Panevėžio apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-132-252/2019 Proceso Nr. 2-50-3-00479-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 2.6.1.1; 2.6.1.4. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 28 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Utenos mėsa“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2395-839/2018 pagal ieškovės UAB ,,Utenos mėsa“ ieškinį atsakovei R. J. K. dėl skolos priteisimo, Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė UAB „Utenos mėsa“ teismui pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovės R. J. K. priteisti 22 273,52 Eur skolą, 8 018,47 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 679 Eur žyminio mokesčio. 2. Nurodė, kad šalys 2008-03-31 sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal, kurią atsakovei UAB „Utenos mėsa“ paskolino 300 000 Lt (86 886 Eur). Paskolą atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2010-03-31. Atsakovė yra grąžinusi 64 612,48 Eur. Likusi negrąžinta paskolos dalis sudaro 22 273,52 Eur. 3. Dublike nurodė, kad R. J. K. buvo UAB „Utenos mėsa“ darbuotoja atsakinga už gyvulių supirkimą. Atsakovei darbdavys buvo priskyręs bendrovės bankinę kortelę, kuria ji disponavo ir naudojosi. Į minėtą kortelę ieškovė įnešdavo pinigus, o atsakovė juos išgrynindavo ir pirkdavo galvijus ar perduodavo bandovežių vairuotojams, kad šie tiesiogiai sumokėtų galvijų augintojams. Taip pat atsakovei buvo duodami ir grynieji pinigai. 4. Atsakovė disponuodavo didelėmis grynųjų pinigų sumomis, už kurias kiekvienos dienos pabaigoje turėjo atsiskaityti užpildydama avansines apyskaitas, kuriose nurodydavo kiek gaudavo pinigų grynaisiais ir kiek išsiėmė iš kortelės. Suvedus duomenis iš šių apyskaitų paaiškėjo, kad 2008-03-31 pas atsakovę yra 300 000 Lt grynais pinigais, dėl ko buvo pasirašyta paskolos sutartis. Atsakovė pripažino, kad dalį pinigų išleido vaikų vestuvėms, o dalį kitoms savo reikmėms. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2018-09-24 sprendimu UAB „Utenos mėsa“ ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės valstybės biudžeto naudai 5,99 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. 6. Teismas konstatavo, kad 2008-03-31 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje paskolos sutartyje (duomenys neskelbtini) nėra užfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas. 7. Teismas pasisakė, kad ieškovei buvo siūloma pateikti į bylą 2008-03-21, 2008-03-22/25 ir 2008-03-26 avansinių apyskaitų originalus bei duomenis, patvirtinančius kada, kokiu būdu, kokio dydžio skolos sumas atsakovė yra sumokėjusi ieškovei. Papildomi dokumentai ir paaiškinimai nebuvo pateikti, todėl teismas ieškinio pagrįstumą vertino pagal byloje esančius duomenis, kurie teismo nuomone, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, dirbdama pas ieškovę, gavo (įgijo ar jai buvo perduota) iš ieškovės 300 000 Lt sumą. 8. Teismas pasisakė, kad pagal ieškovės pateiktas avansines apyskaitas negalima objektyviai nustatyti, koks lėšų likutis buvo 2008-03-31. Laikant, jog iš 569 484,74 Lt sumos 300 000 Lt buvo skola, likusia 269 484,74 Lt suma turėjo disponuoti atsakovė. 2008-03-21 avansinės apyskaitos duomenimis atsakovės disponuojamas likutis turėjo būti 226 487,69 Lt, tačiau nepaisant to, atsakovei vis tiek būdavo perduodamos piniginės lėšos gyvulių pirkimui. 9. Teismas vertino, kad ieškovės pateikti duomenys leidžia abejoti ar ieškovės nurodoma pinigų suma pas atsakovę realiai buvo. Kiek lėšų atsakovei buvo perduota laikotarpiu nuo 2008-03-27 iki 2008-03-31 nėra pateikta. Bylos duomenimis atsakovė pas ieškovę faktiškai dirbo iki 2010 m., taigi galima konstatuoti, jog ji ir po 2008-03-31 vykdė savo darbines funkcijas, o jai ir toliau būdavo perduodamos piniginės lėšos gyvulių įsigijimui. Aplinkybėms apie 2008 m. laikotarpiu atsakovei išduotą banko kortelę, to laikotarpio piniginių lėšų išgryninimo duomenims pagrįsti objektyvių įrodymų nėra pateikta. 10. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pagal 2008-03-21-2008-03-26 laikotarpio apyskaitas atsakovei perduota 230 000 Lt suma, o išleista 194 826,98 Lt, taigi likutis 35 173,02 Lt. Ši suma yra ženkliai mažesnė nei nurodoma 300 000 Lt skolos suma ir mažesnė nei prašomas priteisti įsiskolinimo likutis 22 273,52 Eur (76 906 Lt). Teismas vertino, kad pagal pateiktus dokumentus nėra įmanoma pakankamai aiškiai nustatyti iki kada ir kaip susidarė nurodomas (300 000 Lt) įsiskolinimas. 11. Teismas pažymėjo, kad aplinkybes kaip buvo pildomos avansinės apyskaitos, kokie duomenys jose fiksuoti, kodėl esant lėšų likučiui vis tiek būdavo perduodamos piniginės lėšos, gali paaiškinti tik ieškovė ar jos atstovas, juolab, kad apyskaitos pasirašytos ne tik atsakovės, bet ir ieškovės buhalterijos darbuotojo, tačiau į bylos nagrinėjimą iš ieškovės pusės niekas neatvyko. Objektyvių įrodymų ir duomenų, jog atsakovė yra atlikusi nors vieną įsiskolinimo mokėjimą, kas leistų manyti, jog tarp šalių buvo sprendžiamas įsiskolinimo klausimas, nėra pateikta, nors tai ieškovei 2018-06-14 nutartimi buvo siūlyta. Atsakovės teigimu ji jokių mokėjimų nėra atlikusi, nes realiai jokio įsiskolinimo ir paskolos nebuvo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad į bylą pateikti duomenys iš esmės atspindi darbinių santykių buvimą ir funkcijų vykdymą tarp šalių, tačiau ne realių paskolos santykių atsiradimą. 12. Teismas pasisakė, kad bylos duomenys iš esmės tik leidžia daryti prielaidą, jog atsakovė, vykdydama darbines pareigas, galėjo įsiskolinti ieškovei, tačiau prielaidomis grįsti sprendimo negalima, todėl ieškinį atmetė kaip neįrodytą. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Utenos mėsa“ prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2018-09-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2395-839/2018 ir civilinį ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės 22 273,52 Eur skolos ieškovės naudai, 8 018,47 Eur delspinigių ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nenustačius pagrindo tenkinti virš nurodytus reikalavimus, prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018-09-24 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 14. Nurodo, kad pagal 2008-03-31 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė paskolino atsakovei 300 000 Lt, kas atitinka 86 886 Eur. Atsakovė įsipareigojo gautą paskolą grąžinti iki 2010-03-31. Atsakovė, praleido prievolės įvykdymo terminus ir iki šiol ieškovei nesugrąžino likusios 22 273,52 Eur paskolos dalies. 15. Ginčo dėl paskolos sutarties sudarymo, jos turinio nėra. Atsakovė pripažino ir tą aplinkybę, kad ji pasirašinėdavo teismui pateiktas finansines apyskaitas. Tačiau su ieškiniu buvo pateiktos ne visos finansinės apyskaitos. Ieškovė jau turi finansines apyskaitas ir 2008-03-31 dienai, todėl prašo priimti šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. 16. Apeliantės įsitikinimu, minėtos finansinės apyskaitos patvirtina, kad 2008-03-31 pas atsakovę esantys 300 000 Lt buvo įforminti kaip paskola, net nurodant paskolos sutarties numerį (duomenys neskelbtini). Šis dokumentas įrodo, kad atsakovei buvo suteikta 300 000 Lt paskola grynaisiais pinigais. Dar daugiau, sekančios dienos, t. y. 2008-04-01 dienos apyskaitoje, jau yra minusuojama 300 000 Lt suma, būtent paskolos suma. 17. Nurodo, kad teismas turėjo analizuoti ieškovės pateiktų avansinių apyskaitų turinį, tačiau to neatliko dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde ieškovė pateikia 2008-03-26 avansinės apyskaitos paaiškinimą, nurodydama, kad joje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad atsakovė iš ieškovės buvo gavusi ir negrąžinusi 569 484 Lt. Be to, dar tą pačią dieną jai buvo perduota 50 000 Lt, o per dieną atsakovė išleido 61 114,03 Lt, t.y. 11 114,03 Lt daugiau pinigų nei tą dieną gavo iš ieškovės. Ieškovės vertinimu, atsakovė išleido daugiau pinigų, tik todėl, kad iki 2008-03-26 ji jau buvo gavusi daugiau pinigų iš ieškovės. Be to, akivaizdu, kad darbuotojas neleis papildomų savo 11 114,03 Lt, kad įvykdytų savo darbines funkcijas. Atitinkamai sumažėjo ir bendra skola iki 558 370 Lt sumos. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė iš ieškovės tikrai buvo gavusi didesnę pinigų sumą nei 300 000 Lt. 18. Mano, kad atsakovės paaiškinimai dėl paskolos sutarties pasirašymo nesant tam jokio pagrindo yra nelogiški. Todėl teismas privalėjo įvertinti kritiškai tokius atsakovės pasisakymus. 19. Atsakovei pagal sutarties 3.2 punktą kyla pareiga mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą atsiskaitymo dieną, bet ne daugiau kaip už 180 dienų. 20. Kadangi atsakovė veikė kaip fizinis asmuo, todėl iš jos ieškovės naudai priteistinos 5 proc. metinės palūkanos priteistos sumos nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, įskaitant pagrindinį įsiskolinimą (22 273,52 Eur), delspinigius už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (8 018,47 Eur), išskyrus bylinėjimosi išlaidas. 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir atmesti ieškovės prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos. 22. Nurodo, kad paskolos sutartį parengė ir pateikė ją atsakovei pasirašyti jos artimas bičiulis apelianto vadovas V. K. Atsakovė juo pasitikėjo. Jai buvo paaiškinta, kad sutartis būtina nuslėpti įmonėje susidariusį lėšų trūkumą nuo atliekamo audito. Lėšų trūkumas galimai susidarė dėl vadovo artimos aplinkos žmonių lėšų pasisavinimo, todėl paskolos sutartis yra fiktyvi. 23. Atsakovė nuosekliai tvirtino, kad pagal šią sutartį jokie pinigai jai nebuvo perduoti ir ji jokių sumų atsakovei nėra pagal sutartį mokėjusi. Apeliantas dublike nurodė jau kitas aplinkybes nei ieškinyje. Teigė, kad paskolos dalyką iki sutarties sudarymo atsakovė jau turėjo, nes vykdydama darbines pareigas jas gavo ir teikia naujus įrodymus 2008-03-21, 2008-03-22/25 bei 2008-03-26 avansines apyskaitų kopijas. Atsakovė nurodė, kad turi būti pateikiamos originalios avansinės apyskaitos, nes iš kopijų akivaizdžiai matyti taisymai, kita vertus, avansinės apyskaitos yra pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai. Atsižvelgęs į tai, teismas 2018-06-14 nutartimi įpareigojo ieškovę pateikti virš nurodytų apyskaitų originalus, taip pat pasiūlė apeliantei pateikti duomenis, patvirtinančius kada kokiu būdu ir kokio dydžio skolos sumos buvo sumokėtos. 24. 2018-09-04 įvyko teismo posėdis, į kurį be pateisinamos priežasties, nepranešęs teismui, neatvyko apelianto atstovas, jokie papildomi duomenys nebuvo pateikti. Apeliantė šią aplinkybę nutyli. Mano, kad pagrindo priimti naujų ieškovės pateiktų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nėra. Apeliantė piktnaudžiauja procesu ir yra nesąžininga, nes tokius dokumentus ji galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. O apeliacinio skundo teiginiai, kad įrodymų ji negalėjo rasti, nes keitėsi archyvo darbuotojas yra melagingi, nes avansinės apyskaitos yra buhalterinės apyskaitos dokumentai, kurie yra tvarkomi tam tikra tvarka ir turi būti išlaikomi jų chronologinė seka ir atsekamumas. 25. Tai, kad atsakovė yra pasirašiusi šias avansines apyskaitas, neįrodo, kad iš apeliantės yra gavusi nurodomas sumas, nes apyskaitos nebuvo surašomos ir pasirašomos, dalyvaujant visiems atskaitingiems asmenims. 26. Atsakovė pažymėjo, kad šių buhalterinių dokumentų dalį pildydavo ji, būdama (duomenys neskelbtini) rajone, o kitą dalį, t.y. apyskaitos numeraciją, pinigų likutį dienos pradžioje, gauta pinigų iš kasos ar banko, lentelės paskutinį įrašą „sumokėta suma pagal kvitus iš viso“, pinigų likutį dienos pabaigoje, tikrindavo ir pildydavo apelianto buhalterė, buvusi apelianto buveinėje (duomenys neskelbtini) mieste. Ką patvirtina ir rašysena ant šių dokumentų. Todėl neatmetama galimybė, kad šie dokumentai galėjo būti pildomi nurodant neteisingas sumas. 27. Pažymi, kad su apeliaciniu skundu pateikta 2008-03-31 avansinė apyskaita, pildyta atsakovės jos nurodomose dalyse, tačiau lentelėje eil. Nr. 2,3 yra kito asmens daryti įrašai, kad 3 103 Lt grąžinti į kasą ir išduota K. paskola, o atsakovės ranka apačioje įrašyta, kad pridedamų prie 2008-03-31 avansinės apyskaitos dokumentų skaičius yra „1“, t.y. 2008-03-31 ŽŪB „Suvalkija“ mokėjimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės vertinimu, tai akivaizdžiai rodo, kad atsakovė 2008-03-31 avansinėje apyskaitoje nurodomų lentelės įrašų Nr. 2,3 nematė ir negalėjo patvirtinti. Be to, 2008-03-27 ir 2008-04-01 avansinės apyskaitos yra pildytos ne jos, ką ir paaiškino pirmosios instancijos teisme, nurodydama, kad šie dokumentai yra suklastoti. 28. Mano, kad pateikti nauji įrodymai parengti apeliantei ruošiant juos bylai, pritaikius pagal byloje nustatinėtinas faktines aplinkybes ir netgi galimai juos klastojant. 29. Atsakovė niekada nepripažino turėjusi tokių sumų grynais, ir ieškovė jai tokių sumų nėra išdavusi. Apeliantė nepaaiškino, kodėl ilgą laiką, matydama neva augantį atsakovės įsiskolinimą, šiai kiekvieną dieną išmokėdavo dideles sumas grynais. 2010-01-15 išėjus iš darbo atsakovei apeliantė nereiškė jokių pretenzijų. Apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų apie atsakovės jai grąžintą paskolos dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 30. Apeliacinis skundas atmestinas. 31. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 32. Ieškovė pateikė su apeliaciniu skundu naujus įrodymus – 2008-03-31, 2008-04-01 ir 2008-04-02 finansines apyskaitas, kurias prašo prijungti prie bylos ir vertinti. 33. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2016-02-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). 34. UAB „Utenos mėsa“ nurodo, kad dešimties metų senumo apyskaitų neturėjo galimybių pateikti pirmosios instancijos teismui, nes keitėsi ieškovės archyvarės ir šiuos dokumentus buvo sunku surasti. Tai, kad šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau motyvuojama ir tuo, kad atsakovė pradėjo neigti pinigų gavimo faktą. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė pinigų pagal ieškovės pateiktą Paskolos sutartį gavimo faktą neigė nuo pat civilinės bylos nagrinėjimo pradžios. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kokiu būdu ir kada atsakovei buvo perduotas paskolos dalykas – 300 000 Lt. Dėl ko UAB „Utenos mėsa“ kartu su dubliku pateikė 2008-03-21, 2008-03-22/25 ir 2008-03-26 avansinių apyskaitų kopijas. Dublike pažymima, kad avansinės apyskaitos patvirtina, jog 2008-03-26 pinigų likutis dienos pradžioje pas atsakovę buvo 569 484,74 Lt, o paimta 50 000 Lt, todėl iš avansinių apyskaitų matyti, kad 2008-03-31 pas atsakovę grynųjų pinigų yra 300 000 Lt. Dar 2018-06-14 nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė ieškovei pateikti į bylą šių avansinių apyskaitų originalus, taip pat pasiūlė pateikti duomenis, patvirtinančius kada, kokiu būdu, kokio dydžio skolos sumos buvo sumokėtos. Ieškovė tokių dokumentų teismui ar prašymo atidėti bylos nagrinėjimą papildomiems įrodymams gauti neteikė. 35. Kolegija susipažinusi su naujai pateiktų įrodymų 2008-03-31, 2008-04-01 ir 2008-04-02 avansinių apyskaitų turiniu ir įvertinusi ieškovės procesinį elgesį, sprendžia, kad ieškovės argumentai dėl darbuotojų kaitos, šių dokumentų apsunkintos paieškos savo archyvuose, kai ji teismui su dubliku pateikė artimo jų išrašymui laikotarpio apyskaitas, nesudaro pagrindo vertinti, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, ieškovė savo reikalavimus grindė kartu su dubliku pateiktų 2008-03-21, 2008-03-22/25 ir 2008-03-26 apyskaitų duomenimis, o ne vėlesniojo laikotarpio apyskaitomis. Be to, 2008-03-31 apyskaitoje padarytas akivaizdus prierašas dėl 2008-03-31 paskolos pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimą tą pačią apyskaitą pildžiusiai R. J. K. nepateikiant jokių duomenų kas tokį įrašą padarė, leidžia pritarti atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą argumentams dėl šių įrodymų abejotino patikimumo. Kolegijos vertinimu, esant aptartoms aplinkybėms su apeliaciniu skundu pateiktų avansinių apyskaitų priėmimas neatitiktų CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų priėmimo sąlygų, todėl šie įrodymai nepriimami. 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-03-31 tarp UAB „Utenos mėsa“ ekonomikos direktorės E. M. ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei 300 000 Lt paskolą su 6 proc. metinėmis palūkanomis, o atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2010-03-31, nuo jos suteikimo sumokėdama kas mėnesį po 12 500 Lt ieškovei grynais pinigais. 18. Ieškovė nurodo, kad atsakovė ieškinio pateikimo dienai yra grąžinusi 64 612,48 Eur skolos, o negrąžintos paskolos dalis yra 22 273,52 Eur. Atsakovė laikosi nuoseklios pozicijos, kad tarp šalių paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė, nes sutartis pasirašyta fiktyviai ir joje nurodytos pinigų sumos iš ieškovės ji nėra gavusi, kaip ir nėra sumokėjusi ieškovės nurodomų 64 612,48 Eur. 19. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl paskolos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (LAT 2017-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). 20. Vadovaujantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). CK 6.875 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis faktiškai pinigų negavo. Šias aplinkybes turi įrodyti paskolos gavėjas. Jas įrodžius, sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Toks teisinis reglamentavimas yra reikšmingas paskirstant įrodinėjimo naštą tarp šalių, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo: jeigu nėra rašytinio dokumento, atitinkančio CK 6.871 straipsnio reikalavimus, arba tokiame dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimas, paskolos davėjui tenka pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą; jeigu įstatymo reikalavimus atitinkančiame dokumente pinigų perdavimas užfiksuotas, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir pareiga įrodyti pinigų neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (CK 6.875 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis) (LAT 2017-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017). 21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje pateikti duomenys iš esmės atspindi darbinių santykių buvimą ir funkcijų vykdymą tarp šalių, tačiau ne realių paskolos santykių atsiradimą, dėl ko sprendė, kad ieškinys atmestinas kaip neįrodytas. Kolegija su šia išvada sutinka ir laiko apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo byloje pateiktų įrodymų vertinimo nepagrįstais. 22. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, ieškovės apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš informacinės teismų sistemos Liteko matyti, kad pirmosios instancijos teismas tikslino šalių pareigą įrodinėti 2018-06-14 nutartimi nurodė ieškovei pateikti papildomus duomenis, tačiau ji ne tik nepasinaudojo šia teise, tačiau ir jos atstovas be pateisinamos priežasties neatvyko į bylos nagrinėjimą kur galėjo išdėstyti savo poziciją ir teikti papildomus įrodymus ieškinio reikalavimams pagrįsti. 23. Nagrinėjamu atveju, pačioje paskolos sutartyje nėra aptartas pinigų perdavimo faktas, atskirai užfiksuojant, kad atsakovė pinigus gavo, o ieškovė paskoloje nurodytą 300 000 Lt sumą jai perdavė. Ieškovė jokių objektyvių įrodymų, kurie būtų reikšmingi vertinant tikrąją šalių valią dėl sutarties dalyko perdavimo ar patvirtintų jos teiginius apie atsakovės skolinių įsipareigojimų pagal ginčo sutartį dalinį vykdymą, teismui neteikė. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisinio pagrindo pripažinti pinigų perdavimo faktą pagal 2008-03-31 paskolos sutartį, nėra. 24. Skirtingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų – avansinių apyskaitų įrodomosios reikšmės, vertino jose esančius duomenis ieškovės reikalavimų kontekste ir su šiuo vertinimu nekartodamas apylinkės teismo motyvų, visiškai sutinka apeliacinės instancijos teismas. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad ieškovės akcentuojamos avansinės apyskaitos – pirminiai įmonės buhalteriniai dokumentai, kuriuose fiksuojama informacija apie atskaitingo asmens – šiuo atveju R. J. K. vykdomas darbo funkcijas, t.y. iš konkretaus ūkio subjekto – bendrovių ar ūkininkų galvijų supirkimo sandorius, sumokėtas už galvijus sumas. Šiuose dokumentuose negali atsispindėti įmonės darbuotojo ir darbdavio paskolinių santykių turinys, nes šių dokumentų surašymo tikslas yra visiškai kitas. Tai iš esmės patvirtina ir ieškovės pozicijos ginčo klausimu kitimas, kai ieškinyje nurodoma, kad paskoliniai santykiai tarp šalių susiklostė sudarius 2008-03-31 paskolos sutartį, o atsikertant į atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentus, dublike jau nurodoma, kad atsakovė iš ieškovės gaudama darbinėms funkcijoms atlikti būtinas lėšas, jas pasisavindavo ir dėl to susidarė 300 000 Lt įsiskolinimas, dėl ko ir buvo su ja buvo pasirašyta paskolos sutartis. Apeliaciniame skunde dėstoma dar kita paskolinių santykių susiklostymo versija, nurodant, kad naujai prie skundo pateiktame įrodyme - 2008-03-31 avansinėje apyskaitoje pas atsakovę esantys 300 000 Lt yra įforminami kaip paskola net nurodant paskolos sutarties numerį ir ši suma kitos dienos (2008-04-01) apyskaitoje išminusuojama. 25. Nenuosekli ieškovės pozicija dėl paskolinių santykių atsiradimo pagrindo, aukščiau aptartų faktinių aplinkybių ir įmonės pirminių finansinių dokumentų vertinimo kontekste nepaneigia išvados, kad tarp šalių paskolos teisiniai santykiai 2008-03-31 paskolos sutarties pagrindu, yra neįrodyti. 26. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų nurodyto įsiskolinimo susidarymą, neteikė paaiškinimų kodėl, jos teigimu esant tokių ženklių įmonės lėšų pasisavinimui, su atsakove darbo santykiai nenutrūko ir ji dar kelerius metus ėjo analogiškas pareigas, susijusias su įmonės lėšų naudojimu. Kodėl nutraukus darbo sutartį su atsakove nebuvo išieškoma negrąžinta lėšų suma. 27. Kolegijos vertinimu, ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog įmonėje nebuvo tinkamai vykdoma pajamų ir išlaidų apskaita ar, kad bendrovės darbuotojai galimai netinkamai vykdė savo darbo funkcijas ir naudojo perduodamas lėšas ne pagal paskirtį, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Vien aplinkybė, kad atsakovės funkcijų vykdymui ieškovė, kaip jos darbdavė, suteikdavo pinigines lėšas ir galimai ne visos lėšos buvo naudojamos pagal paskirtį nėra pakankamas įrodymas, kad šalis siejo prievoliniai santykiai, nes neįrodo tikrosios šalių valios sukurti paskolos teisinius santykius, kai nėra kitų paskolos sudarymo faktą pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatytos esminės paskolos sutarties sąlygos (CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį. 28. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. 29. Aukščiau aptartų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teisėjai Birutė Jonaitienė Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė