Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2021-02-11 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, 50 MGL (2500.00 Eur) bauda,

2) 2024-09-12 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant tęsti darbą, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įvykdyti per 6 mėnesius, bausmės neatlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. D. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – broliui, t. y. 2024 m. spalio 6 d., apie 17.10 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu sumušė brolį T. D., t. y. sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius kumščiu jam į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam T. D. fizinį skausmą ir padarė sužalojimus: nosies pertvaros priekinės dalies lūžį, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies pertvaros priekinės dalies lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis D. D., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad 2024 m. spalio 6 d. buvo namuose kartu su broliu T. D., vartojo alkoholį, buvo daug išgėręs, jautėsi apsvaigęs. Su broliu dėl kažko sukonfliktavo. Apsistumdė, o paskui susigrūmė. Susimušė. Sudavė broliui į veido sritį kumščiu ne mažiau kaip 4 kartus. Broliui pradėjo bėgti kraujas ir jis išsikvietė greitąją. Kai brolis išsikvietė pagalbą, jau nebekonfliktavo. Atvykusi greitoji išsivežė juos abu, nes ir jis buvo sužalotas grumtynių metu. Jei būtų buvęs blaivus, tikrai taip nebūtų pasielgęs. Su broliu po įvykio susitaikė, kai atvyko greitoji, jau buvo susitaikę. Broliui pretenzijų dėl sužalojimo neturi. Dirbo Švedijoje, grįžo, padarė šią nusikalstamą veiką, buvo paimtas pasas ir nebeleista išvykti į užsienį, todėl neteko darbo. Labai gailisi. Brolio atsiprašė. Šią nusikalstamą veiką padarė dėl alkoholio vartojimo. Po šio konflikto daugiau alkoholio nebevartoja.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga:

Nukentėjusysis T. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena su seserimi V. D. ((duomenys neskelbtini)), kuri į namus grįžta tik savaitgaliais, nes mokosi (duomenys neskelbtini). Brolis D. D. prieš keletą dienų grįžo iš Švedijos ir iki 2024-10-06 dienos įvykio gyveno kartu, tačiau dabar jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nes jam yra paskirta kardomoji priemonė prie jo nesiartinti. 2024-10-06 su broliu D. D. nuo pat ryto gėrė alkoholį - alų, išgėrė tikrai labai daug alaus, tiksliai kiek nepasakys, alkoholį vartojo kambaryje. Tiksliai nepamena, nes buvo labai neblaivus, bet mano, jog žodinį konfliktą pradėjo jis, tik neatsimena dėl ko jie su broliu D. D. sukonfliktavo. Kuris kuriam pirmas trenkė jis taip pat nepamena, nes kaip minėjo, abu su broliu buvo labai neblaivūs. Pamena, jog jis broliui sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius dešiniu kumščiu į veido sritį, galbūt pataikė jam ir į kūno sritį, nepamena tiksliai kur, bet tikrai prisipažįsta, jog jam trenkė. Brolis D. D. jam sudavė taip pat ne mažiau kaip 4 smūgius kumščiu į veido sritį. Įvykio metu skausmo nepajuto, gal dėl buvusio neblaivumo, skausmą pradėjo jausti vėliau, kai pradėjo blaivytis. Patirtą skausmą įvertintų 7 balais iš 10. Įvykio niekas nematė, nes sesuo V. D. jau buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), jie namuose buvo dviese su broliu D. D. Kai D. D. jam trenkė kumščiu, prakirto nosį ir ėmė bėgti kraujas, tada jis paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir išsikvietė policiją. Netrukus atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Juos abu su broliu D. D. greitoji pagalba išvežė į (duomenys neskelbtini) m. priėmimo skyrių, kur apžiūrėjo. Jokių pretenzijų jis savo broliui D. D, neturi, pareiškimo nerašys. Civilinio ieškinio byloje nereiškia nei dabar, nei ateityje, jam nei turtinė, nei neturtinė žala nepadaryta. Pas med. ekspertus vykti atsisako, jį apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) m. priėmimo skyriuje. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti neturi. (b. l. 33-36)

Iš 2024-10-08 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, teritorija neaptverta. Įvykio vietoje matome baltos spalvos mūrinį namą. Plytelėmis grįstu takeliu einame į namo vidinį kiemą ir jį priėjus pasukame į kairę pusę, kur prieš save matome rudos spalvos duris, pro kurias patenkame į namo vidų ir patenkame į namo prieškambarį. Kairėje pusėje matome rudos spalvos duris, pro kurias užėjus patenkame į virtuvės patalpas, kur tiesiai matome krosnį, dešinėje pusėje įvairius buitinius prietaisus ir kitus namų apyvokos daiktus. Virtuvė yra įvykio vieta. Įvykio vietos apžiūros metu jokių grumtynių pėdsakų neužfiksuota. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota. (b. l. 22-24)

Iš 2024-10-08 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusiojo veido sritį nosies srityje matome patinimą, o ant pačios nosies matome nudrėskimą, taip pat matome po nosimi baltos spalvos tvarstį. Daugiau apžiūrint rūbais neuždengtas atviras kūno vietas jokių sužalojimų, sumušimų, odos spalvos pakitimų ar kitokių sužalojimų nenustatyta. (b. l. 47-48)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajam T. D. nustatytas nosies pertvaros priekinės dalies lūžis, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje. Nustatytas nosies pertvaros priekinės dalies lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 90-92)

Iš 2024-10-11 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024-10-06 d. 17:15:27 val., trukmė 1 min. 10 s.) Atsiliepus skambučio operatorei pasigirsta vyro balsas, kuris sako: "Laba vakara, policijos norėčiau, (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) rajonas". Girdime, jog operatorė paklausia: "Kas nutiko?", vyras nurodo: "Susimušiau su broliu, brolis čia viduj". Operatorei paklausus ar reikia greitosios, vyras atsako: "Reikia, nosis prakirsta belekaip". Operatorei paklausus vyras nurodo, jog jam 30 metų, jog viskas įvyko adresu (duomenys neskelbtini), jog nepilnamečių namuose nėra, prisistato T. D. vardu. Operatorė nurodo, jog informuoja policijos pareigūnus. Skambučio įrašo pabaiga. (b. l. 93-95)??

?Iš 2024-10-22 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi body kamerų vaizdo ir garso įrašai 2024-10-06 dienos, laikotarpiu nuo 17:39 val. iki 18:20 val. Į įvykį reagavo Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjas R. J. ir vyr. tyrėja D. D. A. Apžiūrint įvykio body kamerų vaizdo ir garso įrašus matome, jog pareigūnai atvyksta adresu (duomenys neskelbtini). Matome, jog kieme stovi GMP automobilis, kurio viduje sėdi D. D.. Girdime, jog D. D. policijos pareigūnei nurodo, jog susimušė su broliu, jog brolis trenkė jam į veido sritį, o tada jis trenkė broliui atgal, konflikto priežasties nurodyti negali. Girdime, kad D. D. pareigūnei nurodo savo asmens duomenis, kuriuos ji užsirašo. Matome, jog pareigūnas alkotesteriu D. D. nustato 3,26 prom. neblaivumą. D. D. nurodo, jog negali nurodyti kiek tiksliai kartų brolis jam trenkė, patirtą skausmą įvertina 4 balais iš 10, trenkė iš kumščio. D. D. nurodo, jog nepilnamečių vaikų namuose nėra, ginklų nėra, jog viskas įvyko namuose. Matome, jog policijos pareigūnė toliau bendrauja su D. D. broliu T. D., kuris pareigūnei nurodo savo asmens duomenis. Pareigūnas alkotesteriu Tomui nustato 3,96 prom. neblaivumą. T. D. nurodo, jog konfliktas su broliu įvyko dėl merginos vardu (duomenys neskelbtini), kuri buvo kartu, bet pabėgo. T. D. nurodo, jog po konflikto su broliu jis pats iškvietė policiją. Matome, jog T. D. pareigūnams parodo įvykio vietą. Matome, jog pareigūnė atlieka D. D. asmens apžiūrą, t.y. jį nusifotografuoja. Pareigūnė nusifotografuoja įvykio vietą. D. D. ir T. D. informuojami, jog bus sulaikomi. Body kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūros pabaiga. (b. l. 96-98).

Esant šiems įrodymams, kaltinamojo D. D. kaltė įrodyta visiškai, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes kaltinamasis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – broliui, suduodamas jam ne mažiau kaip 4 smūgius kumščiu į veido sritį ir sukeldamas fizinį skausmą, padarydamas nosies pertvaros priekinės dalies lūžį, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje.

Po kaltinamojo apklausos, perskaičius byloje esančius rašytinius įrodymus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas (LR BPK 273 str. 1 d., 291 str. 1 d.).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bei kitas aplinkybes:

Kaltinamasis D. D. teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas. Įvykdė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir jų visumą (savo kaltę pripažino, suprato netinkamai pasielgęs, susitaikė su nukentėjusiuoju, nuoširdžiai gailisi), teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrintina su 2024 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3,4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis Probacijos įstatymu yra vykdoma probuojamų asmenų elgesio kontrolė, kuri susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe, pažeidus probacijos sąlygas. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018).

D. D. atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies sąlygą, t. y. jis yra asmuo, kuris įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti D. D. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti, bausmės vykdymą atidedant ilgesniam laikotarpiui, kartu D. D. skiriant įpareigojimus, draudimus. Teismas įvertina tai, kad D. D. nors ir nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, pats savo elgesį vertina neigiamai, pripažino, kad nusikalstamą veiką padarė įtakojamas alkoholio, be to, kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, konfliktą pradėjo nukentėjusysis, D. D. taip pat buvo sužalotas, tuoj po įvykio kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė, nukentėjusysis pretenzijų nereiškia. Teismo nuomone, D. D. atidėjus bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros, yra tikslinga skirti BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: pradėti dirbti arba mokytis, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 70 straipsnis, 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 10 punktai). Tokių įpareigojimų paskyrimas, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės tikslus D. D. be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, dokumentų paėmimas – taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti jam laisvės atėmimą 1 m. (vieneriems metams).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti laisvės atėmimo bausmę 8 mėn. (aštuoniems mėnesiams).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirti galutinę subendrintą 1 m. 6 mėn. (vienerių metų šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, skiriant įpareigojimus:

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įvykdyti per 6 mėnesius;

- visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.