Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-107-581/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-09
Bylos Nr.
1A-107-581/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53233-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas
Civilinis ieškovas
S. V., R. V.
Civilinis atsakovas
akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Andžejaus Sinicynas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-107-581/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53233-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.6.4.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 9 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Donatai Petraško, Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,vertėjai A. I.,specialistei J. M. – Č.,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui – A. G., jo gynėjui Egidijui Labuckui,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. V., civiliniam ieškovui R. V., jų atstovui advokato padėjėjui Andžejui Sinicynui (Andžej Sinicyn),

civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui K. G.,

(prokuroro, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens ir jo gynėjo, specialistės, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės, civilinio ieškovo bei jų atstovo, civilinės atsakovės atstovo dalyvavimas teismo posėdyje užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. V. ir civilinio ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos A. G. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta,

iš dalies patenkintas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. V. patikslintas civilinis ieškinys ir iš civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteista 251,81 Eur turtinės žalos atlyginimui, kita patikslinto civilinio ieškinio dalis atmesta; iš A. G. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. V., civilinio ieškovo R. V. naudai priteista 600 Eur išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2019 gruodžio 16 d., 17 val. 43 min., (duomenys neskelbtini)“, vairuodamas transporto priemonę – automobilį Opel Antara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 768 redakcija, suvestinė redakcija nuo 2019 m. lapkričio 1 d.) (toliau – KET) 30 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: važiuodamas (duomenys neskelbtini)“, ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, bei nesiėmęs papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir neįsitikinęs, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, nesulėtino greičio ir nesustojo bei nepraleido į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją įžengusios ir ėjusios ja pėsčiosios S. V. ir ją partrenkė, dėl ko nukentėjusiajai S. V. buvo padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu ir minkštųjų audinių patinimu dešiniajame kelyje, kraujo susikaupimas dešinio kelio ertmėje, žaizda dešinės čiurnos vidinėje pusėje, pereinanti į priekinę čiurnos-blauzdos dalį (apie 15 cm dydžio), odos nubrozdinimas dešinės pėdos nugariniame paviršiuje ties I padikauliu, poodinė kraujosruva dešinės pėdos pado paviršiuje, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžis, dešinio šeivikaulio galvos skeveldrinis lūžis, dešinės pėdos II padikaulio pamato lūžis, dešinio šoninio pleištuko kraštinis lūžis, dešinės mentės sąnarinės duobės intrasąnarinis lūžis, dešinio žastikaulio didžiojo gumburo lūžis, L1 slankstelio suspaustinis lūžis, diagnozuota dešinio kelio ir dešinės čiurnos kontraktūra, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. V., civilinis ieškovas R. V. (toliau abu kartu – ir apeliantai) prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalį ir priteisti iš civilinių atsakovų A. G. ir akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Draudimo bendrovė) 396,36 Eur turtinei bei 14 450 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašo priteisti iš civilinių atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Nurodo, kad Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo, socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 (toliau – Taisyklės), 6.6.13 punkte nurodyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas yra atviras žastikaulio, šlaunikaulio ar blauzdikaulio kūnų lūžis arba uždari kurių nors dviejų iš nurodytų kaulų kūnų arba žastikaulio ar šlaunikaulio kaklo lūžiai, o 6.11 punkte – sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų – bendro darbingumo. Specialistės J. M. – Č. surašytoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad S. V. nustatyta, be kita ko, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžis ir dešinio žastikaulio didžiojo gumburo lūžis; be to, S. V. nustatytas 60 procentų netektas darbingumas dėl lūžių, apimančių kitus kūno sričių derinimus (T02.81). Specialistė nukentėjusiajai padarytus sužalojimus kvalifikavo kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, kas prieštarauja minėtiems Taisyklių 6.6.13 ir 6.11 punktams.

2.2. Apeliantai cituoja KET 28, 30, 31, 41, 42, 44, 45 punktų reikalavimus ir tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, jog nukentėjusioji S. V. neįsitikino, kad pereiti važiuojamąją kelio dalį yra saugu, nepraleido eismo įvykio kaltininko automobilio, neturėjo atšvaito ir nieko nematė dėl gobtuvo, visiškai netinkamai taikė KET 42, 44, 45 punktus. Pažymi, kad nukentėjusioji ėjo per pėsčiųjų perėją, o pareiga, be kita ko, matomoje vietoje būti prisisegus atšvaitą, numatyta tik pėstiesiems, einantiems neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui (KET 41 punktas). Be to, KET nedraudžia pėstiesiems, žiemos metu einantiems per pėsčiųjų perėją, vilkėti žieminius rūbus, kepures, gobtuvus, taip pat KET neįpareigoja tokių pėsčiųjų sustoti viduryje perėjos, įvertinti transporto priemonės atstumą bei greitį ir ją praleisti. Pažymi, kad kelio viduryje nebuvo saugumo salelės, nukentėjusioji į pėsčiųjų perėją įžengė ne staiga, o tik įsitikinusi, kad ją iš kairės praleidžia transporto priemonė, vairuojama liudytojo A. V., gatvė buvo apšviesta, pėsčiųjų perėja – matoma, todėl nukentėjusioji KET nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas civilinio ieškinio dalį, netinkamai vertino, jog dėl eismo įvykio kalta ir pati nukentėjusioji.

2.3. Toliau skunde akcentuojama, kad nukentėjusioji patyrė net septynis lūžius, tarp jų – ir stuburo L1 slankstelio suspaustinį lūžį, nuo 2019 m. gruodžio 16 d. (eismo įvykio datos) iki 2020 m. kovo 27 d. gydėsi ligoninėse, jai buvo atliktos trys operacijos, turėjo praeiti antros reabilitacijos kursą, tačiau jis nutrauktas dėl kilusios pandemijos, jai neterminuotai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, būtina tęsti reabilitaciją, rekomenduojamas metalo konstrukcijų pašalinimas, išliko čiurnos, klubo ir kelio skausmai, dėl patirto kūno sužalojimo ji niekada nebegalės dirbti ir dėl to praras papildomas pajamas, gyvens tik iš pensijos. Be to, tiek nukentėjusioji, tiek jos vyras patyrė didelius išgyvenimus, nepatogumus, o liekamojo pobūdžio dėl įvykio atsiradę padariniai bus juntami visą likusį gyvenimą. Buvo atlyginta tik 5 550 Eur neturtinės žalos, todėl, atsižvelgiant į prieš tai išdėstytus argumentus, skundžiamas nuosprendis dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio keistinas, priteisiant likusią neatlygintą 14 450 Eur sumą.

2.4. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios naudai priteisė tik 251,81 Eur turtinei žalai atlyginti, konstatuodamas, jog reikalavimas atlyginti 377 Eur už kuro sąnaudas yra neįrodytas. Apeliantai teikia duomenis apie R. V. priklausantį automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir teigia, kad įsigijo 340 l kuro bei mokėjo už šio automobilio parkavimą mokamose stovėjimo aikštelėse, todėl apeliantams priteistina likusi turtinės žalos suma – 396,36 Eur (377 Eur už kurą bei 19,36 Eur už automobilio parkavimą).

Atsiliepimas

3. Civilinė atsakovė Draudimo bendrovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3.1. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti du specialisto tyrimai, kurie patvirtino, jog nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teisme apeliantai nekėlė klausimo dėl sveikatos sutrikdymo masto, todėl tokio klausimo kėlimas apeliacinėje instancijoje yra piktnaudžiavimas procesu ir jo vilkinimas.

3.2. Pažymi, kad susidūrimas su nukentėjusiąja įvykio automobilio šonine priekine dalimi, kas rodo, jog S. V. į važiuojamąją priešingos krypties eismo dalį įžengė neapsidairiusi ir neįsitikinusi, kad transporto priemonės ją praleidžia bei turi galimybę sustoti. Tvirtina, kad ėjimas per perėją su gobtuvu ant galvos, juo labiau kai tai daroma tamsiai apsirengus, tamsiu paros metu, prastai apšviestoje kelio vietoje, ženkliai apriboja pėsčiojo galimybes įvertinti eismo situaciją, kuri keturių juostų kelyje gali greitai pasikeisti, be to, nors atšvaito dėvėjimas tamsiu paros metu yra tik rekomendacija, tačiau, žiūrint iš civilinės atsakomybės perspektyvos, tai yra elementari saugumo priemonė, būtina kiekvieno vidutiniškai protingo ir dėmesingo asmens, siekiančio apsaugoti save ir kitus eismo dalyvius nuo nelaimingų atsitikimų kelyje. Taigi, nukentėjusioji vienareikšmiškai prisidėjo prie eismo įvykio kilimo.

3.3. Reikalavimas dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, nes apeliantai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismams nepateikė jokių skaičiavimų, kurie pagrįstų, jog buvo sunaudota net 340 l kuro kelionėms iš (duomenys neskelbtini) į ligoninę (duomenys neskelbtini), vienu kartu įsigyjant nuo 38 iki 46 l dyzelinio kuro. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir atgal yra apie 320 km, todėl pagal apeliantų pateiktus skaičiavimus, kuro sąnaudos 100 km yra nuo 12 iki 14 l, o tai yra nelogiška, nes 2,2 l darbinio tūrio automobilis Toyota RAV4 sunaudoja ne daugiau 7-8 l/100 km. Vadinasi, ne visas nupirktas kuras buvo panaudotas kelionėms į ligoninę. Draudimo bendrovė siūlo apeliantams kreiptis į ją, pateikiant detalesnius skaičiavimus, juos susiejant su kelionėmis iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

3.4. Atsiliepime taip pat teigiama, jog žalos administravimo proceso metu išmokėta 5 550 Eur dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti yra teisinga ir pagrįsta, o prašoma priteisti suma yra niekaip nesuderinamas su teismų praktika panašių įvykių atvejais ir yra artima sumoms, kurias teismai vidutiniškai priteisia esant sunkiam sveikatos sutrikdymui. Todėl, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą ir kilusias pasekmes, pačios nukentėjusiosios didelį neatsargumą, pagrindo priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą nėra.

3. Teismo posėdžio metu apeliantai ir jų atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo ir jo gynėjas – apeliacinį skundą atmesti, prokuroras – tenkinti iš dalies ir priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti padidinti 2 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Apeliantai skunde neginčija A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nepateikia savarankiško prašymo šią veiką perkvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį (toks prašymas nebuvo pateiktas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), tačiau vienas iš apeliacinio skundo argumentų, susijusių su siekiu pagrįsti didesnę S. V. priteistiną neturtinę žalą, yra tas, kad, apeliantų vertinimu, eismo įvykio metu nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Tokią išvadą, anot apeliantų, patvirtina tai, jog S. V. nustatyti dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis ir dešinio žastikaulio didžiojo gumburo lūžiai, 60 procentų netektas darbingumas.

8. Taisyklių 6.6.13 punkte nurodyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas yra atviras žastikaulio, šlaunikaulio ar blauzdikaulio kūnų lūžis arba uždari kurių nors dviejų iš nurodytų kaulų kūnų arba žastikaulio ar šlaunikaulio kaklo lūžiai, o 6.11 punkte – sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų – bendro darbingumo.

9. Nagrinėjamu atveju iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. V., be kitų sužalojimų, nustatyta dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžis, dešinio žastikaulio didžiojo gumburo lūžis; nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulų lūžio nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ir gijimas užtruko ilgiau, nei 10 dienų (tyrimo atlikimo laikotarpis – nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. balandžio 22 d.) (t. 1, b. l. 127-130). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios atstovas pateikė prašymą skirti papildomą tyrimą (t. 2, b. l. 178) ir įvertinti jo pateiktus dokumentus – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad S. V. nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki senatvės pensijos sukakties dienos nustatytas 60 procentų darbingumas (t. 1, b. l. 179); Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad S. V. nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. gegužės 17 d. neatstatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (t. 1, b. l. 181). Atlikus papildomą tyrimą ir įvertinus didesnę dokumentų apimtį, nei atliekant pirmąjį tyrimą, konstatuota, kad S. V. nustatyti sužalojimai neatitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijų (t. 1, b. l. 170-172).

10. Teisėjų kolegija, išsamiai susipažinusi su aptartomis specialisto išvadomis bei apeliantų atstovo pateiktais dokumentais, neturi pagrindo vertinti, kad S. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai nėra tapatūs sužalojimams, nurodytiems Taisyklių 6.6.13 punkte. Tokią išvadą patvirtino ir teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė J. M. – Č., paaiškinusi, jog S. V. nenustatyta nei vieno kūno kaulo lūžio, kas sudarytų pagrindą pagal Taisykles kvalifikuoti jai padarytą sveikatos sutrikdymą kaip sunkų. Pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog nukentėjusiajai be kitų sužalojimų nustatyta ir dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžis, dešinio žastikaulio didžiojo gumburo lūžis, tačiau specialistė motyvuotai nurodė, kad šeivikaulio galva, blauzdikaulio krumplys, žastikaulio didysis gumburas pagal medicininę klasifikaciją nėra priskiriami kaulų kūnams. Taigi, iš aptartų paaiškinimų, kuriais abejoti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, akivaizdu, kad S. V. nustatyti sužalojimai, nors savo pobūdžiu yra išties rimti, tačiau jie nepatenka į galiojančiame teisiniame reglamentavime – Taisyklėse – nustatytą sužalojimų, kurie yra pagrindas sveikatos sutrikdymą kvalifikuoti kaip sunkų, sąrašą.

11. Nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo kvalifikuoti kaip sunkaus nėra pagrindo ir tuo aspektu, kad jai nustatytas 60 procentų netektas darbingumas, kadangi specialistė teismo posėdyje motyvuotai ir išsamiai išdėstė, jog teismo medicinoje yra vertinamos tik objektyvios gydytojų konsultantų išvados, o ne nedarbingumo lygio nustatymo pažyma, nes skiriasi kriterijai, pagal kuriuos nustatomas sveikatos sutrikdymo mastas ir nedarbingumo lygis. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad darbingumo lygio pažymos asmenims yra išduodamos įvertinus visas asmeniui diagnozuotas ligas, kitas patirtas traumas ir pan., t. y. nustatant asmens darbingumo lygį, vertinamas platesnis spektras duomenų, apimančių ir duomenis apie asmens sveikatos būklę iki nusikalstamos veikos padarymo, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad S. V. nustatytas 60 procentų netektas darbingumas yra nulemtas išimtinai nagrinėjamo eismo įvykio. Esant visos aptartoms aplinkybėms, nėra pagrindo kvalifikuoti S. V. sveikatos sutrikdymą kaip sunkų.

12. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl S. V. priteistos neturtinės žalos dydžio argumentuojant ir tuo, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad dėl eismo įvykio yra kalta ir pati nukentėjusioji, netinkamai aiškino KET nuostatas. Taip pat šiame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į S. V. patirtų sužalojimų mastą, pobūdį, patirtus nepatogumus, skausmą, dėl sužalojimo kilusias ir kilsiančias pasekmes ateityje, liekamuosius reiškinius po patirtų sužalojimų, prarastą galimybę dirbti ir kt., todėl prašo padidinti neturtinės žalos dydį ir papildomai priteisti S. V. 14 450 Eur (nukentėjusiosios patirta neturtinė žala vertinama bendra 20 000 Eur dydžio suma).

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jo motyvus, taip pat apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje neturtinės žalos dydis nustatytas netinkamai ir privalo būti didintinas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 4 punktas).

14. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (BPK 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas.

15. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į kitas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai S. V. priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino nusikalstamos veikos pasekmes, tai, kad ji dėl eismo įvykio neabejotinai patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Teismas taip pat atsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, be to, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju KET pažeidimą padarė ne tik A. G., bet ir pati nukentėjusioji, nes neįvertino atstumo iki artėjančios transporto priemonės, jos greičio, nespėjusi pereiti važiuojamosios dalies nesustojo, neįsitikino tęsiamo veiksmo saugumu, neturėjo atšvaito, matomo kitiems eismo dalyviams, buvo su gobtuvu ant galvos. Įvertinęs visas minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 5 550 Eur suma, kurią nukentėjusiajai išmokėjo Draudimo bendrovė, yra pakankama satisfakcija, atitinkanti S. V. patirtą neturtinę žalą.

17. Teisėjų kolegija, išsamiai susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios žmogiškasis neatsargumas, pasireiškęs atšvaito nedėvėjimu matomoje vietoje, galvos gobtuvo dėvėjimu, papildomu neapsižvalgymu jau einant per perėją, pirmosios instancijos teismo pernelyg sureikšmintas. KET 45 punkte numatyta, jog važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Joks teisės aktas nedraudžia pėstiesiems žiemos metu dėvėti galvos apdangalų, o neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegus kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą pėstieji privalo tik eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui (KET 41 straipsnis) – tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje neegzistuoja. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priešpriešine kryptimi kita eismo juosta automobiliu važiuojantis liudytojas A. V. iš anksto pastebėjo per pėsčiųjų perėją einančią nukentėjusiąją ir sulėtino greitį, kad ją praleistų, kas rodo, jog S. V. kitiems eismo dalyviams buvo matoma, be to, ji turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad ir kita eismo juosta važiuojančios transporto priemonės ją praleis. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo šiuo aspektu mažinti nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį.

18. Pažymėtina, jog teismų praktikoje eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiami įvairūs neturtinės žalos dydžiai. Kita vertus, privalu tinkamai įvertinti visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, numatytas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Vien tai, kad prašomos neturtinės žalos dydis peržengia teismų paprastai priteisiamas šios žalos rūšies dydžių ribas, savaime negali būti laikoma pagrindu priteisti mažesnę sumą, negu yra adekvati nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Svarbu tai, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

19. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nukentėjusiajai S. V. dėl eismo įvykio buvo padaryti įvairaus pobūdžio sužalojimai, tame tarpe net septyni lūžiai, jai buvo atliktos iš viso trys operacijos, nukentėjusioji daugiau, nei tris mėnesius praleido gydymo ir reabilitacijos įstaigose, šiuo metu jai reikalinga tęsti reabilitaciją, rekomenduojama dar viena operacija, nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia ir iki šiol, neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, buvo ir yra apribota jos judėjimo galimybė, taip pat ji patiria kitus nepatogumus.

20. Iš aukščiau aptarto akivaizdu, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 5 550 Eur – nėra adekvatus ir teisingas nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti.

21. Nukentėjusioji nurodo, jog patirtą neturtinę žalą vertina 20 000 Eur suma ir prašo jai priteisti papildomai 14 450 Eur, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia suma nėra adekvati A. G. padarytai nusikalstamai veikai. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad padarytas ne tyčinis, o neatsargus nusikaltimas transporto eismo saugumui, jo pavojingumą (nuteistasis pažeidė KET 30 punkto reikalavimus), tai, kad A. G. veika nepasižymėjo chuliganiškumu, o eismo įvykis kilo išimtinai dėl jo dėmesio ir koncentracijos stokos.

22. Įvertinus visų prieš tai aptartų aplinkybių kompleksą (nukentėjusiajai kilusias pasekmes, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą), taip pat atsižvelgus į teisingumo, protingumo kriterijus, darytina išvada, jog nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala vertintina 8 000 Eur suma. Kadangi dalis neturtinės žalos yra atlyginta, iš Draudimo bendrovės priteistina likusi neturtinės žalos suma – 2 450 Eur.

23. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu S. V. ir R. V. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad jų patirtą turtinę žalą sudaro 5 509,12 Eur, tačiau A. G. sumokėjo nukentėjusiajai 3 000 Eur, todėl patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų A. G. ir Draudimo bendrovės 2 509,12 Eur turtinei žalai atlyginti bei nurodė, kad turtinę žalą sudaro: 1) 4 051,31 Eur negautos pajamos už R. V. neapmokamų atostogų laikotarpį, 2) 533,18 Eur išlaidos už kurą, parkavimą, traukinio bilietus, vežimo paslaugas, 3) 599,18 Eur išlaidos vaistams, 4) 324,95 Eur už sugadintą durų staktą ir virtuvės durelių keitimą (t. 2, b. l. 178-180).

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius dokumentus, konstatavo, kad prašymas priteisti 324,95 Eur už sugadintą durų staktą ir virtuvės durelių keitimą yra nepagrįstas, o prašymas priteisti 4051,31 Eur negautų pajamų už R. V. neapmokamų atostogų laikotarpį, 533,18 Eur už kurą, parkavimą, traukinio bilietus, vežimo paslaugas, 599,18 Eur išlaidų vaistams – pagrįstas tik iš dalies, todėl, atsižvelgęs į tai, kad A. G. nukentėjusiajai yra atlyginęs 3 000 Eur, priteisė iš Draudimo bendrovės S. V. ir R. V. naudai 251,81 Eur.

25. Apeliantai skunde apygardos teismui neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo nepriteisti dalies patikslintu ieškiniu prašomos priteisti sumos už vaistus, negautas R. V. pajamas, sugadintą durų staktą ir virtuvės durelių keitimą, tačiau prašo priteisti iš civilinių atsakovų 396,36 Eur turtinei žalai atlyginti už patirtas išlaidas kurui ir automobilio parkavimui mokamose stovėjimo aikštelėse.

26. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą atlyginti prašomą priteisti turtinę žalą už išlaidas 340 l dyzelinio kuro ir transporto priemonės stovėjimą mokamose stovėjimo aikštelėse, visiškai pagrįstai nurodė, jog, nors iš pateiktų kvitų galima manyti, kad R. G. lankė nukentėjusiąją gydymo įstaigoje (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu nepateikti duomenys apie naudotą transporto priemonę, dėl ko neįmanoma nustatyti kuro sąnaudų normos ir apskaičiuoti kelionių sąnaudas.

27. Pažymėtina, kad kartu su apeliaciniu skundu apeliantai pateikė automobilio Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo kopiją, tačiau detalesni duomenys ir paskaičiavimai apie transporto priemonės kuro normą 100 km, konkretų atstumą nuo civilinių ieškovų namų iki gydymo įstaigos, dienas, kai buvo važiuojama į (duomenys neskelbtini) ir pan., nepateikti, todėl teisėjų kolegija neturi galimybės įvertinti prašomos priteisti sumos pagrįstumo. Taip pat teisėjų kolegijai nepateikti jokie paaiškinimai apie prašomas priteisti išlaidas parkavimui – neaišku, ar šalia gydymo įstaigos (duomenys neskelbtini) yra nemokama automobilių stovėjimo aikštelė, jei yra – kodėl R. V. ją nesinaudojo, taigi, lieka neaišku, ar išlaidos automobilio parkavimui mokamoje stovėjimo aikštelėje išties buvo būtinos. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinio skundo dalis dėl skundžiamo nuosprendžio pakeitimo ir priteistos turtinės žalos dydžio padidinimo netenkintina (BPK 326 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina, jog toks procesinis sprendimas neužkerta kelio civiliniams ieškovams, sudarius detalius paskaičiavimus bei pagrindus parkavimo išlaidų pagrįstumą, kreiptis į Draudimo bendrovę su prašymu priteisti turtinę žalą už šias išlaidas, juolab kad atsiliepime į apeliacinį skundą Draudimo bendrovė pati pasiūlė civiliniams ieškovams pasinaudoti šia galimybe.

28. Apeliantai taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato padėjėjo pagalba – atstovavimu apeliacinės instancijos teisme. Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikti dokumentai (2 t., b. l. 227–228), patvirtinantys 1 000 Eur sumokėjimą advokato padėjėjui už jo suteiktas paslaugas.

29. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji S. V. apeliacinės instancijos teismui pateikė sąskaitą ir mokėjimo nurodymą, patvirtinančius jos turėtas išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme – 1 000 Eur (2 t., b. l. 127–128) ir prašo visas šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis bei išieškoti jas iš A. G.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis aukščiau aptartomis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, sprendžia, kad nukentėjusios S. V. apeliacinės instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, ir, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, patirtas darbo ir laiko sąnaudas nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, konstatuoja, jog iš A. G. išieškotinos nukentėjusios S. V. patirtos išlaidos, viso 1000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti:

Iš civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. V. priteisti 2 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti iš A. G. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. V. 1 000 Eur jos turėtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai Valdas CiesiūnasDonatas JatužisJolanta Raščiuvienė