- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- 1A-236-875/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis, Nerijus Masiulis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- E. D.
- Civilinis ieškovas
- T. G., ADB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.6Didelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 3 d.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmės laiką nutarta įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017 m. birželio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d., 140 dienų, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo dienos. Tuo pačiu nuosprendžiu patenkintas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. G. civilinis ieškinys ir iš E. D. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. G. naudai priteista 9829,98 Eur turtinei žalai atlyginti. Taip pat, patenkintas civilinio ieškovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ir iš E. D. ADB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 6682,31Eur turtinei žalai atlyginti. Laikinas E. D. nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas, esančias AB DNB banke ir AB Šiaulių banko Telšių KAC paliktas galioti iki nuosprendžiu priteistos turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu E. D. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. birželio 16 d. apie 18.50 val. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, išlauždamas namo, esančio (duomenys neskelbtini) tvoros segmentą, 150 eurų vertės, sugadindamas namo lauko duris, 1000 eurų vertės, išdauždamas namo lango - durų vitrininį stiklą ir tokiu būdu sugadindamas lauko baldą - fotelį, 250 eurų vertės, bei vitrinines duris, 1400 eurų vertės, sugadindamas prie durų kabėjusias užuolaidas (stiklo šukėms krentant ant grindų), 300 eurų vertės, bei sugadindamas svetainės grindų parketą, 1800 eurų vertės, įsibrovė į T. G. priklausantį namą, (duomenys neskelbtini), ir iš svetainės kambaryje buvusios komodos stalčiaus pagrobė 8700 eurų bei 2300 DB svarų sterlingų (2629,98 €), t. y. tokiu būdu pagrobė svetimą, T. G. priklausantį didelės vertės turtą, kurio bendra vertė – 11329,98 Eur, bei tyčia sugadino svetimą, T. G. priklausantį turtą, kurio vertė - 4900 eurų.
2. Taip pat už tai, kad E. D. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo šaunamąjį ginklą - revolverį (duomenys neskelbtini), pramoninės gamybos, C kategorijos, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais – garsiniais šoviniais, įsidėdamas jį į valdomo automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (SWE), bagažinėje buvusią daiktadėžę bei neteisėtai, neturėdamas leidimo, šaunamąjį ginklą - revolverį (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą laikotarpį gabeno bei laikė automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (SWE), bagažinėje esančioje daiktadėžėje iki kol 2017 m. birželio 17 d. 15.40 – 16.10 val., kratos, atliktos automobilyje „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (SWE), stovėjusiame adresu - (duomenys neskelbtini), metu šaunamąjį ginklą - revolverį (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinės dalys – vamzdis ir būgnelis nesugadintos, rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. D. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir jį išteisinti, bei patikrinti skundžiamą nuosprendį visa apimti.
3.1. Skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir šališkas, todėl turi būti naikintinas. Būtina apklausti draudimo bendrovės atstovus, pareikalauti tikslesnių paaiškinimų dėl padarytos turtinės žalos ir būdo, kaip nustatyta minėta žala. Išanalizuoti liudininkų parodymus, nustatyti faktines jų aplinkybes bei paneigti menamus dviprasmiškus teiginius, kurie neparemti jokiais įrodymais.
3.2. Nesutinka su apylinkės teismo vertinimu dėl pateiktų į bylą įrodymų, kurie yra kontraversiški, todėl negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai. Surinkti įrodymai prieš jį nėra nuoseklūs ir tiesioginiai, atskiruosiuose nusikalstamos veikos epizoduose yra paremti tik pavieniais parodymais, t. y. jokios kitos aplinkybės ar trečiųjų asmenų parodymais nėra patvirtinamos aplinkybės. Pareikšti kaltinimai yra grindžiami menamų įrodymų šaltiniu - liudininkų parodymais, kurių parodymų tikrumas yra abejotinas, nes yra suinteresuoti asmenys. Be to, įrodymai buvo renkami pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką.
3.3. Apelianto manymu šioje byloje teisminis tyrimas labai užtruko dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro kaltės, neužtikrinant tinkamo ir sklandaus atliktų ikiteisminio tyrimo procedūrų -įrodymų pateikimo teismui, o įtikinėjant teismą vien niekuo neparemtais pažadais.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. D. ir nuteistojo gynėja advokatė L. Musteikienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
5. Nuteistasis E. D. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius šias nusikalstamas veikas. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.
7. BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Be to, nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko aiškinimu kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016).
8. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo.
9. Nagrinėjamoje byloje E. D. nuteistas pagal BK178 straipsnio 3 dalį dėl didelės vertės turto – 11329,98Eur vagystės, bei pagal 187 straipsnio 1 dalį dėl 4900 eurų vertės turto sugadinimo. Aptariamų nusikalstamų veikų subjektyvusis požymis yra tyčia, todėl sprendžiant apie tyčios buvimą būtina vadovautis jos apibūdinimu, pateiktu BK 15 straipsnyje. Taigi, teisiškai vertinant, ar buvo padaryta vagystė (svetimo turto pagrobimas) ir turto sugadinimas, reikia nustatyti ne vien tik objektyviąsias aplinkybes, bet ir subjektyviąsias, tai yra tyčinę kaltės formą.
10. Nors nuteistasis E. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme neigė įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios isntancijos teismo padaryta išvada dėl E. D. kaltės. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis T. G., duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo (parodė, kad paskambino kaimynas A. B. ir pasakė, kad jo namo kieme vaikšto du asmenys. Grįžo į namus, išlaipino savo žmoną su vaikais, į automobilį įsėdo A. B.. Važiuodami prie konteinerių pamatė automobilį „VW Golf“, kuriame sėdėjo du vaikinai. Staiga automobilis pradėjo važiuoti, jie važiavo iš paskos. Ties miško gatve, vienas iš vaikinų iš automobilio iššoko ir nubėgo į mišką. Matė, kad vaikinas vieną ranką laikė prispaudęs ties krūtine, todėl galvoja, kad jis kažką nešėsi, tačiau ką - nematė. Vaikiną matė iš kokių 100 metrų atstumo, apibūdinti gali tik tiek, kad jis buvo tamsių plaukų, seniai kirptų plaukų, veido bruožų apibūdinti negali, neįsidėmėjo, buvo apie 170 cm., ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šito vaikino atpažinti negalėtų. Automobilis „važiavo toliau, pasuko link (duomenys neskelbtini) rajono, sustojo (duomenys neskelbtini) gatvės gale, iš automobilio iššokęs vairuotojas nubėgo link „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro. Vaikinui bėgant T. G. pašaukė jį, sakė, kad pažįsta jį (nors tai ir nebuvo jo pažįstamas). Vaikinas atsisuko į T. G. pusę, bet nesustojęs nubėgo toliau. Vaikinas buvo tamsių juodų plaukų, priekyje praplikęs, šviesaus veido, veidas buvo labiau į apvalumą, vidutinio kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio. T. G. nurodė, kad vaikiną galėtų atpažinti iš bendrų veido bruožų. Vaikiną kartu su kaimynu kurį laiką vijosi, tačiau jis pabėgo (1 t. b.l. 66, 67-68, 69, 70-71)), tiek teisminio nagrinėjimo metu (parodė, kad paskambino kaimynas A. B. ir pasakė, kad po jo kiemą vaikšto du asmenys. Sekė „VW Golf“ automobilį. Jame sėdėjo du vaikinai. Ties miško gatve vienas vaikinas iššoko ir nubėgo į mišką, kitas dar pavažiavęs iš automobilio iššoko ir nubėgo link (duomenys neskelbtini) parduotuvės per tiltelį. Vaikinui pradėjo šaukti, kad pažįsta jį. Vaikinas atsisuko, bet nesustojęs nubėgo toliau. Tą vaikiną atpažįsta - tai kaltinamasis), buvo nuoseklus, parodymų nekeitė. Liudytojas A. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaimyno T. G. kieme pastebėjo du vyrus tamsiomis kaukėmis, kurie buvo perlipę per kaimyno kiemo tvorą. Paskambino kaimynui ir pasakė, kad kažkas vaikšto jo kieme. Jie vijosi juodos spalvos „VW Golf“ markės automobilį. Dar norėjo aplenkti, kad pasižiūrėti kas sėdi viduje. Automobilis padidino greitį ir nuo jų nutolo. Kažkur prie miškų ūkio vienas asmuo iššoko iš automobilio ir nubėgo. Jie nusprendė vytis automobilį. Prie kažkokio akligatvio tas automobilis sustojo, iš jo iššoko vyriškis ir pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) parduotuvės per kažkokį betoninį tiltelį. T. G. pašaukė tą asmenį ir šis atsisuko į juos. Įstrigo tamsoki plaukai ir praplikimas. Kūno sudėjimą įsiminė, jį atpažino. Analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (kad pastebėjo, kad kaimyno T. G. kieme vaikščioja du nepažįstami asmenys, kurie buvo su juodomis veido kaukėmis, todėl jam sukėlė įtarimą. Paskambino kaimynui T. G. ir pasiteiravo, ar jis yra namuose, ar jis nežino, kas čia pas jį vaikšto. Jam atsakius, kad pas jį neturėjo niekas ateiti ir jo šiuo metu namuose nėra, A. B. iškart po pokalbio su kaimynu paskambino į policiją ir pranešė, kad kaimyno kieme vaikšto kaukėti žmonės. Po pokalbio su policija išėjo į kiemą apsidairyti, ar tie asmenys dar yra kieme, bet pamatė, kad jie išeidinėja, stovėjo ant kalniuko, nuo kurio matė, kad eina per pievas. Tuo metu grįžo kaimynas, su kuriuo pradėjo važiuoti paskui įtariamuosius, kurie važiavo su automobiliu „VW Golf“. Važiuojant iš automobilio galo pradėjo lenkti automobilį, norėdami pažiūrėti, kas jį vairuoja, bet „VW Golf“ automobilio vairuotojas pradėjo važiuoti greičiau ir nuo jų nutolo. Ties Ąžuolo gatve pastebėjo, kad keleivis išlipo ir nubėgo pievomis. T. G. važiavo toliau paskui automobilį, bet „VW Golf““ vairuotojas važiavo labai pavojingai, nepraleisdamas kitų automobilių, iš šalutinio kelio važiavo nestodamas ir pastebėjo, kad vairuotojas iššoko iš automobilio ir nubėgo, palikęs stovėti automobilį gatvėje. Su kaimynu vijosi namą apvogusius asmenis, matė vairuotojo veidą, tuo metu, kai šis bėgo palikęs automobilį, gali apibūdinti vairuotojo veido bruožus, nes tuo metu, kai šis išlipo iš automobilio ir bėgo link autobusų stoties, T. G., norėdamas pamatyti jo veidą, sušuko: „Stok, juk matytas esi, mes tave pažįstame“. Tada automobilį vairavęs asmuo trumpam atsisuko ir jie pamatė jo veidą. Kiek atsimena, jo veidas buvo šviesaus gymio, plaukai buvo tamsūs, apie 1 cm ilgio, šonai ties smilkiniais pradėję plikti. Pamatęs gyvai galėtų atpažinti, buvo apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo (1 t. b. l. 91-93, 94-95, 96-97, 99-101)). Šių dalyvių parodymai yra esminiai, vertinant E. D. kaltę, kadangi jie buvo nusikaltimo padarymo vietoje ir tiesiogiai matė nuteistąjį. Byloje nenustatyta duomenų, kad nukentėjusysis ir liudytojas būtų suinteresuoti bylos baigtimi apkaltinant būnant E. D.. Pažymėtina tai, kad ir pats nuteistasis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tokių duomenų nepateikė patvirtindamas, kad nukentėjusysis lyg ir neturėtų jokio tikslo jį apkalbėti. Svarbu tai, kad tiek nukentėjusysis T. G., tiek liudytojas A. B., ikiteisminio tyrimo metu iškart atpažino E. D., kaip asmenį, galimai įvykdžiusį nusikalstamą veiką, t. y. 2017 m. birželio 19 d. asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad T. G. atpažįsta asmenį, kuris turi rankose kortelę Nr. 3 (protokole pažymėta, jog parodytinas atpažinti asmuo Nr. 3 – E. D.). Jį atpažįsta būtent kaip asmenį, kurį apklausos metu apibūdino, kurį nurodė kaip asmenį, vairavusį automobilį „VW Golf“, atpažįsta pagal bendrus veido bruožus, pagal praplikimą, kūno sudėjimą (3 t. b. l. 118-122); 2017 m. birželio 19 d. asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad A. B. atpažįsta asmenį, kuris turi rankose kortelę Nr. 3 (protokole pažymėta, jog parodytinas atpažinti asmuo Nr. 3 – E. D.). Jį atpažįsta iš plaukų, būtent pagal praplikimą, pagal praplikimo formą - ties smilkiniais labiau praplikę (3 t. b. l. 124-128). Šių ikiteisminio tyrimo veiksmų teisėtumą patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnai V. V. ir V. P.. (Nors E. D. nurodo, kad pareigūnas V. P. suinteresuotas jį apkalbėti, tačiau nepateikė jokių jo argumentus patvirtinančių įrodymų). Nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus bei nusikaltimo aplinkybes patvirtina ir bylos medžiaga. BIRT ataskaitoje užfiksuota, kad 2017 m. birželio 16 d. 18.53 val. užfiksuotas D. G. telefoninis pranešimas, kad kaimynas paskambinęs pasakė, kad po jos kiemą vaikšto du vyrai su kaukėmis, bei, kad vyrai pasišalino automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 34-42). 2017 m. birželio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Nustatyta, kad palei sofos užpakalinę dalį rastas galimai įtariamojo avalynės palikto pėdsako fragmentas, kuris nufotografuotas; žemėje, kuri neapaugusi žole, yra įspaustiniai, dinaminio pobūdžio avalynės pėdsakų fragmentai (1 t. b. l. 44-53). 2017 m. birželio 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis T. G. parodė įvykio seką. Išmatuota, kad atstumas nuo tos vietos, kurioje buvo T. G., iki tos vietos, kurioje būdamas atsisuko „VW Golf“ vairuotojas - yra 27 metrai (1 t. b. l. 73-77). Tai, kad nusikaltimo vietoje buvo tas pats automobilis „VW Golf“, kuris buvo rastas nukentėjusiajam pranešus policijos pareigūnams, patvirtina 2017 m. birželio 23 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis T. G. savanoriškai pateikė nuotrauką, kurioje aiškiai matomas automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galas (1 t. b. l. 84-87). Taip pat nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus patvirtina ir 2017 m. rugsėjo 29 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėtas vaizdo įrašas, kur nuo 18:40:22 iki 18:04:48, data 06-16-2017, matomas kiemas, šalia esanti gatvė. Tolumoje, gatvėje, matomi važiuojantys du automobiliai, vienas iš jų aplenkia kitą automobilį. Sankryžoje aplenktas automobilis pasuka į dešinę, į gatvę, o kitas automobilis nuvažiuoja tiesiai. Matomas gatve važiuojantis „VW Golf“ markės tamsios spalvos automobilis, kuris pravažiuoja gatve kairiu šonu į filmavimo kamerą. Automobilio viduje sėdintys asmenys nesimato. Toliau vaizdo įraše 18:04:44 kairiu šonu į filmavimo kamerą matomas pravažiuojantis „BMW“ markės automobilis. Automobilio vairuotojo durelių stiklas nuleistas, matosi sėdintis už vairo asmuo. Automobilis „VW Golf“ pro filmavimo kamerą pravažiuoja 18:04:33 (2 t. b. l. 56-59). 2017 m. birželio 17 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrimas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atrakinus ir atidarius vairuotojo dureles, ant vairuotojo sėdynės stebimas juodos spalvos audinys - galvos apdangalas, kaukė. Po vairuotojo sėdyne rastos viena į kitą įkištos juodos spalvos medžiaginės pirštinės su oranžinės ir žalsvos spalvos užrašais „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio bagažinės turinys buvo apžiūrėtas atlenkiant galines sėdynes. Ten rastas kilimas, vaistinėlė, naujos medžiaginės baltos, juodos, raudonos spalvų pirštinės, dar vienos suvyniotos (viena į kitą sukištos) naudotos, juodos spalvos medžiaginės pirštinės, langų terminės apsaugos užtiesalas, antklodė baltos, žalsvos spalvų, forminė balta raikyta duona, langų šluotelė, kiti auto reikmenys (2 t. b. l. 75-88). Svarbi detalė byloje yra ta, kad keliuke, kuriuo galimai nubėgo įtariamasis, rasta ir 2017 m. birželio 16 d. apžiūros protokole užfiksuota: juodos spalvos kaukė, taip pat rastos rudos spalvos pirštinės, kurios buvo sukištos viena į kitą, iš viso dvi poros, 4 vienetai, ant abiejų dešinės rankos pirštinių yra medžiaginė juostelė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. b. l. 54-62). Analogiška kaukė buvo rasta ir apžiūrint automobilį „VW Golf“, taip pat rastos pirštinės. Duodamas parodymus E. D. nurodė, kad kaukių-galvos apdangalų automobilyje galėjo rasti, nes jas dėvi kai važinėja su motociklu. Šie duomenys dar labiau patvirtina pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumą, kadangi šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip šiaip atsitiktinės, kadangi jos pagrįstos bylos medžiaga ir nuoseklia įvykio aplinkybių seka. Be to, apie automobilyje rastos kaukės priklausomybę E. D., patvirtina ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog ant tirti pateiktos kaukės, paimtos 2017 m. birželio 17 d. apžiūrint automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiriant pažymėtos Nr. 1, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti. Ant kaukės rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. D. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. D. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000001 proc. (1 t. b. l. 160-164).
11. Atkreiptinas dėmesys į dėsningą nuteistojo E. D. ir jo sugyventinės veiksmų seką. Abu tvirtina, kad nusikaltimo padarymo vakarą buvo kartu, bei tai, kad kai K. J. išvyko rašyti pareiškimo dėl automobilio vagystės, jis liko namuose su vaikais, tačiau bylos duomenys paneigia tokius jų parodymus. Duodama parodymus teisme K. J. parodė, kad E. D. buvo išvažiavęs ieškoti automobilio, grįžo gal už 20 min. ir iki ryto niekur nebuvo išvykęs. E. D. teisme parodė, kad visą naktį iš 2017 m. birželio 16 d. į 2017 m. birželio 17 d. (t. y. naktį po šioje byloje tiriamos vagystės padarymo) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. buvo namie. 2017 m. rugpjūčio 4 d. Telšių apskrities VPK KP NTS vyresniosios tyrėjos V. V. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, jog E. D. naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o K. J. naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 175). Svarbu tai, kad tą naktį E. D. bendravo sms žinutėmis su K. J., ką patvirtina 2017 m. lapkričio 2 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog iš E. D. naudojamo telefono numerio laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 16 d. 23.26 val. iki 2017 m. birželio 17 d. 00.09 val. rašytos sms žinutės sugyventinei K. J.. E. D. jungėsi prie telekomunikacijos bokštų E 532 ir E 536 (2 t. b. l. 182-183). Pažymėtina aplinkybė tai, kad liudytoja B. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad užvesti jos automobilio „VW Golf“ be specialaus „čipso“ nebuvo galimybės. Keistos aplinkybės ir tai, kad K. J. nurodė, kad raktelius buvo palikusi automobilyje prieš pavogiant, tuo tarpu nuteistasis E. D., išlipęs iš automobilio ir bėgdamas, užrakino automobilį, kas atrodo neįtikėtina, kad eilinis vagis, pagrobęs automobilį ir bėgdamas, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės, užrakina svetimą automobilį, juolab žinant, kad nukentėjusysis nepaliks to automobilio be policijos žinios ir tikėtina tikrai negrįžtų atgal prie pagrobto svetimo automobilio.
12. Pažymėtina tai, kad 2017 m. lapkričio 17 d. įtariamojo papildomos apklausos metu įtariamasis E. D. parodė, jog jam buvo pasiūlyta atlikti psichofiziologinį tyrimą poligrafu, kas yra poligrafo tyrimas - jis supranta, tačiau atsisako (3 t. b. l. 113), o vėliau, teisminio nagrinėjimo metu atlikus tyrimą poligrafu, negauta tyrimui reikšmingų duomenų (5 t. b. l. 170-171). Kas dar labiau sustiprina E. D. siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
13. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas anksčiau minėtų taisyklių laikėsi, esminių BPK pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus, paveikusių nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dėl kurių turėtų būti keičiamas ar naikinamas teismo sprendimas, nenustatyta. Teismas išvadas dėl E. D. kaltumo padarius BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas pagrindė ne prielaidomis, kaip teigia apeliantas, bet konkrečiais nuosprendyje aptartais ir išanalizuotais, teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kurie buvo įvertinti ne tik atskirai, bet ir kaip visuma, su apylinkės teismo padaryta išvada sutinka ir aukštesnysis teismas. Skundžiamame nuosprendyje be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl apelianto kaltės, nurodyti ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus duomenis, kaip prieštaraujančius bylos įrodymų visumai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Dėl to įstatyme yra numatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija spręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.
14. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
15. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-261-677/2015, 2K-153-942/2016). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas ir nori taip veikti. Nors BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis formali, tačiau įstatymo leidėjas baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis nustatė ne tik dėl pačios veikos pavojingumo, bet ir dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių.
16. E. D. parodė, jog dujinį revolverį, kurį pareigūnai rado „Citroen“ automobilyje, rado žvejodamas. Matė, kad buvo iškrentantis barabanas, todėl nieko blogo nepagalvojęs, ginklą įsidėjo į žvejybos reikmenų dėžutę, iš ginklo šaudyti nebandė. Rastas ginklas visą laiką buvo daiktadežėje, kuri buvo įdėta į automobilio „Citroen C5“ bagažinę. Šiuo automobiliu naudodavosi jis pats ir K. J., šį automobilį jis prieš du metus nusipirko iš asmens, kurio pavardė nurodyta švediškuose dokumentuose; ginklą nuo to momento, kai rado, visą laiką laikė automobilyje, kol kratos metu paėmė policijos pareigūnai, į kitą vietą ginklo perdėjęs nebuvo. 2017 m. liepos 18 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tirti pateiktas revolveris Nr. (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, netvarkingas ir šaudymui netinkamas, C kategorijos, Me 38 Pocket dujinis – garsinis šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais – garsiniais šoviniais (2 t. b. l. 7-9). Ieškomų ginklų registre duomenų apie revolverį Nr. (duomenys neskelbtini) nėra (2 t. b. l. 18). 2017 m. rugsėjo 25 d. pažymoje iš Licencijuojamos veiklos posistemio nurodyta, jog duomenų apie E. D. išduotus leidimus laikyti ginklą nėra (2 t. b. l. 21). Svarbu tai, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog pateikto tirti revolverio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinės šaunamojo ginklo dalys yra: vamzdis ir būgnelis. Tirti pateikto revolverio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinės dalys yra nesugadintos. Tirti pateikto revolverio būgnelis ir neveikiantis paleidžiamasis-skeliamasis mechanizmas gali būti tvarkomas ar keičiamas (2 t. b. l. 14-15).
17. BK 253 straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys ar sprogstamosios medžiagos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2011). Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 50 punkte numatyta, kad šaunamasis ginklas – ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Šio straipsnio 51 punkte nurodyta, kad šaunamojo ginklo dalis – bet kuri šaunamojo ginklo dalis, būtina tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims. Taigi pagal įstatymą šaunamiesiems ginklams yra prilyginamos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys, jų laikymui keliami tokie patys reikalavimai.
18. Minėtoje 2017 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta, kad ginklas visiškai netinkamas naudoti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kaltinime nurodytas kratos metu paimtas ginklas yra tinkamas naudoti ir pripažintinas BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad E. D. automobilyje laikomas šaunamasis ginklas - revolveris (duomenys neskelbtini), baudžiamosios atsakomybės prasme yra pavojingas visuomenės saugumui, o tai, kad ne visos jo dalys buvo tvarkingos, t. y., mažesnis šio ginklo pavojingumas šiuo atveju neturi esminės įtakos E. D. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, juolab E. D. suvokė šio ginklo laikymo neteisėtumą. Analogiškos praktikos laikosi ir kiti teismai dėl atsakomybės už disponavimą šaunamaisiais ginklais ir jų dalimis: 2017 m. spalio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-331-319/2017, 2017 m. gegužės 31 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-354/2017, 2017 m. vasario 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-190-449/2017.
Dėl bausmės.
19. Kadangi nuteistasis apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti visą nuosprendį iš esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas E. D. skirdamas laivės atėmimo bausmę, nepažeidė baudžiamojo įstatymo normų.
20. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
21. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
22. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju tokia situacija nėra susidariusi. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį buvo įvertinta tiek E. D. padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, reikšmingos bausmės individualizavimui.
23. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. D. bausmes dėl nusikalstamų veikų padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.
24. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. D. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 187 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 253 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) ir sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 5 dalis). Nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus (teistas ir ne (duomenys neskelbtini)), baustas administracine tvarka, nevedęs, turintis du mažamečius vaikus. Taip pat nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktuose, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino ir pagrobto turto rūšį bei vertę (11329,98 Eur), sugadinto turto rūšį bei vertę (4900 Eur), į nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas (neigė kaltę nuo pat pradžių). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą E. D. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, E. D. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujus teisės pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. D. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko griežčiausią bausmės rūšį, paskirta subendrinta bausmė nėra per griežta, todėl ją švelninti ar kitaip keisti, nėra pagrindo.
Civiliniai ieškiniai.
25. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio iš E. D. nukentėjusiojo T. G. naudai priteista 9211,42 € turtinės žalos atlyginimui (civilinis ieškinys 1 t. b. l. 88, žalą sudaro 8700 eurų + 2300 DB svarų sterlingų (2629,98 €) – 1500 Eur draudimo bendrovės atlygintos sumos) ir 6682,31 € (civilinis ieškinys ir jo priedai 1 t. b. l. 126-145, žalą sudaro: turto remonto pagal sąmatą išlaidos, užuolaidos, fotelis, grynieji pinigai) civiliniam ieškovui ADB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos atlyginimui.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai atsakingas už žalą asmuo yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) padarytą žalą atlygina draudikas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas. Taigi nukentėjusiam asmeniui pagal turto draudimo sutartį išmoką sumokėjęs draudikas turi teisę nukreipti savo reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo atsakingo už žalą asmens draudikui pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Sprendžiant dėl šio draudiko atsakomybės apimties reikšmingos tampa civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatos, apibrėžiančios draudiko atsakomybės ribas, t. y. nuostatos dėl draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių, franšizės dydžio, draudimo sumos ir pan.
27. Kaip matyti skundžiamu nuosprendžiu T. G. priteista jo realiai patirta žala, prarasti pinigai, o draudimo bendrovė teisėtai pripažinta civiliniu ieškovu, kadangi ji pagal draudimo sutartį atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, todėl turi teisę reikšti civilinį ieškinį nuteistajam dėl turtinės žalos atlyginimo. Nors nuteistasis E. D. mano, kad draudimo bendrovė netiksliai apskaičiavo T. G. atlygintą žalą, tačiau teisėjų kolegija negali su tuo sutikti, kadangi ADB „(duomenys neskelbtini)“ teikdama civilinį ieškinį, pateikė ir tikslius apskaičiavimus dėl turtinės žalos dydžio (pranešimas apie įvykį, draudimo sutartis, turto apžiūros aktas, fotonuotraukos, informacija apie sugadintą vitrininį langą, lokalinė sąmata, fotelio ir užuolaidų informacija, draudimo išmokos apskaičiavimo išvada), ko pirmosios instancijos teismui, priteisiant turtinę žalą draudimo bendrovės naudai pakako, su kuo sutinka ir aukštesnysis teismas. Pažymėtina, kad draudimo bendrovė, atlygindama patirtus nuostolius nukentėjusiesiems nėra suinteresuota išmokėti didesnę draudimo išmoką, nei realiai patirti nuostoliai, todėl atmestinas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas dėl pareikalavimo iš draudimo bendrovės tikslesnių duomenų, kadangi iš pateikto akto, dėl žalos dydžio apskaičiavimo matyti, kad aptarti visi nukentėjusiojo patirti nuostoliai.
28. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, faktines aplinkybes nustatė pagal byloje esančių įrodymų visumą. Visi aukščiau išdėstyti bei apylinkės teismo nuosprendyje aptarti bylos duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažino įrodymais, kolegijos nuomone, sudaro tarpusavyje nuoseklią grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Šių aptartų įrodymų visetas leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl E. D. konkrečių veiksmų ir jų teisinio vertinimo. Byloje teisingai nustatyta, kad E. D. pagrobė didelės vertės svetimą turtą, sugadino svetimą turtą, bei neteisėtai laikė ginklą, todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį. Nors E. D. neigia dalyvavęs aptariamų nusikaltimų padaryme, tačiau iš pirmiau paminėtų, byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo ištirtų įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, akivaizdu, jog tokie parodymai paneigti objektyviais bylos duomenimis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo E. D. kaltės klausimas buvo išspręstas netinkamai ar tai, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas netinkamais įrodymais. Ir nors bandoma tvirtinti priešingai, tačiau apeliaciniame skunde pateiktas savitas duomenų vertinimas nėra pagrindas priimti kitokį galutinį procesinį sprendimą byloje, nei tai buvo padaryta pirmosios instancijos teismo. Teismo išvados dėl nuteistojo E. D. padarytų veikų pagrįstos patikrintų, patikimų, leistinų ir pakankamų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti.