Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-348-1095/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-23
Bylos Nr.
1-348-1095/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė
Kaltinamasis
V. Š.
Civilinis ieškovas
L. Č.
Advokatai
Dainius Mažylis, Česlovas Petronis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-348-1095/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46639-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.2.25.4.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 23 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė,sekretoriaujant Raimundai Šateikienei, Vitalijai Kliukienei,dalyvaujant prokurorėms Rimai Matulionienei, Gražinai Petrulytei,kaltinamajam V. Š. ir jo gynėjui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. Č., jos atstovui advokatui Česlovui Petroniui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. 2020 m. lapkričio 25 d. apie 17 val. Panevėžyje, Kniaudiškių gatvėje, vairuodamas automobilį „BMW 530 I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto reikalavimus – važiuodamas Kniaudiškių gatve ir artėdamas link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Kniaudiškių gatvės pastatu Nr. 99A, nesustojo ir nepraleido per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios L. Č. bei ją kliudė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios L. Č. sveikata – jai nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda kaktos kairėje, poodinėmis kraujosruvomis veide, nosies kaulų lūžiu, kairės pusės viršutinio žandikaulio sienos ir kairės akiduobės išorinės sienos lūžiu, poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, kairėje plaštakoje, kairio klubo srityje, abiejose šlaunyse, dešinio kelio srityje, abiejose blauzdose, kairio kelio sąnario išorinio šalutinio raiščio plyšimas.

Kaltinamasis V. Š. teismo posėdyje nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Su tėčiu buvo Babilone, sėdo į mašiną, važiavo namo atgal, buvo dulksna, gatvės šviestuvai nedegė. Artėdamas link pėsčiųjų perėjos apsidairė, lyg ir nieko nematė. Kalbėjo su tėčiu, važiavo gal 30 km/h greičiu, greitis tikrai buvo mažas, nes mašinai apgadinimų jokių nepadaryta. Žiūrėjo į kelia visą laiką, tik sekundei buvo nusisukęs, po to pakėlė galvą ir perėjoje jau buvo nukentėjusioji, ji buvo ne pačiame perėjos viduryje, o jam iš kairės pusės, nuo perėjos salelės padėjusi žingsnį. Kai prieš tai dairėsi, žiūrėjo į abi puses, bet per vidurį gal nepasižiūrėjo. Tėtis pasakė atsargiai, jis greitai spaudė stabdžius, kai pamatė žmogų, dar spėjo pristabdyti, bet ne visai sustoti. Greitai išlipo iš mašinos, priėjo prie nukentėjusiosios, ji jam atsakinėjo, buvo truputį apsvaigusi, galvojo gal susitrenkė kažką, norėjo jai padėti, stengėsi jos nejudinti, buvo labai išsigandęs, pergyveno, buvo išmėtyti produktai, surinko produktus, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri atvažiavo per kokias 2–3 min. Po įvykio automobilis sustojo netoli nuo įvykio vietos. Vairuotojo pažymėjimą turi apie 8 metus, pirmą kartą jam įvyko toks eismo įvykis. Baudą, skirtą ankstesniu teismo nuosprendžiu, yra sumokėjęs. Vairuotas automobilis priklauso jam. Po įvykio bendravo su nukentėjusiąja, ji atsisakė jo pagalbos, bandė dar bendrauti su ja, kalbėti, kad išsispręstų viską be teismo, nukentėjusioji paprašė 2500–2700 Eur, bet jis tokių pinigų neturėjo, siūlė mažiau, tada ji pasakė, kad su juo nenori bendrauti ir susitiks teisme. Galvoja, kad draudimas nukentėjusiajai gana nemažą sumą išmokėjo. Jeigu reikės jam padegti nuostolius, jis pasiryžęs tai padaryti, sutinka atlyginti tiek neturtinės žalos, kiek teismas priteis. Jis netyčia padarė eismo įvykį, dėl to gailisi. Po įvykio jam pačiam baisu su mašina važiuoti, galvoja, kad reikia kreiptis į psichologą, pirmą karta atsidūrė tokioje situacijoje ir pergyvena dėl to, pats yra stipriai paveiktas, to, kas nutiko. KET žino, žino, kad prieš perėją reikia pasižiūrėti į vieną ir į kitą pusę, o kai yra blogas matomumas, vairuotojas turi neskubėti važiuoti. Nori atsiprašyti nukentėjusiosios.

Civilinė ieškovė L. Č. teismo posėdyje nurodė, kad po šio įvykio jos fizinė ir psichologinė sveikata pablogėjo, liko liekamieji reiškiniai, nuolatinis galvos skausmas, aptirpusi veido dalis aplink akį, virš antakio, smilkinys, aptirpę dantys, kartais atsiranda aštrus skausmas smilkinyje ar antakyje. Liko nejautrus vienas dantis (23 viršutiniame žandikaulyje), taip pat nefunkcionuoja kairės pusės antakis, negali jo suraukti, sunkiau keliasi, čiuopiant ir liečiant yra skausminga aplink visą viršutinį voką. Veide pastebimi sužalojimai, jai yra svarbus estetinis vaizdas ir norėtųsi, kad jų nebūtų. Po šio eismo įvykio ir buvusių lūžių veide kairėje pusėje viršutinio žandikaulio jos raumenų tonusas sumažėjo, atsirado kairiojo ir dešiniojo skruosto asimetrija, jie skiriasi, dėl šių pažeidimų kreipsis į plastikos chirurgus ir konsultuosis dėl galimų procedūrų atlikimo. Buvo lūžę nosies kaulai, taip pat sunku valgyti kietesnį maistą, jautrūs dantys sukandus. Jeigu kalbant apie psichologinę būseną, teko lankytis ir dabar lankosi pas psichiatrą, nes atsirado nemiga, nerimas, apatija, nenori bendrauti ir susitikti su kitais žmonėmis. Ilga laiką teko vartoti vaistus, psichiatras buvo skyręs raminamuosius ir miegui gerinti vaistus 2 mėnesiams. Vargina neaiški situacija, kaip bus toliau, nes teks apsilankyti pas neurologus, plastikos chirurgus, psichologą. Plastikos chirurgo konsultacijai yra užsiregistravusi, konsultuosis dėl veido raumenų tonuso sumažėjimo ir kairės ir dešinės pusės skruostų skirtumo, jie liko nevienodi, nusileidusio antakio kampo kairėje, kur buvo lūžis. Nedarbinga buvo apie 2 mėn. po įvykio, buvo taikomas ambulatorinis gydymas. Ankščiau nesilankė pas gydytojus, lankėsi tik po įvykio, nes negalėjo susitvarkyti su savo emocijomis, pamiršdavo, kur eina, galbūt tai buvo dėl skausmo. Grįžus į darbą sumažėjo koncentracija, pradėjus vartoti vaistus atsirado didelis nuovargis. Skaudėjo pečių juostą, buvo jaučiamas traškesys ir raumenų įtampa, lankė dėl to reabilitaciją, nuo kovo iki balandžio mėn. beveik pusę mėnesio buvo teikiamos procedūros. Visa turtinė žala, patirta dėl sugadintų drabužių, avalynės, rankinės, buvo atlyginta. Pirmą kartą gavo 2500 Eur neturtinės žalos, o antrą kartą, t. y. po civilinio ieškinio pateikimo, gavo dar 700 Eur. Nebuvo noro bendrauti su kaltinamuoju, jis jos klausė, ar mažai draudimo bendrovė išmokėjo, bet pats pinigų nesiūlė, jai skambino tik sužinoti, kokie yra jos sužeidimai, kaip ji gydosi. Kaltinamasis nuo įvykio dienos iki dabar nėra jai nieko sumokėjęs. Jos šeimyninis gyvenimas po įvykio pablogėjo, pergyvena dėl to. Priima kaltinamojo atsiprašymą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamajam V. Š. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo V. Š. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

2020 m. lapkričio 25 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros atlikimo vieta – ties Kniaudiškių g. 99A, Panevėžyje, apžiūra pradėta 18.15 val., tamsus paros metas, lyjant lietui, prie esančio dirbtinio apšvietimo, matomumas tamsiu paros metu įjungus artimųjų šviesų žibintus – 50 m, tolimųjų žibintų šviesas – 75 m. Nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos plotis 4 m. Važiuojamosios kelio dalies plotis 10 m, kelio pusės, kuria važiavo V. Š. vairuojamas automobilis, plotis – 4,2 m. Važiuojamosios dalies paženklinimas – siaura brūkšninė linija, nukreipimo salelės, šachmatų tvarka išdėstyti langeliai, pėsčiųjų perėja. Kniaudiškių gatvės pietinėje pusėje, ant pažymėtos važiuojamojoje dalyje pėsčiųjų perėjos, priekiu rytų kryptimi stovi automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atstumas nuo šio automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies iki važiuojamosios dalies pietinio borto yra 1,3 m, nuo dešinės pusės galinio rato ašies – 1,26 m. atstumas nuo dešinės pusės priekinio rato ašies išvestinės iki Kniaudiškių g. 99A pastato rytinės sienos išvestinės yra 10,7 m (b. l. 9–18).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išorinių sugadinimo požymių nepastebėta (b. l. 19–26).

Nukentėjusioji L. Č. apklausos metu paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 25 d. apie 17 val. ėjo iš darbo į namus. Jai reikėjo pereiti per Kniaudiškių gatvę. Priėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuri yra pirmoji važiuojant nuo Vakarinės g. pusės. Tuo metu jau buvo sutemę, gatvės apšvietimas buvo įjungtas, dulkė lietus. Minėta pėsčiųjų perėja yra pakelta, o viduryje yra vidurio saugumo salelė. Ji buvo šiaurinėje Kniaudiškių gatvės pusės, ten, kur šalia yra galutinė autobusų sustojimo aikštelė. Priėjusi prie perėjos, ji neskubėjo eiti ir praleido iš kairės pusės važiavusį automobilį. Tada pasižiūrėjo į dešinę pusę ir matė tolokai automobilį, kuris tuo metu kaip tik išsukinėjo iš Vakarinės gatvės į Kniaudiškių gatvę. Pradėjo eiti per gatvę ir tikėjosi, kad iš dešinės pusės važiuojantis automobilis sustos jos praleisti. Per gatvę ėjo normaliu tempu. Perėjusi per gatvės viduryje esančią saugumo salelę ėjo toliau ir, jai įžengus į priešpriešinę eismo juostą ir paėjus 2 žingsnius, pajuto smūgį į dešinę kūno pusę. Neatsimena to momento, kaip buvo nusviesta po smūgio ir kur trenkėsi galva. Gulėdama po partrenkimo matė prie jos priėjusius du vyrus, vienas iš jų buvo vyresnis ir žilas. Tas vyras sakė, kad jie užsišnekėjo ir dėl to jos nepamatė. Kas paskambino pagalbos telefonu, nežino. Ligoninėje jai buvo nustatyti daugybiniai veido kaulų lūžiai bei įvairūs kūno sumušimai. Eismo įvykio metu buvo sugadinti drabužiai, batai, rankinė. Informuota, kad dėl patirtos žalos atlyginimo turi kreiptis į draudimo bendrovę (b. l. 30–32).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1229/2020 (05) nurodyta, kad L. Č. padarytas veido sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu kaktos kairėje, poodinėmis kraujosruvomis veide, nosies kaulų lūžiu, kairės pusės viršutinio žandikaulio sienos ir kairės akiduobės išorinės sienos lūžiu, poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, kairėje plaštakoje, kairio klubo srityje, abiejose šlaunyse, dešinio kelio srityje, abiejose blauzdose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (paviršiais). Nustatyti nosies kaulų lūžis, kairės pusės viršutinio žandikaulio sienos ir kairės akiduobės išorinės sienos lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 55).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 43/2020 (05) nurodyta, kad remiantis L. Č. apžiūra ir pateiktais medicinos dokumentų duomenimis, L. Č. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda kaktos kairėje, poodinėmis kraujosruvomis veide, nosies kaulų lūžiu, kairės pusės viršutinio žandikaulio sienos ir kairės akiduobės išorinės sienos lūžiu, poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, kairėje plaštakoje, kairio klubo srityje, abiejose šlaunyse, dešinio kelio srityje, abiejose blauzdose, kairio kelio sąnario išorinio šalutinio raiščio plyšimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (paviršiais), galimai įvykio aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu. Nustatyti nosies kaulų lūžis, kairės pusės viršutinio žandikaulio sienos ir kairės akiduobės išorinės sienos lūžis, kairio kelio sąnario išorinio šalutinio raiščio plyšimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 59–60).

2021 m. vasario 4 d. ADB „Gjensidige“ rašte Nr. S04-1031062 nurodyta, kad L. Č. buvo paskaičiuota ir 2021 m. sausio 29 d. išmokėta 3026,10 Eur draudimo išmoka asmens žalai atlyginti (2500 Eur neturtinei žalai, 465,83 Eur negautoms pajamoms ir 60,27 Eur gydymo išlaidoms atlyginti) (b. l. 44–45).

Liudytojas A. Š. parodė, kad 2020 m. lapkričio 25 d. apie 17 val. važiavo automobiliu „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jo sūnus V. Š.. Jis pats sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, buvo prisisegęs saugos diržu. Tuo metu jau buvo sutemę, ar buvo įjungtas gatvės apšvietimas, neatsimena. Buvo dulksna. Važiavo iš prekybos centro RYO. Važiuojant Kniaudiškių gatve, Panevėžyje, jie abu su V. kažką diskutavo ir akimirkai pasisuko vienas į kitą, dėl to abu nepastebėjo, kas vyko priekyje. Kai pažvelgė į priekį, per automobilio priekinį stiklą pamatė, kad jų automobilis jau yra prieš pat nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, o priekyje jų automobilio yra pėsčioji. Ši moteris per perėją ėjo jiems iš kairės pusės, ji buvo apsirengusi tamsiais drabužiais. Jis dar kažką sušuko, tačiau jau buvo per vėlu, nes ji jau buvo prie pat automobilio ir po akimirkos automobilis priekine dalimi kliudė moterį. Ar V. spėjo nuspausti automobilio stabdžius iki partrenkimo, nežino. Matė, kad moteris pargriuvo. Sustojus automobiliui abu išlipo iš jo, nuėjo prie moters, klausė, kaip jos sveikata, tačiau ji nekalbėjo. Jis pats eismo įvykio metu nenukentėjo (b. l. 50–51).

Alkoholio prietaiso matavimų registravimo žurnale nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 25 d. 17.11 V. Š. nustatytas 0,00 prom. blaivumas (b. l. 67–68).

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios, liudytojo A. Š., kuris važiavo kartu su kaltinamuoju, ir paties kaltinamojo parodymai, taip pat rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo kelių transporto priemonę (automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė KET 30 punkto reikalavimus, nes, važiuodamas Kniaudiškių gatve ir artėdamas link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Kniaudiškių gatvės pastatu Nr. 99A, nesustojo ir nepraleido per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios. Dėl kaltinamojo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu jis nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje savo vairuojamu automobiliu kliudė pėsčiąją L. Č., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, įvertinus eismo įvykio padarinius, teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę V. Š., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas baigtas neatsargus nusikaltimas), padarytos nusikalstamos pasekmes, kaltinamojo asmenybę (nuo 2016 m. birželio 14 d. dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 117), 2010 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2021 m. kovo 10 d., nuteistas baudos bausme už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, kurią 2021 m. balandžio 28 d. sumokėjo, laikomas neteistu (1 t., b. l. 71–109, 175–180; 2 t., b. l. 42), 2018–2020 m. 5 kartus baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, rinkliavos nesumokėjimą už pastatytą automobilį, saugos diržų nesegėjimą, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 110–112)), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriant švelniausią iš sankcijoje numatytų baudos bausmę – 54 MGL (2700 Eur) baudą, kuri nedaug viršija minimalų už neatsargų nusikaltimą skirtinos baudos dydį (nuo 20 iki 750 MGL). Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 36 MGL (1800 Eur) dydžio baudos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą V. Š. padarė iki Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta galutine 10 MGL (500 Eur) baudos bausme, jas visiškai sudedant, t. y. prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos 36 MGL (1800 Eur) dydžio baudos pridedant visą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 10 MGL (500 Eur) baudos bausmę ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 46 MGL (2300 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendį (1 sulaikymo para prilyginta 2 MGL (100 Eur) baudai ir įskaityta į bausmę teismo nuosprendžiu, o likusi 400 Eur bauda sumokėta 2021 m. balandžio 28 d.), todėl laikytina, kad likusi nesumokėta bauda – 36 MGL (1800 Eur).

Įvertinęs kaltinamojo gaunamas pajamas ir turimus finansinius įsipareigojimus (t. 1, b. l. 118–119; 2 t., b. l. 38–41), skirtos baudos dydį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti, jog bauda turi būti sumokėta per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

ADB „Gjensidige“ L. Č. 2021 m. sausio 29 d. atlygino turtinę žalą ir išmokėjo 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 44–45). Nukentėjusioji L. Č. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį patirtai neturtinei žalai atlyginti, papildomai prašydama iš draudimo bendrovės ir kaltinamojo priteisti 7500 Eur (1 t., b. l. 181–183). Po šio civilinio ieškinio pateikimo draudimo bendrovė nukentėjusiajai papildomai išmokėjo 700 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 20). Taigi iš viso nukentėjusioji savo patirtą neturtinę žalą vertina 10000 Eur, iš kurių 3200 Eur yra atlyginti, t. y. prašoma priteisti iki šiol neatlyginta civilinio ieškinio suma yra 6800 Eur. Draudimo bendrovė atsiliepime nurodė, kad priėmė sprendimą išmokėti papildomą 700 Eur išmoką, kai gavo dokumentus, jog nukentėjusiajai nustatyta ir trišakio nervo neuralgija ir galima vidinio nervo neuropatija, taip pat naujai nustatytas 23 danties galimas pažeidimas ir būtina stebėsena. Draudimo bendrovės teigimu, atlyginta 3200 Eur suma yra pakankama nukentėjusiosios nepatogumams kompensuoti (2 t., b. l. 13–17).

Visų pirma teismas, pasisakydamas dėl tinkamo subjekto, kuris turi pareigą atlyginti nukentėjusiosios patirtą žalą, atkreipia dėmesį į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pagal kurį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui ir šie dydžiai taikomi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Taigi įvertinus nurodomą patirtos žalos dydį, tik iš ADB „Gjensidige“, o ne iš kaltinamojo galėtų būti priteistas papildomas žalos atlyginimas nukentėjusiajai, nes būtent draudimo bendrovė yra materialiai atsakinga už kaltinamojo eismo įvykio metu padarytą žalą ir tokia yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

Nukentėjusiajai 2020 m. lapkričio 25 d. po eismo įvykio buvo suteikta būtinoji pagalba, nustatyti galvos kaulų lūžiai, kiti sužalojimai, kad nosis ir kairys skruostas patinę, kad kairys skruostas aptirpęs, išleista gydytis ambulatoriškai, rekomenduotos LOR gydytojo ir burnos chirurgo konsultacijos. 2020 m. lapkričio 30 d. nukentėjusioji kreipėsi pakartotinai į medikus dėl galvos skausmų, kairės veido pusės aptirpimo, konsultuota LOR gydytojo ir burnos chirurgo, nustatyta, kad chirurginis gydymas nereikalingas, nosies ašis buvo pakrypusi ir prieš traumą, rekomenduota tęsti nedarbingumą. 2020 m. gruodžio 10 d. nukentėjusiajai diagnozuotas potrauminis sindromas ir skirtas medikamentinis gydymas (dėl to konsultuota psichiatro ir 2021 m. kovo 16 d.). 2020 m. gruodžio 14 d. nukentėjusiąją konsultavo neurologas dėl kaklo sustingimo, apsunkintų judesių, skirtas medikamentinis gydymas. 2020 m. gruodžio 17 d. nukentėjusiąją konsultavo chirurgas dėl kairio kelio skausmo, nustatytas kairio kelio sąnario išorinio šalutinio raiščio plyšimas. 2020 m. gruodžio 29 d. nukentėjusiąją konsultavo otorinolaringologas dėl nosies užgulimo, papildomas gydymas neskirtas, esant nosies užgulimui, rekomenduotas jūros vanduo. 2021 m. vasario 25 d. nukentėjusioji konsultuota odontologo dėl aptirpusių dantų, nustatyta, kad 23 dantis nereaguoja į šaltį, reikalinga stebėti danties gyvybingumą. 2021 m. kovo 18 d. konsultuota fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, kuris nustatė, kad kaklo judesiai riboti nežymiai, su diskomfortu, judesiai per pečius riboti nežymiai, pečių juostos raumenų įtampa, skausmas palpuojant, kifozinė laikysena, kairiojo kelio skausmas lateralinėje pusėje, skirtos individualios reabilitacijos procedūros. 2021 m. balandžio 7 d. nukentėjusiąją dėl skausmo, galvos svaigimo, veido ir dantenų aptirpimo konsultavo neurologas, kuris konstatavo, kad veidas simetriškas, palpuojant jautroka kairė akiduobė, hipestezija kairėje veido pusėje, sunkiau kyla kairysis antakis aukštyn, rekomenduotas šeimos gydytojo stebėjimas (1 t., b. l. 184–200; 2 t., b. l. 4).

Teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, jos gydymosi eigą, neabejoja nukentėjusiosios paaiškinimais, kad po eismo įvykio jos fizinė ir psichologinė sveikata pablogėjo, tačiau taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju žala padaryta neatsargiais kaltinamojo veiksmais, o ne tyčia, t. y. buvo padarytas neatsargus nusikaltimas transporto eismo saugumui, nors kaltinamasis pažeidė KET 30 punkto reikalavimus, jo veika nepasižymėjo chuliganiškumu, o eismo įvykis kilo išimtinai dėl jo dėmesio ir koncentracijos stokos. Iš karto po įvykio ir vėliau kaltinamasis domėjosi nukentėjusiosios sveikata. Iš specialisto išvadų matyti, kad nukentėjusiajai po eismo įvykio buvo nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda kaktos kairėje, poodinėmis kraujosruvomis veide, nosies kaulų lūžiu, kairės pusės viršutinio žandikaulio sienos ir kairės akiduobės išorinės sienos lūžiu, poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, kairėje plaštakoje, kairio klubo srityje, abiejose šlaunyse, dešinio kelio srityje, abiejose blauzdose, kairio kelio sąnario išorinio šalutinio raiščio plyšimas. Nukentėjusiajai ne tik įvairiose kūno vietose nustatytos kraujosruvos ir veido sumušimas, tačiau jai taip pat nustatyti kelių veido kaulų (nosies, kairės pusės viršutinio žandikaulio sienos ir kairės akiduobės išorinės sienos) lūžiai, raiščio plyšimas, be to, išsivystė potrauminis sindromas.

Nukentėjusioji tiek civiliniame ieškinyje, tiek teismo posėdyje parodė, kad po traumos nedarbinga buvo apie 2 mėn., turėjo lankytis pas įvairius specialistus, vartoti medikamentus, ją vargino galvos skausmai, aptirpusi veido dalis aplink akį, virš antakio, smilkinys, aptirpę dantys, taip pat negali suraukti kairės pusės antakio, jis sunkiau keliasi, čiuopiant ir liečiant yra skausminga aplink visą viršutinį voką, buvo lūžę nosies kaulai, taip pat sunku valgyti kietesnį maistą, veide kairėje pusėje viršutinio žandikaulio jos raumenų tonusas sumažėjo, reikia kreiptis į plastikos chirurgus dėl galimų procedūrų atlikimo, skaudėjo pečių juostą, buvo jaučiamas traškesys ir raumenų įtampa, lankė dėl to reabilitaciją, atsirado nemiga, nerimas, apatija, nenori bendrauti ir susitikti su kitais žmonėmis, pablogėjo koncentracija, dėl to sunkiau dirbti, jaučia nuovargį, pablogėjo santykiai šeimoje su sutuoktiniu, taip pat seksualinio gyvenimo kokybė. Nukentėjusiosios teigimu, neigiami eismo įvykio padariniai jos fizinei ir psichikos sveikatai yra jaučiami iki pat šiol.

Teismas pripažįsta, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, t. y. fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, įvairius nepatogumus, buvo sutrikdytas pilnavertis jos gyvenimas, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, apibūdinančias jos patirtus sužalojimus ir dėl to patirtą žalą, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose atlygintinas neturtinės žalos sumas, nukentėjusiosios nurodyta patirta neturtinės žalos suma (10000 Eur) yra per didelė. Panašaus dydžio sumos paprastai yra priteisiamos, kai po eismo įvykio nukentėjusiajam būna nustatomas sunkus, o ne nesunkus sveikatos sutrikdymas (Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-120-491/2021 paliktas nepakeistas teismo nuosprendis, kuriuo nukentėjusiosios patirta neturtinė žala dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, patirto partrenkus ją pėsčiųjų perėjoje, įvertinta 9500 Eur; Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-366/2021 paliktas nepakeistas teismo nuosprendis, kuriuo nukentėjusiosios patirta neturtinė žala dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, patirto eismo įvykio metu, įvertinta 9900 Eur). Nukentėjusiosios šioje byloje nurodyto dydžio suma (10000 Eur) esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui galėtų būti kompensuota iš esmės nustačius išimtinai sunkius ir ilgalaikius padarinius, tačiau šioje byloje nėra duomenų apie tokius padarinius.

Pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-581/2021 nukentėjusiajai, taip pat partrenktai pėsčiųjų perėjoje, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, padaryti net septyni lūžiai, atliktos iš viso trys operacijos, nukentėjusioji daugiau nei tris mėnesius praleido gydymo ir reabilitacijos įstaigose, šiuo metu jai reikalinga tęsti reabilitaciją, rekomenduojama dar viena operacija, ir teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą toje situacijoje įvertino 8000 Eur suma. Nors šiuo atveju nukentėjusiajai nustatyti 3 lūžiai veido srityje, tačiau operacinis gydymas nebuvo taikomas, nukentėjusioji visą laiką buvo gydyta ambulatoriškai, taigi nagrinėjamu atveju padariniai nėra tokie sunkūs, kaip nurodytoje byloje nustatytu atveju. Tačiau įvertinęs traumų pobūdį (lūžiai veide, raiščio plyšimas, išsivystęs potrauminis sindromas), taikytą gydymą, lankymosi pas gydytojus intensyvumą, nedarbingumo laikotarpį, nepatogumų trukmę, poreikį ateityje kreiptis į plastikos chirurgą, kad būtų visiškai pašalinti neigiami traumos padariniai, nukentėjusiosios nurodytus per visą laiką po traumos patirtus ir iki šiol patiriamus fizinius ir dvasinius nepatogumus (neigiamai paveikė įvairias gyvenimo sritis), teismas sprendžia, kad draudimo bendrovės atlyginta neturtinės žalos suma (3200 Eur) yra per maža kompensuoti nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartus įstatymo įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad protingumo ir teisingumo kriterijus atitinkanti nukentėjusiosios patirta neturtinė žala yra 5000 Eur, kuri laikytina adekvačia jos patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti. Todėl įvertinus nukentėjusiajai draudimo bendrovės jau atlygintą neturtinės žalos dydį (3200 Eur), civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, L. Č. naudai iš draudimo bendrovės papildomai priteisiant 1800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmestina.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. Č. prašo priteisti jai 750 Eur už jai atstovavusio advokato paslaugas, pateikė šias išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (2 t., b. l. 5). Teismo vertinimu, šios išlaidos pagrįstos, realios ir proporcingos, todėl jos atlygintinos L. Č., jas priteisiant iš kaltinamojo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 144–146) – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 MGL (2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų)) dydžio baudos bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant V. Š. galutinę bausmę – 36 MGL (1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų)) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta galutine 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) baudos bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės pridedant visą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę baudos bausmę ir V. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 46 MGL (2300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendį, ir laikyti, kad V. Š. likusi nesumokėta bauda – 36 MGL (1800 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai eurų)).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti V. Š., jog paskirtą baudą visą ar dalimis jis per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti V. Š., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Nukentėjusiosios L. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“, į. k. 110057869, priteisti nukentėjusiosios naudai 1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą nukentėjusiosios L. Č. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo V. Š. nukentėjusiajai L. Č. 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) jos turėtų atstovavimo išlaidų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė