Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant šiuos įpareigojimus:

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 6 mėnesius;

- visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. D. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą už tai, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – broliui, o būtent: 2024 m. spalio 6 d. apie 17.10 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu sumušė brolį T. D., suduodamas ne mažiau kaip 4 smūgius kumščiu jam į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam T. D. fizinį skausmą ir padarė sužalojimus: nosies pertvaros priekinės dalies lūžį, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies pertvaros priekinės dalies lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

II. Apeliacinio skundo argumentai

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti laisvės atėmimo bausmę 2 metams;

vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams;

kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.5. Prokuroras neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, numatantį bausmės skyrimą, ir dėl to nuteistajam D. D. paskyrė aiškiai neteisingą, per švelnią bausmę. Prokuroro nuomone, teismo prieita išvada, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti nuteistajam D. D., pripažintam kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies, 3 punktą, paskyrus 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, nėra pagrįsta. Pastebi, kad baudžiamasis įstatymas numato, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (BK 61 straipsnio 4 dalis). Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė vieną D. D. atsakomybę lengvinančią sąlygą, t. y. nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir vieną nuteistojo atsakomybę suninkančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Esant šioms nustatytoms sąlygoms, pirmosios instancijos teismas galėjo skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę. Taip pat dar kartą akcentuoja, kad D. D. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, tuo tarpu 2024 m. spalio 6 d. D. D., nepraėjus net mėnesiui nuo paskutinio nuosprendžio priėmimo, padarė naują, faktiškai analogišką, nusikalstamą veiką ir jam paskiriama aiškiai per švelni laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas ankstesnių D. D. teistumų, šiuo atveju švelnina nuteistajam bausmę ir skiria mažesnę laivės atėmimo bausmę, nors ankstesniu teismo nuosprendžiu jam buvo skirta didesnė laisvės atėmimo bausmė. Tvirtina, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas gali formuoti nebaudžiamumo jausmą, kuris gali turėti įtakos ir naujų nusikaltimų darymui. Kadangi D. D. yra teisiamas jau trečią kartą, naują nusikalstamą veiką jis įvykdė nepraėjus net mėnesiui nuo paskutinio nuosprendžio priėmimo ir šios aplinkybės rodo, jog D. D. dėl savo netinkamų veiksmų nedaro išvadų bei yra linkęs nusikalsti, todėl jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą turėtų būti paskirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė.

3. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinis skundas tenkinamas

Dėl paskirtos bausmės

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį.

7. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės atėmimu iki 5 metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. D. už šio nusikaltimo padarymą paskyrė ženkliai mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą 1 metams. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad D. D. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Bylos duomenimis, šią nusikalstamą veiką D. D. padarė būdamas anksčiau teistas du kartus, esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (1 t., b. l. 114-117). Nuteistasis nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 105-106, 118-119). Nuteistojo D. D. atsakomybę lengvinančia atsakomybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas nurodė įvertinęs ir tai, kad nuteistasis suprato netinkamai pasielgęs bei susitaikė su nukentėjusiuoju. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą pirmiau paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje priėjo pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam sankcijoje numatytą bausmę rūšį – laisvės atėmimą. Tačiau, pritardama prokuroro apeliacinio skundo argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatydamas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas deramai neįvertino nuteistojo asmenybės pavojingumo ir dėl to paskyrė aiškiai per švelnią bausmę.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. D., būdamas gana jauno amžiaus (veikos padarymo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) m.), jau yra teistas du kartus: Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį, jam skirta bauda 50 MGL (2500 Eur) ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą jam skirtas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, šios bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir įpareigojant tęsti darbą, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 6 mėnesius, bausmės nuteistasis neatlikęs, teistumas neišnykęs. Šie nuteistąjį charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad jam pirmuoju teismo sprendimu buvo skirta švelnesnė nei laisvės atėmimo bausmė, o antruoju buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Jie patvirtina ir tai, kad nuteistasis jau buvo teistas už analogiškos veikos padarymą, o naują nusikalstamą veiką jis padarė nepraėjus nei mėnesiui nuo paskutinio nuosprendžio priėmimo (2024 m. spalio 6 d.). Atsižvelgus į tai, kad jis ir toliau nepaiso teisės normų reikalavimų, renkasi teisei priešingą elgesį, sprendžiama, kad ankstesni teistumai ir skirtos bausmės teigiamos įtakos D. D. elgesiui nepadarė bei jis nėra linkęs keisti gyvenimo būdo, ilgalaikių išvadų nedaro. Dar daugiau, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, prokuroras pateikė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2025 m. gegužės 19 d. pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kuriuo D. D. kaltinamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tai yra, kad 2025 m. gegužės 7 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (2,86 promilės). Pareiškime nurodyta, kad D. D. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, D. D. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu už šią nusikalstamą veiką skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs).

9. Aptarti duomenys leidžia teisėjų kolegijai prieiti išvadą, kad nusikalstama veika, už kuria D. D. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo ne atsitiktinė, bet dėsninga nuteistojo nusikalstamo elgesio pasekmė. Tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti tikslai šiuo atveju, atsižvelgus visas į išdėstytas aplinkybes, būtų pasiekti paskyrus D. D. didesnę, nei pirmosios instancijos teismo paskirtą, bet mažesnę, nei prašo prokuroras apeliaciniu skundu, bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

10. Įvertinus tai, kad nuteistasis D. D. pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės (laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams) pridedant ne minimalią laisvės atėmimo dalį, kaip buvo nusprendęs pirmosios instancijos teismas, o kiek didesnę dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 6 mėnesius.

11. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat dėsto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nuteistojo D. D. nepripažino recidyvistu. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsižvelgus į aplinkybės, jog nuteistasis D. D. naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei mėnesiui nuo paskutinio nuosprendžio priėmimo ir nepasibaigus bausmės atidėjimo laikotarpiui, būtų pagrindas nuteistąjį D. D. pripažinti recidyvistu. Tačiau prokuroras apeliaciniame skunde tokio prašymo neišreiškė. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas negali nuteistojo padėties sunkinti labiau, nei to prašoma apeliaciniame skunde ir plačiau apie nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos recidyvą neargumentuoja.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

12. Pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.) teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

13. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad atidėdamas D. D. terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis, nors ir nedirbantis, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje, pats savo elgesį vertina neigiamai, pripažino, kad nusikalstamą veiką padarė įtakojamas alkoholio, be to, kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, konfliktą pradėjo nukentėjusysis, nuteistasis įvykio metu taip pat buvo sužalotas, o tuoj po įvykio nuteistasis ir nukentėjusysis susitaikė, nukentėjusysis pretenzijų nereiškia. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros ir skyrus teismo įpareigojimus, nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nors ir svarbios, tačiau nėra išskirtinės, dėl kurių išimtinai būtų galimas BK 75 straipsnyje numatyto teisės instituto taikymas. Spręsdamas šio straipsnio taikymo galimybę, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nelygino su kitomis baudžiamojoje byloje nustatytomis svarbiomis aplinkybėmis, nors sprendžiant dėl BK 75 straipsnio taikymo yra būtina vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų išvadai, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-697/2021).

15. Kaip minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. D. iki nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo buvo teistas du kartus. Šios aplinkybės, vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą, negali būti ignoruojamos, juolab, kad paskutinį kartą D. D. buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Paskutiniu nuosprendžiu D. D. taip pat buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei mėnesiui nuo paskutinio nuosprendžio priėmimo (2024 m. spalio 6 d.). Akivaizdu, kad tiek anksčiau skirta bausmė, tiek ir paskutiniu nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, savo prevencinių tikslų nepasiekė, kadangi D. D. ir vėl nusikalto. Negana to, jis po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nepraėjus nei mėnesiui (2025 m. gegužės 7 d.) vėl padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Paminėtos aplinkybės leidžia prieiti išvadą, kad D. D. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, nusikalstamos veikos padarytos ne atsitiktinai dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių, bet yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo padarinys. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių reikiamai neįvertino, nepagrįstai suteikdamas prioritetą kitoms D. D. atžvilgiu palankioms aplinkybėms, t. y., prisipažinimui padarius nusikalstamą veiką, gailėjimuisi, susitaikymui su nukentėjusiuoju, paties nukentėjusiojo elgesiui veikos padarymo metu.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, sutinka su prokuroro skunde išdėstyta pozicija, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos D. D. veiksmams ir būdui keisti, dėl to ateityje nuteistasis gali ir toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitokius nusikaltimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

17. Apibendrindama, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad D. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. kovo 19 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistajam D. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirtą laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. D. sulaikymo bausmei atlikti momento.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant įpareigojimus.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.