Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Savo reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad atsakovui dirbant Norvegijoje šeima didžiąją laiko dalį būdavo atskirai. Visa šeimyninių rūpesčių našta bei vaikų priežiūra teko ieškovei, o atsakovas to nevertino. Nurodė, kad atsakovas per paskutinius šešerius metus į Lietuvą grįždavo tik porą kartų per metus – vasarą atostogoms ir per Kalėdas. Šeima faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis grįžęs nevengė smurtauti, netgi grasino jai, į smilkinį įrėmęs orinį šautuvą, piktnaudžiavo alkoholiu, buvo nelojalus sutuoktinei ir šeimai, elgėsi nepagarbiai. Dėl atsakovo grasinimų ji du kartus kreipėsi į policiją. Tokį atsakovo elgesį kentė ir gyveno baimėje dėl to, kad buvo priklausoma nuo atsakovo ir neturėjo kur išeiti su trimis vaikais, be to siekė išsaugoti šeimą. Nurodė, kad mirus tėvams ji paveldėjo namų valdą, kur iš karto su vaikais ir išsikraustė. Nuo to laiko jau keletą metų gyvena atskirai nuo atsakovo, todėl nėra jokių galimybių išsaugoti santuoką, ji liko tik formali. Prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja (ieškove), kadangi ji juos augina, prižiūri ir rūpinasi, o atsakovas vaikus aplanko tik porą kartų per metus. Nurodė, kad atsakovas iki 2015 m. pabaigos teikė išlaikymą vaikams ir jai, kadangi augindama tris vaikus ji neturėjo galimybės dirbti; jis siųsdavo kiekvienam vaikui po 200 – 230 Eur, nupirkdavo rūbų ir kt., tačiau nuo 2016 metų pradžios labai sumažino savo paramą šeimai, jo teikiamas išlaikymas tapo nepakankamas, neatitinkantis vaikų poreikių ir pragyvenimo reikmių: nuo 2016 m. per šešis mėnesius atsakovas pravedė šeimai išlaikyti tik 1053 Eur, vos po 58,50 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, todėl ji kreipiasi dėl pakankamos išlaikymo sumos nustatymo. Nurodė, kad jų sūnus A. turi specialių poreikių, jam nustatytas Aspergerio sindromas, jo lavinimui reikalingos specialios priemonės, korepetitorius, dėl ko susidaro papildomos išlaidos. Taip pat A. ir jo sesuo L. turi problemų su stuburu, kojomis, jiems reikalinga ortopedinė avalynė. L. reikalinga ausų operacija, kadangi jos yra labai atlėpusios. N. lanko futbolo mokyklą, tas taip pat sudaro papildomas išlaidas. Nors nepilnamečius vaikus turi materialiai aprūpinti abu tėvai, tačiau ieškovė neturi galimybės dirbti, kadangi vaikus augina viena, atsakovas gyvena Norvegijoje, vaikų seneliai mirę, tad nėra kas kitas juos prižiūrėtų. Nurodo, kad ji pati šiuo metu vaikams materialinio išlaikymo teikti neturi galimybės, tačiau ji juos yra aprūpinusi gyvenamuoju būstu, nuolat jais rūpinasi, skalbia, gamina, rengia, prausia ir teikia kitas paslaugas, todėl atsakovas turėtų prisiimti didesnę naštą, teikdamas išlaikymą pinigais. Atsakovas dirba Norvegijoje, kur pragyvenimo lygis ir uždarbis yra ženkliai didesni nei Lietuvoje, todėl yra pajėgus N. ir L. teikti po 280 Eur kasmėnesinį išlaikymą, o A. - 430 Eur/mėn. Nurodo, kad išlaikymas turėtų būti priteistas nuo 2016-06-01, nes nuo to laiko atsakovas jo išvis nebeteikia. Taip pat turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-07-01, kiekvienam vaikui po 1200 Eur, kadangi tuo metu teiktas išlaikymas vaikams buvo nepakankamas. Ieškovė taip pat prašo teikti išlaikymą jai, kadangi viena augindama tris nepilnamečius vaikus neturi galimybės dirbti ir save išlaikyti. Nurodo, kad atsakovo pajamos yra pakankamai didelės, kitų išlaikytinių ar skolų, kiek jai žinoma, neturi, todėl jai turėtų būti priteistinas 250 Eur išlaikymas per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, jei iki to laiko neras galimybių savęs išlaikyti. Nurodo, kad dalintino turto ar skolų su atsakovu santuokos metu neįgijo.

Taip pat atsakovas pareiškė reikalavimą nustatyti tokią jo susitikinėjimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

Tol, kol N. T. dirba užsienio valstybėje, A. I. T. privalo užtikrinti galimybę N. T. su vaikais bendrauti telefonu ir „Skype" ryšio programa. N. T. turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ar „Skype" programa kiekvieną sekmadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val. Lietuvos laiku. Vaikams dėl objektyvių priežasčių negalint bendrauti „Skype" programa, A. I. T. apie tai privalo informuoti N. T. iš anksto trumpąją sms žinute arba elektroniniu laišku.Šv. Velykas neporiniais metais vaikai praleidžia su tėvu N. T. jo gyvenamojoje vietoje, kuris vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmą dieną nuo 09 val. iki Šv. Velykų antros dienos 20 val. Mama A. I. T. su vaikais Šv. Velykas praleidžia poriniais metais.Šv. Kūčias ir Kalėdas poriniais metais vaikai praleidžia su tėvu N. T. jo gyvenamojoje vietoje, kuris vaikus pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos gruodžio 24 dieną nuo 09 val. ir gražina į jų gyvenamąją vietą iki gruodžio 26 d. 20 val. Mama A. I. T. su vaikais Šv. Kūčias ir Kalėdas praleidžia neporiniais metais.N. T. per Naujuosius metus pasiima vaikus neporinių metų gruodžio 31 dieną nuo 09 val. ir parveža namo sausio 01 dieną iki 20.00 val.Apie su vaikais planuojamas praleisti šventines dienas N. T. privalo įspėti A. I. T. trumpąją žinute arba elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį.N. T. kartu su vaikais jų atostogų ugdymo įstaigose metu turi teisę Lietuvos Respublikos teritorijoje, neišvežant vaikų į užsienio valstybes, praleisti 2 (dvi) savaites atostogų per vienerius kalendorinius metus, šį laiką su vaikais leidžiant N. T. dalinti į nepertraukiamus etapus, tačiau ne trumpesnius kaip 7 (septynios) dienos vienu etapu, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su A. I. T. sutartos vietos 10.00 val. ir juos grąžinant į jų gyvenamąją vietą ar į kitą su A. I. T. sutartą vietą ne vėliau kaip 20.00 val. Šiomis atostogomis N. T. naudojasi apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę, atostogų vietą pranešdamas A. I. T. trumpąja žinute arba el. paštu ne vėliau kaip likus 3 (trims) savaitėms iki atostogų pradžios.Vaikams susirgus ar susižeidus apsilankymų pas tėvą metu. N. T. jais rūpinasi ir kaip galima greičiau, jei tai nepakenks vaikų sveikatai, grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.

Santuokoje įgytą turtą atsakovas prašo padalinti taip:

Ieškovei A. I. T. natūra priteisti šį turtą: virtuvės baldus, vertė 400 Eur, 2 šaldytuvus, vertė 300 Eur, guminė valtis, vertė 300 Eur, sekcija, vertė 300 Eur, lempa, vertė 300 Eur vejapjovė, vertė 235 Eur, trimeris žolei pjauti, vertė 100 Eur, viso turto už 1935 Eur.

Atsakovui N. T. priteisti iš ieškovės 968 Eur piniginę kompensaciją.

Priteisti atsakovui N. T. iš ieškovės A. I. T. 3500 Eur kompensaciją už pinigines lėšas, panaudotas ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui sutvarkyti.

Savo reikalavimus atsakovas grindė tuo, kad jų santuokinis gyvenimas faktiškai iširo dėl pačios ieškovės kaltės, nes ji dar 2009 metais paliko atsakovą ir išėjo gyventi pas kitą vyrą, su kuriuo gyveno apie 2,5 mėn., o ne todėl, kad jis dirba užsienyje. Ieškovė atsakovo nepalaikė, nepadėjo morališkai jam sunkiu gyvenimo laikotarpiu, gyvenant toli nuo namų ir tokiu būdu pažeidė sutuoktinės pareigas. Atsakovas nurodo, kad nėra smurtavęs prieš ieškovę, tai patvirtina ir ieškovės pridedami rašytiniai įrodymai – nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes policijos tyrėjai nenustatė atsakovo veiksmuose nusikalstamų veikų. Nesutinka teikti išlaikymo ieškovei, nes ji nėra bedarbė ar socialiai remtina, gali gauti pajamų ir pati save išlaikyti, yra sveika, darbinga, nelegaliai verčiasi individualia veikla, be to, turi žemės sklypą, kurį gali dirbti, nuomoti arba parduoti ir taip gauti pajamų. Nurodė, kad 2015 metais jis pats sumokėjo 300 Eur už ieškovės profesinius mokymo kursus. Atsakovas nesutinka ir su reikalaujama priteisti pinigų suma nepilnamečių vaikų išlaikymui, mano, kad ji yra nepagrįsta jokiais įrodymais. Vaikai nėra tokie ligoniai, kaip juos bando pavaizduoti ieškovė, jie neturi didelių specialių poreikių, jų tariamai bloga sveikatos būklė nepagrįsta jokiais medicininiais duomenimis. Jei vaikams būtų reikalingos kokios nors medicininės priemonės, jos būtų skiriamos iš privalomojo sveikatos fondo lėšų. Dėl A. nustatyto Aspergerio sindromo nurodė, kad jo sūnus gali sėkmingai integruotis į visuomenę ir jokia negalia jam nenustatyta. Atsakovas nepripažįsta įsiskolinimo nepilnamečių vaikų išlaikymui, nurodo, kad pats šiuo metu yra nedarbingas dėl traumos, gauna tik kompensaciją ligos atveju. Dėl išvardintų priežasčių prašo kiekvienam vaikui priteisti po 140 Eur periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės. Taip pat prašo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką jo pasiūlytu būdu, kadangi ieškovė nesudaro galimybių bendrauti su vaikais. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė į ieškinį neįtraukė santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, kuris turi būti padalintas. Atsakovas prašė ieškovei priteisti natūra: virtuvės baldus, vertė 400 eurų, 2 šaldytuvus, vertė 300 eurų, guminę valtį, vertė 300 eurų, sekciją, vertė 300 eurų, lempą, vertė 300 eurų, vejapjovę, vertė 235 eurai, trimerį, vertė 100 eurų, iš viso turto už 1935 eurus, o jam priteisti 968 eurų piniginę kompensaciją. Taip pat nurodė, kad iš Norvegijos banko yra paėmęs 3500 eurų paskolą, kurią investavo į ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl šiuos pinigus reikalauja priteisti iš ieškovės.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad neprieštarauja jog nepilnamečių vaikų N., L. ir A. T. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove A. I. T. bei iš atsakovo N. T. priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams.

Šioje byloje buvo nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2015 metų vasaros. Ieškovė įrodinėjo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis tapo jai nelojalus, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, buvo neištikimas, smurtavo. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, įrodančių atsakovo neištikimybės faktą. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas bučiavo jos seserį taip, kaip nedera vedusiam vyrui, taip pat nurodė, kad jai laukiantis antro vaiko atsakovas buvo dingęs keturioms dienoms ir iš aplinkinių sužinojo, kad buvo neištikimas, tačiau jokių minėtas aplinkybes pagrindžiančių duomenų nepateikė. Vien nurodymas, jog asmuo galėjo būti neištikimas, negali būti pagrindu konstatuoti buvus neištikimybės faktą. Taip pat jokiais įrodymais nepagrįsti ieškinio teiginiai, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Ieškovė teismui nepateikė jokių pažymų iš gydymo įstaigų, policijos ar kitų duomenų apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu. Byloje nustatyta, kad ieškovė du kartus kreipėsi į policiją, dėl atsakovo smurto ir grasinimų, tačiau abiem atvejais ikiteisminiai tyrimai nepradėti, nesant nusikalstamos veikos sudėties ar nesant nukentėjusiosios skundo ar teisėto atstovo pareiškimo. Liudytojos L. V. parodymai apie atsakovo smurtavimą prieš ieškovę vertintini kritiškai, kadangi jų nepatvirtina kiti įrodymai, be to, liudytoja yra ieškovės sesuo ir galimai davė neobjektyvius parodymus. Atsakovas įrodinėjo, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės, dėl jos neištikimybės ir nelojalumo, tačiau jokių tą pagrindžiančių įrodymų taip pat nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje esantys duomenys negali būti pagrindu pripažinti vienos iš šalies kaltę dėl santuokos iširimo.

Įvertinus byloje surinktą medžiagą, konstatuotina, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūko dėl jų abiejų kaltės. Kiekvienas iš šių sutuoktinių turi savo supratimą apie šeimos vertybes, pareigas ir atsakomybę, nei vieno supratimas ar veiksmai nebuvo kraštutiniai, pripažintini pažeidžiančiais visuomenės priimtas ribas, tiesiog dėl ilgus išsiskyrimus lemiančio ieškovo darbo, jie nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito ir nerado būdų kaip gyventi darnų šeimyninį gyvenimą. Tokiu būdu santuoka iširo (nutraukiama) dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2 d.).

Dėl buvusių sutuoktinių pavardžių, nutraukus santuoką.

Šioje bylos dalyje ginčo nėra, todėl ieškovei A. I. T. nutraukus santuoką jos prašymu paliekama S. pavardė, atsakovui N. T. – T. pavardė.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Lietuvos Respublikos CK 3.72 str. 1 d. nustatyta, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (Lietuvos Respublikos CK 3.72 str. 2 d.). Kita vertus, visais atvejais, net ir galiojant išlaikymo reikalingumo prezumpcijai, išlaikymo priteisimo klausimą sprendžiantis teismas privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Respublikos CK 3.72 str. 5 d.).

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti išlaikymą jai po 250 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės. Teismo posėdžio metu šį reikalavimą patikslino, prašė išlaikymą priteisti iki tol, kol susiras darbą ir galės save išlaikyti. Atsakovas su reikalavimu nesutiko, nurodė, kad ieškovės turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankamos visiškai save išlaikyti, tačiau pripažintina, kad atsakovas šių aplinkybių neįrodė. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi iš tėvų paveldėjusi nekilnojamojo turto, kuriame gyvena, tačiau daugiau kaip 11 metų nedirba ir pajamų negauna, nes augina tris nepilnamečius vaikus, o vienam iš jų dėl sveikatos būklės reikalinga nuolatinė priežiūra. Ieškovės prastą finansinę situaciją patvirtina byloje esančios pažymos apie ieškovei ir jos vaikams skirtą socialinę pašalpą, vaikams skirtus nemokamus pietus mokykloje, sudaryta vartojimo kredito sutartis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-10-24 ieškovė įsiregistravo darbo biržoje, kaip pati nurodė planuoja lankyti manikiūro paslaugų teikimo kursus ir užsiimti individualia veikla, kad galėtų dirbti laisvu grafiku, atsižvelgiant į vaikų poreikius. Atsakovas jau daug metų dirba Norvegijoje, net ir šiuo metu būdamas nedarbingas gauna dideles pašalpas. Norvegijos darbo biržos duomenimis jam nuo 2016-12-16 iki 2017-12-15 paskirta 1378 NOK (apie 147 Eur) per dieną pašalpa. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovui neteikiant išlaikymo, ieškovė negali užsitikrinti net minimalių savo poreikių, tačiau deda visas pastangas, kad situacija pasikeistų. Nors byloje nenustatyta, kad ieškovės sveikatos būklė būtų bloga, tačiau pripažintina, kad 11 metų nedirbus yra sudėtinga grįžti į darbo rinką, juolab, kad dėl šeimoje susiklosčiusios situacijos ir būtinybės vienai pasirūpinti trim vaikais galimybė dirbti yra ribota. Darytina išvada, kad ieškovei išlaikymas yra reikalingas, o atsakovas turi galimybę jį teikti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinant tai, kad santuoka truko beveik 13 metų, ieškovė augino 3 praktiškai pamečiui gimusius vaikus, iš kurių vienam dėl sveikatos būklės reikalinga nuolatinė priežiūra, ieškovė turi ribotas galimybes dirbti, ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies ir ieškovei A. I. T. priteistinas išlaikymas iš atsakovo N. T. periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį, vienerių metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismo manymu, toks terminas yra pakankamas, kad ieškovė būtų suinteresuota pradėti dirbti, įsitvirtintų darbo rinkoje ir galėtų save išlaikyti.

Pri­tei­siant vai­kui iš­lai­ky­mą bū­ti­niems po­rei­kiams pa­ten­kin­ti pri­pa­žin­ti­nas bū­ti­nu mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos dy­džio iš­lai­ky­mas. Toks orien­ta­ci­nis kri­te­ri­jus dėl pri­teis­ti­no iš­lai­ky­mo dy­džio nu­sta­ty­ti­nas at­si­žvel­giant į CK 6.461 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tas, kad vie­no mė­ne­sio iš­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė už vie­ną mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 380,00 Eur. Nustatyta, kad šalių vaikai šiuo metu yra mokyklinio amžiaus, lanko ugdymo įstaigas. Be įprastu išlaidų (mokyklai, maistui, aprangai ir pan.) papildomai reikia mokėti už N. futbolo treniruotes, pirkti specialią aprangą, avalynę. L. turi problemų su stuburu ir kojomis, jai reikalinga ortopedinė avalynė ir sveikatinimo procedūros. Pripažintina, kad N. ir L. poreikiams patenkinti reikia po 380 Eur per mėnesį. Byloje nustatyta, kad jauniausiam sūnui A. nustatytas Aspergerio sindromas, jam reikia specialių lavinimo priemonių, psichologo ir kitų specialistų konsultacijų, jis taip pat turi problemų su stuburu ir kojomis, reikalinga ortopedinė avalynė. Nors neabejotinai nustatyta, kad A. turi specialių poreikių ir jo išlaikymas atsieina daugiau, nei jo brolio ir sesers, tačiau ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų, kiek ir kokių mokamų paslaugų jam reikėtų ir kiek tai kainuotų. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, dalį paslaugų (psichologo, socialinio pedagogo ir kt. specialistų) A. gauna nemokamai, todėl teismas laiko, kad jo poreikiams užtikrinti per mėnesį reikia 430 Eur. Įvertinus šalių turtinę padėtį ir kitas nurodytas aplinkybes, pripažįstama, kad ieškovas N. ir L. turi skirti po 280,00 Eur, o A. po 330 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės.

Ieškovė ieškinyje pateikė reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-07-01 po 1200 Eur kiekvienam vaikui. Nurodė, kad tuo laikotarpiu atsakovo teiktas išlaikymas vaikams buvo nepakankamas. Atsakovas su tuo nesutiko. Iš atsakovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad ginčo laikotarpiu atsakovas iš viso pervedė 933,22 Eur (2016-02-23 – 261,88 Eur, 2016-03-31 – 1200 NOK (127,46 Eur), 2016-05-06 – 2500 NOK (267,34 Eur), 2016-05-09 - 8,54 Eur, 2016-06-22 – 268 Eur). Iš pateiktų kasos čekių matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-07-01 atsakovas vaikams pirko prekių už 145,68 Eur (2016-04-05 – 90,88 Eur; 2016-04-16 – 19,44 Eur; 2016-04-28 – 5 Eur; 2016-06-13 – 13,08 Eur; 2016-06-13 – 17,28 Eur). Per 6 mėn. laikotarpį atsakovas pervedė ir nupirko prekių už 1078,90 Eur. Per mėnesį kiekvienam vaikui atsakovas skyrė po 59,94 Eur. Įvertinus šiuos duomenis darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 1200 Eur kiekvienam vaikui yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovė buvo pateikusi prašymą išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės priteisti nuo 2016-06-01. Atsakovas su tokiu prašymu nesutiko ir prašė išlaikymą periodinėmis išmokomis priteisti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovas nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2016-07-04 iki 2017-05-10 vykusio teismo posėdžio dienos, vaikų išlaikymui į ieškovės sąskaitą buvo pervedęs 496 Eur (2016-08-23 – 276 Eur, 2016-11-25 – 220 Eur). Taip pat jis įrodinėjo, kad per šį laikotarpį nupirko vaikams maisto produktų ir kitų prekių maždaug už 1330 Eur. Iš viso per daugiau nei 10 mėnesių vaikų išlaikymui atsakovas įrodinėja skyręs apie 1826 Eur, t.y. per mėnesį vienam vaikui maždaug po 61 Eur., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kai kurie atsakovo nurodomi pirkiniai vaikams - pavyzdžiui, vienų pirkimu nupirkta 11 duonos pakuočių (2016-11-16 pirkimo kvitas Nr. 06638, UAB „Norfos mažmena“), žinant, kad duonos gaminiai yra greitai gendantys ir vargu ar tokį kiekį vaikai gali suvartoti per kelias dienas – kelia rimtų abejonių, ar pagal pateiktus pirkimo čekius pirkti produktai buvo skirti vaikų reikmėms. Tiek ieškovė, tiek išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad vaikus maitina mama ir atsakovas natūra to nedaro, o pats čekių surinkimas ir pateikimas teismui neįrodo priešingai. Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad vaikams skirtas išlaikymas buvo nepakankamas yra pagrindas išlaikymą vaikams priteisti nuo ieškinio padavimo teismui dienos.

Atsakovė paskirtina nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (Lietuvos Respublikos 3.185 str. – 3.186 str.), jai išaiškinama, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1 d.).

Atsakovas nurodė, kad santuokoje įgijo virtuvės baldus, vertė 400 eurų, 2 šaldytuvus, vertė 300 eurų, guminę valtį, vertė 300 eurų, sekciją, vertė 300 eurų, lempą, vertė 300 eurų, vejapjovę, vertė 235 eurai, trimerį, vertė 100 eurų, iš viso turto už 1935 eurus, kurį prašė ieškovei priteisti natūra, o jam priteisti 968 eurų piniginę kompensaciją. Ieškovė nesutinka mokėti piniginės kompensacijos, prašė turtą padalinti natūra. Paaiškino, kad iš atsakovo išvardintų daiktų yra virtuvės baldų komplektas (pirktas 2005 m. už 1200 Lt, šiuo metu jo vertė gali būti apie 40 Eur.), šaldytuvas „Samsung” (pirktas 2009 m. už 1200 Lt, dabar vertas 60 Eur), vejapjovė ir trimeris (pirkti 2015 m. liepos mėn., jų vertė 100 Eur ir 15 Eur). Kažkada turėjo seną šaldytuvą „Snaigė”, tačiau jo daug metų kaip nebėra, o sekciją dar 2009 m. atsakovas pats pardavė ar atidavė kaimynei. Nurodo, kad jokios guminės valties ir lempos už 300 Eur niekada neturėjo ir neturi. Ieškovės paskaičiavimu turimo turto vertė sudaro 215 Eur. Nurodo, kad jai ir vaikams reikalingas virtuvės baldų komplektas ir šaldytuvas, atsakovui turėtų būti priteista vejapjovė ir trimeris. Kadangi atsakovas neteikė įrodymų, kad jo nurodytas antras šaldytuvas, sekcija, guminė valtis ir lempa realiai egzistuoja, teismas neįtraukia jų į dalintino turto balansą. Pažymėtina, kad šalys labai skirtingai įvertina savo turimo turto vertę, o iš į bylą atsakovo atstovo pateiktų internetiniame portale parduodamų daiktų kainų neįmanoma nustatyti šalių turimo turto rinkos vertę, kadangi nėra pateikti jų modeliai, neaišku iš kokių jie pagaminti medžiagų (nes yra didelis skirtumas tarp, pavyzdžiui, spintelių pagamintų iš natūralaus medžio ar iš baldinių plokščių), neaišku kokia daiktų būklė, nusidėvėjimas ir pan. Teismo vertinimu, racionaliausia būtų padalinti daiktus natūra. Ieškovei, atsižvelgiant į jos ir vaikų poreikius, priteistinas virtuvės baldų komplektas ir šaldytuvas, o atsakovui vejapjovė ir trimeris. Laikytina, kad padalinto turto vertė yra apylygė ir nei vienai iš šalių piniginė kompensacija nepriteistina, juolab kad ir atskirai gyvenantis atsakovas santuokos metu neabejotinai yra įsigijęs buityje jam reikalingų daiktų ir jų į balansą neįtraukė.