Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-121-729/2017 pagal ieškovės A. I. T. ieškinį atsakovui N. T., išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo jiems bei ieškovei priteisimo ir pagal atsakovo N. T. priešieškinį ieškovei A. I. T., išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir juo prašo nutraukti jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav. Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. 121) dėl atsakovo kaltės; palikti jai ikisantuokinę pavardę „S.“; nustatyti nepilnamečių vaikų N. T., gim. (duomenys neskelbtini), L. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja (ieškove); nuo 2016-06-01 priteisti sūnui N., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai L., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 280 Eur kas mėnesį, o sūnui A., gim. (duomenys neskelbtini), – periodinėmis išmokomis po 430 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-07-01 po 1 200 Eur kiekvienam vaikui; priteisti iš atsakovo išlaikymą jai (ieškovei) po 250 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad atsakovui dirbant Norvegijoje, šeima didžiąją laiko dalį būdavo atskirai. Šeima faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis grįžęs nevengė smurtauti, grasino jai, į smilkinį įrėmęs orinį šautuvą, piktnaudžiavo alkoholiu, buvo nelojalus sutuoktinei ir šeimai, elgėsi nepagarbiai. Dėl atsakovo grasinimų ji du kartus kreipėsi į policiją. Tokį atsakovo elgesį kentė ir gyveno baimėje dėl to, kad buvo priklausoma nuo atsakovo ir neturėjo kur išeiti su trimis vaikais, be to, siekė išsaugoti šeimą. Nurodė, kad mirus tėvams ji paveldėjo namų valdą, kur iš karto su vaikais ir išsikraustė. Nuo to laiko jau kelerius metus gyvena atskirai nuo atsakovo, todėl nėra jokių galimybių išsaugoti santuoką, ji liko tik formali. Prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja (ieškove), kadangi ji juos augina, prižiūri ir rūpinasi, o atsakovas vaikus aplanko tik porą kartų per metus. Nurodė, kad atsakovas iki 2015 m. pabaigos teikė išlaikymą vaikams ir jai, nes augindama tris vaikus, ji neturėjo galimybės dirbti. Jis siųsdavo kiekvienam vaikui po 200–230 Eur, nupirkdavo rūbų ir kt., tačiau nuo 2016 m. pradžios labai sumažino savo paramą šeimai, jo teikiamas išlaikymas tapo nepakankamas, neatitiko vaikų poreikių ir pragyvenimo reikmių: nuo 2016 m. per šešis mėnesius atsakovas pervedė šeimai išlaikyti tik 1 053 Eur, t. y. vos po 58,50 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, todėl ji kreipiasi dėl pakankamos išlaikymo sumos priteisimo. Nurodė, kad jų sūnus A. turi specialių poreikių, jam nustatytas Aspergerio sindromas, jo lavinimui reikalingos specialios priemonės, korepetitorius, todėl susidaro papildomos išlaidos. Taip pat A. ir jo sesuo L. turi problemų su stuburu, kojomis, jiems reikalinga ortopedinė avalynė. L. reikalinga ausų operacija, kadangi jos yra labai atlėpusios. N. lanko futbolo mokyklą, ir tai taip pat sudaro papildomas išlaidas. Atsakovas dirba Norvegijoje, kur pragyvenimo lygis ir uždarbis yra žymiai didesni nei Lietuvoje, todėl yra pajėgus N. ir L. teikti po 280 Eur kasmėnesinį išlaikymą, o A. – 430 Eur/mėn. Nurodo, kad išlaikymas turėtų būti priteistas nuo 2016-06-01, nes nuo to laiko atsakovas jo išvis nebeteikia. Taip pat turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-07-01 kiekvienam vaikui po 1200 Eur, nes tuo metu teiktas išlaikymas vaikams buvo nepakankamas. Ieškovė taip pat prašo teikti išlaikymą jai, nes viena augindama tris nepilnamečius vaikus neturi galimybės dirbti ir save išlaikyti. Nurodo, kad atsakovo pajamos yra pakankamai didelės, kitų išlaikytinių ar skolų, kiek jai žinoma, neturi, todėl jai turėtų būti priteisiamas 250 Eur išlaikymas per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, jei iki to laiko neras galimybių savęs išlaikyti. Nurodo, kad dalytino turto ar skolų su atsakovu santuokos metu neįgijo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Rezoliucinė dalis

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio (N. T. ir L. T. – po 280 Eur kas mėnesį ir A. T. – po 330 Eur kas mėnesį), išlaikymo įsiskolinimo dydžio (kiekvienam vaikui po 1 200 Eur už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-07-01), ieškovei iš atsakovo priteisto išlaikymo (po 250 Eur kas mėnesį), bei teismo sprendimo dalies dėl 3 500 Eur kompensacijos iš ieškovės atsakovui priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo. Apeliantas neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios teismo sprendimo dalies teisėtumo nepasisako.

Dėl santuokos nutraukimo ir kaltės

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės. Pirmosios instancijos teismas nutraukė šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantas nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi ir nurodo, kad aplinkybė, jog patyręs traumą jis nebeskyrė tokio pat dydžio išlaikymo šeimai, negali būti laikoma jo kalte dėl santuokos iširimo. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi – prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas išvykdavo dirbti į užsienį, per šešerius metus į Lietuvą grįždavo tik vasaros atostogų ir per Šv. Kalėdas. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas buvo jai neištikimas, o atsakovas įrodinėjo, kad ieškovė 2009 m. paliko atsakovą ir išėjo gyventi pas kitą vyrą, tačiau nė viena iš šalių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Konstatuotina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nesprendė santuokos problemų, nerėmė vienas kito ir nerado būdų, kaip gyventi darnų šeiminį gyvenimą. Šiuo atveju abi šalys iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir todėl jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Tiek ieškovės, tiek atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo teismo sprendimu pripažinta įrodyta konstatavus abiejų šalių pažeistas iš esmės jų kaip sutuoktinių pareigas, t. y. CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu, o ne remiantis CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis prezumpcijomis. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Dėl išlaikymo sutuoktinei priteisimo

CK 3.72 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (2 dalis). Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (5 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad santuoka truko beveik 13 metų, ieškovė augino 3 praktiškai pamečiui gimusius vaikus, iš kurių vienam dėl sveikatos būklės reikalinga nuolatinė priežiūra, ieškovė turi ribotas galimybes dirbti, todėl ieškovei priteisė išlaikymą iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį vienerių metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliantas prašo nurodytą teismo sprendimo dalį panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nurodytais argumentais. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių vaikai yra 9, 11 ir 12 metų amžiaus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių sūnui A. T., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuotas Aspergerio sindromas, rekomenduota vaikų psichiatro konsultacija (t. 1, b. l. 28–29). Klaipėdos r. pedagoginė–psichologinė tarnyba 2016-05-25 įvertino A. T. specialiuosius poreikius ir rekomendavo teikti specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo ir socialinio pedagogo pagalbą (t. 1, b. l. 37–39). Tačiau byloje nėra duomenų, kad sūnui būtų reikalinga nuolatinė ieškovės priežiūra, dėl kurios ieškovė negalėtų dirbti bent jau dalį dienos. Nustatyta, kad atsakovas N. T. didžiąją 2016 m. dalį buvo nedarbingas dėl patirtos kojos traumos, N. T. buvo atlikta kojos operacija (t. 2, b. l. 87–92), buvo sumažėjusios jo galimybės užsidirbti, todėl atsakovo įpareigojimas teikti išlaikymą ieškovei iš jo paties gaunamų pašalpų neatitinka protingumo principo. Nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise pagal 2010-02-08 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą priklauso žemės sklypas, ½ dalis gyvenamojo namo, ½ tvarto, ½ daržinės, ½ viralinės, ½ garažo, esančių (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė turi gyvenamąją vietą, gali gauti pajamų iš jai priklausančio turto jį nuomodama ar parduodama. Apeliantė nurodo, kad yra baigusi manikiūro kursus, tačiau šia veikla užsiimti negali, nes neturi priemonių, medžiagų ir lėšų joms įsigyti. Pažymėtina, kad nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo ieškovės išlaikymo naštą perkelti atsakovui, nes ieškovė taip pat gali ieškoti kitų galimybių užsidirbti ir rasti darbą, kurį dirbant jai nereikės investicijų. Aplinkybė, kad ieškovei vienai tenka pasirūpinti trimis vaikais, nepanaikina ieškovės pareigos pačiai užsidirbti lėšų pragyvenimui, nes vaikai lanko ugdymo įstaigas, todėl ieškovė gali įsidarbinti ir dirbti bent jau dalį dienos, kad užtikrintų savo minimaliuosius maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kitus poreikius. Nagrinėjamu atveju ieškovė neskundė teismo sprendimo dalies, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nė vienas sutuoktinių nenorėjo išsaugoti šeimos ir gyventi kartu, todėl santuokai nutrūkus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė privalo pati užsidirbti lėšų pragyvenimui.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo

Pateiktu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nuo 2016-06-01 sūnui N., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai L., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 280 Eur kas mėnesį, o sūnui A., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 430 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas priteisė N. T. ir L. T. išlaikyti po 280 Eur kas mėnesį, o A. T. po 330 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2016-07-14 iki vaikų pilnametystės. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo visiems vaikams priteisti po 140 Eur periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).Dėl tėvų turtinės padėties nustatyta, kad atsakovas savo vardu įregistravęs jokio turto neturi, šiuo metu yra nedarbingas, tačiau net ir būdamas nedarbingas gauna dideles pašalpas iš Norvegijos darbo biržos. Per 2016 m. atsakovui iš darbdavio (duomenys neskelbtini) ir Norvegijos darbo biržos buvo išmokėta apie 35 828 Eur atskaičius mokesčius, t. y., vidutiniškai per mėnesį apie 2 986 Eur. Norvegijos darbo biržos duomenimis, atsakovui nuo 2016-12-16 iki 2017-12-15 yra paskirta apie 147 Eur per dieną pašalpa. Apeliantas nurodė, kad iš ligos pašalpos yra išskaičiuojami mokesčiai, taip pat, kad patiria išlaidų medicininiams preparatams ir vaistams. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė įrodymus, kad šiuo metu nedarbingumo išmoka sudaro 7008 kronas, t. y. 750 Eur, tačiau pažymėtina, kad pateiktas vieno mėnesio (2017-05-01–2017-05-31) išrašas nepatvirtina atsakovo gaunamų pajamų dydžio. Atsakovas pateikė įrodymus, kad vartoja vaistus nuo padidėjusio cholesterolio lygio, tačiau nėra pagrindo išvadai, jog šių vaistų vartojimas yra susijęs su atsakovo patirta kojos trauma. Ieškovė nedirba, tačiau turi jai nuosavybės teise priklausančio turto, kurį yra paveldėjusi (nurodytas teismo nutarties 53 punkte). Nustatyta, kad šalių vaikai šiuo metu yra mokyklinio amžiaus, lanko ugdymo įstaigas. Be įprastų išlaidų (mokyklai, maistui, aprangai ir pan.), papildomai reikia mokėti už N. futbolo treniruotes, pirkti specialią aprangą, avalynę. L. turi problemų su stuburu ir kojomis, jai reikalinga ortopedinė avalynė ir sveikatinimo procedūros. Jauniausiam sūnui A. nustatytas Aspergerio sindromas, jam reikia specialių lavinimo priemonių, psichologo ir kitų specialistų konsultacijų, jis taip pat turi problemų su stuburu ir kojomis, reikalinga ortopedinė avalynė. Nustatyta, kad dalį paslaugų (psichologo, socialinio pedagogo ir kt. specialistų) A. gauna nemokamai.Dėl vaiko poreikių pažymėtina, kad vadovaudamasis CK 3.198 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Nustatyta, kad išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu (2017-05-10 teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 22 min.) nurodė, jog 2017-04-28 pokalbio su atsakovu metu išsiaiškino, kad vaikų išlaikymui jis gali skirti po 190 Eur. Esant nurodytai aplinkybei ir įvertinus šalių turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas sūnui N., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai L. gim. (duomenys neskelbtini), priteisti po 190 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į A. T. sveikatos būklę, yra pagrindas A. T. išlaikymui iš atsakovo priteisti po 230 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Taigi pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo.Apeliaciniu skundu atsakovas prašo išlaikymą priteisti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Išlaikymo priteisimo momentu laikytina ieškovės kreipimosi į teismą diena (2016-07-04), nes šiuo metu buvo atsiradęs teisinis pagrindas reikalauti iš atsakovo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymą priteisė nuo kreipimosi į teismą dienos.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pirmosios instancijos teismas kiekvienam iš vaikų priteisė išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-07-01 – 1 200 Eur. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo panaikinti, tačiau nenurodo jokių nesutikimo motyvų. Nurodo tik tai, kad neturi lėšų mokėti įsiskolinimą dėl savo turtinės padėties. 2015 m. gruodžio mėn. atsakovas susižalojo dešinį kelį ir nuo to laiko turėjo dalinio ar visiško nedarbingumo atostogas dėl ligos (t. 1, b. l. 163). Iš Norvegijos darbo biržos pažymų matyti, kad N. T. už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-15 atskaičius mokesčius išmokėta 269093 NOK (apie 28780 Eur) (t. 2, b. l. 42–65). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sunki atsakovo turtinė padėtis nepanaikina jo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad per 6 mėn. laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-07-01 atsakovas pervedė ir nupirko vaikams prekių už 1078,90 Eur, t. y. per mėnesį kiekvienam vaikui atsakovas skyrė apie 60 Eur, todėl priteisto išlaikymo suma mažintina atsakovo sumokėtomis sumomis. Be to, įsiskolinimo suma skaičiuotina pripažįstant, jog atsakovas per mėnesį turi mokėti kiekvienam laikui išlaikyti po 190 Eur. Todėl iš atsakovo kiekvienam vaikui priteistina 780 Eur išlaikymo įsiskolinimo (190 x 6 = 1140 Eur; 60 x 6 = 360 Eur; 1140 Eur – 360 Eur = 780 Eur).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo

Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai padalijo santuokoje įgytą turtą. Paaiškino, kad ieškovė jam jokių daiktų neatiduoda, be to, atsakovas nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas nevertino jo pateiktų įrodymų apie daiktų vertę, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina, santuokoje įgytą turtą dalijant pagal atsakovo priešieškinyje išdėstytą reikalavimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atskirai gyvenantis atsakovas santuokos metu neabejotinai yra įsigijęs buityje jam reikalingų daiktų ir jų į balansą neįtraukė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai padalijo daiktus natūra ir ieškovei, atsižvelgiant į jos ir vaikų poreikius, priteisė virtuvės baldų komplektą ir šaldytuvą, o atsakovui vejapjovę ir žoliapjovę. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad iš į bylą atsakovo atstovo pateiktų internetiniame portale parduodamų daiktų kainų neįmanoma nustatyti šalių turimo turto rinkos vertės, nes nėra pateikti jų modeliai, neaišku, iš kokių medžiagų jie pagaminti, neaišku, kokia daiktų būklė, nusidėvėjimas ir pan. Atsižvelgdamas į tai, kad daiktai yra naudoti, su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, byloje nėra duomenų, kad yra išlikę kiti atsakovo nurodyti daiktai, teismas pagrįstai pripažino, jog dalytino turto vertė yra apylygė, ir kompensacijos iš ieškovės atsakovui nepriteisė. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui 2017-09-20 pateikė prašymą išduoti liudijimą patekti į ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, jas apžiūrėti ir užfiksuoti fotonuotraukose patalpose esančius daiktus. Apeliacinės instancijos teismas šį prašymą atmeta kaip nepagrįstą, nes tokio prašymo tenkinimas pažeistų ieškovės teisę į nuosavybę, neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų, be to, daiktų užfiksavimas fotonuotraukose neįrodytų daiktų priklausomybės, įsigijimo laiko, todėl būtų neproporcinga priemonė tikslui pasiekti.

Dėl 3 500 Eur kompensacijos priteisimo

Atsakovas nurodė, kad iš Norvegijos banko yra paėmęs 3 500 Eur paskolą, kurią investavo į ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir prašė juos priteisti iš ieškovės. Apeliantas nurodo, kad ieškovė šią sumą panaudojo savo poreikiams tenkinti, pati ieškovė neneigia, kad šią piniginę sumą gavo.CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš byloje pateiktų duomenų nėra aišku, kada paskolos sutartis sudaryta, koks jos dydis, terminas ir pan., byloje pateikti tik informacinio pobūdžio Cresco Access (galbūt toks kredito bendrovės pavadinimas) pranešimai.Nustatyta, kad 2015-07-16 N. T. pervedė A. I. T. 3 870 Eur sumą, ieškovė neginčija, jog nurodytą sumą gavo, tačiau teigia, jog ją išgryninusi perdavė atsakovui. Ieškovė paaiškino, kad dalis šių pinigų buvo išleista šeimos pirkiniams (buvo nupirkta vejapjovė ir žoliapjovė), maistui, vaikams.Atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovė pripažįsta, kad dalis sumos buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, yra pagrindo išvadai, jog ieškovės prievolė kreditoriui yra solidari. Iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės nustatyti, ar atsakovas yra grąžinęs paskolą Norvegijos bankui, todėl jo prievolė bankui laikytina asmenine, tačiau iš ieškovės atsakovui priteistina pusė kredito sumos – 1 750 Eur.

Dėl įskaitymo

Įvertinus aplinkybę, kad dalis iš Norvegijos banko paimtų pinigų buvo panaudota šeimos interesais, taip pat vaikams išlaikyti, apeliacinės instancijos teismas ieškovės skolą atsakovui įskaito sumažindamas priteisto vaikams įsiskolinimo dydį, taigi kiekvienam vaikui priteistas išlaikymo įsiskolinimas mažintinas 583 Eur suma (1 750 Eur : 3), ir kiekvienam vaikui iš atsakovo priteistina 197 Eur išlaikymo įsiskolinimo (780 Eur – 583 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 631 Eur, o atsakovas – 1 147 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo ieškovei buvo priteista 330 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas prašo iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas proceso šalių nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme ir priteisti atsakovui N. T. iš ieškovės A. I. T. visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.Apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino atsakovo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio ir skolos priteisimo sumažinimo, panaikino teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo ieškovei priteisimo, iš dalies tenkino reikalavimą dėl dalies kompensacijos priteisimo, todėl atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidų, išlaidos iš atsakovo ieškovei nepriteistinos. Tačiau vertinant bylos pobūdį, aplinkybę, jog su nedirbančia ieškove lieka gyventi trys nepilnamečiai vaikai, pagrindo iš ieškovės priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra. Teismo sprendimo dalis dėl vertimo išlaidų priteisimo iš atsakovo paliktina nepakeista, nes išlaidos patirtos dėl būtinybės nustatyti atsakovo gaunamas pajamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Nustatyta, kad paduodamas apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, 2017-07-04 nutartimi likusios dalies žyminio mokesčio – 166 Eur – sumokėjimas buvo atidėtas. Teismas tenkino apelianto reikalavimą ir atmetė reikalavimą dėl išlaikymo ieškovei priteisimo (250 x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. = 68 Eur); iš dalies tenkino reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo (vietoje 1200 Eur priteisė 780 Eur įsiskolinimą; 420 Eur (sumažinto reikalavimo suma) x 3 = 1260 Eur; 1260 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 28 Eur); iš dalies tenkino reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams dydžio (280 Eur išlaikymą sumažino iki 190 Eur dviem vaikams ir 330 Eur išlaikymą sumažino iki 230 Eur trečiam vaikui; 280 Eur – 190 Eur = 90 Eur; 90 Eur x 2 = 180 Eur; 180 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. = 49 Eur; 100 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. = 27 Eur, iš viso 76 Eur); iš dalies tenkino reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo (1750 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 39 Eur). Dėl nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovas už paduodamą apeliacinį skundą privalėjo mokėti 155 Eur žyminio mokesčio, žyminio mokesčio suma už atmestus reikalavimus sudaro 211 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui buvo atidėtas 166 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, atsakovas yra sumokėjęs 200 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl atsakovui iš valstybės biudžeto grąžintina 45 Eur žyminio mokesčio. Apeliantas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 200 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovei iš atsakovo proporcingai apelianto atmestų reikalavimų daliai priteistina 50 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, netinkamai nustatė išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydį, nepagrįstai priteisė išlaikymą ieškovei, nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl kompensacijos iš ieškovės priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas panaikinant teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo ieškovei priteisimo, sumažinant iš atsakovo N. T. ir L. T. priteistą išlaikymą iki 190 Eur dydžio, mokamo periodinėmis išmokomis, ir A. T. priteistą išlaikymą iki 230 Eur dydžio, mokamo periodinėmis išmokomis, sumažinant išlaikymo įsiskolinimą iki 197 Eur kiekvienam vaikui ir panaikinant teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo ieškovei priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kitą teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti:

panaikinti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo ieškovei A. I. T. priteisimo iš atsakovo N. T..

Sumažinti iš atsakovo N. T. nepilnamečiams vaikams N. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. T., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą iki 190 Eur kas mėnesį, mokamo periodinėmis išmokomis, ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą iki 230 Eur kas mėnesį, mokamo periodinėmis išmokomis nuo 2016-07-04 iki nepilnamečių vaikų pilnametystės.

Sumažinti iš atsakovo N. T. priteistą išlaikymo įsiskolinimą iki 197 Eur kiekvienam vaikui N. T., gim. (duomenys neskelbtini), L. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo N. T. ieškovei A. I. T. priteisimo.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ieškovei A. I. T. iš atsakovo N. T. priteisti 50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovui N. T. iš valstybės biudžeto 45 Eur žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.