- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-1716-392/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05090-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Visvaldas Kazakiūnas
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Visvaldo Kazakiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „EDU“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 17 703,91 Eur draudimo išmoką ir nuostolius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 24 d. apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas ieškovei priklausantis automobilis LEXUS RC F, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo ieškovės vadovas I. S.. Minėto eismo įvykio metu automobilis Lexus, važiuodamas pagrindiniu keliu, susidūrė su iš šalutinio kelio išvažiavusiu automobiliu Mini Clubman S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. J.. Eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją, vairuotojas L. J. pripažino savo kaltę. L. J. turėjo galiojančią transporto priemonių valdytojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, sudarytą su atsakove AB ,,Lietuvos draudimas“. Atsižvelgiant į tai, dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi į atsakovę. 2021 m. gruodžio 17 d. atsakovė paruošė žalos atlyginimo ieškovei sąmatą, kurioje nurodyta, kad ieškovės automobiliui Lexus padarytos žalos atlyginimas sudarytų 12 796,01 Eur. Ieškovė nesutiko su nustatytos žalos dydžiu ir informavo atsakovę, kad kreipsis į turto vertintoją dėl žalos atlyginimo. 2021 m. gruodžio 27 d. vertintojas A. V. nustatė, kad ieškovės automobilio remonto kaštų vertė iš viso sudarytų 20 538,55 Eur su PVM arba 16 974 Eur be PVM. Vis dėlto, atsakovė jau 2021 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą atsisakyti išmokėti ieškovei draudimo išmoką. Šį sprendimą atsakovė priėmė vadovaudamasi savo pačios 2021 m. gruodžio 21 d. parengtos ekspertinės pažymos pagrindu, kurioje konstatuota, kad automobiliai buvo sugadinti ne vairuotojų nurodytomis natūraliai susiklosčiusiomis, bet kitomis aplinkybėmis. Šis atsakovės sprendimas atsisakyti mokėti draudimo išmoką yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovė kitų eismo įvykio aplinkybių buvimą sieja su informacijos apie greičio iki susidūrimo nurodymo klaidingumu, tačiau net ir esant eismo įvykio nurodytų aplinkybių dėl greičio neatitikimams, tai negali būti vertinama kaip nesąžiningumas siekiant apgauti draudiką. Automobilio Lexus vairuotojas nurodė jo nuomone galėjusį būti automobilio Lexus greitį. L. J. vairuojamo automobilio greitis ieškovei nėra ir nebuvo žinomas. Eismo įvykio dalyviai (I. S. ir L. J.) jokiais santykiais nėra susiję. Ieškovė dėl eismo įvykio patyrė 16 974 Eur dydžio nuostolių dėl automobilio remonto kaštų. Be to, ieškovė patyrė ir papildomų 689,91 Eur kaštų dėl pakaitinio automobilio nuomos laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d., ir 40 Eur automobilio pervežimo iš eismo įvykio vietos išlaidų. Taigi iš viso ieškovė dėl eismo įvykio patyrė 17 703,91 Eur dydžio nuostolių, kurie turi būti priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
2. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovei pradėjus žalos administravimą ir kilus abejonėms dėl įvykio aplinkybių bei realumo, žala buvo perduota žalų tyrimo ekspertui M. S.. 2021 m. lapkričio 24 d. eismo įvykis pagrįstai pripažintas nedraudžiamuoju, nes įvyko kitomis nei deklaruotos eismo įvykio aplinkybėmis. Atsižvelgiant į vairuotojų nurodomas aplinkybes, šis eismo įvykis buvo sumodeliuotas kompiuterine programa PC-crash 13.0. Modeliavimo rezultatai lėmė išvadą, kad automobiliai Lexus ir Mini buvo sugadinti kitomis nei jų vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Modeliuojant buvo priimama, kad, kaip nurodė vairuotojai, susidūrimo metu automobiliai juda vairuotojų nurodytais greičiais: automobilis Lexus – 5 km/h greičiu (vairuotojas nurodė, kad tikrai, tūkstančiu procentų važiavo 4, 5, iki 10 km/h greičiu), o automobilis Mini – 65 km/h greičiu (važiavo normaliu greičiu paskui vilkiką) ir nėra efektyviai stabdomi (vairuotojai nurodė, kad nestabdė / nespėjo, nes vienas kito nematė). Padarius modeliavimą gauta, kad po susidūrimo Lexus turėjo sustoti pasisukęs apie 90⁰ kampu pagal laikrodžio rodyklę, o Mini turėjo sustoti jo priekinei daliai pasisukus link kelio vidurio. Gautos padėtys neatitinka padėčių užfiksuotų fotografijoje, kas suteikia pagrindą teigti, kad automobiliai susidūrė ne vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis. Tiksliausiai automobilių padėtis po susidūrimo atitinka situacija, kai automobilis Mini, judantis apie 35 km/h greičiu, smūgiuoja į kelyje stovintį automobilį Lexus. Automobilio Mini priekinėje dalyje susiformavo įbrėžimai lygiagretūs automobilio išilginei ašiai. Toks jų pobūdis patvirtina modeliavimu gautą rezultatą, kad automobilis Lexus susidūrimo metu ne judėjo nurodomu iki 10 km/h greičiu, bet stovėjo. Be to, automobilių sugadinimų apimtis realiai yra žymiai mažesnė nei turėtų būti įvykiui įvykus vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis. Atsakovės atlikto ekspertinio tyrimo teisingumą patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktas tyrimas ir jo pagrindu parengtas 2022 m. sausio 12 d. ekspertizės aktas, kuriame, remiantis Lexus kompiuterio duomenimis, juos nuskaičius, nustatyta, kad Lexus buvo stabdomas ir nevažiavo iki pat įvykio registravimo momento. Tokiu atveju nėra aišku, kieno neteisėti veiksmai lėmė eismo įvykį – Lexus vairuotojo, stovėjusio sankryžoje (nors jis kategoriškai net keletą kartų nurodė, kad tikrai, 1000 proc. judėjo) ir sudariusio kliūtį kitiems vairuotojams, konkrečiai Mini, ar atsakovės draudėjo. Be to, net ir tuo atveju, jei teismas vertintų, kad ginčo įvykis yra draudžiamasis, ieškinys negalėtų būti tenkinamas visa apimtimi. Siekdamas nustatyti, kaip įpareigoja teisės aktai ir teismų praktika, realų ir kiek įmanoma tikslesnį nuostolio dydį kiek tai įmanoma remiantis teorinių skaičiavimų būdu, draudikas kreipėsi į autoservisus (turinčius teisę remontuoti automobilius), prašydamas pateikti realius, ne teorinius, pasiūlymus už kokią sumą autoservisas įsipareigoja realiai suremontuoti ieškovės automobilį. Toks nuostolio nustatymo būdas yra aptartas Taisyklių 13 punkte, tad jis yra tinkamas draudimo išmokai nustatyti. Buvo gauti trijų autoservisų pasiūlymai: UAB „Meistritas“ – 14 873,72 Eur be PVM (17 997,20 Eur su PVM); UAB „Akstė servisas“ –14 862,46 Eur be PVM (17 983,56 Eur su PVM); UAB „AD sistemos“ – 15 069,41 Eur be PVM (18 233,99 su PVM). Draudikas, įvertinęs gautus komercinius pasiūlymus, siekdamas taikaus ginčo užbaigimo, priėmė sprendimą tuo atveju, jei įvykis būtų draudžiamasis, išmokėti draudimo išmoką pagal visų gautų komercinių pasiūlymų remonto kainų be PVM vidurkį – 14 935,20 Eur. Įvykį pripažinus nedraudžiamuoju ir nesant pagrindo mokėti draudimo išmokos, išvestinis reikalavimas dėl pakaitinio automobilio nuomos išlaidų taip pat atmestinas kaip nepagrįstas
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,EDU“ 14 935,20 Eur draudimo išmoką, 40 Eur automobilio pervežimui iš įvykio vietos, 689,91 Eur pakaitinio automobilio nuomos išlaidas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (15 665,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 688,21 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
4. Teismas nustatė, kad 2021 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovei priklausantis automobilis Lexus, vairuojamas jos vadovo I. S., bei automobilis Mini, vairuojamas L. J.. Įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją, Mini vairuotojas L. J. nurodė, jog jis yra kaltininkas. Policijos pareigūnai nebuvo kviečiami, nes abu eismo įvykio dalyviai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir nebuvo nukentėjusių fizinių asmenų. L. J. vairuota transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“. Todėl ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos priteisimo. 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu atsakovė atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką, motyvuodama tuo, kad automobiliai buvo sugadinti ne vairuotojų nurodytomis natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Sprendimą atsakovė priėmė atsižvelgusi į AB ,,Lietuvos draudimas“ žalos tyrimo eksperto M. S. parengtą 2021 m. gruodžio 22 d. ekspertinę pažymą. Šioje ekspertinėje pažymoje padaryta išvada, jog automobiliai Lexus ir Mini buvo sugadinti ne vairuotojų I. S. ir L. J. nurodytomis natūraliai susiklosčiusiomis eismo įvykio aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Nurodyta, jog tiksliausiai automobilių padėtis po susidūrimo atitinka situaciją, kai automobilis Mini, judantis 35 km/h greičiu, smūgiuoja į kelyje stovintį automobilį Lexus.
5. Išklausęs eismo įvykių dalyvių (I. S. ir L. J. paaiškinimus), teiktus draudiko atstovui M. S. (šių pokalbių garso įrašai pateikti kaip priedas prie atsakovės procesinių dokumentų), taip pat šių asmenų paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad jų paaiškinimai esmingai skiriasi nuo byloje nustatytų eismo įvykio aplinkybių.
6. Pasisakant apie eismo įvykio vietą, matyti, kad pagrindinė gatvė yra besisukanti gatvė, o tiesiai eina šalutinis kelias. Automobilio Lexus vairuotojas apie eismo įvykį paaiškino, kad važiavo pagrindiniu keliu, privažiavęs nurodytą sankryžą pamatė atvažiuojantį sunkiasvorį automobilį ir dėl saugumo sustojo (tam, kad įsitikintų dėl minėtos sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojo veiksmų). Pamatęs, kad sunkiasvoris automobilis pradeda atlikti posūkio manevrą, automobilio Lexus vairuotojas pradėjo judėti ir tuo metu į jį atsitrenkė šalutiniu keliu važiuojantis Mini automobilis. Eismo įvykio metu, automobilio Lexus vairuotojo teigimu, jo automobilis judėjo, tačiau jo greitis buvo nedidelis, apie 4-5 km/h (ne daugiau 10 km/h).
7. Liudytoju byloje apklaustas Mini vairuotojas L. J. paaiškino, kad nelabai gali logiškai paaiškinti, kaip įvyko eismo įvykis, kadangi jis žinojo, kad važiuoja šalutiniu keliu, tačiau buvo užsigalvojęs apie darbą. Matomumą ribojo priešais jį važiuojantis vilkikas. Kokiu greičiu važiavo ir kokius veiksmus atliko Lexus vairuotojas, nurodė nematęs. L. J., jo teigimu, važiavo 40 km/h greičiu, kai važiavo paskui vilkiką, paskui važiavo greičiau, gal apie 65 km/h.
8. Atsakovės sprendimą nepripažinti 2021 m. lapkričio 24 d. eismo įvykio draudžiamuoju, konstatavus, kad eismo įvykis įvyko kitomis nei vairuotojų deklaruotomis aplinkybėmis, iš esmės lėmė tai, kad buvo nustatyta, jog automobilis Lexus jo susidūrimo metu stovėjo (o ne judėjo labai mažu greičiu, kaip nurodė jo vairuotojas), o automobilis Mini judėjo mažesniu greičiu nei nurodė jo vairuotojas L. J..
9. Teismo vertinimu, faktą, jog susidūrimo metu automobilis Lexus stovėjo, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Pirma, tokia išvada padaryta 2021 m. gruodžio 22 d. AB ,,Lietuvos draudimas“ ekspertinėje pažymoje, kurią parengė žalų tyrimo ekspertas M. S.. Antra, Lietuvos teismo ekspertizės centras nuskaitė automobilio Lexus kompiuteryje užfiksuotą informaciją ir 2022 m. sausio 12 d. ekspertizės akte padaryta išvada, kad Lexus automobilis smūgio metu stovėjo. Tokia pati išvada šiuo klausimu padaryta ir teismo paskirtos ekspertizės akte (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. kovo 28 d. ekspertizės aktas).
10. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, jog nustatyta aplinkybė, kad susidūrimo metu automobilis Lexus stovėjo ir jo vairuotojo paaiškinimai, kad automobilis tikrai judėjo, yra esminis prieštaravimas tarp vairuotojo paaiškinimo ir faktiškai nustatytų įvykio metu buvusių aplinkybių.
11. Teikdamas paaiškinimus apie eismo įvykį draudiko atstovui M. S., Lexus vairuotojas iš tiesų ne kartą pakartojo, kad eismo įvykio metu tikrai judėjo (I. S. žodžiais ,,tūkstančiu procentų“), tačiau jo greitis buvo nedidelis, apie 4-5 km/h (ne daugiau 10 km/h). Kita vertus, tiek draudikui teiktuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu Lexus vairuotojas teigė, kad pamatęs atvažiuojantį automobilį (Mini), jis stabdė, ,,kirto ant stabdžių“. Teismo vertinimu, Lexus vairuotojo paaiškinimai, kad susidūrimo metu jo automobilis tikrai judėjo (labai mažu greičiu), kad pamatęs atvažiuojantį automobilį (Mini) staigiai stabdė, nesudaro esminio prieštaravimo tarp byloje nustatytos aplinkybės, kad susidūrimo metu automobilis Lexus stovėjo.
Atsiliepimas
12. Atsakovės teigimu Lexus vairuotojas, turintis ilgametę vairavimo patirtį, turėjo neabejotinai atskirti, ar automobilis juda, ar stovi. Šiuo atveju, kaip jau minėta, Lexus vairuotojo subjektyviu vertinimu automobilis Lexus susidūrimo metu labai mažu greičiu judėjo (apie 4-5 km/h, iki 10 km/h), be to, kaip nurodė Lexus vairuotojas, jis automobilį, pamatęs į jį važiuojantį automobilį Mini, stabdė. Esant nurodytoms aplinkybėms, ypač atsižvelgiant į stresinę situaciją eismo įvykio metu, teismas sprendė, kad Lexus vairuotojas, teigdamas, kad susidūrimo metu jo automobilis tikrai judėjo labai mažu greičiu, galėjo sąžiningai klysti dėl šios aplinkybės, juo labiau, kad jis prieš tai stovėjo stebėdamas atvažiuojančios sunkiasvorės mašinos vairuotojo elgesį, o prieš pat susidūrimą stabdė savo automobilį. Priešingai nei teigė atsakovės atstovai teismo posėdžio metu, ieškovės vadovo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė apie tai, kad jis stabdė automobilį, neprieštarauja žalos administravimo metu šio asmens teiktiems paaiškinimams draudiko atstovui M. S.. Byloje pateikti garso įrašai patvirtina, jog Lexus vairuotojas ir žalos administravimo metu nurodė šią aplinkybę. Juo labiau, tikėtina, kad vairuotojas prieš pat susidūrimą refleksiškai galėjo stabdyti automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
13. 2021 m. gruodžio 22 d. AB ,,Lietuvos draudimas“ pateiktoje ekspertinėje pažymoje padaryta išvada, kad tiksliausiai automobilių padėtis po susidūrimo atitinka situacija, kai automobilis Mini, judantis apie 35 km/h greičiu, smūgiuoja į kelyje stovintį automobilį Lexus. Teismo ekspertizės akte padaryta tikėtina išvada, kad automobilis Mini susidūrimo metu važiavo 19 km/h greičiu, tačiau kartu nurodyta, kad nėra įmanoma nustatyti, kokiu greičiu automobilis Mini važiavo iki susidūrimo su Lexus.
14. Draudiko (atsakovės) atsisakymą išmokėti draudimo išmoką lėmė ir tai, kad Mini vairuotojas nurodė važiavęs didesniu greičiu, nei nustatė draudikas. Kaip minėta, liudytoju apklaustas Mini vairuotojas L. J. paaiškino, kad jis paskui sunkiasvorį automobilį važiavo gal apie 40 km/h greičiu, o jam nusukus greitį padidino. Vien ta aplinkybė, jog kitos automobilio Mini vairuotojas galimai nurodė mažesnį greitį nei nustatė atsakovė, savaime nepagrindžia eismo įvykio inscenizavimo, susitarimo iš anksto ir pan. Be to, ieškovė negali nukentėti vien dėl trečiojo asmens nurodytos tam tikros informacijos. Kita vertus, tam tikras eismo įvykio dalyvių nurodytas aplinkybių dėl greičio neatitikimas negali būti vertinamas kaip nesąžiningumas, siekiant apgauti draudiką. Juo labiau, kad kaip nustatyta iš liudytoju apklausto L. J. paaiškinimų, jis važiavo išsiblaškęs, galvojo apie darbą, net nepastebėjo, kad išvažiavo iš šalutinio kelio, todėl objektyviai nėra pagrindo tikėtis, kad jis galėtų pasakyti pakankamai tikslų savo vairuojamo automobilio greitį įvykio metu.
15. Byloje nustatyta ir nekilo ginčo dėl to, kad ginčo eismo įvykis įvyko ir jo metu buvo apgadintos ieškovės vadovo ir L. J. vairuotos transporto priemonės. Eismo įvykis įvyko dienos metu, miesto gatvėje, eismo įvykio dalyviai (I. S. ir L. J.) nėra susiję giminystės, draugystės ar kitokiais ryšiais (atsakovė šios aplinkybės nepaneigė). Byloje nenustatyta, kad Mini vairuotojas L. J. atsakomybę už eismo įvykio metu padarytą žalą pripažino nepagrįstai dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekdamas nuslėpti tiesą. Be to, teismas, išklausęs ieškovės vadovo ir liudytoju apklausto automobilio Mini vairuotojo L. J. paaiškinimus (kurie viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, taip pat neprieštaravo jų paaiškinimams, teiktiems draudiko atstovui žalos administravimo metu) apie ginčo eismo įvykį ir jo priežastis, vertino, jog ginčo eismo įvykis, laibiausiai tikėtina, įvyko būtent eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai ginčo eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju.
16. Teismas atsakovės pateiktą draudimo išmokos paskaičiavimą pripažino labiau pagrįstu nei ieškovo ir priteisė 14 935,20 Eur draudimo išmoką. Taip pat tenkino ir reikalavimus dėl 598,91 Eur išlaidų, skirtų pakaitinio automobilio nuomai bei 40 Eur už automobilio išvežimą iš eismo įvykio vietos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atsakovė (apeliantė) AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, ieškinį atmesti pilna apimtimi ir priteisti apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Apeliantė nurodo, kad gavo pranešimą, jog 2021-11-24 apie 10.30 (duomenys neskelbtini) automobilis Mini Clubman S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas L. J., susidūrė su automobiliu Lexus RCF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu I. S.. Tačiau, susipažinus su įvykio mechanizmu, draudikui kilo pagrįstų abejonių dėl šio įvykio natūralumo bei realių faktinių aplinkybių atitikimo įvykio dalyvių nurodytoms aplinkybėms. Tai yra, automobilių padėtys po eismo įvykio ir automobilių sugadinimai, net ir nedarius ekspertizės, atrodė neatitinkantys natūralaus eismo įvykio aplinkybių. Draudiko ekspertas parengė ekspertinę pažymą vertinant pateiktą informaciją, kuria buvo nustatyta, jog tiek Lexus, tiek Mini vairuotojai nurodė klaidingas, kitas negu realios, įvykio aplinkybes.
17.2. Eismo įvykio dalyviai nurodė, kad: 1) Automobilis Mini iki susidūrimo, nepristabdant savo automobilio (kadangi neva dešinėje esančiame kelyje nebuvo mašinų, nors kitas vairuotojas nurodė, kad paskui jį važiavo kitos mašinos), važiuodamas 65 km/h greičiu atsitrenkė į automobilį Lexus. 2) Automobilis Lexus nestovėjo važiuojamojoje kelio dalyje, prie sankryžos laukė, ar neva atvažiuojantis sunkvežimis važiuos tiesiai ar į dešinę pusę ir jam pravažiavus, pradėjo sukimo manevrą, automobiliui Lexus judant iki pat susidūrimo.
17.3. Tačiau tiek prieš bylą, tiek byloje atliktose teismo ekspertizėse buvo nustatyta, kad: 1) Automobilis Mini susidūrė su Lexus važiuodamas 19 km/h greičiu. 2) Automobilis Lexus 5 sekundės iki susidūrimo su Mini automobiliu jau buvo įvažiavęs į važiuojamąją sankryžos dalį (iš esmės blokuodamas iš kairės pusės šalutiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms kelią, nors pažymėtina, kad šiuo atveju I. S. kelias buvo pagrindinis). 3) Automobilis Lexus susidūrimo metu stovėjo ir nebuvo akceleruojamas.
17.4. Toks įvykio mechanizmas ne tik, kad neatitinka eismo įvykio dalyvių pateiktų paaiškinimų, bet ir iš esmės nėra natūralus. Tai yra – Mini automobilis, važiuodamas tik 19 km/h greičiu atsitrenkė į jau 5 sekundes iki įvykio važiuojamojoje kelio dalyje buvusį, galiausiai stovintį, automobilį Lexus. Toks žymus greičio neatitikimas, kurį nurodė L. J., yra vertinamas kaip aplinkybė užtektina draudikui atsisakyti mokėti draudimo išmoką, kadangi buvo nurodyta draudiką klaidinanti informaciją ir nėra aiškus eismo įvykio mechanizmas. Esant tokiam eismo įvykio dalyvių nurodytų aplinkybių ir ekspertizės akte nustatytų realių faktinių aplinkybių neatitikimui, kuomet eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios, jis įvykio kitomis nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, nėra aišku, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą ir negalima teigti, kad vairuotojui kyla civilinė atsakomybė.
Atsiliepimas
18. Ieškovė UAB „EDU“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti galioti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
18.1. Vertinant atsakovo skundą, akivaizdu, jog jis teismo sprendimą ginčija remdamasis eismo įvykio dalyvių pirminių paaiškinimų duotų atsakovui tiriant eismo įvykį ir paaiškinimų (parodymų) teisme tariamu neatitikimu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kitiems byloje esantiems įrodymams (ekspertizėms), ištraukiant tam tikras vairuotojų frazes, teiginius iš viso konteksto. Taigi, iš esmės atsakovas įrodinėjo, jog vairuotojai tyčia pateikė klaidingą informaciją apie eismo įvykį, dėl ko jis TPVCAPDĮ 22 str. pagrindu atsisakė mokėti draudimo išmoką, pripažindamas įvykį nedraudžiamuoju.
18.2. Svarbi aplinkybė yra tai, jog eismo įvykio kaltininkas L. J., pas atsakovą buvo apdraudęs ne tik savo civilinę atsakomybę pagal TPVCAPDĮ nuostatas, tačiau jis buvo sudaręs ir savanorišką (kasko) automobilio MINI Clubman S, v/n (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį. 2023-06-01 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3356-545/2023, pagal ieškovo (liudytojo šioje byloje) L. J. ieškinį atsakovui, buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria būtent atsakovas įsipareigojo išmokėti L. J. 3 000 Eur sumą, dėl 2021-11-24 eismo įvykio, t. y. to paties eismo įvykio, dėl kurio vyksta šis ginčas, metu sugadinto automobilio MINI Clubman S, v/n (duomenys neskelbtini) Taigi, akivaizdu, jog šioje byloje šalys, L. J. ir atsakovas susitarė, o teismas nustatė prejudicinį faktą, jog 2021-11-24, įvyko eismo įvykis, o ne inscenizuotas įvykis, kuris iš esmės reikštų tyčinį turto sugadinimą, siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką.
18.3. Negalima tokia teisinė situacija, jog tas pats eismo įvykis savanoriško (kasko) draudimo sutarties pagrindu (vėliau taikos sutartimi) pripažįstamas kaip draudžiamasis, ir išmokama draudimo išmoka, o TPVCAPD sutarties pagrindu, kaip ne draudžiamasis. Pagal CK 6.987 straipsnį, draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Taigi, atsakovas, kaip draudikas, ir negali mokėti išmokų asmenims jokiais kitokiais pagrindais, kaip tik esant draudiminiam įvykiui. Atsakovo veiksmai, kuomet jis tą patį juridinį faktą pagal savanoriško (kasko) draudimo sutartį pripažįsta, kaip draudiminį įvykį, o tą patį eismo įvykį pagal TPVCAPD sutartį laiko nedraudiminiu, laikytina nesąžiningu elgesiu, ir piktnaudžiavimu teise.
18.4. Atsakovas esminį klausimą kelia dėl eismo įvykio aplinkybės, t. y. fakto, jog automobilių susidūrimo metu ieškovo automobilis stovėjo. Atsakovas tariamai analizuodamas pirminius paaiškinimus, vertindamas juos su ekspertizės aktais ir kitais dokumentais teigia, jog ieškovo vairuotojas tyčia pateikė klaidingus duomenis, klaidino atsakovą, kaip draudiką, nurodydamas, jog eismo įvykio metu automobilis judėjo. Tačiau tokie atsakovo skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti, ir neįrodyti.
18.5. Ieškovo vadovas / vairuotojas neginčija, jog 2023-03-28 LTEC ekspertizės akte bei teismo sprendime nustatyta, jog paties susidūrimo (smūgio) metu automobilis jau stovėjo. Nors teikiant pirminius paaiškinimus atsakovui, I. S. buvo įsitikinęs (taip jam atrodė), jog automobilis, nors ir lėtai, judėjo ir paties smūgio metu. Tačiau priešingai nei teigia atsakovas skunde, nuo pat pirmojo paaiškinimo jam aiškiai nurodyta, jog automobilis buvo stabdomas: pirmojo paaiškinimo įrašo 1:35 min. „praktiškai sustojau“; 1:51 min. „greitis buvo iki 10“; 2:10 min. „aš pristojau, kad vilkikas..., aš tik pajudėjau pro tą..., tuoj ir jis bum“; 2:58 min. „aš kai tik pamačiau, praktiškai ant stabdžių“. Ir vėlesnių (kitų) paaiškinimų metu atsakovui vairuotojas nurodė, jog stabdė automobilį, jog viskas įvyko labai greitai, akimirksniu, važiavo lėtai ir pan. Be to, iš paties atsakovo pateiktų automobilio elektronikos duomenų (2 tomas, 134 lapas), akivaizdu, jog likus 4,3 sekundės iki eismo įvykio automobilis juda 1 km/h greičiu, o 1,8 sekundės iki eismo įvykio juda 2 km/h greičiu, tačiau likus iki smūgio 1,3 sekundei pradedamas stabdyti, ir stabdis nuspaudžiamas labai stipriai, net 7,01 Mpa (megapaskalių) stabdžių alyvos slėgiu, kas sudaro 69,1 atmosferas bei įsijungia darbinis stabdis. Todėl akivaizdu, per 1,3 sekundės laiko tarpą (akimirką) iki smūgio, galima ir nesuprasti, neįvertinti, jog automobilis jau sustojo.
18.6. Neabejotina, jog nurodant eismo įvykio aplinkybes, tam tikra jų paklaida, pavyzdžiui, tam tikras automobilių išsidėstymo, greičio, kuriuo transporto priemonės važiavo iki susidūrimo, ar kita (šiuo atveju, ar automobilis dar judėjo, ar jau buvo sustojęs smūgio metu, pradėjus jį stabdyti likus 1,3 sekundės iki susidūrimo) visada galima, nes eismo įvykio dalyviai, ypač tais atvejais, kai nėra prieštaravimo dėl eismo įvykio detalių, dažniausiai schemą braižo neatlikdami tikslių matavimų, prieš pat eismo įvykį nebūtinai yra užfiksavę tikslų transporto priemonės greitį ir pan. Todėl pagrįstai ir teisingai teismas sprendime nurodė, jog šios subjektyvios aplinkybės (ar paties smūgio metu automobilis važiavęs 2 km/h greičiu, dar judėjo, ar jau buvo sustabdytas, turint omenyje, kad tai truko 1,3 sekundės) buvimas, nepaneigia paties eismo įvykio, ar nesudaro pagrindo laikyti tai draudžiamojo įvykio klastojimu, imitavimu ar inscenizavimu. Todėl šiuo atveju teismas pagrįstai pripažino, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad eismo įvykis įvyko kitomis, nei nurodyta aplinkybėmis (inscenizuojant eismo įvykį), ir ginčo (eismo) įvykį laikyti nedraudžiamuoju, o atsakovo atsisakymą mokėti draudimo išmoką – pagrįstu.
18.7. Ekspertizės akte aiškiai nurodyta, jog L. J. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Be to, ir pats L. J. tiek pildydamas eismo įvykio deklaraciją, tiek teikdamas paaiškinimus atsakovui, tiek pirmosios instancijos teisme pripažino, jog eismo įvykio kaltininkas yra jis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
20. Ieškovė pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė pakankamų argumentų, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).
21. Byloje nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovei priklausantis automobilis Lexus, vairuojamas jos vadovo I. S., bei automobilis Mini, vairuojamas L. J.. Įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją, Mini vairuotojas L. J. nurodė, jog jis yra kaltininkas. Policijos pareigūnai nebuvo kviečiami, nes abu eismo įvykio dalyviai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir nebuvo nukentėjusių fizinių asmenų. L. J. vairuota transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju ir savanoriškuoju (kasko) draudimu atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“. Todėl ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos priteisimo. 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu atsakovė atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką, motyvuodama tuo, kad automobiliai buvo sugadinti ne vairuotojų nurodytomis natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Sprendimą atsakovė priėmė atsižvelgusi į AB ,,Lietuvos draudimas“ žalos tyrimo eksperto M. S. parengtą 2021 m. gruodžio 22 d. ekspertinę pažymą. Šioje ekspertinėje pažymoje padaryta išvada, jog automobiliai Lexus ir Mini buvo sugadinti ne vairuotojų I. S. ir L. J. nurodytomis natūraliai susiklosčiusiomis eismo įvykio aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Nurodyta, jog tiksliausiai automobilių padėtis po susidūrimo atitinka situaciją, kai automobilis Mini, judantis 35 km/h greičiu, smūgiuoja į kelyje stovintį automobilį Lexus. Teismo paskirtos teismo ekspertizės akte padaryta išvada, kad susidūrimo metu automobilis „Lexus“ stovėjo, o automobilis „Rover Mini“, tikėtina, važiavo apie 19 km/h greičiu.
22. Apeliantė savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad įvykio mechanizmas ne tik, kad neatitinka eismo įvykio dalyvių pateiktų paaiškinimų, bet ir iš esmės nėra natūralus. Nurodo, kad Mini automobilis, važiuodamas tik 19 km/h greičiu atsitrenkė į jau 5 sekundes iki įvykio važiuojamojoje kelio dalyje buvusį, galiausiai stovintį, automobilį Lexus. Toks žymus greičio neatitikimas, kurį nurodė L. J. (65 km/h), yra vertinamas kaip aplinkybė užtektina draudikui atsisakyti mokėti draudimo išmoką, kadangi buvo nurodyta draudiką klaidinanti informaciją ir nėra aiškus eismo įvykio mechanizmas. Esant tokiam eismo įvykio dalyvių nurodytų aplinkybių ir ekspertizės akte nustatytų realių faktinių aplinkybių neatitikimui, kuomet eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios, jis įvykio kitomis nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, nėra aišku, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą ir negalima teigti, kad vairuotojui kyla civilinė atsakomybė.
23. Teisėjų kolegija tokia atsakovės poziciją vertina kritiškai. Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas ir kitais įstatymo numatytais atvejais. Draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2004; 2006-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, jeigu draudėjas ar jo įgaliotas asmuo pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį.
24. Kaip minėta, esmine klaidinančia autoįvykio dalyvių pateikta informacija atsakovė įvardija automobilio Mini vairuotojo nurodyta susidūrimo metu buvusį 65 km/h greitį. Tačiau atsakovės užsakymu atlikus tyrimą jos pateiktoje ekspertinėje pažymoje nurodyta, kad susidūrimo metu automobilis Mini judėjo 30-40 km/h greičiu. Teismo paskirtos teismo ekspertizės akte padaryta išvada, kad susidūrimo metu automobilis „Lexus“ stovėjo, o automobilis „Rover Mini“, tikėtina, važiavo apie 19 km/h greičiu; Negalima nustatyti, kokiu greičiu ši transporto priemonė artėjo prie automobilio „Lexus“. Sutiktina, kad automobilio Mini vairuotojas nurodė du / tris kartus didesnį judėjimo greitį, nei nustatė ekspertai. Tačiau tai nereiškia, jog vairuotojas L. J. negalėjo sąžiningai klysti. Vien ta aplinkybė, jog automobilio Mini vairuotojas nurodė mažesnį greitį nei nustatė atsakovė, savaime nepagrindžia eismo įvykio inscenizavimo. Be to, ieškovė, naudodamasi draudimine apsauga negali nukentėti vien dėl trečiojo asmens nurodytos netikslios informacijos.
25. Tai, ar eismo įvykis buvo imituotas, gali būti sprendžiama atsižvelgiant į tai, kur, kokioje vietoje yra įvykęs tiriamasis eismo įvykis (ar matomoje, ar nuošalioje vietoje); kokiu paros laiku (intensyvaus, normalaus eismo ar kai jo nėra); kas jame dalyvavo (pažįstami, susiję asmenys ar atsitiktiniai dalyviai); ar transporto priemonių sugadinimų ir (ar) asmenų sužalojimo ar kitokių padarinių atsiradimo aplinkybės atitinka objektyvias įvykio sąlygas ir kitas konkretaus įvykio aplinkybes. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko dienos metu, miesto gatvėje, eismo įvykio dalyviai (I. S. ir L. J.) nėra susiję giminystės, draugystės ar kitokiais ryšiais. Byloje nenustatyta, kad automobiliai buvo apgadinti ankstesniuose eismo įvykiuose, kad vairuotojai juos siekė sugadinti atsižvelgiant į prastą jų būklę, didelius būsimo remonto kaštus, siekdami gauti draudimo išmoką ar dėl kitų savanaudiškų priežasčių.
26. Pasisakant dėl atsakovės nustatytų prieštaravimų automobilio Lexus stovėjimo / judėjimo klausimu, pastebėtina tai, kad teismo ekspertizės akte nurodyta, jog: Susidūrimo metu automobilis „Lexus“ stovėjo, o per 4,8 s iki susidūrimo įveikė 1,31 m atstumą; Automobiliui „Lexus“ laiko intervale tarp -l,8s ir -l,3s iki eismo įvykio buvo nuspaustas stabdžių pedalas; Automobilio Lexus“ sustabdymo atstumas eismo įvykio metu buvusiomis kelio sąlygomis važiuojant nuskaitytu 2 km/h greičiu, susidariusioje kelio eismo situacijoje buvo apie 0,6 m. Šios teismo ekspertų išvados iš esmės nepaneigia ieškovo vadovo pateiktos pozicijos, jog jis prie sankryžos laukė, ar atvažiuojantis sunkvežimis važiuos tiesiai ar į dešinę pusę ir jam pravažiavus, pradėjo sukimo manevrą, automobiliui Lexus judant iki pat susidūrimo ne didesniu nei 4-10 km/h greičiu.
27. Atsakovė nurodo ir tai, kad esant tokiam eismo įvykio dalyvių nurodytų aplinkybių ir ekspertizės akte nustatytų realių faktinių aplinkybių neatitikimui, kuomet eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios, jis įvykio kitomis nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, nėra aišku, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą ir negalima teigti, kad vairuotojui kyla civilinė atsakomybė.
28. Su tokia apeliantės pozicija sutikti negalima. Mini vairuotojas L. J. nurodė, jog jis yra kaltininkas, teismo ekspertizės akte nurodyta, jog: Automobilio „Rover Mini“ vairuotojo L. J. veiksmai, - išvažiuodamas iš pagrindinio ir judėdamas link šalutinio kelio atsitrenkė į pagrindiniame kelyje stovėjusį automobilį „Lexus“, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga, todėl ginče yra neabejotinai aišku kurio vairuotojo veiksmai lėmė atsiradusią žalą.
29. Ypatingai svarbu yra tai, kad 2023-06-01 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3356-545/2023, pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovui, buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo išmokėti L. J. 3 000 Eur (vietoje 3980 Eur reikalautos sumos) sumą, dėl to paties 2021-11-24 eismo įvykio metu, dėl kurio vyksta ginčas šioje byloje, sugadinto automobilio MINI, v/n (duomenys neskelbtini) Taigi, akivaizdu, jog L. J. ir atsakovas susitarė, o teismas patvirtino, jog 2021-11-24, įvyko eismo įvykis, o ne inscenizuotas įvykis, kuris iš esmės reikštų tyčinį turto sugadinimą, siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką. Negalima tokia teisinė situacija, jog tas pats eismo įvykis savanoriško (kasko) draudimo sutarties pagrindu atsakovės taikos sutartimi pripažįstamas draudiminiu ir išmokama draudimo išmoka, o TPVCAPD sutarties pagrindu, ne draudiminiu. Neabejotina, kad atsakovė, kaip draudikas, negali mokėti išmokų asmenims jokiais kitokiais pagrindais, kaip tik esant draudiminiam įvykiui.
30. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, teismo sprendimas priteisti išmoką yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti šį sprendimą ieškovės apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei priteistini 800 Eur sumokėti advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.