sudaryti sąlygas atlikti triukšmo matavimus, neveikiant objekto naudojamiems triukšmo šaltiniams (t. y. išjungti naudojamus triukšmo šaltinus, kad, vadovaujantis nustatytais triukšmo matavimo standartais, būtų išmatuotas liekamasis triukšmas).

12. Taip pat nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d., apie 02.00 val., grįžtamosios kontrolės vykdymo metu NVCS specialistai kartu su policijos pareigūnais nuvyko į naktinį klubą “Basanova” pateikti nurodymo išjungti naktiniame klube ir kavinėje “Po atviru dangumi” naudojamus muzikos triukšmo šaltinius. Naktiniame klube, buvęs apsaugos darbuotojas nurodė, kad neturi įgaliojimų išjungti muzikos triukšmo šaltinių ir susisiekė telefonu su MB “Ryto broliai” darbuotoju administratoriumi D. J., dirbančiu bendrijoje 2021 m. spalio 14 d. neterminuotos darbo sutarties pagrindu Nr. 145. Byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad D. J. grįžtamosios kontrolės vykdymo metu nedirbo, jo darbo vietoje nebuvo. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jis grįžtamosios kontrolės vykdymo metu buvo draugų vestuvių šventėje. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino tiek liudytojas G. B., tiek ir pareiškėjo į bylą pateiktas K. G. raštas, kuriame nurodyta, jog D. J. dalyvavo jos vestuvėse, kurios vyko 2022 m. rugpjūčio 5 d. ir 6 d. (b. l. 11). Aplinkybę, kad grįžtamosios kontrolės vykdymo metu, darbuotojui D. J. buvo poilsio diena, patvirtina ir į bylą pateiktas MB “Ryto broliai” 2022 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, iš kurio matyti, kad darbuotojui D. J. 2022 m. rugpjūčio 5 d., rugpjūčio 6 d. yra suteiktos poilsio dienos (žiniaraštyje pažymėta „P“ (b. l. 10). Nors Institucijos atstovas tiek atsiliepime į skundą, tiek ir teismo posėdžio metu teigia, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje esantys duomenys neatitinka faktinių duomenų, nustatytų patikrinimo metu, motyvuojant tuo, kad 2022 m. rugpjūčio 13 d. ir 2022 m. rugpjūčio 27 d. D. J. faktiškai dirbo nakties metu ir būdamas darbo vietoje (naktiniame klube) bendravo su NVCS specialistais, kaip atsakingas asmuo, teikė paaiškinimus., tačiau dėl šio Institucijos bei jos atstovo argumento teismas pažymi, kad darbuotojų darbo grafikai ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra vietiniai norminiai (lokalūs) teisės aktai, kuriuos priima patys darbdaviai, sureguliuodami darbo santykius, kurie nereglamentuojami Darbo kodekso teisės normomis ir šių teisės aktų atitikimas teisės aktų reikalavimams yra darbdavio atsakomybė ir kompetencija. Abejoti byloje esančio darbo laiko apskaitos žiniaraščio bei jame nurodytų duomenų teisėtumu, nesant byloje tai paneigiančių objektyvių duomenų, teismas neturi jokio pagrindo. Taigi Institucijos atsiliepimo argumentas, susijęs su šio dokumento teisėtumu, yra atmetamas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas. Be to, šie Institucijos argumentai, susiję su į bylą pateikto dokumento teisėtumu, niekaip nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d., 2.00 val., grįžtamosios kontrolės vykdymo metu, D. J. darbo vietoje faktiškai nebuvo, kad jam buvo suteikta poilsio diena, ir jis, net ir būdamas administratoriumi, darbo metu atsakingas už triukšmo valdymą kavinėje ir/ar naktiniame klube, jam suteikto poilsio laiku negalėjo būti atsakingas už jam darbdavio pavestas funkcijas. D. J. pareigybės aprašymo ar kitų duomenų, patvirtinančių, jog būtent administratorius, o ne įmonės vadovas būtų atsakingas už įmonei Institucijos pateiktų raštų vykdymą, nėra, kaip ir nėra duomenų, kad D. J. administratoriaus funkcijas, įskaitant ir triukšmo valdymo kontrolę, vykdyti privalėjo nepertraukiamai, net ir savo teisėto nebuvimo darbe, t. y. poilsio metu.

13. Įvertinus tai, kas išdėstyta pirmiau, spendžiama, kad D. J. nebuvo tinkamas subjektas, kuris privalėjo vykdyti NVCS reikalavimus, kadangi jis patikrinimo metu nebuvo darbdavio žinioje, nebuvo darbo vietoje ir neatliko pareigų pagal darbo sutartį, nekontroliavo garso įrangos, negalėjo jos išjungti ar priimti sprendimo dėl jo išjungimo, todėl tuo metu nebuvo atsakingas asmuo už garso įrangos naudojimą ar NVCS specialistų nurodymų vykdymą. Šios teismo išvados nepaneigia nei tai, kad Institucijos atstovai turėdami duomenų apie tai, jog D. J., MB „Ryto broliai“ administratorius yra atsakingas už triukšmo valdymą naktiniame klube ir/ar kavinėje, manė, kad grįžtamosios triukšmo kontrolės vykdymo metu, t. y. 2022 m rugpjūčio 6 d. taip pat yra atsakingas D. J. Institucija, atlikusi tyrimą ir priimdama skundžiamą nutarimą pareiškėjui, aplinkybių, ar patikrinimo metu už triukšmo valdymą, už garso įrangos naudojimą ar NVCS specialistų nurodymų vykdymą, yra atsakingas pareiškėjas ir savo nedarbo metu, neišsiaiškino, ir tai pripažino pats Institucijos atstovas teismo posėdžio metu, o administracinio nusižengimo protokolą ir skundžiamą nutarimą pareiškėjui, kaip atsakingam asmeniui, priėmė remiantis vien tik apsaugos darbuotojo paaiškinimu, kad už garso išjungimą yra atsakingas administratorius D. J..

14. Sutiktina su tuo faktu, kad pagal Institucijos atstovo paaiškinimus, taip pat ir pagal vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, D. J., kalbėdamas su Institucijos atstovu, atsisakė išjungti muziką, tačiau tai taip pat savaime nepatvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo grįžtamosios kontrolės vykdymo metu būtų buvęs atsakingas už triukšmo valdymą naktiniame klube ir/ar kavinėje, ir, nebūdamas darbo vietoje bei ne darbo laiku būtų privalėjęs vykdyti Institucijos atstovo jam telefonu duotus nurodymus.

15. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Šioje byloje Institucija nepateikė objektyvių bei patikimų duomenų, jog būtent D. J. būtų atsakingas už 2022 m. rugpjūčio 6 d., 02.00 val., Saulėtekio takas 16-1, Palangoje, sąlygų nesudarymą atlikti triukšmo, infragarso ir žemadažnio garso matavimų, nes byloje nepaneigtos D. J. nurodytos aplinkybės, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys, kad grįžtamosios kontrolės vykdymo metu, jis nebuvo atsakingas už triukšmo valdymo kontrolę, jis tuo metu nedirbo, nebuvo darbdavio žinioje, nebuvo darbo vietoje ir neatliko pareigų pagal darbo sutartį, taip pat nekontroliavo garso įrangos, todėl ir negalėjo būti atsakingas už Institucijos nurodymų vykdymą.

16. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad D. J. nėra tinkamas subjektas atsakyti dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Jis nebuvo darbdavio žinioje, nebuvo darbo vietoje ir neatliko pareigų pagal darbo sutartį, nekontroliavo garso įrangos, todėl ir negalėjo būti atsakingas už Institucijos nurodymų vykdymą. Pažymėtina, kad pats direktorius G. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad kai nėra administratoriaus, už triukšmo valdymą yra atsakingas jis arba kitas jo paskirtas asmuo. Taigi būtent bendrijos vadovas (direktorius), būdamas atsakingas už naktiniame klube ir kavinėje vykdomą veiklą ir tinkamą darbo organizavimą, nesant atsakingo asmens už triukšmo valdymą, privalo užtikrinti, kad būtų vykdomi Institucijos atstovų, atvykusių vykdyti grįžtamąją triukšmo kontrolę, teisėti nurodymai, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju Institucijos atstovai, atvykę vykdyti grįžtamosios kontrolės, į bendrijos vadovą dėl muzikinių šaltinių (garso įrangos) išjungimo tą naktį nesikreipė nei prieš ketindami pradėti ją vykdyti, nei po to, kai Institucijos atstovo ir pareiškėjo D. J. telefoninio pokalbio metu, pastarasis atsisakė išjungti garso įrangą.

17. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

18. Teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju byloje nėra nustatyta ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis (netinkamai nustatytas subjektas), o nesant bent vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elemento (subjekto), tai nėra ir administracinio nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, įvertinus tiek aptartas teisines normas, tiek ištirtų įrodymų visumą, daroma išvada, jog nėra nustatyta bei įrodyta skundžiamame nutarime išdėstyto administracinio nusižengimo sudėtis.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, todėl negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena jam nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Kadangi administracinio nusižengimo teisena nutraukta, dėl kitų pareiškėjo skundo bei Institucijos atsiliepime išdėstytų argumentų teismas nepasisako.

Dėl proceso išlaidų

20. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 2008,60 Eur, patirtas bylą nagrinėjant teisme. Pareiškėjas teismui pateikė išlaidas bei jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus – 2023 m. spalio 31 d. sąskaita faktūrą, 2022 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymą (b. l. 64, 65).

21. ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatas. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

22. Šioje byloje D. J. administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šiuo nutarimu Institucijos priimtas nutarimas naikinamas, todėl pareiškėjas turi teisę dėl skundo surašymo, jo atstovavimo teisme, į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau teismo vertinimu, pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, yra per didelis suteiktų teisinių paslaugų pobūdžiui ir apimčiai.

23. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022).

24. Nagrinėjamoje byloje svarstant proceso išlaidų priteisimą iš Institucijos, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nustatytus maksimalius administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydžius už skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimą, rengimąsi teismo posėdžiui bei atstovimą teisme (Rekomendacijų 9 punktas, 12.1 punktas, 12.7 punktas), taip pat į bylos apimtį bei sudėtingumą, įvertinant advokatės sugaištą laiką teikiant teisinę pagalbą ir tokios pagalbos turinį, teismo posėdžių skaičių, parengtų procesinių dokumentų apimtis ir pan..

25. Teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos apimtis, sprendžiamų klausimų sudėtingumas, D. J. atstovės sugaišto darbo laiko sąnaudos nesudaro pagrindo spręsti, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra protingo ir proporcingo dydžio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra sudėtinga, bylos apimtis nedidelė, į tai, kad nors byloje vyko du teismo posėdžiai, kurie užtruko apie vieną valandą ir keturiasdešimt minučių, tačiau posėdžiuose D. J. atstovė advokatė dalyvavo nuotoliniu būdu, į tai, kad advokatės atstovaujamojo interesais paruošti dokumentai – skundas nėra didelės apimties ar labai sudėtingas, taip pat į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos - 2008,60 Eur dydžio suma, yra per didelės, todėl šios išlaidos mažinamos, pareiškėjui priteisiant 700,00 Eur už advokato pagalbą rengiant skundą, atstovei rengiantis posėdžiui ir atstovaujant pareiškėją teismo posėdžiuose.

26. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429, patvirtinto „Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo“ 2.2. punktą, už advokatui teikiant paslaugas patirtas išlaidas, priteistas teismui nutraukus administracinio nusižengimo bylos teiseną, atlygina ANK 589 straipsnyje nurodyta institucija, kurios nutarimą teismas panaikino. Taigi šiuo atveju D. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

26. Daiktinis įrodymas - CD laikmena su vaizdo ir garso įrašu, nutarimui įsiteisėjus, paliekamas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

pareiškėjo D. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2022 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. NVSC-ANR_N-282-2022 ir D. J. administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

Priteisti iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos D. J. 700,00 Eur (septynis šimtus eurų ir 00 ct) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutarimui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašu, palikti saugoti administracinio nusižengimo byloje.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.