Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Pauparienė, sekretoriaujant Laimai Mažrimienei, dalyvaujant pareiškėjui G. B., jo atstovui advokatui T. L., suinteresuotam asmeniui I. M., jos atstovei advokato padėjėjai E. L.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui I. M. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo pripažinti, kad įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po G. M. mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, ir atnaujinti pareiškėjui terminą palikimui, atsiradusį po G. M. mirties, priimti.

Pareiškėjas nurodė, kad 2007-05-29 testamentu G. M. visą jai priklausiusį turtą, kurį sudarė teisės į žemę pagal Klaipėdos apskrities išvadą Nr. 3067, paliko jam. Tą pačią dieną G. M. papildomai išdavė pareiškėjo tėvui A. B. įgaliojimą vesti agrarinę bylą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir sudarė susitarimą dėl atkurtos nuosavybės pirkimo-pardavimo. Pareiškėjas į asmeninę G. M. sąskaitą pervedė 74000 Lt. Patarus notarui, testamentą G. M. sudarė tuo tikslu, jei žemės nuosavybės dokumentai nebūtų sutvarkyti iki jos mirties, pareiškėjas po jos mirties galėtų paveldėti perkamą žemę, t.y. testamentas buvo sudarytas kaip ,,saugiklis“ žemės įsigijimo sandoriui užtikrinti. Po testamento išdavimo ir susitarimų sudarymo, G. M. leido naudotis atkuriamu žemės sklypu. Minėtą žemės sklypą pareiškėjas prižiūri iki šiol. Po G. M. mirties pareiškėjas per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą. Minėtą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes apie G. M. mirtį sužinojo pastaruoju metu, ir tada, nedelsdamas, kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Suinteresuotas asmuo I. M. su pareiškėjo pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad G. M., mirusi 2014 m. balandžio 12 d., yra jos mama. Ji yra G. M. įpėdinė pagal įstatymą ir yra priėmusi jos palikimą. 2015-04-22 Tauragės rajono 2-ajame notaro biure jai išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 2366, taip pat 2015-04-22 jai išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą liudijimas į G. M. palikimą. Ji nežinojo, kad mama prieš mirtį buvo kam nors surašiusi testamentą. Apie egzistuojantį testamentą ji sužinojo iš notarės S. B., kuri patikrinusi testamentų registrą, informavo, kad yra surašytas testamentas, kuris saugomas pas Jurbarko notarą A. G.. Ji netrukus nuvyko pas notarą A. G. į jo kontorą, esančią Jurbarko mieste ir paprašė, kad notaras išduotų testamento kopiją. Gavę testamento kopiją, jie paprašė notaro, kad šis informuotų G. B. apie G. M. mirtį, ir paragintų kuo skubiau susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. G. B. su I. M. šeima nėra susijęs giminystės ryšiais, tačiau jos brolio P. M. buvusi sutuoktinė G. M. yra G. B. pusseserė. G. M. sūnus A. M., kuris gyvena kartu su mama, dalyvavo močiutės G. M. laidotuvėse, todėl jos įsitikinimu, apie tai, kad mirė G. M., pareiškėjas G. B. turėjo sužinoti nedelsiant, iškart po G. M. mirties. Kadangi per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjas mamos palikimą priimti atsisakė, ji pasirūpino, kad mamai priklausantys žemės sklypai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre mamos G. M. vardu ir sumokėjo įmokas už šių žemės sklypų įregistravimą savo nuosavybėn. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimas į minėtus žemės sklypus kartu su 2015-04-22 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimais nebuvo išduotas, nes notarė S. B. pageidavo dar kartą, raštiškai, kreiptis į pareiškėją, duodama jam apibrėžtą – 20 dienų – terminą tam, kad šis pareikštų oficialų raštišką atsisakymą nuo mamos G. M. palikimo.

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. balandžio 12 d. mirė G. M.. Po G. M. mirties Tauragės rajono 2-ojo notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 100/2014. G. M. 2007 m. gegužės 29 d. testamentu jai priklausantį turtą, kurį sudaro visos turtinės teisės į žemę pagal 1999 m. gruodžio 7 d. išduotą Klaipėdos apskrities išvadą Nr. 3067 (buvusi F. J. nuosavybė) teises į nekilnojamąjį turtą: 20,00 ha žemę, kurios išperkamos žemės vertė yra 18440 Lt, paliko pareiškėjui G. B.. G. M. tą pačią dieną kai buvo sudarytas testamentas, t.y. 2007 m. gegužės 29 d. notariškai patvirtinta sutartimi pasiūlė A. B. pirkti pagal 1999 m. gruodžio 7 d. išduotą Klaipėdos apskrities išvadą Nr. 3067 (buvusi F. J. nuosavybė) nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: 20,00 ha žemę, kurios išperkamos žemės vertė yra 18440 Lt. A. B. pasiūlymą priėmė ir po sutarties sudarymo 2007-05-30 pagal šią sutartį už žemę G. M. pareiškėjas G. B. sumokėjo 74000.00 Lt. G. M. tikslu sutvarkyti žemės atkūrimo dokumentus iki nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo davė A. B. neatšaukiamą notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą, kuriuo įgaliojo pareiškėjo tėvą A. B. vesti jos agrarinę bylą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, įteisintą pagal 1999 m. gruodžio 7 d. išduotą Klaipėdos apskrities išvadą Nr. 3067, gauti ir tvarkyti jos vardu visus dokumentus dėl nuosavybės teisės į neatkurtą šią žemę, bei atlikti visus kitus reikalus, susijusius su žemės sklypų registracija ir atlikti kitus veiksmus.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kadangi G. M. mirė 2014 m. balandžio 12 d., todėl trijų mėnesių terminas palikimui priimti skaičiuojamas nuo šios datos, t. y. pareiškėjas turėjo iki 2014-07-18 paduoti notarui pareiškimą apie G. M. palikimo priėmimą. Tačiau pareiškėjas to nepadarė, tik 2015-08-05 Tauragės rajono apylinkės teismui pateikė prašymą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. G. M. palikimą per įstatymų nustatytus terminus priėmė jos duktė I. M., jai 2015-04-22 Tauragės rajono 2-ajame notaro biure išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 2366, taip pat 2015-04-22 jai išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 2369, į G. M. palikimą. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašančio terminą pratęsti, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo pratęstas, taip pat kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į šių terminų paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

Aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, pareiškėjas įvardina tai, jog jis nežinojo, kad G. M. yra mirusi. I. M. atsiliepime į pareiškimą taip pat teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas su velione nepalaikė jokių ryšių.

Sprendžiant ar pareiškėjo įvardintos aplinkybės yra svarbios pateisinti termino praleidimą, svarbu atsižvelgti į įpėdinio santykį su palikėjos aplinka. Šiuo atveju, pareiškėjas su palikėja ryšių nepalaikė, taip pat nepalaikė ryšio ir su palikėjos vaikais. Teismas pripažįsta, kad bet kuris įpėdinis turi pareigą būti pakankamai rūpestingas ir atidus, kad laiku įgyvendintų savo teisę į palikimą, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nebendravo su velione, būtų neprotinga tikėtis, kad pareiškėjas nuolatos domėsis ar G. M. dar nėra mirusi. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pareiškėjo paminėtos aplinkybės laikytinos pakankami svarbiomis, kad pateisintų termino priimti palikimą praleidimo faktą. Iš pareiškėjo G. B. paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu matyti, kad jis apie G. M. mirtį sužinojo tik 2015 m. gegužės mėnesį.

Vertinant suinteresuoto asmens I. M. poziciją dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą, nustatyta, kad ji yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. A. I. M, toks nesidomėjimas prilyginamas nerūpestingumui, todėl termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis. Tuo tarpu, teismo nuomone, aplinkybė, kad pareiškėjas nepalaikė jokių santykių su velione, pateisina pareiškėjo G. B. nesidomėjimo G. M. sveikata faktą. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjas negali būti laikomas pažeidusiu rūpestingumo ir atidumo pareigą. I. M. nurodytas liudytojas A. M. taip pat patvirtino, kad apie močiutės G. M. mirtį jis G. B. neinformavo.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes atsisakymas atnaujinti pareiškėjui terminą palikimui priimti vien dėl to, kad pareiškėjas nepalaikė artimų ryšių su palikėja, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis minėtų Kasacinio teismo nutarčių motyvais, daro išvadą, kad pareiškėjo praleidimo termino palikimui priimti priežastys yra svarbios, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, toks terminas turi būti atnaujintas.

Pareiškėjas byloje patyrė 500 EUR atstovavimo išlaidų, kurias prašo atlyginti. V. C. proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalimi, dalyvaujančių ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo I. M. prieštaravo pareiškimui, todėl ji turi pareigą atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į teismo posėdžių skaičių ir jų laiką, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, iš I. M. pareiškėjo G. B. naudai priteistina 300,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 577-578 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjo G. B. pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti 3 (trims) mėnesiams testamentiniam įpėdiniui G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą ir praleistą terminą G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2014 m. balandžio 12 d. palikimui priimti, terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš suinteresuoto asmens I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 300,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjo prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą atskiruoju skundu.