- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-28
- Bylos Nr.
- e2A-335-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04131-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liuda Uckienė, Ramunė Mikonienė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- F. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Išvadą teikia
- Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo F. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl išlaikymo dydžio, priteisto nepilnamečiams vaikams, pakeitimo, institucija teikianti išvadą – Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas prašė sumažinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo trims nepilnametėms dukroms dydį iki 30 Eur kiekvienai. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-12-17 sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką bei patvirtino šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje numatyta, kad trijų nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta yra kartu su motina, o ieškovas įsipareigojo dukterims teikti nustatyto dydžio materialinį išlaikymą. Teigė, kad po santuokos nutraukimo 2008 metais ieškovo sveikata stipriai pablogėjo, 2009-01-27 patyrė insultą su kairės pusės galūnių paralyžiumi, 2009-05-27 ieškovui buvo nustatytas 60 procentų darbingumo lygis, 2010 metais ieškovui buvo sutrikusi kalbos funkcija, smarkiai padidėjo spaudimas, ieškovas patyrė 8 priepuolius. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-27 sprendimu privalomas teikti vaikams išlaikymo dydis sumažintas iki 500 Lt (144,81 Eur) per mėnesį kiekvienam vaikui. 2015-03-02 ieškovas patyrė sunkią stuburo traumą, 2015-05-21 atsinaujino senos ligos, dėl ko jis ilgą laiką buvo nedarbingas, 2016 metų sausio mėnesį ieškovas patyrė insultą, nuo 2016 metų gali judėti tik invalido vežimėlyje, yra visiškai nedarbingas, dėl patirto insulto negali valdyti dešinės rankos, jo turtinė padėtis yra bloga, vieninteles pajamas sudaro 216,81 Eur dydžio gaunama invalidumo pensija. Paaiškino, kad iki netenkant darbingumo ieškovo pagrindinė veikla buvo nekilnojamo turto vystymas. 2004-06-21 su AB Parex banku buvo sudaręs kreditavimo sutartį, pagal kurią gavo 837 036,29 Eur dydžio kreditą žemės sklypų įsigijimui ir verslo vystymui. Numatytų planų įgyvendinti nepavyko. 2009-12-10 sutartis nutraukta ir pradėtas priverstinis išieškojimas. Nurodė, kad skola kreditoriams sudaro 1 105 338,23 Eur. Pažymėjo, kad kilnojamo ir nekilnojamo turto neturi, todėl nėra galimybių atsiskaityti su kreditoriais, neturi galimybės mokėti teismo nustatytą išlaikymo dydį. Nurodė, kad dėl prarasto darbingumo bei sunkios, besitęsiančios ligos negali tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų susijusiu su vaikų išlaikymu pagal teismo sprendimą. Pažymėjo, kad dėl susikaupusios nesumokėtos vaikams skirtinos sumos antstolis kiekvieną mėnesį nuo gaunamos neįgalumo pensijos nuskaito 50 procentų, todėl iš gaunamos 216,81 Eur neįgalumo pašalpos ieškovui pragyvenimui lieka 108,41 Eur, kurių neužtenka pragyvenimui. Nurodė, kad paramos sulaukia iš motinos. Pažymėjo, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera, ji gali išlaikyti vaikus.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties, kuri nuo 2015-01-27 sprendimo priėmimo nėra pablogėjusi. Pažymėjo, kad ieškovo sveikatos būklė kelia abejonių. Teigė, kad po 2015-01-27 sprendimo priėmimo iš esmės nepasikeitė šalių turtinė padėtis, nesumažėjo vaikų poreikiai, ieškovas yra jaunas, neįgalumas ieškovui nustatytas terminuotai – iki 2017-06-29. Paaiškino, kad ieškovas iki šiol užsiima statybų verslu, gyvena pasiturinčiai, atostogauja užsienyje, su sutuoktine įsirengė prabangų būstą. Nurodė, kad ieškovas neteikia išlaikymo, tačiau dukroms perka brangias dovanas, drabužius, avalynę, apmoka keliones. 2014 metais teismas atsisakė ieškovui iškelti bankroto bylą. Pažymėjo, kad ieškovo turtiniai įsipareigojimai yra mažesni nei ieškovas nurodė, kadangi ieškovas skolingas kartu su motina, kurios turtas parduodamas mažinant skolos dydį. Paaiškino, kad užsiima individualia veikla. Pajamos 2014 m. neatskaičius mokesčių per mėnesį sudarė 451,98 Eur, 2015 m. – 442,25 Eur. Nurodė, kad gyvena panaudos pagrindu ieškovo motinai priklausančiame bute, kuris vykdant bankroto procedūrą parduotas trečiajam asmeniui, ketinančiam atsakovę iškeldinti.Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovo teiktinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams galėtu būti sumažintas iki 80 Eur per mėnesį, nes bylos duomenys įrodo, kad ieškovas objektyviai negali teikti didesnio dydžio išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimu buvo pakeistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-17 sprendimu nustatyto išlaikymo dydis ir iš atsakovo priteistas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės.Teismas padarė išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis ieškinio pateikimo metu ir priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimą iš esmės nepasikeitė. Nustatė, kad ieškovo draudžiamos pajamos (neatskaičius mokesčių) 2014 metų kovo - gegužės mėnesiais sudarė apie 125 Lt per mėnesį, 2014 metų spalio - gruodžio mėnesiais 1035 Lt (299 Eur). Laikotarpiu nuo 2016-06-26 iki 2016-06-30 ieškovui priskaičiuota 7,47 Eur netekto darbingumo pensija, laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2016-07-31 - 108,41 Eur netekto darbingumo pensija, laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31 priskaičiuota 216,81 Eur netekto darbingumo pensija, 2016-09-10 ieškovui priskaičiuota 216,81 Eur, išmokėta 108,41 Eur išmoka už 2016 metų rugsėjo mėnesį. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo gaunamos pajamos lyginant su buvusiomis ankstesnio sprendimo priėmimo metu iš esmės sumažėjo.Teismas nustatė, kad ieškovui 2009 metų pradžioje buvo diagnozuotas ūmus galvos smegenų išeminis infarktas, nuo 2009-05-27 iki 2010-05-26 nustatytas 40 procentų darbingumas, laikotarpiu nuo 2015-06-26 iki 2016-06-25 ieškovui nustatytas 60 procentų darbingumo lygis, laikotarpiu nuo 2016-06-26 iki 2017-06-29 ieškovui nustatytas 10 procentų darbingumo lygis. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė duomenų, kurių pagrindu buvo nustatytas nedarbingumo lygis, duomenys apie padidėjusias išlaidas ieškovo sveikatai. Pažymėjo, kad nors ankstesnio teismo sprendimo metu ieškovui nebuvo apribotas nedarbingumas, jis turėjo sveikatos sutrikimų, bet nesikreipė dėl nedarbingumo nustatymo. Nurodė, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimo priėmimo 2015-06-26 ieškovui buvo nustatytas 40 procentų darbingumas, todėl pagrįsta manyti, kad artimas minėtam ieškovo darbingumo lygis buvo ir 2015-01-27 teismo sprendimo priėmimo metu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui nepateikus papildomų įrodymų dėl jo sveikatos būklės, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo sveikatos pablogėjimas lyginant su 2015 metų pradžia yra esminis, be to, nuolatinio pobūdžio.Teismas nurodė, kad remiantis bylos duomenimis nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės pajamos iš esmės padidėjo lyginant su ankstesnėmis. Pažymėjo, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovo motinai priklaususiame bute, kuris šiuo metu perleistas kitam asmeniui, atsakovė yra gavusi įspėjimą dėl minėto buto atlaisvinimo, todėl padarė išvadą, kad išaugs atsakovės išlaidos pragyvenimui, o tuo pačiu ir vaikų išlaikymui. Teismas pažymėjo, kad ieškovas turi pareigą teikti išlaikymą vaikams pagal teismo sprendimą, tačiau, jos tinkamai nevykdo ir geranoriškai neperveda teismo sprendime nurodytos visos vaikų išlaikymui skirtos sumos atsakovei, tačiau vaikus remia tiesiogiai iš skolintų lėšų, jas panaudodamas ne būtiniausiems vaikų poreikiams. Teismas sprendė, kad remiantis surinktais įrodymais nėra pagrindo konstatuoti esminio ieškovo turtinės padėties pasikeitimo (pablogėjimo).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-03-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą sprendimą ne visus byloje ieškovo pateiktus įrodymus ištyrė ir vertino, neatsižvelgė į aplinkybių ir įrodymų visetą, įrodymus tyrė atsietai nuo bylos esmės ir pateiktų įrodymų visumos. Teismas byloje esančius įrodymus vertino su išankstine nuostata, kad ieškovo sveikatos būklė ir gaunamos pajamos yra nepakitusios nuo tada, kai teismas nustatė vaikams mokėtino išlaikymo dydį. Teismas pažeidė CK 3.192 straipsnio 2, 3 nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, jog abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai.Paaiškina, kad 2015-01-27 teismo sprendimo priėmimo metu ieškovas buvo darbingas, jam nebuvo nustatytas riboto darbingumo lygis, ieškovas tuo metu dirbo, gavo atlyginimą kaip samdomas darbuotojas UAB „Baltic Logistika“. Po 2015-01-27 teismo sprendimo priėmimo, 2015-03-02 ieškovas patyrė sunkią stuburo traumą, dėl ko 2015-06-26 ieškovui buvo nustatytas 40 procentų darbingumas, 2016 m. sausio mėnesį patyrus insultą, ieškovas tapo visiškai nedarbingas, darbingumo lygis sudaro 10 proc.Nurodo, kad teismas teisingai nurodė, kad ieškovo pajamos 2014 metų spalio - gruodžio mėnesiais sudarė 299 Eur, tačiau nepagrįstai vertino, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu ieškovo pajamos iš esmės yra tokios pačios. Nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31 ieškovui buvo priskaičiuota 216,81 Eur netekto darbingumo pensija. Tokiu būdu ieškovo pajamos nuo 2015 m. sausio mėn. sumažėjo net 83 Eur. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo 2015 m. pradžioje turėtas automobilis neturi esminės reikšmės sprendžiant apie pasikeitusią ieškovo turtinę padėtį. Taip pat neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovo antroji santuoka oficialiai nutraukta 2015-03-13, tokiu būdu visos pragyvenimo išlaidos tenka vienam ieškovui.Nurodo, kad iš atsakovės pateikto gyventojų metines pajamų deklaracijos, matyti, kad atsakovė 2013 m. gavo 1 619 Eur, 2014 m. – 5 423 Eur, 2015 m. – 5 307 Eur pajamų. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad 2016 m. gavo apie 12 000 Eur pajamų. Taigi atsakovės gaunamos pajamos išaugo. Didesnes pajamas gaunanti atsakovė turi prisiimti ir didesnę dalį vaikams išlaikyti reikalingų išlaidų. Pažymi, kad jokia civilinė byla dėl atsakovės iškeldinimo iš buto nėra pradėta. Atsakovė nepateikė jokių paskaičiavimų ar objektyvių duomenų, kaip konkrečiai padidėjo vaikų poreikiai, todėl teismo argumentas dėl išaugusių vaikų poreikių yra neparemtas įrodymais. Teigia, kad atsakovė gaunanti žymiai didesnes pajamas, nei ieškovo gaunama 216,81 Eur netekto darbingumo pensija, atitinkamai turi prisiimti didesnę dalį vaikams išlaikyti reikalingų išlaidų.Pažymi, kad į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės teiginius apie neva slepiamą tikrąją ieškovo turtinę padėtį. Argumentai, kad vyriausiąją dukrą ieškovas lepina brangiomis dovanomis, perka brangius drabužius, avalynę, duoda dienpinigių gali būti taikomi tik kelerių metų senumo laikotarpiui (iki 2015 m. pradžioje patirtos traumos ir insulto) kai ieškovas buvo darbingas.
Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-03-07 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, pridėti teikiamus įrodymus.Nurodo, kad ieškovas prašo sumažinti jam priklausantį mokėti išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams nurodydamas tas pačias aplinkybes, kurias nurodė pirmą kartą kreipiantis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo – savo prastą sveikatą (patirti insultai, mikroinsultai, kalbos bei judėjimo sutrikimai, pakilęs kraujo spaudimas, stuburo trauma, nuo 2009-05-27 iki 2010-05-26 nustatytas 40 proc. darbingumas, nuo 2015-06-26 iki 2016-06-25 nustatytas 40 proc. darbingumas, nuo 2016-06-26 iki 2017-06-29 nustatytas 10 proc. darbingumas) ir sunkią turtinę padėti (mažos pajamos – neįgalumo pensija, dideli kreditiniai įsipareigojimai, vertingo turto neturėjimas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo sveikatos būklė ir turtinė padėtis nuo 2015-01-27 sprendimo priėmimo iš esmės nepasikeitė.Teigia, kad ieškovas 2015-01-29 teismo sprendimo priėmimo metu, ir šios bylos nagrinėjimo metu neturėjo ir neturi jokio nekilnojamojo turto. Paaiškina, kad ieškovo minimos transporto priemonės ieškovas faktiškai seniai neturi, neturėjo ir 2015-01-29 sprendimo priėmimo metu. Ieškovo turimi kreditiniai įsipareigojimai jau buvo priimant 2015-01-27 sprendimą ir sprendimą priėmęs teismas šią aplinkybę įvertino. Nurodo, jog didžioji dalis ieškovo skolinių įsipareigojimų yra bankui ir ta skola yra ne tik ieškovo, bet ir jo motinos, kurios turtas parduodamas, taip mažinant skolos dydį. Nurodo, kad 2015-01-27 teismo sprendimo priėmimo metu ir šiuo metu ieškovo gaunamos pajamos iš esmės nepasikeitė. Teigia, kad prasta ieškovo turtinė padėtis kelia abejonių. Faktiškai ieškovas užsiima statybos verslu, gyvena pasiturinčiai, atostogauja užsienyje, įsirengė prabangų būstą. Ieškovas neteikia išlaikymo dukroms taip, kaip numatyta teismo sprendime, tačiau dukras, ypač vyriausiąją dukrą, lepina brangiomis dovanomis, perka brangius drabužius, avalynę, duoda dienpinigių, apmoka keliones. Aiškinant aplinkybes dėl pinigų kilmės vyriausios dukros kelionei ir kitoms dovanoms, ieškovo pozicija nebuvo nuosekli. Vienu metu ieškovas nurodė, kad pinigų duoda vyriausiosios dukros krikšto mama, kitu metu – kad dukrų poreikiams pinigų skolinasi iš giminaičių, viso per praėjusius metus savo ir dukrų poreikiams yra pasiskolinęs 2 500 Eur. Teigia, kad savo itin prastą sveikatą ieškovas simuliuoja.Paaiškina, kad užsiima individualia siuvimo veikla. Vieno mėnesio pajamos 2013 m., neatskaičius mokesčių, sudarė 269,88 Eur, 2014 m. – 451,98 Eur, 2015 m. – 442,25 Eur, 2016 m., atskaičius mokesčius, pajamos sudarė 590,09 Eur per mėnesį. Nurodo, kad lyginant su 2015 m. dukros yra paaugusios, jų poreikiai padidėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosVadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus duomenis apie jos pajamas 2016 metais – deklaraciją ir individualios veiklos skaičiuoklę, nurodė jog šių dokumentų anksčiau pateikti neturėjo galimybės, nes užsiima individualia veikla ir pajamas deklaruoju tik vieną kartą metuose – už praėjusius metus iki kiekvienų einamųjų metų gegužės 1 d. Taip pat pateikė naujausius duomenis apie gaunamas išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir Vilniaus rajono savivaldybės. Atsakovė pateikė ir vaizdo įrašą, kuriame matosi 2017-04-09 prie RIMI Pilaitėje einantis ieškovas. Vaizdo įrašas buvo padarytas viešoje vietoje mobiliuoju telefonu atsitiktinai pamačius atsakovą prie parduotuvės. Atsakovė nurodė, jog šis vaizdo įrašas svarbus vertinant ieškovo sveikatos būklę bei sąžiningumą. Vaizdo įrašo pateikti pirmosios instancijos teismui neturėjo galimybės, nes jis užfiksuotas tik 2017-04-09. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl teisėjų kolegija priima šalių teikiamus rašytinius įrodymus ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis 3 dalis).Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Taigi ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, turėtų įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymo dydį, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaiko poreikių sumažėjimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja pasikeitusią turtinę padėtį dėl pablogėjus sveikatos.Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-27 sprendimu pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-17 sprendimu nustatyto išlaikymo dydį trims dukroms ir iš atsakovo priteisė išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės.Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-13391-603/2008 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo: sumažinant trims nepilnametėms dukroms priteistą išlaikymą nuo 1000 Lt kiekvienai dukrai iki 150 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šiuos savo reikalavimus ieškovas grindė pablogėjusia sveikata, sumažėjusiomis pajamomis, negalėjimu grąžinti skolų kreditoriams, iš esmės pablogėjusia jo turtine padėtimi.Minėtoje byloje nustatyta, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina kad ieškovo F. K. turtinė padėtis nuo to momento, kai teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, t.y. 2008-12-17, pasikeitė. Nuo 2009-05-27 iki 2010-05-26 ieškovas dėl ligos buvo netekęs 60 % darbingumo, sveikata po išeminio infarkto v/b baseine neatsistatė, epizodiškai pakyla kraujo spaudimas. Teismas taip pat nustatė, jog ankstesnės bylos, kurioje pirmąkart buvo sprendžiamas išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams klausimas, nagrinėjimo metu F. K. dirbo statybų versle, o bylos 2-828-127/2015 nagrinėjimo metu dirba UAB „Baltic Logistika“ už minimalų atlyginimą. nekilnojamojo turto neturi, turi nemažus kreditorinius įsipareigojimus. Remdamasis šiais įrodymais teismas sprendė, jog ieškovo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, jis nebegali vykdyti teismo sprendimo, todėl atsirado teisinis pagrindas sumažinti iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį.Apeliantas teigia, kad 2015-01-27 teismo sprendimo priėmimo metu buvo darbingas, jam nebuvo nustatytas riboto darbingumo lygis, tuo metu dirbo, gavo atlyginimą. 2015 03 02 jis patyrė sunkią stuburo traumą dėl ko jam 2015 06 26 nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, 2016 m. sausio mėnesį patyrus insultą, ieškovas tapo visiškai nedarbingas, darbingumo lygis sudaro 10 proc. Šios bylos nagrinėjimo metu ieškovas jau du metai nebedirba, gauna neįgalumo pensiją. Šiuos apelianto treiginius patvirtina į bylą jo paties pateikti bei teismo iš Neįgalumo tarnybos išreikalauti duomenys: 2016 07 12 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-2545, kuriuo darbingumo lygis jam nustatytas tik 10 proc. vieneriems metams ir 2017 06 27 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-2005, kuriuo tas pats darbingumo lygis (10 proc.) nustatytas dvejiems metams, iki 2019 06 11. Todėl darytina išvada jog apelianto galimybės užsidirbti yra minimalios. Apeliantas teigia jog jo pajamos palyginus su tuo kai ankstesnio sprendimo priėmimo metu jis dirbo už minimalų atlyginimą ir dabar jam gaunant neįgalumo pensiją sumažėjo 83 Eur, kas jam yra žymi suma.Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė jog jos nuomone ieškovas tik formaliai yra nepasiturintis , nes faktiškai tebeužsiima statybos verslu, tik ne savo vardu, gyvena pasiturinčiai, atostogauja užsienyje, su V. P., su kuria ieškovas santuoką formaliai nutraukė 2015-03-13, bet faktiškai tebegyvena kartu, kaip šeima, įsirengė prabangų būstą. Pažymėjo jog apeliantas neteikdamas išlaikymo dukroms pagal teismo sprendimą ir ne pervesdamas priteistų sumų į atsakovės sąskaitą, lepina dukras, brangiomis dovanomis, perka brangius drabužius, avalynę, duoda dienpinigių, apmoka keliones. Ieškovo atžvilgiu Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK yra pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-9-875-13 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsniu dėl vengimo išlaikyti vaikus. Ieškovas minėtame tyrime įrodinėja, kad jis dukroms teikia tinkamą išlaikymą, ne mažesnį nei priklauso ar priklausė pagal teismo sprendimus, ir net didesnį. Ieškovo prašymu vyriausia dukra E. 2016-10-14 Vilniaus miesto apylinkės teisme, dalyvaujant vaikų psichologei, buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur ji papasakojo apie dosniai materialiai ją remiantį tėvą. Nepaisant dovanų, dienpinigių, aprangos, kurias tėvas pirko dukroms, 2017 metais dukra E. su faktine ieškovo sutuoktine V. P. atostogavo Ispanijoje, nes tėvas (ieškovas) E. nupirko stovyklą užsienyje – Ispanijoje, kurios kaina 499 Eur. Tai, kad dukras, o ypač vyriausiąją dukrą, lepina brangiomis dovanomis, ieškovas pripažino bylos nagrinėjimo metu teisme. Aiškinant aplinkybes dėl pinigų kilmės dukros E. kelionei į Ispaniją ir kitoms dovanoms, ieškovo pozicija nebuvo nuosekli. Vienu metu ieškovas nurodė, kad pinigų duoda vyriausiosios dukros krikšto mama, kitu metu – kad dukrų poreikiams pinigų skolinasi iš giminaičių, viso per praėjusius metus savo ir dukrų poreikiams yra pasiskolinęs 2500 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šitokį paaiškinimų nenuoseklumą vertino kaip ieškovo nesąžiningumą atskleidžiant savo turtinę padėtį, o taip pat kaip pagrindą, leidžiantį manyti, kad ieškovas skolas yra pajėgus teikti 2015 01 27 sprendimu priteistą išlaikymą. Atsakovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat rėmėsi bylos, kuri buvo iškelta pagal ieškovo pareiškimą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo ir kurioje 2014-11-07 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2FB-35942-934/2014 atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą, o 2015-02-09 nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-129-275/2015 paliko pirmosios instancijos teismo nutartį galioti nurodė, jog teismai šioje byloje priėmė tokius sprendimus suabejoję apelianto sąžiningumu atskleidžiant savo tikrąją turtinę padėtį. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, jog apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad jį finansiškai remia jo motina L. K., kuri yra pensininkė buvo kartu su sūnumi pasirašiusi kredito sutartis, o jam nebeišgalint dengti kreditų, buvo priversta bankrutuoti, jos vardu buvęs turtas, kurį faktiškai valdė F. K., yra parduodamas ar jau parduotas, dalis jos pensijos taip pat naudojama dengti skolas vykdant bankroto procedūrą. Todėl ne L. K. finansiškai remia savo sūnų (ieškovą), o sūnus (ieškovas) finansiškai remia savo motiną. Tačiau minėti atsakovės teiginiai neturi reikšmės sprendžiant dėl apelianto mokėtino išlaikymo dydžio, nes nepilnamečių vaikų išlaikymo pareiga įstatyme įtvirtinta apeliantui vaikų tėvui, o ne jo motinai. Taip pat neturi reikšmės nustatant išlaikymo dydį ir atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės, dėl apelianto ir V. P., santuokos nutraukimo formalumo jų gyvenimo kartu, kaip šeima viename name. Tačiau šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, jog apeliantas galimai nesąžiningai nurodo savo finansinę padėtį yra linkęs slėpti tikrąją padėtį, verslą ir turtą formindamas ne savo vardu, siekdamas išvengti prievolių vykdymo tame tarpe ir išlaikymo reguliaraus mokėjimo nustatyta tvarka, kas mėnesį į ieškovės sąskaitą. Tokią aplinkybę patvirtina ir šalių vyriausioji dukros E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ikiteisminiame tyrime Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui duoti parodymai užfiksuoti 2016 10 14 teismo posėdžio protokole, kad mergaitei paprašius apeliantas visada duoda jai pinigų, perka drabužius, apmoka stovyklas, būrelius, gimtadienio proga yra dovanojęs 1000 Lt, kad tėvas yra sakęs kad kai jis sunkiai sirgo ir pats negalėjo pinigų motinai perduoti, juos perduodavo per pamotę (V. P.). Šie dukros parodymai užfiksuoti 2016 10 14, jau po 2015 01 27 teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis, jos vieno mėnesio pajamos neatskaičius mokesčių 2013 m. sudarė 269,88 Eur, 2014 m. – 451,98 Eur, 2015 m. – 442,25 Eur, 2016 m. (atskaičius mokesčius) pajamos sudarė 590,09 Eur per mėnesį, sprendžia, kad atsakovės gaunamų pajamų dydis padidėjo nežymiai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovės ir atsakovo vaikai gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti teikiant išlaikymą, turi suteikti gyvenamąjį būstą. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, realizuoti turimus sugebėjimus ir pomėgius. Įvertinus nurodytas aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės pajamų nežymus padidėjimas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo sumažinti ieškovo teikiamo išlaikymo dydžio.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, kuri iš esmės nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimo priėmimo nepasikeitė (pasikeitė nežymiai), rėmėsi faktinėmis bylos aplinkybėmis bei pateiktais byloje įrodymais, juos vertindamas kaip visumą, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog nėra pagrindo keisti priteisto išlaikymo dydžio.Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis). Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir protingos, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo F. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.