Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. e2S-233-163/2016

Teisėja Raimonda Pauparienė (Proceso Nr. 2-46-3-01628-2015-0)

2016 m. vasario 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens I. M. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui I. M. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino. Suinteresuotas asmuo pateikė atskirąjį skundą.

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinti įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad 2014-04-12 mirė G. M.. Po G. M. mirties Tauragės rajono 2-ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 100/2014. G. M. 2007-05-29 testamentu jai priklausantį turtą, kurį sudarė visos turtinės teisės į žemę pagal 1999-12-07 išduotą Klaipėdos apskrities išvadą Nr. 3067, teises į nekilnojamąjį turtą: 20,00 ha žemę, kurios išperkamoji vertė yra 18 440 Lt, paliko pareiškėjui G. B.. G. M. tą pačią dieną, kai buvo sudarytas testamentas, t. y. 2007-05-29, notariškai patvirtinta sutartimi pasiūlė A. B. pirkti pagal 1999-12-07 išduotą Klaipėdos apskrities išvadą Nr. 3067 nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: 20,00 ha žemę, kurios išperkamoji vertė yra 18 440 Lt. A. B. pasiūlymą priėmė ir po sutarties sudarymo 2007-05-30 pagal šią sutartį už žemę G. M. pareiškėjas G. B. sumokėjo 21 431,88 Eur (74 000 Lt). G. M., turėdama tikslą sutvarkyti žemės atkūrimo dokumentus iki nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, davė A. B. neatšaukiamą notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą, kuriuo įgaliojo pareiškėjo tėvą A. B. vesti jos agrarinę bylą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, įteisintą pagal 1999-12-07 išduotą Klaipėdos apskrities išvadą Nr. 3067, gauti ir tvarkyti jos vardu visus dokumentus dėl nuosavybės teisės į neatkurtą šią žemę bei atlikti visus kitus reikalus, susijusius su žemės sklypų registracija, atlikti kitus veiksmus.

Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo reikalavimą ir patvirtinančių, jog pareiškėjas nežinojo apie G. M. mirtį.

CK 5.33 straipsnyje įtvirtinto testamento paskelbimo instituto esmė yra ta, jog palikimo atsiradimo vietos notaras, sužinojęs apie testatoriaus mirtį, privalo paskirti testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešti visiems žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta notaro, paskelbusio testamentą, pareiga imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti jiems apie testamento turinį. Toks teisinis reglamentavimas leidžia manyti, kad įstatymų leidėjas numatė, jog galimos situacijos, kai asmuo gali nežinoti nei apie jam atsiradusią subjektinę teisę paveldėti, nei apie galimą palikimo sudėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas testamento paskelbimo procedūrą ir notaro pareigą nustatyti visus įpėdinius bei pranešti jiems apie testamento turinį, tokiu reglamentavimu siekė užtikrinti, kad būtų įgyvendinta tikroji testatoriaus valia ir po jo mirties turtas atitektų ne įpėdiniams pagal įstatymą, o testamente nurodytiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad testatorei mirus 2014 m. balandžio 12 d., pareiškėjas turėjo iki 2014-07-18 paduoti notarui pareiškimą apie G. M. palikimo priėmimą. Tačiau pareiškėjas to nepadarė iki 2015-08-05. G. M. palikimą per įstatymų nustatytus terminus priėmė jos duktė I. M., jai 2015-04-22 Tauragės rajono 2-ajame notaro biure išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 2366, taip pat 2015-04-22 jai išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 2369, į G. M. palikimą. Apeliantė nurodė, kad pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį turtą jos vardu, notarė atsisakė tai padaryti, kadangi nustatė papildomą terminą pareiškėjui priimti palikimą pagal testamentą. Pareiškėjas nurodo, kad tik gavęs notarės elektroninį laišką dėl papildomai nustatyto 20 dienų termino priimti palikimą sužinojo apie testatorės mirtį. Iš byloje pateiktų duomenų nėra aišku, ar notarė buvo informavusi pareiškėją apie testatorės mirtį bei testamentą po palikėjos mirties ir kada pareiškėjas buvo tiksliai informuotas notarės apie papildomą 20 dienų terminą priimti palikimą pagal įstatymą, tačiau iš pareiškėjo G. B. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad jis apie G. M. mirtį sužinojo tik 2015 m. gegužės mėnesį. Pareiškėjas su testatore jokių santykių nepalaikė ir aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, pareiškėjas būtent įvardija tai, jog jis nežinojo, kad G. M. yra mirusi. Pažymėtina, kad pati apeliantė tiek atsiliepime į pareiškimą, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas su velione nepalaikė jokių ryšių. Taigi atsižvelgus į tai, kad tikėtina, jog notarė tinkamai neįvykdė pareigos ir nepranešė pareiškėjui apie testatorės mirtį iškart po jos mirties, dėl ko pareiškėjas praleido terminą priimti palikimą, darytina išvada, kad yra pagrindas atnaujinti terminą priimti palikimą.

Apeliantė nurodo, kad įgaliojimas A. B. dėl nuosavybės teisių atkūrimo galiojo iki 2012-01-01, o sutartis dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo taip ir nebuvo sudaryta, taip pat apeliantė nurodo, kad testatorė pareiškėjo pervestomis lėšomis nedisponavo, todėl galimai gauti pinigai yra grąžinti pareiškėjui, be to, nebuvo mokamas ir žemės mokestis valstybei, taigi argumentas, kad pareiškėjas rūpinosi ir prižiūrėjo turtą, yra nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės išreikšta pozicija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2007-05-30 testatorei G. M. bankiniu pavedimu pervedė 21 431,88 Eur pagal 2007-05-29 preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliantės argumentas, kad pareiškėjo atliktas 74 000 Lt mokėjimas už žemę yra grąžintas pareiškėjui, yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi apeliantė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Taigi įvertinus tą aplinkybę, kad pareiškėjui testamentu palikta žemė, už kurią pareiškėjas yra sumokėjęs, atmetus pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą priimti palikimą būtų pažeisti turtiniai pareiškėjo interesai, kadangi kasacinio teismo praktikoje yra nustatyta, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Dėl neatliko žemės mokesčio mokėjimo iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2015-09-21 sumokėjo 203,24 Eur žemės mokesčio už testamentu pareiškėjui paliktą žemę. Taigi įvertinus tą aplinkybę, kad pareiškėjas atliko 21 431,88 Eur (74 000 Lt) mokėjimą į G. M. banko sąskaitą už testamentu paliktas teises į žemę pagal Klaipėdos apskrities išvadą Nr. 3067, remiantis teisingumo ir protingumo ir principais, pripažinti, kad pareiškėjas, nesumokėjęs 203,24 Eur žemės mokesčio, nesirūpino žeme, būtų neteisinga. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad netenkinus pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą palikimui pagal testamentą priimti, būtų pažeisti pareiškėjo turtiniai interesai.

Apeliantė atskiruoju skundu nurodo, kad pareiškėjo pateiktas mirties liudijimas su žyma „Nuorašas tikras 2014-06-19“ reiškia, kad pareiškėjas anksčiau nei apeliantė sužinojo apie G. M. mirtį, t. y. anksčiau nei 3 mėnesiai po testatorės mirties, todėl pareiškėjas turėjo visas galimybės pateikti notarei pareiškimą priimti palikimą pagal testamentą. Be to, apeliantė pažymi, kad pareiškėjas nesidomėjo savo teise priimti palikimą ir neišreiškė tokio noro. Pareiškėjas visiškai nepalaikė ryšių su testatore, nesidomėjo jos sveikata, todėl praleido terminą priimti palikimą pagal įstatymą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia apeliantės pozicija, kadangi iš byloje pateiktų duomenų negalima neabejotinai spręsti, jog pateiktas mirties liudijimas buvo įteiktas pareiškėjui būtent 2014-06-19, todėl šis apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Nesutiktina ir su apeliantės pozicija, kad pareiškėjas turėjo prievolę nuolat domėtis testatorės sveikatos būkle. Atsižvelgtina į tai, kad testamento palikimas yra vienašalis sandoris, sudaromas laisva šalies valia, todėl testatorius turi teisę palikti palikimą testamentu bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, ir tai nesukelia teisinių įsipareigojimų būsimam įpėdiniui pagal testamentą aktyviai domėtis testatoriaus sveikatos būkle ar testamento atsiradimu.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apeliantės nurodytų atskirojo skundo argumentų pagrindu (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Apeliantas pateikė pinigų priėmimo kvitą, kurio suma yra 300 Eur. Byloje yra pateiktas atsiliepimas į atskirąjį skundą. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą yra pagrindas svarstyti bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš apeliantės pareiškėjo naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 300 Eur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija), už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra numatytas koeficientas 0,4, taigi maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą gali būti 280 Eur, todėl pareiškėjui yra priteistinos 280 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 280 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.