Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų I. A. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirta 3 (trijų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal nurodytą ankstesnį nuosprendį, laikino sulaikymo nuo 2022 m. birželio 10 d. iki 2022 m. birželio 12 d. pagal Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendį laikas (dvi dienos) bei laikino sulaikymo nuo 2022 m. vasario 2 d. 2.55 val. iki 2022 m. vasario 2 d. 13.09 val. laikas (viena diena) pagal šį nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos. Pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. M. priteista 559,01 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (559,01 Eur), nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis D. M. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Apeliantas mano, kad jis yra nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką, nes prieš sutuoktinę smurto nenaudojo, sutuoktinė galėjo pati susižaloti, krisdama ant laiptų, ji pati tai patvirtino.

6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

7. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. M. kaltu dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymo, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, tinkamai taikė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo taisykles bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka. Teismas, įvertinęs iš skirtingų įrodymų šaltinių gautą informaciją, padarė pagrįstą ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas D. M. padarytas tyčiniais D. M. veiksmais, už kuriuos kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

8. D. M. kaltės nepripažino ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad tą dieną buvo gėręs alkoholio, vakare jis, D. M. ir A. P. išgėrė gal du butelius degtinės. Svečiai išvyko, jis nuėjo miegoti. Sutuoktinė norėjo, kad jis užkurtų krosnį, bet tą dieną jis krosnį buvo užkūręs, tik reikėjo iš lauko atnešti anglių, jis pasakė esąs girtas, nori eiti miegoti. Sutuoktinė nuėjo užkurti krosnį, tuo metu ji buvo sveika, niekuo nesiskundė. Vėliau D. M. jį pažadino, pasakė, kad krito nuo laiptų, susimušė. Jis dėl girtumo nekreipė dėmesio, ji ne pirmą kartą krito. Ji atsigulė šalia, jis užmigo, paskui jį pažadino policija.

9. Nors neigiant kaltę nuteistojo parodymai proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs nurodant, kad jis nukentėjusiosios nemušė, tačiau dėl kitų aplinkybių (konflikto kilimo priežasties, kraujo dėmių ant patalynės buvimo ir kitų detalių), buvo prieštaraujantys vieni kitiems, todėl negali būti vertinami, kaip patikimi. Be to, vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo argumentus, kad nukentėjusioji susižalojo pati nuritusi nuo laiptų vertina kaip nuosekliai pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės. Šią versiją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios D. M. pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino 2023 m. sausio 30 d. teisiamajame posėdyje ištyrus visus įrodymus, bei atmetė nukentėjusiosios D. M. 2022 m. birželio 14 d. ir 2022 m. lapkričio 10 d. parodymus, duotus teisiamųjų posėdžių metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jokių procesinių pažeidimų ar kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nesivadovauti ar abejoti nukentėjusiosios D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta.

11. Nukentėjusioji D. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad D. M. ją, gulinčią lovoje, pradėjo mušti kumščiais, smūgių buvo suduota daug, jai kliuvo į veidą bei dešinį šoną. Buvo užsidengusi rankomis veidą, dėl to ir ant rankos liko mėlynė. Buvo sunku kvėpuoti po tų smūgių ir ji kvietė grietąją. Akistatos nenori, kadangi jo labai bijo ir nenori jo matyti, nes jis vis tiek meluos, kad jai nieko nedarė (1 t., b. l. 41-44). Šiuos pirminius nukentėjusiosios parodymus patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

11.1. Nukentėjusiosios D. M. minėtus pirminius parodymus apie D. M. jos atžvilgiu naudotą fizinį smurtą patvirtina policijos ataskaitų žiūryklėje esantys duomenys iš kurių matyti, jog D. M. paskambinusi Bendruoju pagalbos telefonu nurodo, kad ją sumušė vyras, prašo skubiai policijos ir greitosios medicininės pagalbos. Gautas medikės V. S. telefoninis pranešimas, kad įvykio vietoje rado D. M., kuri paaiškino, kad ją namuose sumušė vyras (1 t., b. l. 25-28). Taip pat policijos pareigūno M. K. paaiškinimai, kad jiems atvykus nukentėjusioji nurodė, kad ją miegamajame sumušė vyras (2 t., b. l. 50-59). Iš policijos pareigūnų kūno kameros įrašo matyti, kad pareigūnai klausia, kas sumušė nukentėjusiąją, nors atsakymo nesigirdi, tačiau jie iš karto eina į miegamąjį kambarį, paklausus nukentėjusiąją kur ją mušė, ji nurodo čia (t. y. miegamajame kambaryje, kur pareigūnai ir ji stovėjo) (1 t., b. l. 26).

11.2. Liudytojai, t. y. pareigūnas E. S., medikė V. S., tyrėja I. B., o taip pat ir nukentėjusiosios sūnus E. A. patvirtino, kad nukentėjusioji D. M. jiems nurodė, jog ją sumušė sutuoktinis. Šių liudytojų parodymai patikimi, jais netikėti nėra pagrindo. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus 2022 m. vasario 2 d. Tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ nurodoma, kad D. M. teigė, jog apie vidurnaktį ją sumušė sutuoktinis miegamojo lovoje, sudavė rankomis į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 5-8). Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės epikrizėje prie nurodomų komplikacijų ir gretutinių ligų, nurodoma pasikėsinimas naudojant fizinę jėgą, sutuoktinis arba šeiminis partneris, taip pat nurodoma anamnezė – Trauma prieš kelias valandas, sumušė vyras namuose (1 t., b. l. 60-61). Taigi nukentėjusioji nuo pat pradžių ne kartą, o taip pat apklausiama ikiteisminio tyrimo metu po įvykio praėjus šešioms dienoms nuosekliai tvirtino, kad ją sumušė sutuoktinis, detaliai ir nuosekliai nurodydama įvykio vietą (kambaryje, kuriame miegojo) ir laiką (apie vidurnaktį), sužalojimų mechanizmą, kad smūgių buvo suduota daug, į veidą ir šoną, ji dengėsi ranka, todėl ant rankos buvo sužalojimas, šie jos parodymai atitinka nagrinėjamojoje byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes.

11.3. Be to, pradinius nukentėjusiosios D. M. parodymus neabejotinai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją rengusio specialisto parodymai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Išvadoje nustatyti nukentėjusiajai padaryti kūno sužalojimai: nustatytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje – dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame smilkinyje, kairiame skruoste, nosies nugarėlės kairėje pusėje, nosies nugarėlės dešinėje pusėje – tarpuakyje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, juosmens – dešinio klubo srityje, kairėje plaštakoje ir dešiniame žaste, dešinės pusės VI-X šonkaulių lūžimai su išsivysčiusiu dešinės pusės pneumotoraksu. Taip pat nustatyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais, užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimų padarymo griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių galimybė mažai tikėtina, sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 58-59). Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas specialistas L. U. paaiškino, kad mažai tikėtina, jog D. M. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti krentant ir į kažką atsitrenkiant, nes visi sužalojimai konstatuoti ne vienoje plokštumoje. Specialistas nurodė, jog abejoja, jog visi sužalojimai, kurie nustatyti nukentėjusiajai galėjo atsirasti vienu griuvimu ant laiptelių. Kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, smilkinio kairiajame skruoste – sužalojimai yra abiejose pusėse. Neįmanoma, kad sužalojimas vienu trauminiu poveikiu būtų ir kaktos dešinėje pusėje ir kairiame skruoste, nes skirtingos plokštumos (2t. b. l. 71-81). Įvertinus specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis ir specialisto parodymus matyti, jog jie paneigia nuteistojo viso proceso metu ir nukentėjusiosios 2022 m. birželio 14 d. ir 2022 m. lapkričio 10 d. teisiamųjų posėdžių metu, jai pakeitus pirminius parodymus, nurodomą versiją, kad nukentėjusioji susižalojo krisdama ant laiptų. Be to, nukentėjusioji pirminiuose parodymuose taip pat nurodė, kad nuo sutuoktinio smūgių dengėsi ranka, kas atitinka specialisto išvadą, jog nustatyta poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje.

11.4. Šiuo atveju atmetant keliamą versiją, jog sužalojimai nukentėjusiajai kilo dėl kritimo ant laiptų, atsižvelgiant į aptartus šią versiją paneigiančius įrodymus ir specialisto neginčijamai nustatytas aplinkybes apie nukentėjusiajai padarytų sužalojimų vietas, tai, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau devynių trauminių poveikių, ir įvertinus įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus ir išmatuotus laiptus, jų dydžius, plotį ir aukštį (dvi plačios ir ilgos laiptų pakopos, kurių aukštis 0,17 ir 0,13 centimetrų) (2 t., b. l. 91-94), daroma išvada, kad nukentėjusiajai sužalojimai, dėl kurių jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo padaryti D. M. smurtiniais veiksmais.

11.5. Nagrinėjamojoje situacijoje svarbu ir tai, kad nukentėjusioji pirminiuose parodymuose nurodė, jog sutuoktinis prieš ją smurtavo miegamojo lovoje, šie jos parodymai taip pat atitinka bylos medžiagoje esančių įrodymų visumą. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad miegamojo lovoje ant antklodės ir pagalvių matomos raudonos dėmės (1 t., b. l. 9-16), Apžiūros protokole užfiksuota, kad ant antklodės, paklodės, pilkos spalvos pagalvės užvalkalo matomos nedidelės dėmės, o ant rožinės spalvos pagalvės užvalkalo su piešiniais ir užrašais matoma didelė kraujo dėmė (1 t., b. l. 29-35). Byloje nustatyta, kad kraujo dėmės rastos tik miegamojo lovoje. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. R. parodė, jog kraujo dėmių niekur nebuvo, tik lovoje. Iš policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašo, taip pat matyti, jog kraujo dėmių ant laiptų nėra. Laiptai buvo apsnigti, taigi kraujas būtų gerai matomas. Be to ant nuteistojo marškinėlių rankovės jį sulaikant, sodinant į policijos automobilį buvo matyti kraujo žymės ir policijos pareigūnas garsiai įvardino, jog jis kruvinas. Šių duomenų visumoje daroma išvada, kad nukentėjusioji buvo sužalota lovoje, o ne krisdama ant laiptų.

11.6. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duodama pakeistus parodymus apylinkės teisme D. M. buvo nenuosekli, jos parodymai buvo prieštaringi, ji painiojo detales. Skundžiamame nuosprendyje nustatyti parodymų neatitikimai išsamiai aptarti ir argumentuoti. Nukentėjusioji, nurodydama, jog susižalojo pati parkritusi ant laiptų, teigė, jog nukrito nuo viršutinės jų pakopos, vėliau, jog nuo apatinės, nurodė, jog pareidama su kibiru anglių nugriuvo, vėliau, jog eidama anglių atsinešti. Paaiškino, jog krito vieną kartą ir nukritus iš nosies pradėjo bėgti kraujas, vėliau teigė, jog kraujas pradėjo bėgti ne iš karto. Teigė, jog ji medikams ir savo sūnui nurodė, jog krito ir susimušė. Nors minėtos aplinkybės paneigtos aukščiau aptartais nenuginčijamais įrodymais.

11.7. Nukentėjusioji apklausiama ir 2023 m. sausio 30 d. teisiamojo posėdžio metu, pradžioje taip pat laikėsi tikrovės neatitinkančios versijos, jog susižalojo krisdama, tačiau atsakydama į prokuroro ir teisėjos klausimus vis dėl to pripažino, kad pareigūnams sakė sumušimo priežastį, jiems sakė tiesą, taip pat, jog tiesą pasakojo tyrėjai, atvykusiai medikei taip pat sakė tiesą apie tai, kas atsitiko, ji teisingai užrašė kortelėje. Taigi pripažino, jog iš karto po įvykio jos nurodytos aplinkybės, kad ją sumušė sutuoktinis buvo teisingos. Iš nukentėjusiosios D. M. 2023 m. sausio 30 d. teisiamajame posėdyje duodamų parodymų matyti, kad jie pasikeitė būtent dėl to, kad ji viena vertus bijo nuteistojo D. M. (nurodė ikiteisminio tyrimo apklausoje, bei apklausiama teisme), kita vertus nenori, jog sutuoktinis atsidurtų kalėjime, teigia, kad jis pasitaisė, pradėjo dirbti. Teismo vertinimu, tai paaiškina, kodėl D. M., turėjusi laiko apmąstyti savo parodymus, bei toliau gyvendama su D. M., teisiamųjų posėdžių metu davė nuteistajam palankius parodymus. Įvertinus išanalizuotus duomenis konstatuojama, kad nukentėjusiosios pirminiai parodymai yra teisingi ir patikimi. Jie kartu su aptarta ir bylos medžiagoje užfiksuota įrodymų visuma sudaro vientisą įrodymų grandinę, patvirtinančią, jog ją sumušė D. M.

12. Aptartų duomenų visumoje, paneigta nuteistojo ir nukentėjusiosios teismo posėdžio metu nurodyta versija, jog ji susižalojo pati, eidama atsinešti anglių ir krisdama ant laiptų. Esant neginčijamai nustatytoms aplinkybėms, kad D. M. smurtavo prieš sutuoktinę ir padarė jai šios nutarties pirmame punkte nustatytus sužalojimus konstatuojama, jog D. M. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai ir teisingai, įrodžius jo kaltę, nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

13. D. M. skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018). Apylinkės teismas, individualizuodamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. M. padarė apysunkį tyčinį smurtinį nusikaltimą, kad teisiamas jau devintą kartą, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, į tai, kad jam buvo eilę kartų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti D. M. vėliau pakeitus savo parodymus ir teigiant, kad susižalojo ji pati. Įvertino, jog dirba epizodiškai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagrįstai nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,91 promilės girtumas) ir tai, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nusikalto neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą, taigi nustatytas nusikaltimų recidyvas.

14. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nusikalstamos veikos pavojingumą, kad tik dėl laiku nukentėjusiajai suteiktos medikų pagalbos išvengtos sunkesnės pasekmės nukentėjusiosios sveikatai ar gyvybei. Teismas pagrįstai ir teisingai įvertino neigiamą D. M. asmenybę – teisiamas ne pirmą kartą, nedaro jokių išvadų ir nesiekia pakeisti savo elgesio, girtauja, nuolat daro smurtinius nusikaltimus, atlikęs bausmę vėl nusikalsta, todėl skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios terminą nustatė didesnį nei sankcijoje numatytas jos dydžio vidurkis. Taip pat teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant. Parinkdamas pridedamos bausmės dydį teismas atsižvelgė į neigiamą D. M. asmenybę, nuolatinį smurtinių nusikalstamų veikų darymą, pridėjo didesnę ankstesniu nuosprendžiu skiriamos bausmės dalį (du mėnesius iš paskirtų 90 parų arešto bausmės). Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą ir bendrinimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 ir 63 straipsnių reikalavimų pažeidimų, D. M. paskirtos bausmės nėra pagrindo keisti, be to, to nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.

15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. vasario 21 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį ar nuosprendį pakeisti, nėra pagrindo, todėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. vasario 21 d. nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.