- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-850-555/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13610-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13-955/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. P. 469,77 Eur skolą už patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gavo iš atsakovo 16,27 Eur dydžio įmoką ir ją įskaitė, ieškovė sumažino savo ieškinio reikalavimus ir prašė iš atsakovo priteisti 453,50 Eur skolą už patiektą šilumos energiją, už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nuo likusios ieškinio dalies ieškovė atsisakė bei patvirtino, kad ieškinio atsisakymo pasekmės jai yra žinomos.
3. Ieškovė nurodė, kad ji tiekia šilumą daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Minėtas butas nuosavybės teise priklauso atsakovui V. P., kuris turi atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją vadovaujantis Buto šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas gauna šilumą, tačiau už ją nemoka. Ieškovė tinkamai vykdo savo įsipareigojimus, t. y. tiekia šilumą, todėl atsakovas privalo laiku sumokėti už patiektą šilumą. Atsakovas kas mėnesį moka įmokas už patiektą šilumos energiją, tačiau šiomis įmokomis yra dengiama seniausiai susidariusi skola, dėl ko ją padengus, liko naujai susidariusios skolos likutis, kuris buvo pateiktas su nauju ieškiniu, tai atsispindi byloje pateiktame žiniaraštyje. Buto apyvartos žiniaraštyje matosi visi gauti atsakovo apmokėjimai laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. kovo 1 d. pradžiai likutis yra 446,80 Eur (tai dienai buvo susidarius tokia skolos suma), 2021 m. birželio 1 d. skolos likutis pradžiai – 469,77 Eur, tačiau po ieškinio pateikimo iš atsakovo gautas įmokas per 2021 m. rugpjūčio-spalio mėn., užskaičius seniausiai susidariusiai skolai padengti, gaunasi – 453,50 Eur (469,77 Eur – 16,27 Eur) skolos likutis, atitinkamai pasikeičia ir skolos susidarymo laikotarpis – nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. Be to, skolos iš atsakovo už ankstesnius laikotarpius jau yra priteistos, tačiau atsakovas vis tiek nepadengia susidariusio įsiskolinimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas V. P. su ieškovės reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad už buto šildymą ir karštą vandenį atsiskaito pagal 1995 m. sausio 24 d. pasirašytą atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį, pagal kurią moka už patiektą šilumos energiją. Šiai sutarčiai nesant pakeistai ar nutrauktai, šalims nesudarius kitos sutarties, visi atsiskaitymai už sunaudotą šilumos energiją turi būti vykdomi vadovaujantis būtent šia sutartimi ir joje aptartomis sąlygomis, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.157 straipsnio 2 dalis numato, jog vėlesnis imperatyvių teisės normų pasikeitimas, t. y. po sutarties sudarymo, neturi įtakos sutarties sąlygoms, nes įstatymas atgal negalioja. Nei vienas ieškovės pateiktose sąskaitose nurodytas mokėjimas nėra paremtas atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų parodymais, nes jų name nėra. Ieškovė neužtikrina teisingos apskaitos, neįrengia apskaitos – matavimo prietaisų ir nesudaro atsiskaitymo sutarčių su kiekvienu savininku. Ieškovės pateikiamose sąskaitose nurodyti mokėjimai nėra pagrįsti matavimo prietaisų parodymais. Atsakovas nurodė, kad už suvartotą šilumos energiją moka pagal pateiktas sąskaitas kiekvieną mėnesį nustatytais terminais ir turi visus šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus: už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. jis atliko 28 mokėjimus už suvartotą šildymą 496,59 Eur sumai, todėl liko skolingas 0,11 Eur, tačiau ir šią skolą sumokėjo. Kitokių įsiskolinimų už šį laikotarpį neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu ieškovės ieškinio atsisakymą dalyje dėl 16,27 Eur skolos priteisimo iš atsakovo priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė, likusią ieškinio dalį tenkino visiškai: iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 453,50 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d., 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (453,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. rugsėjo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur žyminį mokestį, 1,71 Eur išlaidas už Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašus ir 36,30 Eur išlaidas už teisinę pagalbą.
6. Teismas nustatė, kad atsakovui nuo 1992 m. rugpjūčio 3 d. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė centralizuotai tiekia šilumos energiją į minėtą butą. 1995 m. sausio 24 d. tarp šalių sudaryta Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis. Už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. ieškovė paskaičiavo, kad atsakovas yra skolingas 453,50 Eur. Ieškovės pateikti mokėjimo žiniaraščiai bei atsakovo pateiktos sąskaitos patvirtino, kad atsakovo 552,80 Eur suma, sumokėta ieškovei laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d., buvo skirta pirmiausiai seniausiai susidariusiai skolai ir delspinigiams padengti, o likusi dalis – einamiesiems mokesčiams už šildymą padengti. Įvertinus visus atsakovo atliktus mokėjimus, atsakovas liko skolingas ieškovei 453,50 Eur.
7. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas būtų kreipęsis į ieškovę su atskiru prašymu, jog jo mokamos sumos būtų užskaitomis kaip mokesčiai už einamąjį mėnesį. Kita vertus, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, net atsakovui ir nurodžius atlikto mokėjimo paskirtį, ieškovė turi teisę gautas lėšas paskirstyti savo nuožiūra. Teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo pagrindą paskirstyti atsakovo mokamas įmokas laikydamasi CK 6.54 straipsnio nuostatų.
8. Teismas iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatė, kad analogiški ginčai tarp tų pačių šalių, tik už kitus laikotarpius (nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. ir nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d.), buvo išnagrinėti Kauno apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-1068-199/2012 ir e2-1328-752/2018. Abejose šiose išnagrinėtose civilinėse bylose atsakovas su ieškovės ieškiniu nesutiko dėl tų pačių motyvų, kuriuos nurodė ir šioje nagrinėjamoje byloje. Teismas rėmėsi tarp šalių šiose jau išnagrinėtose iš esmės analogiškose civilinėse bylose padarytomis išvadomis, kad ieškovė pagrįstai skaičiuoja mokesčius atsakovui už šilumos energiją, vadovaudamasi imperatyviomis teisės normomis, taip pat atsakovui tik iš dalies vykdant savo įsipareigojimus, pagrįstai jo sumokėtas sumas paskirstė vadovaudamasi CK 6.54 straipsnio nuostatomis, nes dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (išspręstos bylos) galią.
9. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė, kad ieškovės veiksmai, apskaičiuojant atsakovui mokėtinus mokesčius yra neteisėti, kad ieškovė naudotųsi ar taikytų tokią mokėtinų mokesčių apskaičiavimo tvarką, kuri prieštarautų teisės aktų nuostatoms. Atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. yra pagrįstas ieškovės pateiktais į bylą buto apyvartos žiniaraščiais bei išrašytomis sąskaitomis, todėl teismas laikė, kad ieškovė įrodė savo ieškinio reikalavimus. Duomenų, kad atsakovas skolą sumokėjo, byloje nepateikta, todėl įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1.1. Ieškovė ieškinyje nėra nurodžiusi už kokias paslaugas susidarė 469,77 Eur skola. Pagrindžiančių susidariusią skolą dokumentų ieškovė nepateikė. Teismo posėdžiuose nedalyvavo. Atsakovo prašymą iškviesti ieškovės atsakingus darbuotojus, kurie paaiškintų, kodėl nebuvo įrengti atsiskaitomieji apskaitos prietaisai ir kokiu būdu yra sukuriamos sąskaitos už šildymą, teismas ignoravo. Teismui buvo pateiktos atsakovo sąskaitos apie atliktus ieškovei mokėjimus.
1.2. Už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. jis atliko 27 mokėjimus už suvartotą šildymą. Viso buvo pateikta šilumos 12 299,417 kWh, 491,94 Eur sumai. Atsakovo sąskaitos išrašai patvirtinta 491 Eur mokėjimus, apie 0,11 Eur susidariusios skolos panaikinimą patvirtinantį mokėjimą teismui pateikė. Tuo tarpu ieškovė neapmokėtų sąskaitų nurodytu laikotarpiu nepateikė. Už nurodytą laikotarpį atsakovas yra visiškai atsiskaitęs.
1.3. Tik teisingai įrengus penkis atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, atsakovo vertinimu, būtų užtikrinta teisinga individuali daugiabučio namo butams tiekiamos šilumos paskaitos tvarka. Tačiau ieškovė apskaitos prietaisų neįrengė iki šios dienos. Dėl to nuo 2000 m. sausio 1 d. išrašomose ieškovės sąskaitose nei vienas šilumos kiekis nėra paremtas atskaitomųjų apskaitos prietaisų parodymais ir, dėl to jie yra neteisingi ir neteisėti. CK 6.388 straipsnio nuostatos, jog abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, įvykdymas nėra užtikrinamas. Be to, 1995 m. sausio 24 d. sutartis yra galiojanti, bet tikrai nėra teisėta. Priešingu atveju, net ieškovė rašytų du mokėjimus: šilumos energija šildymui ir šilumos energija karštam vandeniui, nes taip užfiksuota atsiskaitymo sutartimi. Atsakovas bandė neapmokėti ieškovės sąskaitose atsiradusių naujų mokėjimų, kurie nenumatyti sutartyje, teismų sprendimams sutarties susitarimai jokios reikšmės neturėjo.
Atsiliepimas
11. Ieškovė AB „Kauno energija“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Buto apyvartos žiniaraštyje nurodyta, jog atsakovas 2019 m. kovo 1 d. (žr. likutis pradžiai) ieškovei skolingas 446,80 Eur. Laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. atsakovas sumokėjo 475,32 Eur (žr. apmokėta). Kadangi atsakovas 2019 m. kovo mėn. buvo skolingas, todėl visi buto apyvartos žiniaraštyje matomi atsakovo mokėjimai dengė seniausią skolą. Tuo pat metu, atsakovo mokėjimu dengiant seniausią skolą, kiekvieną mėnesį buvo paskaičiuojami nauji mokesčiai. Atsakovo atliktų mokėjimo sumų nepakako dengti ir seną skolą, ir kiekvieną mėnesį priskaičiuotus naujus mokesčius. Taigi, padengus vieną skolą (seną), susiformavo kita, kurią ir yra prašoma priteisti.
2.2. Sąskaitos yra išrašomos kiekvieno mėnesio pradžioje ir vartotojas turi mėnesį laiko iki kitos sąskaitos išrašymo ją apmokėti. Šiuo atveju atsakovas, mokėdamas, nenurodė už ką konkrečiai moka, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turėjo senesnių skolų, CK 6.55 straipsnio pagrindais, pirmiausiai buvo dengiama seniausia skola.
2.3. Mokesčiai yra skaičiuojami standartiškai pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Name yra įrengtas įvadinis šilumos apskaitos prietaisas, pagal kurio rodmenis visiems vartotojams šiluma yra išdalinama proporcingai jų patalpų plotui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
13. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Atsakovas (apeliantas) V. P., prašydamas nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka, jokių motyvų, dėl kurių kilo butinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose atsakovas dalyvavo, jam buvo suteikta teisė pasisakyti, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, atsakovas neprašo apklausti naujų liudytojų ar ekspertų, atsakovo prašymo netenkina.
Dėl ginčo esmės
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tinkamo prievolės apmokėti už butui tiekiamą šiluminę eneregiją įvykdymo.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo (apelianto) V. P. priteisti 453,50 Eur įsiskolinimą už patiektą šilumą, laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Vertindamas ieškinio pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės nuo 2019 m. balandžio 1 d., iki 2021 m. birželio 1 d. apskaičiuotas sumas ir atliktas atsakovo įmokas, taip pat konstatavo, kad atsakovas tinkamai nevykdo pareigos apmokėti už jo butui tiekiamą šiluminę energiją. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai skaičiuoja mokesčius atsakovui už šilumos energiją, vadovaudamasi imperatyviomis teisės normomis, taip pat atsakovui tik iš dalies vykdant savo įsipareigojimus, ieškovė turėjo teisę atsakovo sumokėtas sumas skirstyti vadovaudamasi CK 6.54 straipsnio nuostatomis.
17. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad visada mokėjo mokesčius pagal pasirašytą sutartį, o ieškovė, atsakovo vertinimu, pagrindžiančių susidariusią skolą dokumentų nepateikė. Taip pat teigia, kad jis mokesčius mokėjo vadovaudamasis minėta sutartimi, t. y. tikslinius, todėl ieškovė nepagrįstai juos paskirstė savo nuožiūra.
18. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys įgyvendinamieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008). Kai tarp šalių – energijos tiekimo įmonės ir abonento – yra sudaryta atsiskaitymo už suteiktą energiją sutartis, ją šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Vartotojas (abonentas) moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis (CK 6.385 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis).
19. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: 1) ieškovė teikia šilumos energiją daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini); 2) butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui V. P.; 3) atsakovas su ieškove 1995 m. sausio 24 d. yra sudaręs Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje įtvirtinta mokėtojo (atsakovo) pareiga atsiskaityti už šilumos energiją šildymui ir karštam vandeniui (2 punktas); nustatyta atsiskaitymo tvarka (3 punktas). Taigi atsakovo pareiga atsiskaityti už patiektą šilumos energiją atsiranda ne tik įstatymo, bet ir šalių sudarytos sutarties pagrindu (CK 6.38 straipsnis).
20. Sutartyje nustatytos ir šalių suderintos atsiskaitymo sąlygos koreliuoja su CK 6.383, 6.385 straipsnio 1 dalies, 6.388 straipsnio nuostatomis dėl abonento pareigos sutartyje nustatytomis sąlygomis sumokėti už sunaudotą energiją pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, taip pat su Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio nuostatomis dėl vartotojo atsiskaitymo už suvartotą šilumą. Taigi, minėta, šalių teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys įgyvendinamieji teisės aktai, todėl ieškovės reikalavimas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei šalių sudaryta sutartimi. Šias teisės normas bei sutartį kvalifikuodamas teisinius šalių santykius tinkamai taikė pirmosios instancijos teismas.
21. Tinkamas įstatymu nustatytų bei sutartimi suderintų sutarties šalių prievolių vykdymas yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas. Tais atvejais, kai nekyla ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, šalių valios, išreikštos joms sudarant sutartį ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus, ginčo dalyku, kaip ir yra nagrinėjamoje byloje, gali tapti byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su konkrečios sutarties vykdymu, vertinimas. Taigi nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs materialusis ginčas dėl atsiskaitymo už atsakovui patiektą ir, ieškovės teigimu, pastarojo neapmokėtą šilumos energiją. Atsakovas neigia ieškovės argumentus ir pateiktus įrodymus dėl įsiskolinimo už patiektą šilumos energiją, nurodo kad jis šią prievolę yra įvykdęs tinkamai.
22. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje nesančių duomenų nustatė, kad, pareikšdama ieškinį, ieškovė kaip ieškinio pagrindą nurodė netinkamai atsakovo vykdomą 1995 m. sausio 24 d. atsiskaitymo už atsakovo buto šildymą bei karštą vandenį sutartį ir nurodė, jog atsakovas yra įsiskolinęs už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. Vertindamas ieškovės argumentus dėl atsakovo skolos už ieškovės patiektą šilumos energiją, pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo atsakovo atliktų mokėjimų istoriją bei jų paskirstymą pagal ieškovės suteiktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, be savo paaiškinimų, įrodinėjimo priemonių, jog ieškovė ginčo laikotarpiu netinkamai vykdė šiluminės energijos apskaitą ar netinkamai apskaičiavo atsakovo mokėtinas sumas už ieškovės tiekiamą šiluminę energiją, nepateikė.
23. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo skola 2019 m. kovo 1 d. buvo 446,80 Eur, todėl atsakovas 2019 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. laikotarpiu atliktais mokėjimai dengė susidariusį įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas nepateikė į bylą duomenų, kad šalys sudarė susitarimą, kokia tvarka bus įskaitomos atsakovo nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. sumokėtos įmokos, todėl nesant šalių susitarimo, ieškovė pagrįstai vadovavosi CK 6.55 straipsnyje įmokų paskirstymo taisyklėmis ir atsakovo mokamus mokėjimus įskaitė į jo 2019 m. kovo 1 d. turėtą 446,80 Eur skolos likutį. Pateiktos mokėjimo sąskaitos patvirtina, jog atsakovui buvo aiškiai kiekvieną mėnesį nurodyta skolos suma ir paskaičiuoti delspinigiai, tačiau atsakovas sąskaitos dalies, kuri apskaičiuota dar ir už ankstesnį laikotarpį, kas mėnesį atlikdamas mokėjimus, nedengė. Vadovaujantis CK 6.55 straipsniu ieškovė gautus mokėjimus turėjo teisę paskirstyti seniausioms skoloms ir susidariusiems delspinigiams apmokėti.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl abiejų šalių nurodytų argumentų, analizavo tiek faktines aplinkybes, tiek teisės normas, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas kvalifikuodamas ginčo šalių teisinius santykius. Atsakovo argumentai, kuriais siekiama iš naujo ir kitaip įvertinti byloje pateiktus įrodymus, atmetami. Naikinti ar keisti priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovo V. P. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
25. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovė į bylą nėra pateikusi jos apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.
26. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.