Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-30 · Administracinė byla Nr. I-8446-331/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-30
Bylos Nr.
I-8446-331/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02268-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
AB „Panevėžio statybos trestas“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8446-331/2015Proceso Nr. 3-61-3-02268-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.8.2, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjos atstovui A. Z., atsakovės atstovui R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Panevėžio statybos trestas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015-01-21 sprendimu Nr. (20.16-06)-331-2852 nusprendė AB „Panevėžio statybos trestas“ (toliau – ir Pareiškėja) negrąžinti 1481,06 Eur mokesčio permokos, kadangi nėra pažymos deklaruojamo mokesčio permokos grąžinimui (b. l. 18). Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2015-03-24 sprendimu Nr. S-38(7-38/2015) patvirtino VMI 2015-01-21 sprendimą Nr. (20.16-06)-331-2852 (b. l. 6-9).

Šalies argumentai

Pareiškėja, nesutikdama su šiais sprendimais, pateikė teismui skundą, kurį patikslino (b. l. 1-3, 15-17), ir prašo:

panaikinti 2015-03-24 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą Nr. S-38(7-38/2015);panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-01-21 sprendimą Nr. (20.16-06)-331-2852;įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti AB „Panevėžio statybos trestas“ 1481,06 Eur permoką.priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-01-21 sprendime Nr. (20.16-06)-331-2852 be jokių teisinių argumentų ir motyvų priėmė sprendimą, negrąžinti 1481,06 Eur mokesčio permokos. Tokiu sprendimu mokesčio administratorius pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 87 straipsnio 6 dalies nuostatas, numatančias, jog jei mokesčių administratoriui reikalingi papildomi dokumentai, dėl mokesčių permokos grąžinimo, jis privalo pareikalauti iš mokesčių mokėtojo papildomų dokumentų bei nustato jų pateikimo terminą. Tokio pareikalavimo iš mokesčių administratoriaus Pareiškėja negavo, jokie papildomi dokumentai nebuvo prašomi pateikti.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013-04-17 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-35/2013 priteisė iš Pareiškėjos sumokėti mokesčių inspekcijai 16485 Lt žyminio mokesčio. Pagal minėtą nutartį Panevėžio apygardos teismas 2013-05-07 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-367-544/2011 VMI. Nurodyta teismo suma (16485 Lt) buvo išieškota 2013-06-14, todėl VMI minėtą vykdomąjį raštą 2013-07-08 grąžino Panevėžio apygardos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-17 nutarties dalį civilinėje byloje Nr. 2A-35/2013, kuria iš Pareiškėjos buvo priteista ieškovui ir šioje dalyje perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs civilinę bylą, 2014-06-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-915/2014 sprendimą pakeitė ir sumažino priteistiną sumą, o tuo pačiu sumažino ir priteistiną žyminio mokesčio dydį iki 11371,20 Lt. Panevėžio apygardos teismas 2014-07-24 išdavė naują vykdomąjį raštą toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2-367-544/2011 VMI, kuriame buvo nurodyta išieškoti iš Pareiškėjos 11371,20 Lt žyminio mokesčio. Panevėžio apygardos teismas 2014-12-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-367-544/2011 išaiškino savo sprendimą, konstatuodamas, jog žyminis mokestis jau yra sumokėtas bei įpareigojo VMI grąžinti teismui vykdomąją bylą.

Pagal panaikintą teismo sprendimą buvo išieškota daugiau mokesčio nei tai priklausytų sumokėti, t.y. 16485 Lt, o pagal galutinį teismo sprendimą Pareiškėja turėjo mokėti tik 11371,20 Lt, todėl VMI išieškojus 16485 Lt, atsirado mokestinė permoka – 1481,06 Eur, kuri vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio nuostatomis privalo būti grąžinta mokesčių mokėtojui.

Teigia, kad MGK netinkamai išaiškino permokėtos sumos teisinį pobūdį, jį priskirdama prie žyminio mokesčio sąvokos. Žyminis mokestis yra aiškinamas kaip Valstybės rinkliava, kurios dydį nustato įstatymas (teismas). Atsižvelgiant į MAĮ 2 straipsnio 11 punkto nuostatas,1481,06 Eur suma yra traktuojama kaip permoka, todėl ji turi būti gražinama vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio nuostatomis, o ne Civilio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis. Be to, MGK sprendimas priimtas pažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes MAĮ yra speciali teisės norma, turinti viršenybę prieš CPK, o permokėta suma nėra laikytina nei mokesčiu, nei tuo labiau žyminiu mokesčiu, nes ji nėra nustatyta nei įstatymu, nei galiojančiu teismo sprendimu, todėl privalu vadovautis MAĮ 2 straipsnio 11 punkto, 87 straipsnio nuostatomis ir ją grąžinti.

Per teismo posėdį Pareiškėjos atstovas prašė skundą patenkinti, panaikinti ginčijamus sprendimus, įpareigoti VMI grąžinti Pareiškėjai 1481,06 Eur permoką skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 25-26) paaiškino, kad mokesčių administratorius turi teisę grąžinti žyminį mokestį tik tuo atveju, jei Pareiškėja nustatyta tvarka pateiktų atitinkamą teismo nutartį su nurodymu grąžinti atitinkamo dydžio žyminį mokestį. MAĮ 14 straipsnio 2 dalies, CPK 87 straipsnio nustatytas teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės mokesčių administratoriui spręsti žyminio mokesčio grąžinimo klausimo, nesant teismo nutarties dėl šio mokesčio grąžinimo.

Šalies argumentai

Nagrinėjamu atveju, Pareiškėja su 2015-01-14 prašymu kreipėsi į mokesčių administratorių dėl 5113,80 Lt (1481,06 Eur) mokesčio permokos grąžinimo, kartu pateikdama Panevėžio apygardos teismo 2014-12-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-367-544/2011, tačiau, šioje nutartyje nėra teismo nurodymo dėl žyminio mokesčio dalies (1481,06 Eur) grąžinimo, tik išaiškinimas, jog Panevėžio apygardos teismo 2014-07-24 išieškotojai Panevėžio apskrities VMI išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-367-544/2011 dėl 11371,20 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš Pareiškėjos valstybės naudai yra įvykdytas 2013-06-14 skolininkei Pareiškėjai sumokant 16485 Lt pagal 2013-05-08 Panevėžio apskrities VMI išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-367-544/2011 dėl 16485 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo valstybės naudai, dėl ko VMI įpareigota grąžinti Panevėžio apygardos teismui į pagrindinę bylą vykdomąjį raštą Nr. 2-367-544/2011, išduotą 2014-07-24, dėl 11371,20 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš Pareiškėjos valstybės naudai. Dėl šios priežasties VMI, nesant teismo nutarties dėl žyminio mokesčio grąžinimo, atsisakė Pareiškėjai grąžinti 1481,06 Eur žyminio mokesčio permoką. Pažymėjo, kad jeigu žyminio mokesčio klausimas neišsprendžiamas iš karto atitinkamoje teismo nutartyje, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į atitinkamą teismą su prašymu grąžinti žyminį mokestį (CPK 87 str. 4 d.).

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė Pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl sprendimo, kuriuo mokesčių administratorius atsisako grąžinti Pareiškėjai žyminio mokesčio permoką (1481,06 Eur), teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 6-8,18).

Nustatyta, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-35/2013 VMI 2013-06-14 iš Pareiškėjos išieškojo priteistą 16 485,00 Lt žyminį mokestį. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2013-12-20 nutartimi (civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013) panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-17 nutarties dalį ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo, Lietuvos apeliacinis teismas (civilinėje byloje Nr. 2A-915/2014) 2014-06-11 nutartimi sumažino žyminį mokestį iki 11 371,20 Lt (LITEKO). Panevėžio apygardos teismas 2014-12-09 nutartyje konstatavo, kad Panevėžio apskrties VMI išduotas vykdomasis raštas dėl 11 371,20 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš bendrovės “Panevėžio statybos trestas” valstybės naudai yra įvykdytas 2013-06-14 skolininkei sumokant 16 485 Lt pagal 2013-05-08 Panevėžio apskrities VMI išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-367-544/2011 (MGK byla, b. l. 4-6, LITEKO). Pareiškėja 2015-01-14 su prašymu (MGK byla, b. l. 10) kreipėsi į VMI dėl mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo. Tačiau VMI 2015-01-21 sprendimu, vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio nuostatomis, Mokesčio permokos įskaitymo mokesčių nepriemokai ir skoloms valstybei padengti taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004-05-24 įsakymu Nr. 1K-199 ir atsižvelgdamas į Panevėžio apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento 2015-01-19 išvadą (MGK byla, b. l. 8), nusprendė negrąžinti bendrovei „Panevėžio statybos trestas“ mokesčio permokos (skirtumo) 1 481,06 Eur (MGK byla, b. l. 3, 8). MGK 2015-03-24 sprendimu patvirtino VMI 2015-01-21 sprendimą (b. l. 6-9).

Pareiškėja savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu argumentuoja tuo, kad Panevėžio apygardos teismas 2014-12-09 nutartyje aiškiai įvardinęs priteistą iš Pareiškėjos mokėtiną žyminio mokesčio sumą (11 371,20 Lt), todėl Panevėžio apskrities VMI 2013-06-14 išieškojus iš Pareiškėjos didesnę žyminio mokesčio sumą (16 485 Lt), atsirado mokestinė permoka 1 481,06 Eur, kuri, vadovaujantis MAĮ 87 str. nuostatomis, privalo būti grąžinta mokesčių mokėtojai.

Mokesčių administratorius, nesutikdamas su Pareiškėjos argumentais teigia, kad negali grąžinti Pareiškėjos prašomos žyminio mokesčio permokos (1 481,06 Eur), nes Panevėžio apygardos teismas 2014-12-09 nutarties rezoliucinėje dalyje nėra įpareigojęs VMI grąžinti Pareiškėjai žyminio mokesčio permoką, yra tik įpareigojimas grąžinti Panevėžio apygardos teismui į pagrindinę bylą vykdomąjį raštą Nr. 2-367-544/2011, išduotą 2014-07-24, dėl 11 371,20 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš Pareiškėjos valstybės naudai.

Taigi proceso šalys nesutaria dėl žyminio mokesčio permokos (1 481,06 Eur) grąžinimo, todėl teismas spręs dėl mokesčių administratoriaus veiksmų atitikimo teisės aktų reikalavimams.

Pagal MAĮ 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, žyminis mokestis pagal šį įstatymą administruojamas CPK nustatyta tvarka. CPK 87 straipsnio nuostatos numato žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, žyminio mokesčio grąžinimo tvarką ir kitus su žyminio mokesčio grąžinimu susijusius klausimus. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.

Atsižvelgus į tokį teisinį reglamentavimą, darytina išvadą, kad žyminio mokesčio grąžinimas turi būti nusprendžiamas teismo nutartimi. Todėl mokesčių administratorius turi teisę grąžinti žyminį mokestį tik tuo atveju, jei Pareiškėja nustatyta tvarka pateiktų atitinkamą teismo nutartį su nurodymu grąžinti atitinkamo dydžio žyminį mokestį. Toks nustatytas teisinis reglamentavimas yra imperatyvaus pobūdžio, jis nesuteikia teisės mokesčių administratoriui spręsti žyminio mokesčio grąžinimo klausimo, nesant teismo nutarties dėl šio mokesčio grąžinimo.

Teismas, įvertinęs ginčo byloje esančią Panevėžio apygardos teismo 2014-12-09 nutartį, laiko, kad šios nutarties rezoliucinėje dalyje nėra teismo nurodymo dėl žyminio mokesčio dalies (1481,06 Eur) grąžinimo, yra tik paaiškinimas: „kad Panevėžio apygardos teismo 2014-07-24 išieškotojai Panevėžio apskrities VMI išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-367-544/2011 dėl 11371,20 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš AB “Panevėžio statybos trestas” valstybės naudai yra įvykdytas 2013-06-14 skolininkei AB “panevėžio statybos trestas” sumokant 16485 Lt pagal 2013-05-08 Panevėžio apskrities VMI išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-367-544/2011 dėl 16485 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo valstybės naudai. Įpareigoti Panevėžio apskrities VMI grąžinti Panevėžio apygardos teismui į pagrindinę bylą vykdomąjį raštą Nr. 2-367-544/2011, išduotą 2014-07-24, dėl 11371,20 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš Pareiškėjos valstybės naudai”. Vadinasi mokesčių administratorius pagrįstai, nesant teismo nutarties dėl žyminio mokesčio grąžinimo, atsisakė Pareiškėjai grąžinti 1481,06 Eur žyminio mokesčio permoką.

Pareiškėja teigia, kad mokesčių administratorius privalėjo grąžinti žyminio mokesčio permoką vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 6 dalies pagrindu. Teismas negali sutikti su šiais Pareiškėjos argumentais, nes žyminio mokesčio grąžinimą reglamentuoja CPK 87 straipsnio nuostatos, numatančios žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, žyminio mokesčio grąžinimo tvarką ir kitus su žyminio mokesčio grąžinimu susijusius klausimus. Šios nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl mokesčių administratorius, neturėdamas teismo nutarties dėl įpareigojimo grąžinti žyminio mokesčio permoką (1 481,06 Eur), neturėjo teisėto pagrindo jį grąžinti Pareiškėjai.

Teismas atkreipia Pareiškėjos dėmesį, kad jeigu žyminio mokesčio klausimas nebuvo išspręstas iš karto atitinkamoje teismo nutartyje, Pareiškėja gali kreiptis į atitinkamą teismą su prašymu grąžinti žyminį mokestį (CPK 87 str. 4 d.).

Įvertinęs bylos aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad skundžiami MGK 2015-03-24 sprendimas Nr. S-38(7-38/2015), VMI 2015-01-21 sprendimas Nr. (20.16-06)-331-2852 priimti kompetentingų institucijų teisės aktų nustatyta tvarka, yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais argumentais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 57 str.).

Teismui pripažinus, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti nėra teisinio pagrindo įpareigoti VMI grąžinti AB „Panevėžio statybos trestas“ 1481,06 Eur permoką.

Nepatenkinus Pareiškėjos skundo nėra pagrindo priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjos AB „Panevėžio statybos trestas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Henrikas Sadauskas