Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui A. B. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, davė paaiškinimus.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovas buvo informuotas tinkamai. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas išreiškė savo poziciją dėl ekspertizės skyrimo. Esant šioms aplinkybėms, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvystės nustatymo

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra A. P., kurios gimimo liudijime įrašytais duomenimis, vaiko motina yra ieškovė K. P., duomenų apie tėvą nėra (1 t., el. b. l.6).

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

Atsižvelgiant į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SYNLAB Lietuva“ pateiktą teismo medicinos eksperto išvadą, kuri patvirtina atsakovo A. B. biologinę tėvystę A. P. su 99,9993 procentų tikimybe (1 t., el. b. l. 112-116), ieškovės prašymas tenkintinas. Nustatytina, kad atsakovas yra ieškovės nepilnamečio vaiko A. P. biologinis tėvas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnis, CPK 185, 389 straipsniai).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo CK 3.169, 3.174 straipsniai).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. P. yra ieškovės K. P. ir atsakovo A. B. dukra. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas nepateikė jokių prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, taip pat atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

Ieškovė nurodo, kad viena išlaiko šalių nepilnametį vaiką, atsakovas nuo pat vaiko gimimo išlaikymui piniginių lėšų neskiria. Ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Maxima“, jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 516 Eur per mėnesį (1 t., el. b. l. 13). Socialinių išmokų negauna. Nekilnojamojo turto neturi, nuomojasi butą, kurio išlaikymui kas mėnesį moka apie 200 Eur. Atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas į bylą nepateikė. Teismo surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba (1 t., el. b. l. 20), jo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra (1 t., el. b. l. 62-63).

Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1025 nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga lygi 555 Eur (neperskaičiuota būtų 430 Eur). Vadinasi, kiekvienas iš tėvų prie vaiko minimalių poreikių patenkinimo turėtų prisidėti bent po 215 Eur.

Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį bei skolinius įsipareigojimus nepateikė. Byloje esančiais duomenimis bei ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas yra jaunas ir darbingas vyras. Priežasčių, dėl kurių atsakovas pagal savo sugebėjimus negalėtų užsidirbti tiek, kiek reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, byloje nėra. Darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę dirbti, jo amžius ir sveikatos būklė, pagal byloje turimus duomenis, leidžia jam dirbti ir užsidirbti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, atsakovui nepateikus prieštaravimų dėl ieškovės prašomos nepilnametės dukros išlaikymui reikalingos sumos, ieškovės prašymas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 215 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2019 m. sausio 8 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas materialinės paramos gimus dukrai neteikė. Byloje nesant prieštaravimų, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė, atsakovui nepateikus prieštaravimų dėl įsiskolinimo dydžio, konstatuotina, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė ir turi būti priteistas iš atsakovo.

CPK 376 straipsnyje išvardytos teismo teisės rinkti įrodymus, kai šalys jais nesiremia, apsaugoti vaikų teises ir interesus, viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2007). Pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 6 833 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d., tačiau, atsižvelgiant išimtinai į vaiko teisėtus interesus, priteistinas 6 879,18 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kuris skaičiuotinas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 8 d. (įskaitytinai) iki 2019 m. sausio 7 d., taikant atitinkamu laikotarpiu galiojusios minimalios mėnesinės algos orientacinį kriterijų: už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 8 d. (įskaitytinai) iki 2016 m. birželio 30 d. – 1 010,60 Eur (5,65 Eur x 24 d. + 175 Eur x 5 mėn.); už laikotarpį 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 3 420 Eur (18 mėn. x 190 Eur); už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 2 400 Eur (12 mėn. x 200 Eur); už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 7 d. – 48,58 Eur (7 d. x 6,94 Eur).

Dėl nepilnamečio vaiko pavardės

Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į ieškovės teismo posėdyje išreikštą nuomonę, taip pat tai, kad atsakovas prieštaravimų ir savo nuomonės šiuo klausimu nepateikė, teismo nuomone, vaiko geriausiais interesais jam paliktina iki šiol turėta motinos pavardė – „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (1 t., el. b. l. 4-5, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Byloje turėjo būti sumokėtas 208 Eur žyminis mokestis – 75 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 75 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 58 Eur (215 x 12 x 3% x 75%) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir išvestinį reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį tenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. P. yra atsakovo A. B. dukra.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. P., gimusios (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. sausio 8 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 879,18 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis eurus aštuoniolika centų) išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 8 d. (įskaitytinai) iki 2019 m. sausio 7 d. (įskaitytinai).

A. P. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečiui vaikui A. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti motinos K. P. pavardę – „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 208 Eur (du šimtus aštuonis eurus) žyminio mokesčio. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.