Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-7-366/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-26
Bylos Nr.
1A-7-366/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28279-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas, Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
Nukentėjusysis
T. S.
Civilinis ieškovas
T. S.
Civilinis atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Arnoldas Šukaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-7-366/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28279-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 26 ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Raskazovui,atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės J. Š.,gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui (Zoom programa),nukentėjusiajai T. S.,nukentėjusiosios atstovui teisininkui Arūnui Koskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės T. S. ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 3 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo S. Š. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš AB „Lietuvos draudimas" T. S. 1111,13 Eur turtinei žalai

atlyginti.

Priteista iš J. Š. T. S. 500 Eur atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. J. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis 2019-07-05, apie 10 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 ir 154 punktų reikalavimus, t. y. privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, privalėdamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojant duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, šių reikalavimų nesilaikė, išvažiavo iš šalutinio kelio - (duomenys neskelbtini) į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini), nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio motociklo (duomenys neskelbtini) , vairuojamo nukentėjusiosios T. S., jį kliudė, dėl to nukentėjusioji krito nuo motociklo ant važiuojamosios kelio dalies ir patyrė poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, šlapimo pūslės ir dešiniosios kiaušidės plyšimus, kairio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžius, kairiųjų XI, XII-to šonkaulių lūžius, kairės pusės kryžkaulio šoninių masių lūžius, kairės gūžduobės lūžį, kairio blauzdikaulio išorinio krumplio intrasąnarinį lūžį, viršutinės dalies kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžius, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nukentėjusioji T. S. apeliaciniu skundu nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria spręstas civilinio ieškinio klausimas bei proceso išlaidos. Prašo iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti jai 10010 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei 3247,27 Eur turtinės žalos atlyginimui. Turtinė žala susideda iš 2647,27 Eur patirtų išlaidų ir 600 Eur išlaidų už atstovo pagalbą surašant prašymą atsakovui. Taip pat prašo priteisti 1620 Eur proceso išlaidų atstovo teisinei pagalbai apmokėti.

Dėl neturtinės žalos

3. Nukentėjusioji skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė iš draudimo kompanijos 10 010 Eur neturtinės žalos, motyvuodamas dideliu neatsargumu, nes tai prieštarauja bylos aplinkybėms. Pagal specialisto išvadą, kurios pagrindu konstatuotas didelis neatsargumas, ji iki susidūrimo važiavo 72 km/h greičiu ir tai, neva, buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir jei būtų važiavusi leistinu 50 km/h greičiu, esą būtų galėjusi išvengti susidūrimo. Teismas laikė specialisto išvadą patikimu įrodymu, nors teismo posėdžio metu apklaustas specialistas nesugebėjo pagrįsti kokiais konkrečiais šaltiniais vadovaudamasis į savo surašytą išvadą įrašė motociklo šoninio slydimo pagreičio vidutinį rodmenį, nurodydamas tiesiog į pasaulinę praktiką be jokių nuorodų į šaltinius. Tuo pat metu specialistas nurodė, kad tikslaus pagreičio pagal byloje esančius duomenis objektyviai nustatyti neįmanoma, neatsakė į klausimus kokie yra ne vidutinis, bet mažiausias ir didžiausias formulėse naudotinas rodmuo („žirklės“). Specialistas tvirtino savo išvadą, kad motociklas slydo gruntu ir žole, nors byloje esančiose fotonuotraukose ir eismo įvykio schemoje nėra užfiksuoti jokie motociklo šoninio slydimo pėdsakai. Šių pėdsakų nenustatė ir teismas, todėl neturėjo pagrindo remtis eksperto nepagrįstais teiginiais, kad motociklas slydo gruntu ir žole nuvirtęs ant šono, ir iš tų teiginių kylančiais šoninio slydimo pagreičių vidutiniais duomenimis - 4,5 m/s(2), kurie eksperto buvo įrašyti į formulę ir jos pagrindu vairavimo greitis iki susidūrimo buvo be pagrindo padidintas iki 72 km/h. Specialistui neatsakius į užduotus klausimus, jo išvada kaip įrodymas nebuvo patikrintas, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostata.

4. Teismas be jokio pagrindo nesivadovavo iš esmės analogiškoje baudžiamojoje byloje teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu. 2010-03-30 dienos LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 2K- 181/2010 buvo konstatuota, kad nukentėjusiajam asmeniui patyrus analogiškus daugybinius kaulų lūžius, buvo priteista 65 000 Lt (18 825 Eur), o įvertinus infliaciją- 28 237 Eur suma yra protinga ir teisinga. Todėl prašoma priteisti neturtinės žalos suma - 20 000 Eur, atsižvelgiant į pinigų nuvertėjimą per 10 metų nuo minėtos teismo nutarties priėmimo yra 8 237 Eur mažesnė.

5. Skunde nurodoma, kad teismas nebuvo nuoseklus, nes spręsdamas turtinės žalos dydžio klausimą, jos nesusiejo su dideliu neatsargumu ir nemažino, todėl lieka neaišku kodėl didelį neatsargumą vertino nustatant neturtinės žalos dydį.

6. Apeliantė nurodo, kad iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio, pagal galimybes, pateiks konsultacinę eksperto išvadą specialisto išnagrinėtais klausimais, galimai turėsiančią įtakos apeliacinio skundo teisingam išnagrinėjimui.

Dėl turtinės žalos

7. Skunde nurodoma, kad teismas motyvuojamoje dalyje išsprendė klausimą dėl 1306,95 Eur turtinės žalos priteisimo, tačiau rezoliucinėje dalyje to nenurodė.

8. Apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 197 Eur priteisimo už vienvietę palatą Kauno klinikose, nurodydamas, kad šios išlaidos nebuvo būtinos ir priverstinės, o nepatogumai, kuriuos civilinė ieškovė būtų patyrusi, gydydamasi kartu su kitais asmenimis, turėtų būti vertinami kaip neturtinė žala. Apeliantė su tokiu sprendimu nesutinka. Teigia, kad iki eismo įvykio nebūtų savo noru gyvenusi su nepažįstamais asmenimis ir norėjusi, kad į tualetą ir dušą vedžiotų pašaliniai asmenys, nes tai būtų gyvenimo sąlygų pabloginimas, pažeidžiantis orumą, todėl ėmėsi būtinų ir priverstinių priemonių tikslu išvengti sąlygų pabloginimo. Be to užsisakydama vienvietę palatą, siekė, kad seseriai būtų sudaryta galimybė prižiūrėti ją.

9. Teismas nepagrįstai tenkino tik dalį reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo už reabilitacijos paslaugas viešbutyje - sanatorijoje “Gradiali”: buvo prašyta 1417,00 Eur, o priteista tik 682,40 Eur. Teismas tokį žalos sumažinimą motyvavo tuo, jog Panevėžio teritorinė ligonių kasa už reabilitacinį gydymą apmokėjo beveik dvigubai mažesnę sumą, todėl laikė šias išlaidas neprotingomis. Apeliantė mano, kad šios teismo išvados yra nepagrįstos, nes ji, būdama sunkiai sužalota, pagal gydytojo rekomendaciją ėmėsi būtinų veiksmų reabilitacijai tęsti, o išlaidos reabilitacijai nėra neprotingai didelės, nes sanatorija Gradiali nėra elitinė reabilitacijos įstaiga.

10. Teismas neišsprendė klausimo dėl 349,36 Eur kuro išlaidų priteisimo, nepateikdamas dėl to jokių motyvų.

Dėl proceso išlaidų

11. Apeliantė nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria buvo spręstas proceso išlaidų klausimas. Pripažindamas atstovavimo išlaidas per didelėmis, teismas pasitelkė LAT 2011-12-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 2K-605/2011, leidžiančią sumažinti proceso išlaidas atsižvelgus į sunkią kaltininko turtinę padėtį. Tačiau vadovaujantis minėta nutartimi, sprendžiant priteistinos sumos advokato išlaidoms apmokėti klausimą, būtina vadovautis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 69 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 396 redakcija) advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatų bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis) aiškinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-1/2009), nuteistojo materialine padėtimi, nukentėjusiojo atstovo dalyvavimo procese apimtimi ir kitų aplinkybių įvertinimu. Vadinasi teismas, mažindamas teismo pripažintų proceso išlaidomis atstovavimo išlaidų dydį, turėjo pareigą įvertinti ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85, “Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo” (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Pagal šio teisės akto 7 punktą: “Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Statistikos departamento duomenimis šių darbo užmokesčio dydžiai buvo: 2020 m. I ketvirtis - bruto 1381,00 Eur, neto 879,20 Eur; 2019 m. IV ketvirtis - bruto 1358,60 Eur, neto 857,90 Eur. 2019 m. III ketvirtis - bruto 1317,60 Eur, neto 834,30 Eur. Pagal minėto įsakymo 8.2 punktą maksimalus koeficientas už ieškinio, atsiliepimo ruošimą yra 2,5, t.y. ne mažiau kaip 3250 Eur. Pagal 8.16 punktą už kito dokumento ruošimą koeficientas - 0,4, t.y. ne mažiau, kaip 520 Eur., viena advokato darbo valanda - 0,1, t.y. ne mažiau kaip 130 Eur. Teisininko, turinčio 17 metų advokato darbo stažą, daugiau kaip 30 bylų su draudimo kompanijomis praktiką, darbo valanda pagal jo išrašytas sąskaitas faktūras buvo įvertinta 60 Eur, t.y. daugiau kaip dvigubai mažiau už rekomenduojamą maksimalią sumą. Teismas įvertino atstovo 37 valandų darbą: ruošiant prašymą dėl nuostolių atlyginimo draudimo kompanijai, šio prašymo pagrindimą, civilinį ieškinį, patikslintą civilinį ieškinį, atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, paaiškinimus ir klausimus ekspertui bei 7 valandas atstovaujant teisme, neskaitant ir nevertinant laiko sugaišto kelyje (10 val.), penkių šimtų eurų suma, kas per valandą sudaro 14,70 Eur (500 : 34 = 14,70 Eur) ir tai yra mažiau už valstybės garantuojamų advokatų bazinį valandinį atlygį (16,00 Eur). Teismas apie kaltininko turtinę padėtį sprendė vadovaudamasis jo paties nurodytomis 200 Eur mėnesinėmis pajamomis, tačiau jo turtinės padėties nesiaiškino (ar kaltininkas turi nekilnojamojo turto ir pan.), nekreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad jis yra ūkininkas, vadinasi nuosavybės teisėmis ir/ar nuomos teisėmis valdo žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir turi pajamų vien išmokų pavidalu.

12. Teismas, nepriteisdamas 600 Eur už atstovo pagalbą rengiant prašymą draudimo kompanijai dėl asmens nuostolių atlyginimo, pažeidė CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, pagal kurias be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka Beje, susirašinėjimo dėka atsakovas papildomai sumokėjo žalos atlyginimui 4990 Eur sumą. Todėl, apeliantės manymu, teismo priteista proceso išlaidų suma neatitinka nei protingumo, nei teisingumo, nei sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 str.).

13. AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2020-09-10 Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio tenkinimo iš dalies ir T. S. civilinį ieškinį atmesti pilna apimtimi.

Dėl maisto papildų

14. Teismas tenkino nukentėjusiosios ieškinį dalyje dėl išlaidų už maisto papildus Cemio gemzė (15.24 Eur), Cardioace (11.39 Eur) ir Neolite (349 Eur), tačiau AB “Lietuvos draudimas“ su šia nuosprendžio dalimi nesutinka:

15. Pirma, iš nukentėjusiosios pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad gydytojai nedavė rekomendacijų maisto papildams. Atitinkamai dėl jų įsigijimo patirtos išlaidos neatitinka būtinumo, priverstinumo ir protingumo kriterijų, todėl AB „Lietuvos draudimas“ nekyla pareiga atlyginti šių išlaidų;

16. Antra, „Neolaife“ maisto papildai, už kurių įsigijimą nuosprendžiu nukentėjusiajai kompensuota net 349 Eur, platinami net ne vaistinėje, o tinkline prekyba užsiimančioje internetinėje svetainėje, kur kartu su maisto papildais platinamos švaros priemonės ir kitos prekės. Šie maisto papildai nukentėjusiajai nebuvo rekomenduoti gydančio gydytojo;

17. Trečia, vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 17:2016 „Maisto papildai“ 8.1 punktu, maisto papildas yra ne vaistas, o maisto produktas, kuris dėl savo pateikimo formos dažnai gali būti painiojamas su vaistais. Pagal Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 punktą, vaistas (vaistinis preparatas) - vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kuriu tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai: 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas. Be kita ko, jau minėtame Farmacijos įstatyme nurodyta, kad draudžiama per radijo ar televizijos programą ar tarp jų transliuojamame reklamos intarpe kartu reklamuoti vaistinius preparatus ir maisto papildus, išskyrus atvejus, kai tarp vaistinių preparatų ir maisto papildų reklamos pateikiama su jais nesusijusi reklama (Farmacijos įstatymo 50 str. 14 p.). Kaip teigia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, aukščiau minėta įstatymo pataisa atsirado dėl to, kad reklamos suklaidinti žmonės įsigyja maisto papildu ne mitybos racionui papildyti, o ligoms gydyti ar jų profilaktikai. Taigi visa Lietuvos Respublikos įstatymų bazė suponuoja, kad maisto papildas nėra vaistas ir nėra pripažinta, kad maisto papildas yra skirtas sveikatos atstatymui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje nesant jokių duomenų apie aptariamų maisto papildų būtinumą civilinei ieškovei, kurį nustatyti gali tik specialias žinias turintys ją gydę gydytojai, teismas nepagrįstai priteisė ieškovei dėl jų įsigijimo patirtas išlaidas iš draudiko;

18. Ketvirta, teismas spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, vadovavosi CK 6.282 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgė į nukentėjusiosios didelį neatsargumą. Minėta įstatyminė nuostata aktuali ir sprendžiant klausimą dėl išlaidų maisto papildams priteisimo.

Dėl 682,40 Eur sąskaitos už viešbučio-sanatorijos „ Gradiali“ (UAB „Palangos Žvorūnė “) paslaugas

19. Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu reiškė reikalavimą ir dėl 1 417 Eur, sumokėtų už viešbutyje - sanatorijoje „Gradiali“ įsigytas paslaugas - sveikatingumo programą, gydomuosius masažus ir sauso povandeninio masažo lovą. AB „Lietuvos draudimas“ atkreipia dėmesį į tai, kad Panevėžio teritorinei ligonių kasai (toliau - ir TLK) yra atlyginęs 1 023,60 Eur už nukentėjusiosios gydymą laikotarpiu nuo 2019-09-23 iki 2019-10-13, t. y. už 20 lovadienių. Nukentėjusiosios teigimu, jos viešbutyje - sanatorijoje papildomai savo lėšomis įsigytų paslaugų būtinumą patvirtina gydytojų J. G. ir J. J. surašyta epikrizė. Tačiau epikrizėje yra tik įrašas, kad „tikslinga toliau tęsti reabilitacinį gydymą“. Taigi, nukentėjusiajai rekomenduota ambulatorinė reabilitacija, kuri įprastai atliekama lankant konkrečias procedūras medicinos įstaigoje ar net specialistų nurodytus pratimus atliekant namuose. Į ambulatorinės reabilitacijos paslaugas neįeina nei apgyvendinimo, nei maitinimo paslaugos. Tuo tarpu, kaip matyti iš nukentėjusiosios pateiktos sąskaitos, ji pasirinko dar 14 dienų praleisti viešbutyje - sanatorijoje. Nukentėjusiosios noras patogumo ir komforto yra suprantamas, tačiau dėl to patirtos išlaidos nėra nei būtinos, nei protingos, nei neišvengiamos, jos negali būti kompensuojamas draudiko iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Po 5 savaičių, praleistų viešbutyje - sanatorijoje, nukentėjusioji lankėsi VšĮ Šiaulių reabilitacijos centre, TLK dėl to patirtas išlaidas draudikas taip pat kompensavo Kartu draudikas akcentuoja, jog nors teismas nukentėjusiajai priteisė ne visą jos už viešbutyje -sanatorijoje įsigytas paslaugas sumokėtą sumą, o apskaičiavo proporciją pagal TLK už 3 savaičių stacionarios reabilitacijos paslaugas kompensuotą sumą, toks skaičiavimas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas teisingu, nes, minėta, esant stacionariai reabilitacijai, TLK apmoka, o vėliau draudikas kompensuoja konkretų skaičių lovadienių, t. y. ne tik konkrečių medicininių paslaugų, tačiau ir maitinimo, ir apgyvendinimo paslaugas. Tuo tarpu net ir laikant, kad po paskirtos stacionarios reabilitacijos nukentėjusiajai buvo rekomenduota toliau tęsti ambulatorinę reabilitaciją, pastarosios išlaidos (už apgyvendinimą ir maitinimą viešbutyje - sanatorijoje) negali būti kompensuojamos, nes ambulatorinė reabilitacija jų neapima. Nagrinėjamu atveju jos nebuvo nei būtinos, nei priverstinės, nei protingos, todėl negalėjo būti priteistos tenkinant nukentėjusiosios civilinį ieškinį. Be to, šiuo atveju taip pat turėtų būti vadovaujamasi CK 6.282 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgta į nukentėjusiosios didelį neatsargumą.

Dėl komforto pagalvės

20. Teismas nukentėjusiajai priteisė 53,10 Eur už komforto pagalvę, motyvuodamas tuo, kad jos paskirtis remiantis viešai skalbiama informaciją palengvinti poilsį žmonėms, kenčiantiems nuo nugaros, kaklo, pečių skausmų atitinkamai teismas sprendė, kad „pagalvė pagerino nukentėjusiosios poilsį ir gyvenimo kokybę, jai buvo būtina“. AB „Lietuvos draudimas“ įsitikinimu, šios išlaidos nėra nei priverstinės, nei būtinos, nei protingos, nesusijusios su tiesioginiu eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, nepagrįstos medicininiais dokumentais kaip reikalinga ir būtina gydymo priemonė (Taisyklių 7,38 p.). Priešingai, teismo išvada padaryta remiantis šios pagalvės internetiniame puslapyje (https://komfortopagalve.lt/) skelbiama informacija, kuria siekiama didinti jos pardavimus. Nukentėjusiosios išlaidos komforto pagalvei įsigyti galėtų būti kompensuojamos tuo atveju, jei tokia priemonė jai būtų paskirta gydytojo traumatologo ir perkama ortopedijos parduotuvėje su receptu ar paskyrimu. Šiuo atveju tokių duomenų byloje nėra. Atitinkamai tai negali būti laikoma ortopedine preke, būtina gydymui ar atsistatymui po eismo įvykio. Be to, šiuo atveju taip pat turėtų būti vertinama CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostata.

Atsiliepimas

21. Gautas civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimas į ieškovės T. S. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma atmesti ieškovės skundą visa apimtimi. Atsiliepime nurodoma, kad Draudikas yra pilnai atlyginęs nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą eismo įvykio metu, jos dydį paskaičiavo remdamasis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis (toliau - Rekomendacijos). Civilinės ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis - 20 000 Eur neatitinka ne tik Rekomendacijų, bet ir teismų praktikos analogiškose bylose. Jai išmokėta 9 900 Eur išmoka yra maksimali kokia galėjo būti išmokėta nagrinėjamu atveju. Draudikas pažymi, kad skaičiuojant neturtinę žalą nebuvo įvertinta aplinkybė, kad nukentėjusioji viršijo leistiną greitį. Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusiosios prašymas priteisti 197 Eur už vienvietę palatą Kauno klinikose yra nepagrįstas, nes nei Draudikui, nei teismui nebuvo pateikti medicininiai dokumentai, pagrindžiantys, kad šios išlaidos buvo būtinos gydymo metu. Draudikas apeliaciniame skunde išdėstė argumentus, pagrindžiančius jog išlaidos už viešbučio - sanatorijos „Gradiali“ paslaugas nukentėjusiajai išvis neturėjo būti priteistos, juo labiau neturi būti priteista ieškovės apeliaciniame skunde prašoma 1 417 Eur suma. Kuro išlaidos, kurios buvo pagrįstos, taip pat nukentėjusiajai atlygintos. Skunde prašoma 349,36 Eur suma už kurą pagrįstai teismo nepriteista, nes ji nepagrįsta medicininiais dokumentais ir nesiejama su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu. Bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis BPK 106 straipsniu, iš Draudiko negali būti priteisiamos.

Šalies argumentai

22. Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti, o AB „Lietuvos draudimas“ skundą atmesti. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės prašė nepriteisti iš jo daugiau atstovavimo išlaidų. Dėl kitų skundų motyvų nepasisakė. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjas ir prokuroras prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

23. Apeliaciniai skundai atmestini.

24. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje byloje apeliacine tvarka nuosprendis skundžiamas toje dalyje, kurioje išspręstas civilinio ieškinio ir proceso išlaidų klausimas.

25. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria atmestas ieškinys neturtinei žalai atlyginti dėl jos pačios didelio neatsargumo, taip pat su nuosprendžio dalimi, kuria mažinta prašomos turtinės žalos suma, bei mažintos iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės priteistos proceso išlaidos.

26. Civilinė atsakovė - AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka su ta nuosprendžio dalimi, kuria ieškovei priteista turtinė žala.

Dėl neturtinės žalos bei nukentėjusiosios didelio neatsargumo

27. Eismo įvykio metu vairuoto automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“, kuri nukentėjusiajai T. S. atlygino 9 900 Eur neturtinės žalos. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė T. S. mano, kad ši suma per maža ir prašo dar priteisti 10 010 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

28. Pagal CK 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas AB „Lietuvos draudimas" privalo atlyginti kalto asmens veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2011-11-01 yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Teismo medicinos specialisto išvadoje nukentėjusiajai dėl daugybinių kaulų lūžimų, šlapimo pūslės ir dešiniosios kiaušidės plyšimų nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnyje numatytais kriterijais: įvertino nukentėjusiajai eismo įvykio metu padarytus sužalojimus, lėmusius sunkų sveikatos sutrikdymą, ilgalaikį stacionarinį ir ambulatorinį gydymą, reabilitaciją, nustatytą 40 procentų darbingumą, apribotą galimybę judėti, apsitarnauti, dėl ko jai buvo būtina artimųjų pagalba ir kt. Tačiau, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, vien padariniai, kad ir kokie skaudūs jie bebūtų, negali būti sureikšminami ir turi būti vertinami kitų neturtinės žalos nustatymui reikšmingų aplinkybių visumoje. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, be minėto CK 6.250 straipsnio, vadovavosi C 6.282 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuota, kad atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas padėjo neturtinei žalai atsirasti ar jai padidėti ir pagrįstai nepriteisė neturtinės žalos, nurodydamas, kad draudiko išmokėta 9900 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga kompensacija, todėl atmetė nukentėjusiosios prašymą priteisti dar 10010 eurų. Didelį neatsargumą teismas grindė leistino greičio viršijimu, kuris buvo konstatuotas 2020-02-12 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje (toliau - Išvada). Išvados 3 ir 4 punktuose nurodyta, kad motociklas (duomenys neskelbtini), prieš pat atsitrenkiant į automobilį (duomenys neskelbtini) judėjo apie 72 km/h greičiu ir jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje motociklo vairuotoja būtų važiavusi leistinu 50 km/h greičiu ir kliūties sudarymo momentu būtų laiku stabdžiusi motociklą, jį suvaldant, būtų turėjusi techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu. Išvadoje nurodyta, kad apskaičiuoti, kokiu greičiu motociklas judėjo prieš eismo įvykį, negalima, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad eismo įvykių tyrimo specialisto išvadoje nurodyta, kad 72 km/h greičiu motociklas judėjo prieš pat atsitrenkdamas į automobilį, t. y. būdamas nugriuvęs ant kairiojo šono, todėl slysdamas prarado dalį kinetinės energijos ir į automobilį atsitrenkė 72 km/h greičiu sulėtėjęs. Šiomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad iki griuvimo nukentėjusioji važiavo dar didesniu nei 72 km/h greičiu.

29. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde specialisto išvadą vertina kaip nepatikima ir neatitinkančia įrodymams keliamus reikalavimus, nes ekspertas teismo posėdžio metu neatsakė į klausimu susijusius su tyrimo metodika, t. y. neatsakė kokiais konkrečiais šaltiniais vadovaudamasis į savo surašytą išvadą įrašė motociklo šoninio slydimo pagreičio vidutinį rodmenį - 4,5 m/s² nurodydamas tiesiog į pasaulinę praktiką be jokių nuorodų į šaltinius. Be to specialistas neatsakė klausimus kokie yra ne vidutinis, bet mažiausias ir didžiausias formulėse naudotinas rodmuo („žirklės“). Taip pat skunde keliama abejonė specialisto išvada, kad motociklas slydo gruntu žole, nes byloje esančiose fotonuotraukose ir eismo įvykio schemoje nėra užfiksuoti jokie motociklo šoninio slydimo pėdsakai.

30. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia specialisto išvada bei liudytojų parodymais, neturi pagrindo abejoti dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto įvykio mechanizmo ir nukentėjusiosios didelio neatsargumo.

31. Kaip ir nurodyta nukentėjusiosios apeliaciniame skunde, išvadą pateikęs ekspertas teismo posėdyje, atsakydamas į nukentėjusiosios atstovo raštu pateiktus klausimus, paaiškino, kad jis tyrimo metu įrašydamas duomenis į formulę, kuria nustatytas motociklo greitis, rėmėsi specialiosiomis eismo įvykio tyrimo srities žiniomis, nustatytais parametrais, kurie yra naudojami visame pasaulyje. Jo darbovietėje yra sukuriamos tyrimo procedūros, metodikos, vadovaujantis pasauline praktika. Į formules įrašomos vidutinės reikšmės, kad nebūtų jokio šališkumo. Šios reikšmės neskelbiamos viešai, ekspertai ekspertizės įstaigoje yra pasirašę vidinius nuostatus, pagal kuriuos skleisti, dalinti tyrimo informaciją griežtai draudžiama. Tačiau aplinkybė, kad ekspertas neatsakė į vieną iš daugelio nukentėjusiosios atstovo pateiktų klausimų, kuris buvo susijęs su tyrimo metodika, nepaneigia ekspertizės akto išvados. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-693/2017), sprendžiant specialisto išvados kaip įrodymų šaltinio, patikimumą, turi būti patikrintas ir įvertintas specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, pradinių duomenų teisingumas, pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas, duomenys, ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų, ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, bei taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas. Šiuo atveju abejonių dėl tyrimą atlikusi eksperto V. V. kvalifikacijos nėra. Teismo posėdyje jis paaiškino, kad turi eismo įvykių eksperto kvalifikaciją ir transporto trasologijos eksperto kvalifikaciją, todėl tyrimą atliktas remdamasis abejomis kvalifikacijomis. Klausimas dėl ekspertui pateiktos medžiagos išsamumo, pakankamumo ir kokybiškumo, pradinių duomenų teisingumo ir kt. taip pat nebuvo iškilęs, pastabų dėl byloje surinktos medžiagos pateikta nebuvo. Specialisto neatskleista tyrimo metodika (taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas) tėra tik vienas iš aspektų, į kuriuos teismas turi atsižvelgti vertindamas baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados, kaip tinkamo įrodymų šaltinio, atitinkančio BPK 20 straipsnio reikalavimus, patikimumą, todėl vien tik tyrimo metodikos neatskleidimas, priešingai, nei nurodo nukentėjusioji, pats savaime nesudaro pakankamo pagrindo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateiktas specialisto išvadas vertinti kaip nepagrįstas ar nepatikimas BPK 20 straipsnio prasme. Beje, specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti bylos duomenys ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusiosios greičio viršijimas gyvenvietėje grindžiamas ne tik specialisto išvada, bet ir kitais byloje surinktais ir patikrintais įrodymais, kurie paneigia nukentėjusiosios versiją, kad ji greičio neviršijo. T. S. tvirtina, jog važiavo 50 km/h greičiu, kai automobilis išvažiavo iš šalutinio kelio ir jį pamatė sankryžoje. Galimybės išvengti susidūrimo nebuvo, nes priešais važiavo didelė mašina - pienovežis, kuris nusuko į kairę. Prieš sukdamas į kairę, pienovežis važiavo leistinu greičiu. Jei pati būtų važiavusi 70 km/h greičiu, tikėtina, kad būtų atsitrenkusi į pienovežį. Šie nukentėjusiosios parodymai paneigiami ne tik specialisto išvada, bet ir liudytojų parodymais. Liudytoju apklaustas pienovežio vairuotojas M. L. parodė, kad likus apie 500 metrų iki (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, jo vairuojamą pienovežį aplenkė motociklininkė. Liudytojas parodė, kad jis važiavo apie 70 km/h greičiu, kito priekyje važiuojančio pienovežio jis nematė, matė traktorių. Sankryžoje iš šalutinio kelio į pagrindinį išvažiavo mašina, su kuria ir susidūrė motociklininkė. Traktorių vairavo R. G., jis matė įvykį ir išsamiai papasakojo įvykio mechanizmą. Jis parodė, kad įvykio metu vairavo traktorių šalutiniu keliu. Kelyje priešais jį stovėjo J. Š. „Audi“ markės mašina. J. Š. suko į kairę. Jis pamatė, kad iš dešinės atvažiuoja motociklas, o jam iš paskos - dar vienas motociklas. „Audi“ jau buvo maždaug ant pėsčiųjų perėjos, kai motociklas trenkėsi į galinį dešinį mašinos kampą. Motociklininkė į mašiną neatsitrenkė, ji nukrito ir liko gulėti ant pėsčiųjų perėjos. Po smūgio motociklas labai smarkiai čiuožė, todėl mano, kad motociklininke viršijo greitį. Motociklininkei iš paskos važiavo pienovežis. Tai, kad nukentėjusioji prieš (duomenys neskelbtini) kaimą, t. y. iki susidūrimo su J. Š. „Audi“ markės mašina aplenkė pienovežį, patvirtina ir liudytoju apklaustas jos sutuoktinis D. S. bei liudytojas A. N.. Išvardinti liudytojų parodymai rodo, kad nukentėjusioji T. S. aplenkė 70 km/h važiuojantį pienovežį, kas įrodo, kad ji važiavo didesniu nei pienovežis greičiu. Beje, ekspertas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ekspertai niekada greičio nepadidina ir dažniausiai realus greitis būna dar didesnis. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo apskaičiuota, kad motociklo greitis buvo ne mažesnis nei 72 km/h, nes būtent tokį greitį jis gali pagrįsti, tačiau konkrečioje situacijoje motociklo greitis galėjo būti ir apie 90 km/h. Visiškai tiksliai greitis gali būti nustatytas tik esant filmuotai medžiagai.

32. Taigi, netikėti specialisto išvada, kad susidūrimo metu motociklas judėjo 72 km/h greičiu nėra jokio pagrindo, o specialisto neatsakytas klausimas dėl šaltinio, iš kurio paimti duomenys įkelti į motociklo greičio nustatymo formulę, nelaikytas esminiu trūkumu. Aptarti įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio kilimui didelę įtaką turėjo pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas. Beje, vertinant nukentėjusiosios neatsargumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į byloje esantį papildomos įvykio vietos apžiūros protokolą (1 t., b. l. 34-41), iš kurio matyti, kad aptariamoje kelio atkarpoje eismas buvo ribojamas kelio ženklais Nr. 136 „Daug eismo įvykių“, Nr. 105 „Vaikai“, Nr. 120 „Nelygus kelias“, Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“. Viršydama greitį ir ignoruodama minėtus kelių ženklus, nukentėjusioji rizikavo ne tik savo sveikata ar net gyvybe, bet buvo abejinga ir kitų eismo dalyvių atžvilgiu, tame tarpe ir vaikų. Kaip žinia, eismo įvykiai su motociklais dažniausiai įvyksta dėl nepastebėtos keliu važiuojančios dviratės transporto priemonės ir tai žinodami jų vairuotojai turėtų ypatingai laikytis kelių eismo taisyklių, kad išvengtų arba bent sumažintų eismo įvykio pasekmes dėl staiga atsiradusios kliūties.

33. Nuosprendyje pateikiama analizė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo tiesiogiai nukentėjusiems dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo laikotarpiu nuo 2016 iki 2019 metų ir padaryta išvada, kad vidurkis yra 18481 Eur. Įvertinus nukentėjusiosios didelį neatsargumą eismo įvykio metu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad draudimo bendrovės nukentėjusiajai atlyginta 9900 Eur suma yra adekvati kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Dėl turtinės žalos

34. Nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo skundžia abi pusės: tiek civilinė ieškovė nukentėjusioji T. S., tiek civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“. Nukentėjusioji prašo priteisti 3247,27 Eur turtinės žalos atlyginimui. Mano, kad nepagrįstai nepriteistos išlaidos už vienvietę palatą Kauno klinikose, nepagrįstai tenkinta tik dalis reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo už reabilitacijos paslaugas viešbutyje – sanatorijoje “Gradiali”, nepagrįstai nepriteistos kuro išlaidos.

35. AB „Lietuvos draudimas“ atstovė nesutinka su teismo sprendimu priteisti nukentėjusiajai išlaidas už maisto papildus Cemio gemzė (15.24 Eur), Cardioace (11.39 Eur) ir Neolite (349 Eur), viešbučio-sanatorijos „ Gradiali“ (UAB „Palangos Žvorūnė “) paslaugas (682,40 Eur), komforto pagalvės (53,10 Eur).

36. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis, skundžiamo sprendimo turiniu ir apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino visas aplinkybes, susijusias su civiliniam ieškovui iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistinos turtinės žalos dydžiu. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu civilinis ieškinys tenkintas iš dalies.

37. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą, vadovavosi CK 6.282 straipsnio 1 dalimi (Atsižvelgimas į nukentėjusio asmens kaltę ir padariusio žalą asmens turtinę padėtį) bei teismų praktika, pagal kurią nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-127/2012).

38. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 197 Eur priteisimo už vienvietę palatą Kauno klinikose, nurodydamas, kad šios išlaidos nebuvo būtinos ir priverstinės. Teigia, kad iki eismo įvykio nebūtų savo noru gyvenusi su nepažįstamais asmenimis ir norėjusi, kad į tualetą ir dušą vedžiotų pašaliniai asmenys, nes tai būtų gyvenimo sąlygų pabloginimas, pažeidžiantis orumą, todėl ėmėsi būtinų ir priverstinių priemonių tikslu išvengti sąlygų pabloginimo. Be to užsisakydama vienvietę palatą, siekė, kad seseriai būtų sudaryta galimybė prižiūrėti ją. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nukentėjusioji nepateikė medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad ji dėl sveikatos būklės turėjo būti apgyvendinta vienvietėje palatoje, tokią palatą pasirinko savo valia, siekdama patogesnių ir labiau komfortiškų gyvenimo sąlygų, konstatavo, kad išlaidos už vienvietę palatą nelaikytinos būtinomis ar priverstinėmis, todėl neturi būti atlygintos, o patiriami psichologiniai ar fizinių nepatogumai kompensuojami, atlyginant neturtinę žalą. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, nes gydymas vienvietėje palatoje nelėmė geresnės gydymo kokybės, todėl ir nebuvo būtinos su tuo susijusios išlaidos. Apeliaciniame skunde nepateikta naujų aplinkybių, kuriomis galima būtų daryti priešingą išvadą, nei padarė apylinkės teismas, todėl skundo prašymas priteisti 197 Eur už vienvietę palatą Kauno klinikose atmetamas.

39. Pagrįstai teismas priteisė nukentėjusiajai dalį išlaidų už reabilitacijos paslaugas viešbutyje – sanatorijoje “Gradiali”. Bylos duomenimis nukentėjusioji prašė priteisti iš draudimo bendrovės jos turėtas 1417,00 Eur išlaidas už reabilitacijos paslaugas viešbutyje - sanatorijoje “Gradiali”. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad pagal epikrizės išvadą nukentėjusiosios po 2019-10-13 pasibaigusios reabilitacijos sveikatos būklė pagerėjo, tačiau ji išliko nedarbinga (2 t., 190 b. l.), sprendė, kad reabilitacijos tęsimas yra susijęs su nukentėjusiosios patirtų traumų gydymu, todėl pagrįstai nutarė jas priteisti nukentėjusiajai. Spręsdamas iš draudimo bendrovės priteistinos žalos dydžio klausimą, teismas prašomą dydį sumažino atsižvelgęs į Panevėžio teritorinės ligonių kasos įkainius ir priteisė tik 682,40 Eur. Nukentėjusiosios apeliacinio skundo prašymas priteisti visas jos turėtas išlaidas viešbutyje - sanatorijoje “Gradiali” yra nepagrįstas, nes, kaip minėta, išlaidos už patogumą ir komfortą nelaikomos būtinomis išlaidomis, todėl netenkinamas.

40. Civilinė ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neišsprendė klausimo dėl 349,36 Eur kuro išlaidų priteisimo, nepateikdamas dėl to jokių motyvų. Su šiuo skundo argumentu kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas šį apeliantės prašymą atmetė motyvuotai. Nuosprendyje nurodyta, kad draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajai 545,88 Eur transportavimo, kuro ir parkavimo išlaidų. Kuro išlaidas apskaičiavo gydytojas ekspertas, atsižvelgęs į nukentėjusiosios pateiktus dokumentus, kasos kvitus, medicinines pažymas, patvirtinančias, kad kelionės į gydymo įstaigą buvo būtinos ir reikalingos. Gydytojas ekspertas paskaičiavo 187,48 Eur draudimo išmoką už kurą, įvertinęs atstumus tarp nukentėjusiosios gyvenamosios vietos ir gydymo įstaigos, vidutines kuro sąnaudas ir vidutinę kuro kainą (2 t., 129-130 b. l.). Apeliaciniame skunde nepateikta pastabų dėl atlikto paskaičiavimo, todėl iš skundo neaišku, kodėl ieškovė laiko, kad paskaičiuota ir draudimo bendrovės išmokėta suma už kurą yra neteisinga.

41. AB „Lietuvos draudimas“ atstovė nesutinka su teismo sprendimu priteisti nukentėjusiajai išlaidas už jos įsigytus maisto papildus Cemio gemzė (15.24 Eur), Cardioace (11.39 Eur) ir Neolite (349 Eur), komforto pagalvę (53,10 Eur). Atsakovo atstovo skunde nurodoma, kad gydytojai nedavė rekomendacijų maisto papildams ir komforto pagalvei, todėl išlaidos jiems neatitinka būtinumo, priverstinumo ir protingumo kriterijų, o tuo pačiu AB „Lietuvos draudimas“ nekyla pareiga atlyginti šių išlaidų.

42. Kaip jau minėta, Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2001 m. birželio 14 d. įstatymas Nr. IX-378 (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.), kurio 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. To paties įstatymo 15 straipsnio 4 punkte numatyta, kad kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos). Kaip matyti, su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų sąrašas nėra baigtinis, taigi sprendžiant žalos atlyginimo klausimą vėlgi turi būti vadovaujamasi turėtų išlaidų priverstinumo, būtinumo ir protingumo principais.

43. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neapsiribojo gydytojų išrašytais receptais ir rekomendacijomis. Kaip žinia, valstybės finansavimas gydymui ligoninėse bei reabilitacijos centruose nėra neribotas ir ne visuomet užtikrina visų reikiamų medikamentų ar papildų teikimą pacientams. Nors, kaip nurodoma AB „Lietuvos draudimas“ atstovo apeliaciniame skunde, medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, jog nukentėjusiąją gydantys gydytojai būtų ją įpareigoję pirkti minėtus maisto papildus, teismas sprendė, kad maisto papildai Cemio gemzė, Cardioace ir Neolite, skirti sąnariams, kremzlėms ir kaulams atstatyti, širdies funkcijai ir kraujotakai palaikyti, raumenims stiprinti, gerinti kraujo sudėtį, buvo reikalingi ligonei, kuri patyrė daugybinius kaulų lūžius, bendrą organizmo nusilpimą dėl taikytų dviejų narkozių, vartotų nuskausminamųjų ir kitų vaistų. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys rodo, kad civilinio ieškovo turėtos išlaidos buvo vertintos ne kaip išlaidos sužalojimams gydyti (vaistų įsigijimo, procedūrų išlaidos), o kaip papildomos organizmo stiprinimo priemonės, t. y. kaip kitokios būtinos išlaidos, susijusios su organizmo stiprinimu, sveikatos atkūrimu. Prie kitų būtinų išlaidų teismas priskyrė nukentėjusiosios išlaidas už komforto pagalvę, atsižvelgęs jai nustatytą kaklo disko degeneraciją bei komforto pagalvės paskirtį palengvinti poilsį žmonėms, kenčiantiems nuo nugaros, kaklo, pečių skausmų. Ta aplinkybė, kad maisto papildai ir komforto pagalvė nėra tiesiogiai skirti ligų gydymui, esant sunkiam civilinio ieškovo sveikatos sužalojimo pobūdžiui, reikšmingai apsunkinančiam jo socialinę egzistenciją, teisėjų kolegijos vertinimu, neduoda pagrindo kitokiai išvadai. Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina ilgalaikį ir labai sudėtingą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės gijimo procesą. Tokiu atveju papildomos protingos organizmo stiprinimo priemonės yra pateisinamos ir paprastai yra būtinos, siekiant stiprinti sergančio asmens sveikatą, gebėjimą sveikti.

44. Taigi, priešingai, nei nurodyta apeliaciniuose skunduose, vertinant turtinės žalos klausimus, teismas tinkamai vadovavosi teisės normomis ir teisės principais, įpareigojančiais teismą protingai ir rūpestingai vertinti medikamentų, gydymosi reikmenų būtinumą ir tikslingumą. Teismas vadovavosi objektyvaus protingumo reikalavimais vertinant eismo įvykio metu sužaloto asmens bendruosius ir specifinius būtinus poreikius sveikatos būklės atstatymui.

45. Nukentėjusioji nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria buvo spręstas proceso išlaidų klausimas. Skunde pateikiami skaičiavimai vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85, “Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo” (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), teigiant, kad prašoma iš kalto asmens priteisti 2220 Eur suma nėra per didelė. Nagrinėjamoje byloje teismas, vadovaudamasis BPK 104 ir 106 straipsniais, pripažino nukentėjusiosios išlaidas jos atstovo teisinei pagalbai apmokėti proceso išlaidomis, tačiau jas sumažino, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėtoje byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, kaltinamasis kaltę pripažino, atstovas daugiausia laiko skyrė civilinės atsakomybės klausimų sprendimui (ieškinių rengimui, bendravimui su atsakove AB ,,Lietuvos draudimas"), į tai, kad atsakovė savanoriškai atlygino didesnę dalį žalos, įvertinęs J. Š. turtinę padėtį (gauna apie 200 Eur pajamų per mėnesį), priteisė nukentėjusiajai iš J. Š. 500 Eur atstovavimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atsižvelgęs į pačios T. S. neatsargų elgesį įvykio metu, pritaria apylinkės teismo sprendimui, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 2220 Eur jos turėtų išlaidų už teisininko teisinę pagalbą iš kaltininko J. Š., yra aiškiai per didelė, todėl šis nukentėjusiosios skundo prašymas netenkinamas.

Įvertinus aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl civilinės ieškovės ir civilinio atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusAlgirdas GaputisEvaldas Vanagas