Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-10-16 · Civilinė byla Nr. 2A-550-124/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-16
Bylos Nr.
2A-550-124/2014
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00928-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė, Vilija Valantienė
Ieškovas
Z. G.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM Mažeikių
Trečiasis asmuo
E. S., VĮ Registrų centras
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-550-124/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00928-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 42.10;52.4;121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Matiukienės, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. G. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-636/2014 pagal ieškovės Z. G. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM Mažeikių žemėtvarkos skyriui, tretiesiems asmenims E. S. ir VĮ Registrų centras dėl Mažeikių rajono valdybos 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 487 ir Telšių apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 2446 panaikinimo bei žemės sklypo ribų ir dydžio nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Z. G. skundu (1 t., 2–9 b. l.) ir patikslintu ieškiniu (2 t., 28–36 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2002 m. gruodžio 12 d. Mažeikių rajono valdybos sprendimą Nr. 487 „Dėl žemės sklypų pardavimo ir nuomos” bei 2002 m. gruodžio 16 d. Telšių apskrities viršininko įsakymą Nr. 2446 „Dėl namų valdų žemės sklypų įregistravimo Telšių apskrities viršininko administracijos vardu valstybės valdymo teise ir pardavimo ne aukciono tvarka Mažeikių mieste”, įpareigoti atsakovą pavirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dydį bei ribas, vadovaujantis Mažeikių rajono vyr. architekto R. K. 1998-05-27 suderintu V. V. ir E. S. namų valdos žemės sklypo ribų planu ir įregistruoti kadastro duomenis nekilnojamojo turto registre, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 1969 m. gruodžio 26 d. Mažeikių rajono liaudies teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu ir sodu esančiu (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini) tarp bendrasavininkų J. P. ir Z. V..

1971 m. sausio mėn. 27 d. ieškovė E. S. pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš J. P., o atsakovė V. V. 1974 m. gegužės mėn. 13 d. pagal dovanojimo sutartį iš Z. V. įsigijo po 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei po 1/2 dalį ūkinių pastatų bei kiemo įrenginių. Tiek E. S., tiek V. V. nuosavybėn įsigijo jau 1969 m. gruodžio 26 d. teismo sprendimu padalintą, išmatuotą ir teismo antstolių atidalintą žemės sklypą. Būtent šiuo teismo sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka bendrasavininkės naudojasi iki šios dienos. Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės neginčijo parduodamo 9,48 aro žemės sklypo ribų bei ploto, todėl galima teigti, kad faktiškas žemės sklypo valdos plotas, kuris galėjo būti išperkamas, yra 9,48 aro.

2001-03-19 LR Telšių apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi 2001-01-12 Mažeikių rajono apylinkės teismo posėdžio protokolu ir 2001 m. kovo 16 d. Telšių apskrities viršininko administracijos 2001-02-22 įsakymu Nr. 316 sudarytos komisijos išvada išleido įsakymą Nr. 455, kuriuo padalino V. V. ir E. S. bendrosios nuosavybės 966 kv. m. namų valdos žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) pagal priklausančias gyvenamojo namo dalis, po 483 kv. m. žemės sklypo kiekvienai bendrasavininkei. Šešių asmenų komisija, patikrinusi namų valdos žemės sklypo įteisinimui pateiktus dokumentus ir planus, nepastebėjo, kad planuose yra nurodyti skirtingi duomenys, kad pakeistos sklypo ribos, kad duomenys yra taisyti. Taip pat, nepastebėjo ir tokios svarbios detalės, kad derinimai atliekami ant skirtingų planų. Kadangi, geodeziniame žemės sklypo ribų matavimų plane 1998-05-27 suderintame su Mažeikių rajono vyr. architektu R. K. nėra Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento geodezijos ir kartografijos skyriaus derinimo žymos, todėl galima teigti, kad komisija pateikė neteisingą išvadą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribų ir parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydžio.

Naudojimosi tvarka žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tarp bendrasavininkų nustatyta 1969 m. gruodžio 26 d. Mažeikių rajono liaudies teismo sprendimu, tačiau ieškovė nesutinka su nusistovėjusia naudojimosi tvarka ir siekia teismine tvarka pakeisti naudojimosi tvarką tarp bendrasavininkų, todėl naudojimosi tvarka nėra įteisinta ir negalėjo būti pateikta Mažeikių rajono valdybai. V. M. rajono valdybos 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. 487, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 nuostatas. 2002 m. gruodžio 16 d. Telšių apskrities viršininkas įsakymu Nr. 2446 „Dėl namų valdų žemės sklypų įregistravimo Telšių apskrities viršininko administracijos vardu valstybės valdymo teise ir pardavimo ne aukciono tvarka Mažeikių mieste, namų valdos 0,0966 ha sklypas buvo įregistruotas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Mažeikių filiale, patvirtinant žemės sklypo ribas.

Išanalizavus V. V. ir E. S. namų valdos žemės sklypo ribų planą, 1998-05-27 suderintą su Mažeikių rajono vyr. architektu R. K., darytina išvada, kad rajono architektas pakoregavo ir patvirtino raudonųjų linijų planą, kadangi teisėtų statybų metu pasikeitė užstatymo teritorija, tačiau namų valdos ribų nepakeitė.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2 t., 44–55 b. l.) prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Atsakovas nurodė, kad prašomas panaikinti Mažeikių rajono valdybos sprendimas yra administracinis aktas, kuris gali būti skundžiamas 1 mėnesio laikotarpiu, ieškovė šį terminą yra praleidusi, nes šis aktas jai buvo žinomas dar 2004 metais. Klausimas dėl 2001-03-19 įsakymo Nr. 455 panaikinimo ir ginčo sklypo dalių, reikalingų ne tik gyvenamajam namui, bet ir kitam savarankiškai funkcionuojančiam pastatui-parduotuvei eksploatuoti, nustatymo jau buvo nagrinėtas teismuose. Teismai konstatavo, kad Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr. 455 yra teisėtas, tai vadinasi ir jo duomenys teisingi. Įsakymo 1 punktas įvardija, jog padalijamas V. V. ir E. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas 966 kv. m. namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pati ieškovė pripažįsta, kad minėtas įsakymas nebuvo panaikintas, tai reiškia jis yra teisingas. Z. G. neturi teisės skųsti 2002-12-16 Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. 2446, nes ji paveldi tokį turtą, kokį valdė V. V., tai reglamentuoja LR Civilinio kodekso 50 str. 1 dalis. Be to, ieškovė nėra ginčo sklypo bendraturtė, nes ½ dalis priklauso E. S. ir ½ dalis Lietuvos Respublikai. Iš patikslinto ieškinio neaišku, kokias ieškovės teises pažeidžia minėtas įsakymas ir kokią žalą sukelia. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą pavirtinti žemės sklypo dydį ir ribas vadovaujantis Mažeikių rajono vyr. architekto R. K. 1998-05-27 suderintu V. V. ir E. S. namų valdos žemės sklypo ribų planu ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, negali būti įgyvendintas, nes prieštarauja teisės aktams, o taip pat ir tai, kad toks žemės sklypo planas negalės būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti įgyvendintas, kol nepanaikintas 2002-12-12 Telšių apskrities viršininko įsakymas Nr. 2446, kuriuo žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Trečiasis asmuo E. S. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2 t., 41–42 b. l.) mano, kad ieškinys turi būti atmestas. Nurodė, kad ieškovė ieškiniu siekia užvilkinti kito ieškinio nagrinėjimą, ieškinys pateiktas išgalvotais ir nepagrįstais motyvais bei argumentais. Nenuginčijus valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre, negali būti tenkinami Z. G. reikalavimai. Akivaizdu, kad žemės sklypo ribų nustatymas yra išspręstas kitose bylose, įskaitant ir bylos išnagrinėjimą Lietuvos Aukščiausiame Teisme civilinėje byloje Nr. 3K-3-1062/2002. 966 kv. m. dydžio sklypas priskirtas atlikus kadastrinius matavimus ir parduotas tokio dydžio todėl, kad faktiškai tokio dydžio ir buvo naudojamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu skundą ir patikslintą ieškinį atmetė (3 t., 12–15 b. l.).

Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2002-09-23 civilinėje byloje Nr. 3K-3-1062/2002 konstatavo, kad Telšių apskrities viršininko administracijos 2001-03-19 įsakymas Nr. 455 yra teisėtas. LAT konstatavo, kad „bylą nagrinėję teismai nustatė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai yra V. V. ir E. S., jų dalys yra lygios. Šiai namų valdai suformuotas 966 kv. m. ploto žemės sklypas. Apskrities viršininkas, 2001-03-19 d. sprendimu nustatydamas parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypų dalių dydį – po 483 kv. m., atsižvelgė į kiekvienam bendrasavininkiui priklausančią gyvenamojo namo dalį. Bylą nagrinėję teismas sprendė, kad V. V. savo naudojamos žemės sklypo dalyje pastačius parduotuvės pastatą, o paskui jį padovanojus dukrai Z. G., neatsirado teisinis pagrindas viso šalių naudojamo žemės sklypo sąskaita parduotuvės pastatui suformuoti atskirą žemės sklypą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, atmesdami ieškovės ieškinį dėl apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, teisingai aiškino ir taikė minėtos tvarkos 8 punktą“. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 182 str. 2p, laikė, kad tai yra prejudicinis faktas.

Teismas nurodė, kad nėra jokių pagrindų naikinti skundžiamus įsakymus ir sprendimą, nes 966 kv. m. dydžio sklypas (duomenys neskelbtini) priskirtas atlikus kadastrinius matavimus ir parduotas tokio dydžio, nes faktiškai toks ir buvo naudojamas, E. S. pagal valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį yra ½ žemės sklypo savininkė, įsigijusi nuosavybės teise, tai įregistruota Valstybės įmonėje Registrų centras jos vardu, todėl nenuginčijus šio sandorio, joks sklypo ribų revizavimas ir jų ginčijimas laikytinas negalimu.

Teismas laikė, kad mirusioji V. V. sutiko su tokiomis sklypo ribomis, nes tai išreiškė savo 2005-04-11 prašymu Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui parduoti jai po žemės sklypo ribų patikslinimo atsiradusį viršplotį 9 kv. m., už kurį sumokėjo 2005-05-03, ji neprieštaravo ir priimtam administraciniam aktui, t.y. 2002-12-16 Telšių apskrities viršininko įsakymui Nr. 2446, kuriuo žemės sklypas, 966 kv. m. ploto, buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir dėl to laikytina, kad V. V. turto paveldėtojai negali prieštarauti jos taip išreikštai valiai. Z. G. paveldi turtą tokį, kokį valdė V. V., tai nustato LR CK 5.50 str. 1d. Teismas atsakovo prašymu taikė 1 mėnesio ieškinio senatį dėl įsakymo Nr. 2446 ir valdybos sprendimo Nr. 487 panaikinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (3 t., 20–31 b. l.) ieškovė Z. G. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Klausimas, ar teisingai nustatytos sklypo ribos teisme nebuvo nagrinėjamas ir nebuvo šios bylos įrodinėjimo dalyku. Pagrindinis ieškinio dalykas yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymas bei geodezinių matavimų planų teisėtumas. Aplinkybės kuriomis grindžiamas ieškinys, tai geodeziniai planai, kurie sudaryti pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės normas ir klastojant geodezinių planų turinį bei parašus. Lietuvos Aukščiausiajam teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009 prejudicinis faktas yra parduodamo bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymas pagal priklausančią gyvenamojo namo dalį, t.y. po 1/2 kiekvienai iš bendrasavininkių, todėl tik šis nustatytas faktas negali būti įrodinėjamas iš naujo. Ieškovė savo ieškinį grindžia aplinkybėmis kurios ankstesniuose teismuose nebuvo nagrinėtos ir nebuvo įrodinėjimo dalykas.

2. V. V. ir E. S. namų valdos žemės sklypo ribų plano duomenys 1998-05-27 suderinti su vyr. architektu R. K. rodo, kad namų valdos žemės sklypo ribų planas sudarytas 1994-07-30 V. G.. Iš plano duomenų matyti, kad namų valdos žemės sklypui tiek sklypo plane, tiek vietinės koordinačių sistemos lentelėje, nustatyti 5 žemės sklypo ribos posūkio taškai, kurie ir žymi bendrasavininkių namų valdos ribas. Šis planas suderintas su Mažeikių rajono vyr. architektu R. K. ir jokių kitų derinimo žymų ant plano nėra, todėl darytina išvada, kad rajono architektas pakoregavo ir patvirtino raudonųjų linijų planą, kadangi teisėtų statybų metu pasikeitė užstatymo teritorija, tačiau namų valdos ribų nepakeitė. V. V. ir E. S. namų valdos žemės sklypo ribos pakeistos 2000-03-06 Telšių apskrities žemės tvarkymo departamento geodezijos ir kartografijos skyriuje suderintame namų valdos žemės sklypo ribų plane, kurio duomenys neatitinka su Mažeikių rajono vyr. architektu R. K. 1998-05-27 suderintu V. V. ir E. S. namų valdos žemės sklypo ribų planu.

3. Būtent 2000-03-06 su Telšių apskrities žemės tvarkymo departamento geodezijos ir kartografijos skyriumi suderintas V. V. ir S. E. namų valdos žemės sklypo ribų planas, kuris 2002 m. gruodžio 20 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pakeitė 1969 m. gruodžio 26 d. Mažeikių rajono liaudies teismo sprendimu nustatytas bei su Mažeikių rajono vyr. architektu R. K. suderintas sklypo ribas. Sulyginus Mažeikių rajono vyr. architekto R. K. parašus ant žemės sklypo ribų planų darytina išvada, kad parašai skirtingų asmenų. Mažeikių rajono apylinkės teisme paaiškėjus, kad už Mažeikių rajono vyr. architektą R. K. galėjo pasirašyti V. P., pastarasis buvo iškviestas į teismą ir patvirtino, kad parašas jo, tačiau nepaaiškino kokiu pagrindu pasirašė ir patvirtino sklypo ribas. Mažeikių rajono savivaldybės administracija taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad V. P. buvo suteikta teisė ar įgaliojimai pavaduoti vyr. architektą, todėl V. P. parašas turi būti laikomas kaip suklastotas, kadangi jis pakeitė tikro dokumento, t.y. V. V. ir E. S. namų valdos žemės sklypo 1998-05-27 suderinto su vyr. architektu R. K. ribų plano turinį. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas ne tik taisant, klastojant ribų plano duomenis, bet ir pažeidžiant teisės normas.

4. Mažeikių rajono apylinkės teismas nurodė, kad mirusioji V. V. sutiko su tokiomis sklypo ribomis, nes tai išreiškė savo 2005-04-11 prašymu Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui parduoti jai po žemės sklypo ribų patikslinimo atsiradusį viršplotį 9 kv. m., už kuriuos sumokėjo 2005-05-03 ir tai įrodo, kad V. V. sutiko su patikslintomis sklypo ribomis ir plotu. Šie teismo argumentai neteisingi, nes byloje pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad V. V. ne kartą buvo teikiami pasiūlymai įsigyti papildomą viršplotį. Be to, V. V. pozicija šiuo klausimu yra užfiksuota 2005 m. kovo 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje, kur nurodyta, jog ieškovė pabrėžė, kad pagal ginčijamą įsakymą ji per prievartą turi pirkti valstybės fondo žemę.

5. Ieškovė kreipėsi į teismą po to, kai Mažeikių rajono apylinkės teismui atnaujinus bylą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo, paaiškėjo aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos ankstesniuose teismuose, tačiau yra neteisėtos ir naikintinos. Senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo administracinių aktų priėmimo dienos, o nuo aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškinys, sužinojimo dienos.

6. Teismas padarė procesinį pažeidimą, nes ignoravo ieškovo teisę į baigiamąją kalbą, ieškovei Z. G. nesuteikdamas baigiamojo žodžio, nesuteikiant galimybės pasinaudoti replikos teise.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo E. S. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą (3 t., 35–36 b. l). Atsiliepime nurodė, kad pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ji yra 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 488 kv. m., savininkė. Jis yra įregistruotas Valstybės įmonėje „Registrų centras”, todėl nenuginčijus šio sandorio, joks sklypo ribų revizavimas ir jų ginčijimas yra neįmanomas. Ieškovė Z. G. šio sandorio neginčijo. Žemės sklypo dydžio ir ribų klausimas yra išspręstas kitose bylose, įskaitant ir bylos išnagrinėjimą Lietuvos Aukščiausiame Teisme (c. b. Nr. 3K-3-1062/2002). Jokių pagrindų naikinti skundžiamą įsakymą ir sprendimą nėra. Mažeikių rajono apylinkės teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, kaip savarankišką pagrindą skundo ir patikslinto ieškinio atmetimui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Mažeikių skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti, Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą (3 t., 38–41 b. l). Nurodė, kad teismas sprendime teisingai nustatė prejudicinį faktą, t.y. kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2002-09-13 civilinėje byloje Nr. 3K-3-1062/2002 konstatavo, jog Telšių apskrities viršininko administracijos 2001-03-19 įsakymas Nr. 455 yra teisėtas, nes šio įsakymo 1 punktas nustatė, kad padalijamas V. V. ir E. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas 966 kv. m. namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Jei įsakymas buvo pripažintas teisėtu - tai teisėti ir jo duomenys. LAT konstatavo šią aplinkybę, tad vadovaujantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu, žemės sklypo plotas nebegali būti ginčijamas, ką Mažeikių rajono apylinkės teismas ir konstatavo sprendime. Jeigu žemės sklypas būtų buvęs neteisingai suformuotas, kaip teigia apeliantė, jis nebūtų buvęs įregistruotas VĮ Registrų centre. Nenuginčijus pirkimo-pardavimo sandorio, joks sklypo ribų revizavimas ir jų ginčijimas laikytinas negalimu. Žemės sklypo ribų pasikeitimas įvyko apeliantei ginčo sklype pastačius pastatą-parduotuvę, kuris ir kirto žemės sklypo ribą. Vyr. architektas R. K., taisydamas šią situaciją, užbraižė raudonųjų linijų planą su patikslintomis sklypo ribomis ant senojo žemės sklypo plano. Pagal pataisytą vyr. architekto planą buvo nubraižytas planas su kitomis tikrovėje egzistuojančiomis sklypo ribomis ir patikslintomis 7 koordinatėmis, plotu 966 kv. m., kad naujai pastatytas pastatas-parduotuvė nekirstų, o įeitų į žemės sklypo ribas. Dėl ieškinio senaties taikymo teismas nusprendė teisingai, nes apeliantė ir jos atstovės jau 2004 m. žinojo apie Įsakymą Nr. 2446 ir valdybos sprendimą Nr.487.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės Z. G. apeliacinio skundo ribose.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantė nurodo, kad ieškiniu ji kreipėsi dėl neteisingo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo bei dėl neteisingo žemės sklypo ribų dydžio nustatymo, o šios aplinkybės paaiškėjo tik Mažeikių rajono apylinkės teismui atnaujinus procesą civilinėje byloje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kur ji buvo įtraukta į bylą. Nurodo, kad šios aplinkybės nebuvo tirtos, o prejudicinis faktas ankstesnėse bylose buvo parduodamų dalių dydžio nustatymas pagal bendrasavininkėms priklausančią gyvenamojo namo dalį. Be to grindžia naujomis aplinkybėmis, todėl argumentai neatitinka LAT formuojamos praktikos prejudiciniam faktui keliamų sąlygų.

Bylos duomenimis teisiniai ginčai tarp nekilnojamo turto, esančio sklype (duomenys neskelbtini) ,bendraturčių E. S. bei V. V. (jos teisių perėmėja Z. G.) tęsiasi nuo 1996 metų.

Bylos duomenimis Mažeikių miesto mero 1992-07-30 potvarkiu Nr.506 (1 t.,76 b .l.) buvo įteisintas bendrosios nuosavybės teise 948 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kiekvienai nekilnojamo turto bendraturtei V. V. ir E. S. po 4,74 aro(1t.,18,76 b.l.). 1993-12-16 d. Mažeikių m. valdybos potvarkiu Nr.399 šioms bendraturtėms buvo leista parduoti po ½ ginčo žemės sklypo žemės (1t.,77 b.l.). B. V. V. už šį sklypą 4,74 aro dydžio buvo sumokėjusi 1992-08-26, o 2005-05-03 d. sumokėjo pagal jos pateiktą 2005-04-11 prašymą už papildomą 9kv.m. žemės sklypo dalį (1t., 102-103 b. l.). 1994 metais gavusi leidimą, V. V. jai priklausančiame sklypo dalyje pradėjo statyti parduotuvę, kuri 1998-07-09 buvo įregistruota Nekilnojamo turto registre, o 1998-07-13 padovanota ieškovei Z. G.(1t.,110-112 b. l.).2011-08-12 mirus V. V., jos teisių perėmėja tapo ieškovė Z. G. (1t.,12-13 b. l.).Žemės sklypas , esantis (duomenys neskelbtini) įregistruotas remiantis 2002-12-16 Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr.2446,t.y. 483/966 dalys nuosavybės teise Lietuvos Respublikos vardu, 483/966 dalys pagal 2011-04-19 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį E. S. asmeninės nuosavybės teise (1t.,114-116 b. l.).

Ieškovė ginčija 2002-12-16 Telšių apskrities viršininko įsakymą Nr.2446„Dėl namų valdų žemės sklypų įregistravimo Telšių apskrities viršininko administracijos vardu valstybės valdymo teise ir pardavimo ne aukciono tvarka Mažeikių mieste“, kuriuo buvo nuspręsta įregistruoti 0,0966 ha ploto sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pagrindinė-paskirtis-namų valdai, patvirtinant sklypo ribas, valstybės vardu valdymo teise, nustatant servitutus bei pagal Mažeikių rajono valdybos 1993 12-16 d. potvarkį Nr.399, 2002-12-12 sprendimą Nr.487 ne aukciono tvarka parduoti E. S. sklypo dalį 0,0483 ha ploto (1t., 41,84 b. l.).Taip pat ginčija 2002-12-12 Mažeikių rajono valdybos sprendimą Nr.487 („Dėl žemės sklypų pardavimo ir nuomos“), kuriuo 2 punktu valdyba siūlo Telšių apskrities viršininkui patvirtinti 966 kv.m. ploto žemės sklypą ir geodeziškai pamatuotą sklypo ribą prie esamų pastatų: (duomenys neskelbtini),-E. S. parduodant namų valdai prie pastatų 483 kv.m.ploto žemės sklypo(namų valdai) dalį (2 t., 25 b. l.).

Apeliantė ginčija faktiškai valdomo žemės sklypo plotą, esantį (duomenys neskelbtini) laikydama, kad jis yra 9,48 aro, o ne 9,66 aro, ginčija Mažeikių rajono valdybos sprendimą Nr.487(2t., 25 b.l.), kuris priimtas pažeidžiant LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260 nuostatas, prašo įregistruoti sklypą 947 kv. m. dydžio. Nurodo, kad žemės sklypas suformuotas netinkamai, pažeidžiant nustatytą tvarką, vadovaujantis žemės sklypo ribų geodeziniu matavimo planu, kuris 1998-05-27 suderintas su Mažeikių raj. vyr architektu R. K. ir 2000-03-06 suderintas su Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento geodezijos ir kartografijos skyriumi. Šiuose planuose yra nurodyti skirtingi duomenys, pakeistos sklypo ribos bei taisyti duomenys, o derinimai atliekami ant skirtingų planų, t.y. teigia, kad buvo suklastoti planai. Kaip matyti iš procesinių dokumentų-Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo (2t., 45-55 b. l.), atsakovų paaiškinimų teisme(2t.,120-121b .l.), liudytojo V. P. parodymų(2t.,122-126, kad V. V. pastačius ginčo sklype parduotuvę, pastato dalis kirto žemės sklypo liniją, todėl 1998-05-27 atlikus žemės sklypo matavimus, vadovaujantis patvirtintu vyr. architekto Raudonųjų linijų planu buvo patikslintas ginčo sklypo plotas, nustatant jį 0,0966 ha, o 2000-03-06 jis buvo suderintas su Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento geodezijos ir kartografijos skyriumi. Kadangi raudonųjų linijų planas su patikslintomis sklypo ribomis buvo atliekamas ne techninėmis priemonėmis, jis buvo užbraižytas ant senojo žemės sklypo plano(su 947 kv. m.).Pagal pataisytą planą buvo nubraižytas naujas planas su kitomis tikrovėje egzistuojančiomis sklypo ribomis ir tikrovėje egzistuojančiomis, patikslintomis 7 koordinatėmis, plotu 966 kv. m., kad naujai pastatytas pastatas ne kirstų, o įeitų į žemės sklypo ribas, kuris ir buvo įbraižytas kadastro žemėlapyje. Koordinatės taip pat buvo patikslintos, atsižvelgiant į faktinę padėtį, į naujai pastatytą pastatą. Pastačius parduotuvę ir patikslinus ginčo sklypo ribas, nes dalis šio pastato kirto žemės sklypo ribą, to pasekoje bendras sklypo plotas padidėjo 18 kv. m. Ieškovė ginčija, kad sklypas nebuvo geodeziškai permatuotas, nebuvo pažymėta riboženkliais, nėra pateikta paženklinimo ribų akto, atlikta nekviečiant naudotojų, nežinoma, kodėl atsiranda 7 riboženkliai. Teismo posėdyje trečiasis asmuo E. S. patvirtino, kad sklypas buvo naujai permatuotas, šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas V. P. (2 t.,122 b.l.). Be to 2001-03-16 Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu sudaryta komisija patikrino pateiktus dokumentus, planus, vietoje apžiūrėjo sklypą, nenustatė pažeidimų, nustatė jo plotą 966 kv. m, (1t., 36 b. l.).Ginčijamu 2002-12-16 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo pagrindu Nr.2446 (1 t.,84 b. l.) buvo įregistruotas 0,0966 ha ploto žemės sklypas valstybės valdymo teise, 1.3 šio įsakymo punktu buvo nuspręsta parduoti E. S. dalį šio sklypo, t.y. 0,0483 ha ploto už įsakyme nurodytą kainą.2011-04-19 buvo sudaryta žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi, 966 kv. m. dydžio sklypas buvo suformuotas ,atliekant kadastrinius matavimus, parduotas tokio dydžio, koks buvo faktiškai naudojamas E. S. yra įregistravusi ½ žemės sklypo , esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybę, sandoris įregistruotas Registro įmonėje jos vardu, tačiau ieškovė neginčijo šio sandorio. Trečiasis asmuo E. S., priešingai mano, kad sklypo dydis atitinka faktinę padėtį, skundžiami aktai yra teisėti, pagrįsti ir negali būti naikintini, o teismas nustatė teisingus faktus ir nėra interesų pažeidimo. Likusi sklypo dalis yra registruota valstybės vardu. Sutiktina su teismo sprendimo argumentu, kad nenuginčijus pirkimo-pardavimo sandorio, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre sklypo ribų revizavimas ir ginčijimas nėra galimas.

Šį papildomą 9 kv.m plotą, atsiradusį po sklypo ribų patikslinimo, 2005-04-11 prašymu bei apmokėdama už jį 2005-05-03, įgijo ne tik E. S., bet ir V. V., taip pat tuo pripažindama patikslintas sklypo ribas, ką savo sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė neginčija 2005-04-19 Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr.679 dėl 0,0483 ha ploto žemės sklypo dalies iš bendro 0,0966 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo V. V..

Apeliantės argumentus, kad ginčo žemės sklypo ribos buvo suformuotos neturint savivaldybės mero(valdybos sprendimo) paneigia 1992-07-30 d. Mažeikių mero potvarkis Nr.506 dėl bendrosios nuosavybės teise 948 kv. m. ploto įteisinimo kiekvienai iš bendraturčių po 4,74 aro, o 2002-12-12 Mažeikių rajono valdybos Nr.487 2 punktu pasiūlė patvirtinti 966 kv. m ploto žemės sklypą ir geodeziškai pamatuotą sklypo ribą prie esamų pastatų, parduodant dalį jo -483 kv. m ploto žemės sklypo(namų valdai dalį E. S.(1 t., 76 b. l. ,2t., 25 b. l.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, nors ir perėmė palikėjos teises po 2011-08-12, mirus V. V., tačiau kaip dalyvaujantis procese asmuo dalyvavo nagrinėjant eilę civilinių bylų tarp tų pačių šalių. Kaip trečiasis asmuo apeliantė Z. G. dalyvavo ir Mažeikių rajono apylinkės teisme nagrinėjant civ.bylą dėl 2001-03-19 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr.455 panaikinimo, kuriuo buvo nustatytas V. V. ir E. S. naudojimosi ginčo žemės sklypu ploto dydžiai po 483 kv ploto (3 t.,61 b.l.,1t., 39-40 b. l.). Apeliantė dalyvavo ir nagrinėjant V. V. prašymą atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje Nr.2-164-02/2002, kurioje ieškovė V. V. prašė panaikinti: 2001-03-19 Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. 455 dėl 966 kv.m. dydžio sklypo padalijimo, panaikinti 2002-12-12 Mažeikių rajono valdybos sprendimo „Dėl žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ Nr.487 2p., panaikinti 2002-12-16 Telšių apskrities viršininko įsakymą Nr.2446 ir teikė kitus reikalavimus. Kaip matyti jau pateikiant šį prašymą, apeliantei Z. G. buvo žinomos šioje byloje nurodomos aplinkybės, skundžiami aktai, kuriuos prašo panaikinti ir šioje byloje. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2004-10-25 nutarties, priimtos peržiūrint Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą dėl proceso atnaujinimo civ. byloje Nr.2-164-02-02 (3t.,48-59 b. l.), pareiškimas dėl šios bylos proceso atnaujinimo buvo pateiktas 2003-03-21, patikslintas pareiškimas pateiktas 2003-04-04.Taigi apeliantė jau iki kreipimosi į teismą dėl proceso atnaujinimo žinojo apie Įsakymą Nr.2446 ir valdybos sprendimą Nr.487.Apeliantė šioje byloje patikslintu ieškiniu dėl 2002-12-12 d. sprendimo Nr.487 panaikinimo kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu 2013-06-06 (2 t.,28-36 b. l. ), t.y. praėjus net 10 metų bendram ieškinio senaties terminui(CK 1.125 str.1d.), kas sudaro pagrindą atmesti ieškinį šiuo pagrindu (CK 1.131 str.1d.).

Apeliantė dalyvavo visose teismų instancijose, kaip trečiasis asmuo ir Mažeikių rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-164-02-02( apeliacinė instancijoje byla Nr.4⁶ -191a/2002, kasacinėje instancijoje Nr.3K-3-1062/2002)(1 t.,39-40 b.l.,3t.61 b.l.), pradėtą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei E. S. dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo, kuriame kaip minėta buvo ginčijamas 2001-03-19 Telšių apskrities administracijos viršininko sprendimas Nr.455 dėl 966 kv.m žemės sklypo padalijimo, kuriuo ieškovė V. V. ginčijo, kad nepagrįstai prie ginčo žemės sklypo buvo priskirtas papildomas žemės sklypas iš miesto žemės fondo ir kad šis sklypas negalėjo būti prijungtas prie turimo 948 kv. m. ginčo žemės sklypo. Kaip matyti iš V. V. kasacinio skundo apeliantei turėjo būti žinoma apie šioje byloje ginčijamus namų valdos žemės sklypo ribų planus, kurie buvo pateikti ir ankstesnėje byloje Nr. 2-164-02-02, nes kasatorė V. V. kaip tik nurodė, kad byloje yra 2 skirtingi Mažeikių vyr. architekto suderinti skirtingų plotų žemės sklypo planai, prašė įvertinti šią aplinkybę dėl dviejų planų buvimo(1t.,39-40 b. l.).Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad Z. G. yra praleidusi ieškinio senaties terminą, nes byloje dėl įsakymo Nr.455 panaikinimo byla Nr.2-164-02-02 Mažeikių rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta 2002-02-04 d, apeliantei jau tada buvo žinomos visos aplinkybės, kurias ji nurodo sužinojusi tik priėmus palikimą.

Nors teismas pripažino, kad apeliantė praleido 1 mėnesio terminą, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šia išvada, ir sprendžia, kad turėjo būti taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, kurį konstatuoja praleidus.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą teisminės gynybos, siekiant jo pasirinktu būdu ginti pažeistas teises, tačiau ši teisė yra ribojama tiek materialinės, tiek procesinės teisės normomis. Vienas iš jų-ieškinio senaties institutas, nustatytas siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirti kelią begaliniam bylinėjimuisi. Atsakovai prašė taikyti šį terminą, ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes, jis taikytinas. Atsižvelgiant į pastoviai keliamas civilines bylas dėl to paties žemės sklypo, vertintina, kad ieškovė(o anksčiau palikėja) per ilgą bylinėjimosi procesą nebuvo pakankamai atidi, sąžininga, savo teises įgyvendino nerūpestingai.

Be to teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje egzistuoja prejudiciniai faktai, nustatyti ankstesniais teismo sprendimais. Su sklypo dydžiu susiję bylos dokumentai buvo ištirti ir įvertinti jau 2002-02-04 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr.2-164-02-02,kuris buvo peržiūrėtas 2002-03-25 apeliacine tvarka civ. byloje Nr.4-18-427 a /2004(3t.,61 b. l.), 0 2002-09-23 nutartimi civ. byloje Nr.3K-3-1062/2002 ir kasacine tvarka(1 t., 86-89 b. l.), procesiniai sprendimai palikti nepakeisti. Šiaulių apygardos 2002-03-25 nutartyje buvo konstatuota, kad žemės sklypo , adresu (duomenys neskelbtini), tikslus plotas yra 966 kv. m, o ne 948 kv.m, abi bendraturtės neskundė sklypo ribų nustatymo, abi su šiuo dydžiu sutiko, įgydamos papildomai po 9 kv. m. žemės sklypo plotą. Šiaulių apygardos teismas nagrinėjant apeliacine tvarka apeliacinį skundą dėl proceso atnaujinimo Mažeikių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr.2-164-02-02 2004-10-25 nutartimi (3 t., 53-60 b. l.) vertino, kad žemės sklypo ribos yra nustatytos pagal 1998-05-27 su Mažeikių rajono architekto tarnyba ir kitomis atsakingomis institucijomis suderintą šio žemės sklypo ribų geodezinių matavimų planą bei atitinkamą komisijos išvadą. 2005-03-14 kasacinis teismas civ. byloje Nr.3K-3-182/2005, nagrinėjant kasacinį skundą dėl šios nutarties sutiko su šiomis išvadomis ir konstatavo, kad teismai, priimdami teismų sprendimus ir nustatydami ginčijamo žemės sklypo plotą, vadovavosi oficialiais rašytiniais įrodymais: Telšių apskrities viršininko administracijos 2001-03-19d.įsakymu Nr.455, Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu sudarytos komisijos 2001m.kovo 16 d. išvada, namų valdos žemės sklypo geodeziniu planu, parengtu ir suderintu teisės numatyta tvarka, konstatavo, kad teismas tinkamai vertino šiuos įrodymus (1t., 99-101 b. l.). Visose nagrinėtose civilinėse bylose dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir nagrinėjamoje byloje, tarp jų ir ieškovė, taigi teismas galėjo remtis. Pagal CPK 182 str,279 straipsnių normas teismas galėjo remtis faktais, nustatytais minėtais teismų procesiniais dokumentais, kuriuose buvo įvertintas ir pateiktų planų, buvusių skundžiamų aktų pagrindu, pagrįstumas, teisėtumas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir atmeta apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Apeliantė savo skundą grindžia ir civilinio proceso kodekso normų pažeidimu, nurodydama, kad jai nebuvo suteikta galimybė pasisakyti baigiamosiose kalbose. Teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad baigiamosiose kalbose teisėja pasiūlė pasisakyti ieškovei, tačiau suteikus žodį ieškovei, vietoje jos pasisakė atstovė V. G.. Tokiu būdu manytina, kad ieškovė nepageidavo pati pasisakyti baigiamosiose kalbose, suteikus jai žodį.Pažymėtina, kad ieškovę atstovavo net dvi atstovės, t.y. fizinis asmuo V. G. bei profesionali teisininkė adv. V. P..

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad proceso dalyviams nebuvo suteikta replikos teisė. Nors apeliantė nurodo į procesinės normos pažeidimus, tačiau šie pažeidimai nėra priskirtini prie esminių, dėl kurių naikinamas teismo sprendimas. Apeliantė ir nenurodo, kaip jie pažeidė jos teises, įtakojo teismo sprendimo pagrįstumą, nenurodo, kad ji savo baigiamojoje kalboje ar replikoje būtų nurodžiusi svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės priimto teismo sprendimo pagrįstumui, teisėtumui.

Nors apeliantė patyrė bylinėjimosi išlaidas –žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidas144 Lt, tačiau atmetus apeliacinį skundą, jos nėra atlygintinos(CPK 93 str.1d.), be to ir nepateikė tokio prašymo. Kiti proceso dalyviai nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 str. 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laisvė AleknavičienėDanutė MatiukienėVilija Valantienė