Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BIOVELA-UTENOS MĖSA uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovei R.J. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė BIOVELA-UTENOS MĖSA uždaroji akcinė bendrovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės R. J. K. 83 361,80 Eur skolos; 81 397,66 Eur palūkanų, 30 010,25 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pagal 2010 m. sausio 7 d. Paprastąjį neprotestuotiną vekselį paskolino ir perdavė atsakovei 287831,61 Lt, kas atitinka 83361,80 Eur. Atsakovė įsipareigojo gautą skolą grąžinti iki 2012 m. kovo 1 d. Skolos padengimui tą pačią dieną buvo pasirašyta 2010 m. sausio 7 d. Įsiskolinimo padengimo sutartis Nr. FNKT-21 (toliau Sutartis). Minėtoje Sutartyje nurodyta, kad abi šalys patvirtina, jog 2010 m. sausio 7 d. skolininko įsiskolinimas Kreditoriui sudaro 287831,61 Lt (Sutarties 2.1. punktas). Atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su kreditoriumi dalimis ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 1 d. Skolininko atsiskaitymo su Kreditoriumi tvarka nurodyta įsiskolinimo mokėjimo grafike, kuris pridedamas prie Sutarties kaip 1 priedas ir yra neatsiejama Sutarties dalis. Jeigu skolos mokėjimo grafike (Sutarties 1 priedas) nurodyta skolos apmokėjimo diena sutampa su nedarbo (savaitgalio ir/arba valstybinių švenčių diena), tai nesumokėta pagal mokėjimo grafiką skolos suma privalo būti sumokėta sekančią po nedarbo dienos einančią darbo dieną (Sutarties 4.1. punktas). Atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminus ir iki šiol skolos nesugrąžino.

3. Pagal Sutarties 4.2.punktą atsakovė įsipareigojo mokėti 10 % metines palūkanas nuo šios sutarties sudarymo dienos iki pilno skolos apmokėjimo, todėl iš atsakovės priteistina 81 397,66 Eur palūkanų. Pagal Sutarties 6.1. punktą atsakovė įsipareigojo už laiku negrąžintą paskolą mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo uždelstos sumokėti sumos, tai už pradelstų 180 dienų ieškovė priskaičiavo 30 010,25 Eur delspinigių, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

4. Ieškovės atstovas dublike nurodė, kad Vekselio ir Sutarties nereikia sieti su 2008-03-31 paskolos sutartimi. Pagal 2008-03-31 paskolos sutartį Nr. FNPA-02 ieškovė paskolino 300 000 Lt, pagal 2010 m. sausio 7 d. Paprastąjį vekselį – 287 831,61 Lt, kas atitinka 83 361,80 Eur, be to, šios skolos padengimui tą pačią dieną buvo pasirašyta 2010 m. sausio 7 d. Įsiskolinimo padengimo sutartis Nr. FNKT-21. Tai yra dvi atskiros savarankiškos sutartys, kurios niekaip nėra susijusios viena su kita. Skiriasi paskolintų pinigų suma, įvykdymo terminas ir t. t. Negana to, 2008-03-31 paskolos sutartis nebuvo pripažinta fiktyvia, kaip teigia atsakovė. Taip pat, Vekselio mokėjimo išdėstymui buvo pasirašyta 2010 m. sausio 7 d. Įsiskolinimo padengimo sutartis Nr. FNKT-21. Todėl Vekselis nėra niekaip susijęs su 2008-03-31 paskolos sutartimi. Negana to, Vekselis yra pasirašytas net dviem metams vėliau nei buvo sudaryta 2008-03-31 paskolos sutartis. Teisme ieškovės atstovas paaiškino, kad neišliko įmonės dokumentai, kurie patvirtintų pinigų perdavimą atsakovei, nes juos sunaikino dėl saugojimo terminų pasibaigimo, tačiau Vekselio ir Sutarties buvimas yra pakankami įrodymai konstatuoti faktą, kad atsakovė pinigus gavo.

5. Atsakovė prašė atmesti ieškinį. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad dirbo gyvulių supirkėja ieškovės UAB „Utenos mėsa“ (nuo 2018-12-31 pavadinimas pakeistas į „Biovela – Utenos mėsa“, UAB) (duomenys neskelbtini) punkte, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovės vadovo, kuris buvo atsakovės geras bičiulis, prašymu atsakovė pasirašė 2008-03-31 paskolos sutartį Nr. FNPA-02 dėl 300 000 Lt paskolos (toliau – paskolos sutartis) jai suteikimo. Šioje sutartyje paskolos grąžinimo terminas buvo numatytas 2010-03-31. Paskolos sutartis buvo sudaryta nesiekiant sukurti jokių teisinių paskolinių santykių, atsakovei negavus paskolos dalyko, kadangi atsakovė labai pasitikėjo ieškovo vadovu, buvo draugiškuose ir labai patikimuose santykiuose. Kaip atsakovė suprato iš ieškovo vadovo paaiškinimų, ieškovo buhalterinėje apskaitoje buvo aptiktas trūkumas, galimai pinigus pasisavino artimi vadovui asmenys, netgi įtarė savo sūnų, kuris dirba įmonėje, tad paprašė pasirašyti paskolos sutartį. Sakė, kad pinigus dalimis grąžins iki paskolos termino pabaigos, kad ji neturi ko nerimauti. Tad atsakovė apie 2 metus toliau ramiai dirbo pas ieškovą.

6. Baigiantis paskolos grąžinimo terminui, 2010-01-07 atsakovei, kuri tuo metu buvo nedarbinga dėl ligos (sirgo plaučių uždegimu, turėjo labai aukštą temperatūrą ir gydėsi medikamentais namuose), paskambino ieškovo vadovo sūnus A. K. ir dar kitas asmuo, kurie iš pradžių gražiuoju ėmė įkalbinėti pasirašyti jų atsivežtus dokumentus – sutartį ir vekselio formą. Atsakovei atsisakius juos pasirašyti, jie ėmė ant jos šaukti, todėl palaužta grasinimų susidoroti, ji pasirašė A. K. atsivežtą ir iš anksto parengtą sutartį ir surašė jai diktuojamą tekstą vekselyje, kurį taip pat pasirašė. Neužilgo po šio įvykio atsakovė, kuri buvo labai išsigandusi, parašė ir paštu išsiuntė ieškovui prašymą atleisti ją iš darbo jos pačios prašymu. 2010-01-22 atsakovė įsidarbino ŽŪKB „Krekenavos mėsa“. 2012 m. atsakovė sužinojo, kad ieškovas darbo sutarties pagal atsakovės prašymą su ja nenutraukė, jos iš darbo neatleido, nors atsakovė pas ieškovą jau nedirbo nuo 2010 m. pradžios. Tik 2012-06-06, atsakovei ėmus reikalauti pranešti VSDFV apie pasibaigusius santykius, ieškovas VSDFV pranešė apie nutrauktą darbo sutartį ir pasibaigusius darbo teisinius santykius.

7. Ieškovas nė karto nesikreipė į atsakovę dėl tariamai suteiktos paskolos grąžinimo ir įsipareigojimų vykdymo, atleisdamas atsakovę iš darbo jokių pretenzijų jai nepareiškė ir jų nereiškė iki 2018 m., kuomet ieškovas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose pradėjo civilinę bylą Nr. e2-2395-839/2018, kurioje pareiškė atsakovei reikalavimą dėl 22 273,52 Eur negrąžintos paskolos, 8 018,47 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 679 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad ieškovė didžiąją dalį paskolos grąžino. Šioje Utenos rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovas ieškinio reikalavimus kildino iš 2008-03-31 paskolos sutarties. Ieškovo ieškinys buvo atmestas 2018-09-24 sprendimu, kuris įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismui 2019-02-28 priėmus ir paskelbus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-132-252/2019. Teismai šioje išnagrinėtoje civilinėje byloje konstatavo, kad tarp šalių buvo darbiniai teisiniai santykiai, o realūs paskoliniai teisiniai santykiai neatsirado, 2008-03-31 paskolos sutartis buvo fiktyvi, taip pat ieškovas neįrodė, kad atsakovė gavo nurodomas sumas, pasirašiusi 2008-03-31 paskolos sutartį. Nors ieškovas šiame ieškinyje nenurodo ir nesieja Sutarties ir Vekselio su 2008-03-31 paskolos sutartimi, tačiau šie dokumentai yra tiesiogiai susiję su 2008-03-31 paskolos sutartimi, kilę iš šių tariamų paskolinių santykių. Tačiau nei pagal 2008-03-31 paskolos sutartį, nei pagal 2010-01-07 paprastąjį vekselį atsakovė nėra iš ieškovo gavusi jokių lėšų. Vekselis nebuvo sudarytas dėl atsakovei perduotų lėšų (paskolos) sugrąžinimo užtikrinimo, nes jokios lėšos atsakovei jokiu pavidalu perduotos nebuvo nei anksčiau – iki vekselio sudarymo, nei jo sudarymo metu.

Ieškinys atmetamas.

8. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2010 m. sausio 7 d. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 287831,61 Lt arba 83 361,80 Eur sumai ir besąlygiškai įsipareigojo 287831,61 Lt skolos sumą sumokėti iki 2012 m. kovo 1 d. Vekselyje taip pat įrašyta, kad vekselio davėjui laiku nesumokėjus šiame vekselyje nurodytos sumos, jis moka vekselio gavėjui po 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Vekselio davėjas atleidžia vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą dėl vekselio neapmokėjimo. Atsakovė paaiškino, kad šį vekselį ji surašė savo ranka, ieškovės atstovams naudojant prievartą ir diktuojant įrašomą tekstą, tačiau jokių pinigų pagal vekselį negavo.

9. Atsakovė neneigė, kad yra pasirašiusi 2010 m. sausio 7 d. Įsiskolinimo padengimo sutartį Nr. FNKT-21. Sutarties 2.1 punkte abi šalys patvirtino, kad 2010 m. sausio 7 d. skolininkės įsiskolinimas kreditorei sudaro 287831,61 Lt. ir skolininkė turi atsiskaityti iki 2012 m. kovo 1 d. pagal prie Sutarties pridedamą grafiką. Šalys susitarė, kad skolininkė kreditoriui mokės 10 proc. metines palūkanas iki pilno skolos apmokėjimo (4.2 punktas), o kreditorei kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo, kreditorius turės teisę reikalauti 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Atsakovė paaiškino, kad Sutartį pasirašė tuo pat metu, kaip ir Vekselį, verčiama ieškovės atstovų, kurie pasinaudojo jos sunkia sveikatos būkle, tačiau jokių pinigų ji negavo ir neprašė paskolinti. Atsakovė nemanė, kad reikia ginčyti Vekselį ir Įsiskolinimo padengimo sutartį Nr. FNKT-2, kuomet Vekselis neteko vekselio teisinės galios ir ieškovė neturi įrodymų, kad pinigines lėšas atsakovei paskolino ir perdavė.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 05 30 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 05 30 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 32 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija pasirašiusi vekselį, neginčija savo parašo tikrumo, neįrodinėja apgaulės ar kitų sandorio negaliojimo pagrindų, tačiau ginčija, jog vekseliu patvirtino savo prievolę sumokėti jame nurodytą sumą, nes piniginių lėšų iš ieškovės negavo, todėl neturi prievolės grąžinti paskolą (CK 6.871 straipsnis).

11. Teismas pažymi, kad ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalies, 79 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 80 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu visi reikalavimai pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį jo davėjui (mokėtojui) gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Notaro vykdomasis įrašas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį gali būti išduodamas, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-525-916/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovė 2010 m. sausio 7 d. paprastojo neprotestuotino vekselio nerealizavo pirmiau paminėto įstatymo nuostatų tvarka.

12. Todėl tam, jog nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu.

13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 12 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2019 05 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019, 37 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju Vekselio turinys savaime neleidžia spręsti apie paskolos santykių faktinį egzistavimą, nes jame nėra įrašų apie skolinimą ir (arba) pinigų perdavimą, todėl ieškovei tenka pareiga įrodyti paskolos suteikimo atsakovui faktą. Ieškovė pateikė 2010 m. sausio 7 d. Įsiskolinimo padengimo sutartį Nr. FNKT-21. Šios sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad abi šalys patvirtina, jog 2010 m. sausio 7 d. skolininko įsipareigojimas kreditoriui sudaro 287831,61 Eur. Pati ieškovė šią sutartį vertina kaip nustatančią prievolės pagal Vekselį įsipareigojimų įvykdymo tvarką – grafiką, nes pagal ją nėra reiškiamas reikalavimas dėl priteisimo, taigi ji vertintina tik kaip įrodymas, kuriuo grindžiamas reikalavimas pagal Vekselį. Tačiau ir šioje sutartyje nėra nuostatų apie tai, ar atsakovei buvo perduotos piniginės lėšos ir kada ji jas gavo bei kad jų gavimą atsakovė patvirtino. Taip pat ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad atsakovė yra sumokėjusi nors vieną įmoką ieškovei pagal 2010 m. sausio 7 d. Įsiskolinimo padengimo sutartį Nr. FNKT-21.

15. Pažymėtina, kad vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad ieškovei 2020 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus ir nustatytas terminas jiems pateikti – t. y. pateikti pinigų perdavimo atsakovei faktą patvirtinančius įrodymus (kasos knygą, kasos išlaidų ir pajamų orderius ir kt.) (CPK 179 straipsnio 1 dalis). 2020 m. birželio 22 d. teismo posėdis buvo atidėtas, suteikus ieškovei galimybę įkelti į elektronine forma tvarkomą bylą jos į teismo posėdį atsineštus ir nesusistemintus dokumentus, nes ieškovės atstovas negalėjo teismui nurodyti, kuris konkrečiai dokumentas galėtų patvirtinti pinigų perdavimo faktą. Sekančiame teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, ieškovės atstovas paaiškino, kad tokių dokumentų pateikti negali, nes jie yra sunaikinti.

17. Taigi, ieškovė 287831,61 Lt arba 83 361,80 Eur sumos perdavimo atsakovei faktą įrodinėjo jos išrašytu Vekseliu, Sutartimi ir ieškovės atstovo paaiškinimais (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nuosekliai tvirtino, kad pinigų paskolinti neprašė ir jų negavo, Vekselį išrašė ir Sutartį pasirašė įtakota ieškovės atstovų spaudimo ir blogos savo sveikatos, apie ką pateikė į bylą įrodymus. Pažymėjo, kad tai ne pirmas atvejis, kai ieškovė kelia nepagrįstą ieškinį. Jos ieškinys Utenos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2395-839/2018 buvo atmestas. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-132-252/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Atsakovė dėl šio ieškinio teismui paaiškino, kad tuomet sutiko pasirašyti sutartį negavusi pinigų, nes ankstesnis įmonės direktorius, kuriuo ji pasitikėjo, to paprašė, kad galėtų pateisinti įmonės buhalterinėje apskaitoje atsiradusį pinigų trūkumą, kai jis dėl to net įtarė jam artimus asmenis.

18. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovės atstovas, teikdamas teismui paaiškinimus 2020 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovei pinigai galėjo būti perduoti per laikotarpį nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2010 m. sausio, kuomet ji dirbo pas ieškovę gyvulių supirkėja. Vertindamas šiuos atstovo paaiškinimus teismas pažymi, jog ieškovė tokių aplinkybių nenurodė ieškinyje ir savo reikalavimų nekildino iš darbo teisinių santykių. Tačiau net ir šių paaiškinimų ieškovė nepagrindė, nes į bylą nebuvo pateikti įrodymais apie piniginių lėšų perdavimą atsakovei, avansinės apyskaitos ir kiti įrodymai šioms aplinkybėms pagrįsti. Iki bylos iškėlimo teisme praėjo beveik dešimt metų, kai atsakovė nevykdo darbinių funkcijų pas ieškovę. Vekselyje įrašyta, kad skola bus grąžinta 2012 m. kovo 1 d., todėl nuo šio prievolės įvykdymo termino pabaigos iki ieškinio pareiškimo teisme praėjo daugiau nei septyni metai. Ieškovė nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų spręsti apie tai, kad dar iki teismo ėmėsi veiksmų išreikalauti negrąžintas pinigines lėšas.

19. Todėl įvertinus byloje surinktus įrodymus laikantis šio sprendimo 15 punkte nurodytų taisyklių, teismas sprendžia, kad jų nepakanka konstatuoti paskolos teisinių santykių egzistavimą tarp šalių ir atsakovės prievolę grąžinti ieškovei 287831,61 Lt arba 83 361,80 Eur skolą, nes byloje nėra objektyvių įrodymų, kad pagal Vekselį – paskolos raštelį atsakovei buvo perduoti pinigai, todėl ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178,185 straipsniai, CK 6.871 straipsnis).

20. Atsakovė triplike suformulavo prašymą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrįs vėliau pateikti įrodymai. Kadangi ieškovė dokumentų, pagrindžiančių jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, tai teismas neturi pagrindo šį jos prašymą tenkinti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

21. Valstybė už procesinių dokumentų įteikimą patyrė 1,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamoje byloje atlyginimas valstybei nepriteistinas, nes nurodyta suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės ieškinį atmesti.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.