- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-11
- Bylos Nr.
- 2A-915/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Arno vila“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arno vila“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-367-544/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arno vila“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Arno vila“ patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo AB „Panevėžio statybos trestas“ 2 874 924,87 Lt nuostolių atlyginimą dėl rangos sutarties įvykdymo termino praleidimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad šalys 2005 m. rugpjūčio 23 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 508231 (toliau – Sutartis, Rangos sutartis), kurios 2.2 punktu atsakovas įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis per sutartyje nustatytą terminą atlikti sutartyje numatytus darbus objekte ,,Komercinės paskirties pastatas su gyvenamaisiais butais ir požemine automobilių aikštele Kęstučio g. 86/1 Kanto g. 18, Kaunas, Gynybinės sienos bokšto rekonstravimas ir pritaikymas kavinei“. Pagal Sutarties 2.3 punktą statybos darbų atlikimo terminai buvo esminis reikalavimas rangovui. Pagal Sutarties nuostatas statybos objektas turėjo būti priduotas užsakovui 2006 m. spalio 31 d. Ieškovo prašymu atsakovas atliko ir papildomų statybos darbų, kurių kiekiai, kainos ir terminai buvo suderinti papildomais susitarimais prie Sutarties, o darbų įvykdymo terminas pratęstas iki 2007 m. rugpjūčio 15 d. Teigė, kad atsakovas nesilaikė darbų pabaigos grafiko, neinformavo jo apie grėsmes, dėl kurių darbai nebus užbaigti laiku (CK 6.158 str.). Visas statinys pripažintas tinkamu naudoti tik 2008 m. spalio 21 d. aktu. Teigė, jog ankstesnis 2007 m. gruodžio 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriuo remiasi atsakovas, negali būti laikomas jo prievolių įvykdymo įrodymu, nes nepatvirtina visiško darbų, reikalingų statiniui pripažinti tinkamu naudoti, atlikimo, be to, jame nurodyta, kad statinys nėra tinkamas naudoti 100 procentų.
Ieškovas teigė, jog dėl to, kad atsakovas pažeidė atliekamų darbų tarpinius ir pabaigos terminus, nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d. (kada pagal Sutartį sutarties objektas turėjo būti perduotas užsakovui) iki 2008 m. spalio 21 d. (kada valstybinė komisija statinį pripažino tinkamu naudoti) jis patyrė 2 874 924,87 Lt nuostolių, kuriuos sudaro: 1) išlaidos statinio statybos techninei priežiūrai – 90 150 Lt (ieškovas pagal Statybos įstatymo 30 straipsnį privalėjo samdyti statybos techninius prižiūrėtojus ir jiems mokėti ilgiau); 2) pastato eksploatavimo išlaidos – 467 817,31 Lt (pastatas buvo nebaigtas statyti, todėl ieškovas negalėjo juo naudotis ir disponuoti, tačiau privalėjo mokėti už šildymą, elektros energiją, valymą, liftų priežiūrą, lietaus nuotekų naudojimą, gaisrinės signalizacijos priežiūrą, apsaugą); 3) 1 021 867 Lt – dėl negalėjimo sudaryti pagrindinės trijų butų su automobilių parkavimo vietomis pirkimo–pardavimo sutarties pagal 2006 m. birželio 29 d. preliminariąją buto (turto) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 06-06-29-01 (pasikeitus situacijai nekilnojamojo turto rinkoje, ieškovas pardavė butus už 1 198 730 Lt mažesnę kainą); 4) 1 295 072,56 Lt palūkanos, kurios darbų vėlavimo laikotarpiu sumokėtos vykdant 2005 m. rugpjūčio 23 d. kreditavimo sutartį Nr. 0340511011946-64 AB SEB bankui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB ,,Arno vila“ ieškinį atsakovui AB „Panevėžio statybos trestas“ ir priteisė iš ieškovo valstybei bylinėjimosi išlaidas.
Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad pagal Sutartį statybos rangos darbai nebuvo visiškai atlikti iki pastato pripažinimo tinkamu naudoti 2008 m. spalio 21 d. aktu. Nustatė, kad ieškovas faktiškai pradėjo naudotis atsakovo Sutarties darbų rezultatu po 2007 m. gruodžio 28 d. akto dėl pirmojo etapo darbų pripažinimo tinkamais naudoti pasirašymo, samdė kitus rangovus bei atsakovą tęsti antro bei trečio etapo statybos rangos darbus ir atsakovui dėl to pretenzijų nustatyta tvarka nereiškė. Nuo 2007 m. lapkričio 27 d. iki 2008 m. gegužės 26 d. atsakovas, suderinęs su ieškovu, atliko papildomus darbus, kuriems terminas nebuvo nustatytas (34 lokalinės sąmatos papildomiems darbams, 4 papildomų darbų medžiagų sąmatos, 5 sąmatos-specifikacijos, 6 pasiūlymai ir 37 komerciniai pasiūlymai). Nurodė, kad ieškovas taip pat samdė rangovus nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. pabaigos patalpų, terasos grindų įrengimui, sienų paruošimo darbams tapetų klijavimui ir dažymui, gipso montavimui ir kitiems vidaus įrengimo darbams. Teismas sprendė, kad darbų atlikimo terminui įtakos turėjo paties ieškovo veiksmai dėl projektų keitimo iki statybos pabaigos, todėl visi objekto statybos darbai 100 procentų iki 2007 m. rugpjūčio 15 d. negalėjo būti baigti ir buvo nebaigti ne dėl atsakovo kaltės. Pažymėjo, kad Sutarties su atsakovu pasirašymo metu 2005 m. rugpjūčio 23 d. techninio projekto dalis jam buvo perduota, tačiau techninė dokumentacija 2005-2008 metais buvo ne kartą keičiama, tai lėmė pagal Sutartį atliekamų statybos rangos darbų terminų keitimą. Nurodė, kad tik 2007 m. rugpjūčio 15 d., t. y. kai atsakovas turėjo būti visiškai įvykdęs Sutartį, projektas buvo parengtas taip, kad statybą ir pastato parengimą eksploatacijai galima būtų vykdyti trimis etapais (tą įrodo architektūrinės dalies techninis projektas), todėl atsakovas ir kiti rangovai negalėjo visiškai įvykdyti darbų pagal projektinę dokumentaciją be galutinio projekto ir statybos leidimo (atsakovui galutinis statybos leidimas įteiktas 2007 m. rugpjūčio 15 d.). Taigi remdamasis paminėtomis aplinkybėmis, teismas sprendė, jog ieškovo teiginiai, kad atsakovas nesilaikė Rangos sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino, yra nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieškovas neįrodė prašomų priteisti nuostolių dydžio. Nurodė, kad ieškovas nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. sudarė rangos sutartį antrojo, trečiojo etapo darbams su UAB „Kauno statybos trestu“, samdė įvairius subrangovus apdailos darbams, todėl, nepriklausomai nuo atsakovo atliekamų darbų, pats taip pat turėjo vykdyti statinio statybos techninę priežiūrą, mokėti pastato eksploatavimo išlaidas. Nurodė, jog iš UAB „Kauno liftai“ PVM sąskaitų faktūrų negalima nustatyti, kokiame objekte ir kokie darbai (paslaugos) atlikti; elektros energija tiekta pagal 1998 m. rugsėjo 18 d. sutartį A. S. įmonei „Rasa“, t. y. pagal sutartį, kuri sudaryta iki minėto statybos objekto pradžios; sąskaitose už inžinierinių sistemų priežiūrą, teritorijos, patalpų valymą, atliekų išvežimą, plovimo darbus nurodyta, kad paslaugos suteiktos ne statomame objekte, o Skroblų g. 3, Kaunas; UAB „Algerta“ sąskaitoje nurodyta, kad elektros priežiūra teikiama pagal 2007 m. lapkričio 16 d. sutartį Nr. 07/11/16-1, tačiau neaišku, ar tik ginčo objektui ir kaip tai susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais. Sprendė, jog pastato priežiūros, valymo ir atliekų išvežimo darbus bet kokiu atveju būtų reikėję atlikti, tai nebuvo atsakovo pareiga pagal Sutartį ar atskirą susitarimą, todėl, teismo nuomone, ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp šių jo nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų.
Teismas sprendė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovo kaltės negalėjo sudaryti pagrindinės trijų butų pirkimo–pardavimo sutarties pagal 2006 m. birželio 29 d. preliminariąją buto / turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 06-06-29-01 ir dėl to patyrė 1 021 867 Lt nuostolių, nes atsakovui pažeidus statybos pabaigos terminą, pirkėjas atsisakė butus įsigyti ir jie buvo parduoti už 1 021 867 Lt mažesnę kainą. Nurodė, kad pagal preliminarios sutarties 7.1 punktą ieškovas buvo įsipareigojęs statybos darbus baigti iki 2007-01-31, tuo tarpu atsakovas pagal Rangos sutartį darbus turėjo baigti tik 2007-08-15. Nustatė, jog pirkėjas planuojamus įsigyti butus buvo apžiūrėjęs 2007-12-17, jie buvo įrengti, tačiau jo netenkino darbų atlikimo kokybė. Remdamasis pirkėjo ieškovui siųstų raštų turiniu, teismas pažymėjo, jog ieškovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, laiku neatliko vidaus apdailos darbų, dėl kurių atsakovas nebuvo atsakingas. Nustatė, jog susitarimas dėl 2006-06-29 preliminarios sutarties neįvykdymo ir jos nutraukimo sudarytas 2010-09-30, tuo tarpu butai kitam pirkėjui jau buvo parduoti 2009-09-25, 2009-11-19 ir 2010-01-29.
Teismas sprendė, jog ieškovo palūkanų mokėjimas bankui pagal kredito sutartį dėl 20 000 000 Lt kredito suteikimo yra jo sutartinė prievolė, todėl atmetė kaip nepagrįstą ieškininį reikalavimą dėl šių nuostolių priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas UAB ,,Arno vila“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti paminėtą Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neteisingai taikė proceso teisės normas, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nevertino byloje apklaustų liudytojų parodymų, taip pat statybos darbų žurnalo, o susitarimus prie Sutarties vertino kaip atskiras rangos sutartis, neįvertindamas papildomuose susitarimuose nurodytų darbų atlikimo terminų bei jų pažeidimo fakto.Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas 2005 m. rugpjūčio 23 d. Sutartimi ir jos priedais buvo įsipareigojęs atlikti tik pirmojo etapo pastato statybos darbus. Teismas neteisingai įvertino statybos objekto pirmojo etapo Pripažinimo tinkamu naudoti 2007 m. gruodžio 28 d. aktą, todėl nepagrįstai sprendė, jog gyvenamojo namo su administracinėmis, maitinimo, prekybos, paslaugų patalpomis ir požemine automobilių stovėjimo aikštele, esančio Kęstučio g. 86/Kanto g. 18, Kaune, statybos ir montavimo darbai atitinka projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, o atsakovas tinkamai įvykdė prievoles pagal Sutartį. Be to, statinio ar jo dalies pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymas nereiškia, kad pagal Sutartį rangovas laikomas visiškai įvykdęs savo prievoles dėl darbų atlikimo termino. Šalys sutarė, kad darbai bus laikomi baigti šalims pasirašius baigiamąjį atliktų darbų priėmimo– perdavimo aktą (Sutarties 7.1, 19.4, 19.5 p.), todėl sieti statybos darbų pabaigą su pirmojo etapo Pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo momentu nėra pagrindo.Teismas neteisingai įvertino ieškovo nurodytus statybos darbų žurnalus, kurie įrodo, kad atsakovas ir jo subrangovai dalį statybos darbų tebevykdė jau po Sutarties prieduose nustatytų terminų. Būtent dėl atsakovo vykdytų statybos darbų vėlavimo ieškovas negalėjo laiku samdyti kitų rangovų pastato statybos darbų užbaigimui, o tai tiesiogiai turėjo įtakos ieškovo patirtiems nuostoliams.Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo vykdytų statybos darbų vėlavimui turėjo įtakos ieškovo atlikti statomo pastato projektinės dokumentacijos keitimai, nes už darbo projektų parengimą pagal Sutartį (Sutarties 10.4 p.) buvo atsakingas pats atsakovas. Be to, pastato projektinės dokumentacijos pakeitimai buvo tik dėl neesminių statybos objekto charakteristikų. Teismas be pagrindo 2007 m. rugpjūčio 15 d. pastato techninio projekto pakeitimus įvertino kaip galutinio projekto pateikimą atsakovui. Projektas buvo pakeistas taip, kad pastato statybą būtų galima vykdyti trimis etapais. Tokiu būdu ieškovas turėjo galimybę sumažinti patiriamus nuostolius dėl statybos darbų vėlavimo. Priešingai nei sprendė teismas, ieškovo prašomi priteisti nuostoliai bei jų dydis yra įrodyti ir pagrįsti, taip pat įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Žala ieškovui padaryta dėl atsakovo netinkamo Sutarties vykdymo – darbų tarpinių ir pabaigos terminų pažeidimo. Tokiu būdu yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. Atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Panevėžio statybos trestas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad:
Priešingai nei teigia apeliantas, atsakovas buvo įsipareigojęs atlikti tik pirmame statybos etape numatytus darbus bei juos priduoti valstybinei komisijai (Techninis projektas bei 2007 m. gruodžio 28 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Atsakovas pagal 2005 m. rugpjūčio 23 d. Sutartį įsipareigojo atlikti rangos darbus (sutarties priedas Nr. 1), į kuriuos neįėjo butų ir daugelio kitų patalpų apdailos darbai bei kiti rangos darbai, kurių atlikimui ieškovas samdė kitus rangovus tiesiogiai. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog atsakovas laiku neatliko sutartų darbų. Tiek pagal Sutartį, tiek papildomai suderintus darbus atsakovas atliko tinkamai ir laiku, darbai priduoti 2007 m. gruodžio 28 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Apelianto tiesiogiai pasamdyti rangovai atlikinėjo darbus, numatytus antrame ir trečiame etapuose, prašė atsakovo atlikti papildomų darbų, kurie buvo derinami atskirai pagal lokalines sąmatas. Po 2007 m. rugpjūčio 15 d. atliktinų darbų atlikimo terminams įtakos turėjo ir tai, kad ieškovas nuo 2005 m. iki 2008 m. nuolatos keitė techninį projektą.Apeliantas nepagrįstai teigia, jog dėl nesudarytos butų pirkimo–pardavimo sutarties yra kaltas atsakovas. Ieškovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį, jo samdyti rangovai nekokybiškai atliko apdailos darbus, todėl pirkėjas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ne dėl atsakovo kaltės. Apeliantas be pagrindo reikalauja atlyginti pastato eksploatacines išlaidas. Atsakovas darbų atlikimo metu yra sumokėjęs visas išlaidas, kurios susidarė dėl jo vykdomų darbų. Dėl kitų eksploatavimo išlaidų yra atsakingas pats apeliantas, nes jos susidarė dėl jo samdytų rangovų vykdomų darbų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi buvo iš dalies patenkinęs ieškovo UAB ,,Arno vila“ apeliacinį skundą – paminėtą Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą pakeitęs, jo ieškinį patenkinęs iš dalies – priteisdamas iš atsakovo AB „Panevėžio statybos trestas“ jam 1 579 834,31 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šalys, sudarydamos Rangos sutartį, ypač pabrėžė rangovui tenkančią statybos darbų atlikimo terminų laikymosi pareigą (Sutarties 2.3 p.), o Sutarties 7 punkte nustatė statybos darbų termino pradžią ir pabaigą, kuri nurodyta Kalendoriniame darbų grafike (Priedas Nr. 3); nustatė, kokiu terminu, kokie ir kokiu eiliškumu sutartyje numatyti darbai turi būti pradėti ir kada baigti. Nurodė, kad iki Rangos sutarties įvykdymo termino 2007 m. rugpjūčio 15 d. projektinė statomo pastato dokumentacija – techninis projektas – nebuvo keičiama, todėl atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad darbų atlikimo terminas pažeistas dėl ieškovo kaltės – techninio projekto koregavimo. Nustatė, jog Rangos sutarties objektas užsakovui perduotas 2008 m. spalio 21 d. pastato statybos darbų pripažinimo tinkamu naudoti aktu, teisėjų kolegijos vertinimu, pažeidus Rangos sutarties Kalendoriniame darbų atlikimo grafike nurodytą 2007 m. rugpjūčio 15 d. terminą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti yra visi CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatyti pagrindai – jis neteisėtai neįvykdė Sutartyje numatytų darbų nustatytais terminais, todėl ieškovas patyrė nuostolių.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad statinio statybos techninė priežiūra pagal Statybos įstatymo 30 straipsnį yra privaloma, todėl ieškovas iki pastato pripažinimo tinkamu naudoti samdė techninės priežiūros paslaugas teikiančius asmenis, už kurias, pagal byloje esančius dokumentus, sumokėjo 90 150 Lt. Atsakovui Sutartyje nustatytais terminais atlikus darbus, statybos techninė priežiūra nebūtų buvusi reikalinga, todėl kolegija sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad ši buvo vykdoma ne dėl jo atliekamų darbų.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui pažeidus statinio statybos darbų atlikimo terminus, ieškovas, apmokėdamas einamąsias pastato eksploatavimo išlaidas (šildymas, elektros energija ir jos priežiūra, patalpų valymas, liftų priežiūra, lietaus nuotekų tinklų naudojimas, gaisrinės signalizacijos priežiūra, apsauga) patyrė 467 817,31 Lt dydžio nuostolių.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje esančius įrodymus (preliminarioji butų pirkimo–pardavimo sutartis, ieškovo ir butų pirkėjo susirašinėjimo dėl butų įrengimo užbaigimo raštai), konstatavo, kad 3 butų su automobilių parkavimo vietomis už 2 220 597 Lt pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės – darbų neužbaigimo nustatytu terminu. Butai parduoti atitinkamai kitiems pirkėjams 2009-2010 m., kai darbai priimti ir statinys pripažintas tinkamu naudoti 2008 m. spalio 21 d. (CK 6.249 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, netenkindama ieškovo reikalavimo dalies priteisti 1 295 072,56 Lt nuostolių, atsiradusių dėl kreditavimo sutartimi nustatytų palūkanų, kurias jis sumokėjo bankui per darbų objekte vėlavimo laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d. iki 2008 m. spalio 21 d., nurodė, kad šios jo išlaidos buvo pagal kreditavimo sutartį suplanuotos, atsakovas tiesiogiai jų atsiradimui poveikio neturėjo. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas, be duomenų apie turėtas išlaidas sumokant bankui palūkanas, įrodymų apie tai, kokias pajamas būtų gavęs iš užbaigto statybos objekto, nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo negautų pajamų yra priežastinis ryšys, nes ieškovo patirtos išlaidos yra pernelyg nutolusios nuo atsakovo neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Aukščiausias Teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi panaikino paminėtos Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ ieškovui UAB ,,Arno vila“ priteistas 1 579 834,31 Lt nuostolių atlyginimas, ir bylą dėl šios dalies perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.
Kasacinis teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, jog atsakovas pažeidė Rangos sutarties sąlygas ir privalo atlyginti dėl padarytų pažeidimų ieškovo patirtus nuostolius.
Sprendė, jog apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pirmosios instancijos išvados, kad nurodytos statybos priežiūros išlaidos galėjo būti susijusios ne tik su atsakovo atliekamų darbų priežiūra, nes statybos techninė priežiūra pagal šias sutartis turėjo būti vykdoma iki pastato (visų trijų etapų) pridavimo. Kasacinis teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui išlaidas, patirtas dėl pastato eksploatavimo, kol atsakovas vėlavo įvykdyti Rangos sutarties darbus, tačiau sprendė, kad šiuo klausimu pateikti įrodymai buvo visiškai neištirti ir nevertinti (PVM sąskaitų faktūrų už tiektą elektros energiją, teiktas patalpų valymo, atliekų išvežimo, teritorijos valymo, elektros, inžinierinių sistemų priežiūros ir kt. paslaugas). Pažymėjo, jog ieškovo nurodytos išlaidos gali būti patirtos ne tik šiame objekte ir ne tik dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.
Kasacinis teismas taip pat sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad, atsakovui pažeidus Rangos sutartyje nustatytus objekto statybos terminus, ieškovas negavo 1 021 867 Lt butų pardavimo pajamų.
Pasisakydamas dėl apeliacinės instancijos teismo išvados, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp jo 1 295 072,56 Lt nuostolių, tai yra bankui mokamų palūkanų, kasacinis teismas papildomai pažymėjo, kad ieškovui kreditas buvo suteiktas ne tik paties objekto statybai, bet ir gerovės (aplinkos) sutvarkymui, įskaitant sąmatoje numatyto Gynybinės sienos bokšto, esančio Kaune, Kęstučio g. 82, rekonstravimą, pritaikymą kavinei, pėsčiųjų gatvelės statybą. Sprendė, jog žalos buvimo faktas ir jos dydis dėl šių nuostolių byloje neįrodyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieš pradedant nagrinėti ieškovo UAB ,,Arno vila“ apeliacinio skundo argumentus, yra būtina tiksliai nustatyti šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip minėta, ieškovas UAB ,,Arno vila“ su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ priteisti 2 874 924,87 Lt nuostolių, kurie susidarė dėl to, kad atsakovas neįvykdė Rangos sutartimi prisiimtos prievolės iki 2007 m. rugpjūčio 15 d. atlikti statybos darbus, atlyginimą: 90 150 Lt statinio statybos techninės priežiūros išlaidų; 467 817,31 Lt pastato eksploatavimo išlaidų; 1 021 867 Lt negautų pajamų dėl butų pardavimo mažesne kaina; 1 295 072,56 Lt palūkanų, sumokėtų bankui darbų vėlavimo laikotarpiu pagal 2005 m. rugpjūčio 23 d. kreditavimo sutartį.
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu šį ieškovo UAB ,,Arno vila“ ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog Rangos sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas buvo pažeistas dėl atsakovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ kaltų veiksmų, taip pat sprendė, kad ieškovo reikalavimai atlyginti kilusius nuostolius yra nepagrįsti.
Ieškovas UAB ,,Arno vila“ dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė jį panaikinti ir priimti naują – ieškinį patenkinti bei priteisti 2 874 924,87 Lt nuostolių atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi, kaip minėta, iš dalies šį ieškovo apeliacinį skundą patenkino, skundžiamą teismo sprendimą pakeitė ir ieškovui iš atsakovo priteisė 1 579 834,31 Lt nuostolių atlyginimą. Konstatavo, jog atsakovas AB ,,Panevėžio statybos trestas“ pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir laiku neatliko sutartų darbų, todėl sprendė, kad privalo ieškovui atlyginti dėl to kilusius nuostolius: 90 150 Lt statinio statybos techninės priežiūros išlaidas; 467 817,31 Lt pastato eksploatavimo išlaidas; 1 021 867 Lt negautas pajamas (iš viso 1 579 834,31 Lt). Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė 1 295 072,56 Lt nuostolių, susijusių su palūkanų mokėjimu, priežastinio ryšio su atsakovo neteisėtais veiksmais.
Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi išnagrinėjęs ieškovo UAB ,,Arno vila“ ir atsakovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ kasacinius skundus, panaikino apeliacinės instancijos teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarties dalį dėl 1 579 834,31 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo ir bylą šioje dalyje grąžino tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus darbus atlikti iki sutarto termino, todėl ieškovui privalo atlyginti dėl to kilusius nuostolius. Pasisakydamas dėl teismo priteistų nuostolių dydžio, kasacinis teismas nurodė, jog statinio statybos techninė priežiūra turėjo būti vykdoma iki viso pastato (visų trijų etapų) pridavimo, taigi galėjo būti susijusi ne tik su atsakovo atliekamais darbais, o ieškovo nurodytos pastato eksploatavimo išlaidos gali būti patirtos ne tik šiame objekte ir ne tik dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, jog atsakovas privalo ieškovui atlyginti 1 021 867 Lt negautų pajamų, tačiau nėra atsakingas dėl 1 295 072,56 Lt palūkanų mokėjimo.
Kasacinio teismo nutartyse išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis teismas konstatavo, jog atsakovas neatliko Rangos sutartyje numatytų darbų joje nurodytu terminu, taip pat pasisakė dėl ieškovo prašomų priteisti nuostolių, todėl, atsižvelgdama į minėtoje nutartyje pateiktų nurodymų privalomą pobūdį, teisėjų kolegija pažymi, jog šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas sudaro apelianto ieškovo UAB ,,Arno vila“ apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti jo ieškininiai reikalavimai priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą, vadovaujantis paminėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais dėl prašomo priteisti nuostolių atlyginimo pagrįstumo. Dėl to teisėjų kolegija nenagrinėja apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su Rangos sutartyje atsakovui nustatytos pareigos – sutartus darbus atlikti joje nustatytu terminu – pažeidimu ir sprendžia klausimą tik dėl teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta priteisti paminėtų nuostolių atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str., 362 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieš pradedant nagrinėti apeliacinio skundo argumentus, yra tikslinga pažymėti aktualias ginčui taikytinas materialinės teisės normas.
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.256 straipsnio 1 dalis įpareigoja kiekvieną asmenį tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, pažeidęs tokią prievolę arba ją įvykdęs netinkamai, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius (CK 6.256 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 str., 6.249 str.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Taigi asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytus nuostolius ir jų dydį (CPK 178 str.).
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pirmiau nurodytais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad atsakovas AB ,,Panevėžio statybos trestas“ netinkamai įvykdė savo Rangos sutartyje nustatytą prievolę sutartus darbus atlikti laiku, tai yra iki 2007 m. rugpjūčio 15 d. Taigi atsakovo neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, jau yra nustatyta.
Atsižvelgiant į tai, šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje būtina išsiaiškinti kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas – ar pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovas neįrodė patirtų nuostolių dydžio ir jų priežastinio ryšio su atsakovo veiksmais (CK 6.249 str., 6.247 str.).
Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuostolių atlyginimu: statinio statybos techninės priežiūros, pastato eksploatavimo išlaidų, negautų pajamų ir palūkanų bankui mokėjimo.
Dėl statinio statybos techninės priežiūros išlaidų atlyginimo
Kaip minėta, ieškovas šioje byloje prašė priteisti 90 150 Lt statinio statybos techninės priežiūros išlaidų, kurias jis patyrė tuo laikotarpiu, kai atsakovas vėlavo atlikti Rangos sutartyje nustatytus darbus, nes tokia priežiūra yra privaloma pagal Statybos įstatymo 30 straipsnį iki pastato pripažinimo tinkamu naudoti (iki statinio statybos užbaigimo akto surašymo). Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė 2007-04-04 statinio statybos specialiųjų darbų techninės priežiūros darbų vykdymo sutartį ir jos pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras, 2005-05-16 statinio statybos techninės priežiūros darbų vykdymo sutartį bei jos pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras (2 t., 106, 107, 108-109, 110-137, b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atmetė šį ieškininį reikalavimą nurodęs, kad ieškovas nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio samdė įvairius subrangovus apdailos darbams, sudarė rangos sutartį antrojo, trečiojo etapo darbams su UAB „Kauno statybos trestu“, todėl turėjo vykdyti statinio statybos priežiūrą ne tik dėl atsakovo atliekamų darbų. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto skunde nurodytais argumentais, jog ši teismo išvada yra nepagrįsta (CPK 185 str.).
Kaip minėta, apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartyje, kuri buvo priimta nagrinėjamoje byloje tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis teismo paskirtos 2013 m. vasario 12 d. ekspertizės akto išvadomis, nustatė, jog Rangos sutartyje ir jos papildomuose susitarimuose objekto statybos darbai nebuvo suskirstyti į etapus, o dėl jų suskirstymo į etapus papildomų, Sutartyje nenumatytų darbų neatsirado, todėl, kaip teisingai nurodo apeliantas, konstatavo, kad visus pagal Rangos sutartį numatytus ir vėliau trim etapais suskirstytus darbus, išskyrus butų ir komercinių patalpų apdailos, iki viso pastato pripažinimo tinkamu naudoti 2008-10-21 akto pasirašymo, turėjo atlikti atsakovas. Atsakovas atsiliepime į skundą teisingai nurodo, jog ginčo laikotarpiu objekte darbus vykdė ne tik jis, o pats apeliantas neginčija fakto, kad butų ir komercinių patalpų vidaus apdailos darbus, pastato statybos užbaigimo darbus atliko ne atsakovas, bet kiti, jo paties tiesiogiai samdyti rangovai. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog, kaip teisingai nurodė apeliantas, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. Nr. 242 įsakymu dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 patvirtintos Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos 17.6 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2006-06-18 iki 2010-10-01) tam, kad pastatas būtų pripažintas tinkamu naudoti, jo tiesiogiai samdytų rangovų atliekami darbai (butų ir komercinių patalpų apdailos darbai) neturėjo įtakos statinio statybos techninės priežiūros terminui, nes ši procedūra buvo siejama tik su atsakovo darbų užbaigimu (CK 6.247 str.). Pažymėtina, jog šiuos apelianto teiginius taip pat patvirtina ir 2013 m. vasario 12 d. ekspertizės akto išvados (25 t., 3 b. l.). Tuo tarpu atsakovas, teigdamas, jog ginčo statinio statybos techninė priežiūra buvo būtina ne tik Rangos sutartyje nustatytų darbų priežiūrai, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.).
Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog priešingai nei konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime, ieškovas įrodė jo nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų priežastinį ryšį (CK 6.247 str., CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentais, jog pateikti įrodymai patvirtina jo patirtų išlaidų dydį. Kaip matyti iš byloje esančių 2007-04-04 statinio statybos specialiųjų darbų techninės priežiūros vykdymo bei 2005-05-16 statinio statybos techninės priežiūros vykdymo sutarčių nuostatų, paslaugos teikiamos komercinės paskirties pastatui su gyvenamaisiais butais ir požemine automobilių aikštele, esančiam Kęstučio g. 86/Kanto g. 18 Kaune. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors 2007-04-04 sutartyje šio pastato adresas nurodytas Kęstučio g. 85/Kanto g. 5, teisėjų kolegija sutinka su apelianto nurodyta aplinkybe, jog šis netikslus objekto adresas laikytinas rašymo apsirikimu, nes pagal byloje pateiktus duomenis (žemėlapio ištrauką) tokio objekto nurodytu adresu nėra, o objektai, esantys Kęstučio g. 85 ir Kanto g. 5, yra ženkliai vienas nuo kito nutolę. Be to, kaip matyti iš šios sutarties pagrindu išrašytų sąskaitų faktūrų, jose nurodyta, kad techninė priežiūra teikiama objektui, adresu Kęstučio g. 86/Kanto g. 18, Kaunas. Aplinkybę, jog pirmiau paminėtos paslaugos buvo teikiamos pagal nurodytas sutartis, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina taip pat ir statybos žurnaluose esantys duomenys (už statinio statybos techninę priežiūrą atsakingų asmenų parašai). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo sutikti su teismo sprendime nurodytais argumentais, jog ieškovas neįrodė šių išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo (CK 6.249 str. 1 d., CPK 178 str.).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad ieškovas neįrodė savo teiginių, jog jis dėl atsakovo kaltės patyrė 90 150 Lt statinio statybos techninės priežiūros išlaidų. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje pakeičiamas ir ieškovui iš atsakovo priteisiamas šių nuostolių atlyginimas (CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., CPK 185 str.).
Dėl pastato eksploatavimo išlaidų atlyginimo
Kaip minėta, ieškovas šioje byloje taip pat prašė iš atsakovo priteisti 467 817,31 Lt ginčo pastato eksploatavimo išlaidų, kurias sudaro mokesčiai už šildymą, elektros energiją, patalpų valymą, liftų priežiūrą, lietaus nuotekų naudojimą, gaisrinės signalizacijos priežiūrą, apsaugą ir kt.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė šių nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, jog ši pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas, siekdamas pagrįsti pastato eksploatavimo išlaidas, pateikė: 2007 m. kovo 16 d. sutartį Nr. 6208 su UAB „Kauno liftai“ dėl įrengimų remonto, techninio aptarnavimo, nuolatinės priežiūros ir saugaus naudojimo; 2007 m. lapkričio 26 d. sutartį Nr. 2007/1409 su AB „VST“ dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo; 2007 m. gruodžio 17 d. techninio aptarnavimo sutartį Nr. APT-2007/12/17 su UAB „Mikrovisatos servisas“ dėl objekto gaisrinės signalizacijos, gesinimo sistemos, dūmų šalinimo automatikos, dujų kontrolės sistemos, avarinių pranešimų transliavimo sistemos aptarnavimo ir priežiūros; 2008 m. gegužės 29 d. techninio aptarnavimo sutartį Nr. APT-2008/05/29 su UAB „Mikrovisatos servisas“ dėl objekto silpnų srovių sistemų aptarnavimo ir priežiūros; 2008 m. sausio 3 d. sutartį Nr. 19907 su UAB „Kauno vandenys“ dėl vandens į objektą tiekimo, nuotėkų šalinimo ir valymo, lietaus tinklų naudojimo; 2008 m. sausio 4 d. sutartį Nr. DA 1278 su UAB „Danclean“ dėl objekto patalpų valymo, statybinių atliekų transportavimo, keičiamų kilimėlių nuomos; 2008 m. vasario 1 d. sutartį Nr. FA0589 su UAB „G4S Lietuva“ dėl pastato apsaugos; 2008 m. vasario 21 d. sutartį Nr. 4753900020 su AB „Kauno energija“ dėl šilumos pirkimo–pardavimo; 2008 m. birželio 9 d. sutartį Nr. 08-780 su UAB „Vitaresta“ dėl patalpų ir teritorijos valymo paslaugų; 2008 m. birželio 9 d. sutartį Nr. 08-781-AT su UAB Vitaresta“ dėl mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo; 2008 m. rugpjūčio 1 d. sutartį Nr. 1 su UAB „Euroclean service” dėl objekto patalpų, automobilių stovėjimo aikštelės ir teritorijos valymo; 2008 m. rugpjūčio 27 d. sutartį Nr. 3000087/1, 2008 m. gruodžio 17 d. sutartį Nr. 3000087/2 su UAB „Kauno švara“ dėl mišrių komunalinių (buitinių) atliekų surinkimo ir išvežimo; 2008 m. spalio 1 d. sutartį Nr. 08-AG/491 su UAB „Yglė” dėl objekto inžinerinių sistemų priežiūros; 2008 m. spalio 16 d. sutartį Nr. 012100199 su UAB „Cleanaway” dėl statybinių atliekų išvežimo; 2008 m. spalio 17 d. sutartį Nr. ŠM/08/73 su UAB „Švaros misija” dėl objekto patalpų valymo bei šių sutarčių pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras.
Sprendžiant dėl šių nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas jo nurodomu laikotarpiu, tai yra nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d., kai atsakovas turėjo atlikti Rangos sutartyje numatytus darbus, iki 2008 m, spalio 21 d., kai pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti, o taip pat ir po šio termino, – atliko butų, komercinių patalpų įrengimo, kitus darbus. Tai patvirtina byloje esančios statybos rangos, kitų darbų sutartys, sudarytos po 2007 m. rugpjūčio 15 d. (11 t., b. l. 1-125, 136-237, 241-257, 13, 14 t.), ir šios aplinkybės apeliantas neginčija. Kaip teisingai atsiliepime nurodė pirmosios instancijos teismas ir savo atsiliepime į skundą teigė atsakovas, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad šių darbų vykdymui taip pat buvo būtinos pastato eksploatavimo išlaidos (elektra, liftų priežiūra, vandens tiekimas, šiukšlių išvežimas, pastato apsauga ir kt.). Pažymėtina, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu išlaidas, susidariusias dėl jo atliekamų darbų (šilumos, elektros energija, vanduo ir kt.), apmokėjo pats pagal Rangos sutartyje numatytą šalių susitarimą, šios aplinkybės apeliantas taip pat neginčija (iš viso 122 698 Lt; 5 t., b. l. 41).
Žemesnės instancijos teismas
Antra, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė įrodymų, kad šios išlaidos susidarė išimtinai tik dėl to, kad atsakovas laiku neatliko sutartų darbų, nes tiek patalpų valymo, šiukšlių išvežimo, teritorijos valymo, tiek ir kitus darbus būtų reikėję atlikti nepriklausomai nuo atsakovo atliktų / neatliktų darbų. Taigi šios išlaidos buvo / turėjo būti iš anksto suplanuotos ir jos nuo atsakovo veiksmų nepriklausė (CPK 185 str.).
Trečia, pats apeliantas savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad atsakovui laiku neatlikus sutartyje numatytų darbų, jis negalėjo tinkamai pastatu naudotis, tačiau, kaip teisingai atsiliepime į skundą nurodė atsakovas, nuomojo kilimėlius, sudarė sutartis dėl reguliaraus patalpų valymo paslaugų suteikimo ir kt. Tuo tarpu įrodymai apie tokių išlaidų būtinumą byloje nepateikti, ką pagrįstai konstatavo taip pat ir pirmosios instancijos teismas (CPK 178 str.).
Taigi remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada skundžiamame sprendime, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad šios eksploatavimo išlaidos susidarė ne dėl kitų rangovų atliekamų darbų, o būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Todėl nėra pagrindo tenkinti šį ieškininį reikalavimą (CK 6.247 str.).
Dėl 1 021 867 Lt negautų pajamų
Kaip minėta, ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1 021 867 Lt negautų pajamų, teigdamas, kad atsakovui laiku neatlikus sutartų darbų, negalėjo sudaryti pagrindinės trijų butų pardavimo sutarties 2006 m. birželio 29 d. preliminarioje sutartyje nustatyta kaina bei terminu, ir dėl pasikeitusios nekilnojamojo turto rinkos butus pardavė 1 021 867 Lt mažesne kaina. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, šį ieškininį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, sprendė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad nuostoliai susidarė būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skunde nurodytais argumentais, jog ši pirmosios instancijos teismo išvada yra neteisinga (CPK 185 str.).
Kaip matyti iš 2006-06-29 preliminarios sutarties 4.1 punkto, šalys susitarė, jog parduodamo turto, tai yra trijų butų ir automobilių stovėjimo aikštelių kaina yra 2 220 597 Lt. Sutarties 7.1 punkte susitarta, jog šio turto statybos darbai užbaigiami 2007-01-31, o pagrindinė butų pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma per 60 darbo dienų nuo statybos darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo (sutarties 8.2 p.). Tačiau iš ieškovo ir butų pirkėjo vienas kitam siųstų raštų-pretenzijų (2008-03-19, 2008-04-16, 2008-05-20, 2008-05-29, 2008-08-04, 2008-10-23) turinio, kuris, be kita ko, apibūdina tarp šalių vykusias derybas dėl butų įrengimo darbų terminų pratęsimo, – galima išvada, jog apeliantas pagrįstai teigia, kad preliminarioje butų pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytų įsipareigojimų jis negalėjo įvykdyti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, tai yra dėl to, jog Rangos sutartyje nurodyti darbai nebuvo atlikti laiku, o tai savo ruožtu lėmė ieškovo vėlavimą atlikti butų apdailos darbus (CK 6.246 str., 6.247 str.). Kaip matyti iš butų pirkimo–pardavimo sutarčių, jie buvo parduoti kitiems pirkėjams 2010 m. sausio 29 d. už 415 000 Lt; 2009 m. lapkričio 19 d. už 401 730 Lt ir 2009 m. rugsėjo 21 d. už 382 000 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau paminėtos išvados nepaneigia atsakovo nurodoma aplinkybė, jog šis turtas buvo parduotas anksčiau nei ieškovas sudarė susitarimą su pirkėju dėl 2006 m. birželio 29 d. preliminarios sutarties nutraukimo. Sutiktina su apeliantu, kad tokie jo veiksmai traktuotini kaip teisėtas siekis sumažinti galimus savo nuostolius (CPK 185 str.).
Be to, pažymėtina ir tai, kad nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmiau paminėta nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarties dalį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tačiau motyvuojamojoje dalyje atskirai pasisakydamas dėl ieškovui iš atsakovo priteisto 1 021 867 Lt nuostolių atlyginimo, nurodė, jog nėra pagrindo spręsti, kad teismas, priteisdamas šių konkrečių išlaidų atlyginimą, netinkamai aiškino, taikė civilinio proceso teisės normas ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus šiuo klausimu (CPK 362 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė ieškovo ieškininį reikalavimą dėl 1 021 867 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje pakeičia ir ieškovui iš atsakovo priteisia šių nuostolių atlyginimą (CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., CPK 185 str.).
Dėl 1 295 072, 56 Lt nuostolių, susijusių su palūkanų bankui mokėjimu, atlyginimo
Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis neįrodė 1 295 072, 56 Lt nuostolių, susijusių su palūkanų bankui mokėjimu, priežastinio ryšio su atsakovo neteisėtais veiksmais.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas šias išlaidas grindė 2005-08-23 kreditavimo sutartimi Nr. 0340511011946-64, sudaryta su AB SEB banku. Kaip matyti iš šios sutarties sąlygų, 20 000 000 Lt kreditas ieškovui buvo suteiktas iki 2008-08-22 objekto statybai, gerovės (aplinkos) sutvarkymui (įskaitant sąmatoje numatyto Gynybinės sienos bokšto, esančio Kaune, Kęstučio g. 82, rekonstravimą ir pritaikymą kavinei bei pėsčiųjų gatvelės statybą) (kredito sutarties 2.2 p.). Taigi šios ieškovo išlaidos – bankui mokamos palūkanos – yra iš anksto suplanuotos, neišvengiamos išlaidos, kurias jis patyrė nepriklausomai nuo Rangos sutartyje nustatytų atsakovo darbų atlikimo termino. Tuo tarpu apeliantas, teigdamas, jog atsakovas privalo atlyginti šiuos jo nuostolius, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris yra fakto teismas, nepateikė įrodymų apie tai, kokias pajamas būtų gavęs iš užbaigto statybos objekto (CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., CPK 178 str.).
Taigi remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto teiginiai, susiję su paminėtų nuostolių atlyginimu, yra nepagrįsti (CPK 185 str.).
Vadovaudamasi išvardintais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas priėmė iš dalies neteisingą sprendimą, todėl iš dalies patenkinusi ieškovo UAB ,,Arno vila“ apeliacinį skundą, šį sprendimą pakeičia – ieškovo UAB ,,Arno vila“ ieškinį tenkina iš dalies ir iš atsakovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ jam priteisia 1 112 017 Lt nuostolių atlyginimą (90 150 Lt + 1 021 867 Lt, CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str., CPK 329 str. 1 d.). Anksčiau nurodytais motyvais patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, pagal CK 6.37 ir 6.210 straipsnius, ieškovui iš atsakovo priteisiamos ir 6 procentų procesinės palūkanos.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teiginių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju bylos ieškovo ieškininių reikalavimų patenkinta dalis sudaro apie 40 procentų. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, remiantis CPK 93 straipsnio 1-5 dalimis, proporcingai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas už ieškinio pareiškimą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 20 000 Lt dydžio žyminį mokestį, o 10 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas 2010 m. rugsėjo 7 d. teismo nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dalies savo ieškininių reikalavimų atsisakė, iš atsakovo ieškovui priteistinas 7 685,6 Lt žyminio mokesčio atlyginimas, o valstybės naudai – 3 685,6 Lt.
Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 10 000 Lt dydžio žyminį mokestį, o 20 000 Lt žyminio mokesčio mokėjimas teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi atidėtas iki procesinio sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistina 3 685,6 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o valstybės naudai – 7 685,6 Lt.
Apeliacinės instancijos teisme ieškovas prašė priteisti 15 359,85 Lt (10 769,71 Lt nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pirmą kartą ir 4 590,14 Lt už paaiškinimų ruošimą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme antrą kartą) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1-5 dalimis, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nuostatomis (toliau – Rekomendacijos), teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti suma už advokatų teisinę pagalbą žymiai viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius, todėl ši suma mažintina ir iš atsakovo ieškovui priteistina 5 200 Lt už advokatų teisinę pagalbą (CPK 93 str., 98 str., 185 str.).
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta ekspertizė, už kurios atlikimą ieškovas sumokėjo 30 250 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą nagrinėjamoje byloje, rėmėsi šios ekspertizės pateiktomis išvadomis, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalimis, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovo siūlytas ekspertas buvo nurodęs 7 260 Lt mažesnę kainą, tačiau ieškovas nesutiko, kad ekspertizę atliktų atsakovo pasiūlytas ekspertas, ieškovui iš atsakovo priteistina 9 196 Lt už ekspertizės atlikimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas nagrinėjant bylą Lietuvos Aukščiausiame Teisme prašė priteisti 21 312,31 Lt advokato pagalbai apmokėti ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1-5 dalimis, 98 straipsniu, Rekomendacijų nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti suma už advokatų teisinę pagalbą žymiai viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius, todėl ši suma mažintina ir iš atsakovo ieškovui priteistina 3 000 Lt už advokatų teisinę pagalbą (CPK 93 str., 98 str., 185 str.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas AB ,,Panevėžio statybos trestas“ už kasacinį skundą sumokėjo 19 798 Lt žyminį mokestį. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiama įmonė, kuriai yra iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas kasacinį skundą pateikė 2013-07-04, o ieškovui UAB „Arno vila“ Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Atsižvelgiant į tai, atsakovui AB ,,Panevėžio statybos trestas“ iš valstybės biudžeto grąžintinas 19 798 Lt žyminis mokestis už kasacinį skundą.
Patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas prašė priteisti 38 648,93 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1-5 dalimis, 98 straipsniu, Rekomendacijų nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti suma už advokatų teisinę pagalbą žymiai viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius, todėl ši suma mažintina ir iš ieškovo atsakovui priteistina 5 000 Lt už advokatų teisinę pagalbą (CPK 93 str., 98 str., 185 str.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje pirmosios instancijos teismas patyrė 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – 138,78 Lt, todėl šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovo ir atsakovo pagal proporcingai patenkintų reikalavimų dalį (CPK 93 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą.
Patenkinti ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Arno vila“ ieškinį iš dalies.
Priteisti ieškovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Arno vila“ (į. k. 132456657) iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Panevėžio statybos trestas“ (į. k. 147732969) 1 112 017 Lt (vieną milijoną šimtą dvylika tūkstančių septyniolika litų) nuostolių atlyginimą ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Arno vila“ (į. k. 132456657) iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Panevėžio statybos trestas“ (į. k. 147732969) 11 371,2 Lt (vienuolika tūkstančių trys šimtai septyniasdešimt vienas Lt dvidešimt cnt) sumokėto žyminio mokesčio, 8 200 Lt (aštuoni tūkstančiai du šimtai Lt) atlyginimą už advokatų teisinę pagalbą ir 9 196 Lt (devyni tūkstančiai šimtas devyniasdešimt šeši Lt) ekspertizės išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Panevėžio statybos trestas“ (į. k. 147732969) 11 371,2 Lt (vienuolika tūkstančių trys šimtai septyniasdešimt vienas Lt dvidešimt cnt) žyminio mokesčio.
Priteisti atsakovui akcinei bendrovei ,,Panevėžio statybos trestas“ (į. k. 147732969) iš ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Arno vila“ (į. k. 132456657) 5 000 Lt (penki tūkstančiai Lt) atlyginimą už advokatų teisinę pagalbą.
Priteisti valstybei iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Panevėžio statybos trestas“ (į. k. 147732969) 63,48 Lt (šešiasdešimt trys Lt keturiasdešimt aštuoni cnt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti valstybei iš ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Arno vila“ (į. k. 132456657) 95,3 Lt (devyniasdešimt penki Lt trisdešimt cnt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Gražinti atsakovui akcinei bendrovei ,,Panevėžio statybos trestas“ (į. k. 147732969) iš valstybės biudžeto 19 798 Lt (devyniolika tūkstančių septyni šimtai devyniasdešimt aštuoni Lt) žyminio mokesčio už kasacinį skundą.