Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nerdorsa“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Meistrai pro“ dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje E. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3480,96 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad šalys susitarė, jog atsakovė atliks aliuminio fasadinių sistemų montavimo darbus objekte (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas) (adresas buvęs statybos metu (duomenys neskelbtini)). Atsakovė darbus atliko netinkamai, buvo nustatyti atliktų darbų trūkumai: įtrūkę aliuminio konstrukcijų stiklo paketai; nenuimtos plėvelės nuo aliuminio rėmų; apgadinti fasadinės sistemos profiliai; nebaigtas skardinimas perimetru; nesureguliuotos fasadinio įėjimo durys; neužbaigtas mazgas, fasadinės sistemos apačia pralaidi drėgmei. Ieškovė darbus Objekte vykdė kaip rangovė, o atsakovė kaip subrangovė. Taigi atitinkamai dalį darbų trūkumų nustatė statybos valdytoja UAB „Citus construction“, atstovavusi Objekto statytoją, dalį ieškovė. Apie nustatytus atliktų darbų trūkumus ieškovė ne kartą informavo atsakovę, 2023 m. lapkričio 13 d., 2023 m. lapkričio 27 d. bei 2023 m. gruodžio 11 d. pretenzijomis reikalavo pašalinti nustatytus darbų trūkumus. Pretenzijų gavimą, o kartu ir trūkumų egzistavimo faktą, parašu patvirtino buvęs atsakovės vadovas E. S. Atsakovė nustatytų darbų trūkumų nepašalino, todėl ieškovė nekokybiškai atliktų darbų trūkumams pašalinti pasitelkė kitą rangovą – UAB „Inidas“, dėl to patyrė 3480,96 Eur dydžio žalą (nuostolius). 2024 m. lapkričio 5 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją, kuria pareikalavo atlyginti ieškovės patirtus 3480,96 Eur dydžio nuostolius. Į pateiktą pretenziją 2024 m. lapkričio 5 d. atsakovės vadovas M. I. el. paštu atsakė, jog pateiktus dokumentus mato pirmą kartą. 2024 m. lapkričio 14 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog susipažinusi su dokumentais nerado informacijos, kad Objekte būtų atlikusi rangos darbus. 2024 m. gruodžio 5 d. ieškovė pateikė atsakovei atsakymą su įrodymais, patvirtinančiais darbų Objekte atlikimo faktą. Atsakovė atsakymo ieškovei nepateikė, nuostolių neatlygino. Kadangi nuostoliai ieškovei kilo atsakovei iš esmės pažeidus savo kaip rangovės įsipareigojimus, atsakovės atžvilgiu turi būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė. Mano, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovei 3480,96 Eur dydžio žalą (nuostolius).

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad su ieškove susitarė statybos objekte (duomenys neskelbtini), atlikti darbus – sumontuoti langus. Darbus atliko 2023 m. sausio mėnesį, juos perdavė ieškovei 2023 m. sausio 26 d. atliktų darbų aktu Nr. 1. Ieškovės atstovas pasirašė darbų priėmimo aktą, dėl atliktų darbų kokybės jokių pastabų ar pretenzijų nereiškė. Už atliktus darbus atsakovė ieškovei 2023 m. sausio 26 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija MP Nr. 23-003. Ieškovės atstovas pasirašė, kad sąskaitą gavo, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų ar mokėtinų sumų nepareiškė. Už atliktus darbus ieškovė su atsakove atsiskaitė. Kadangi ieškovė Objekte toliau vykdė statybos darbus, atsakovės paprašė, kad ji atliktų papildomus statybos montavimo darbus, tačiau darbai negalėjo būti atlikti, nes ieškovė neparuošė statybvietės darbų atlikimui. Atsakovė 2024 m. lapkričio 5 d. el. paštu gavo ieškovės pretenziją, kurioje buvo nurodyta, jog ieškovė atsakovei buvo reiškusi 2023 m. lapkričio 13 d., 2023 m. lapkričio 27 d. bei 2023 m. gruodžio 11 d. pretenzijas dėl statybos defektų darbų (duomenys neskelbtini). Keitėsi atsakovės vadovas, todėl atsakovė informavo ieškovę, kad ji neturi duomenų apie darbų vykdymą (duomenys neskelbtini), ir gavo ieškovės 2024 m. gruodžio 5 d. paaiškinimus, jog darbai buvo vykdomi objekte (duomenys neskelbtini). Ieškovė reiškia pretenzijas dėl darbų defektų, neatliktų darbų bei reikalauja atlyginti nuostolius dėl neva tai atsakovės darbų trūkumų šalinimo ar neatliktų darbų, kai tuo tarpu darbų rezultatas buvo perduotas be trūkumų, o dėl „neatliktų darbų“ vykdymo šalys nebuvo susitariusios. Nė su viena ieškovės minima pretenzija ieškovė nepateikė atsakovei įrodymų (pvz. fotofiksacijų) apie atliktų darbų trūkumus/defektus. Su ieškiniu pateiktose fotofiksacijose užfiksuoti stiklo paketų įtrūkimai, tačiau nėra paaiškinama tokių defektų priežastis, t. y. nenustatyta, dėl kokios priežasties jie yra įtrūkę. Taip pat nėra aišku, kaip fasadinės sistemos profilių apgadinimai yra susiję su atsakove, kuri atliktus darbus perdavė dar 2023 metų pradžioje. 2023 m. sausio 26 d. atliktų darbų perdavimo akte nėra jokių pastabų dėl darbų trūkumų. Jei darbų perdavimo metu būtų matomi tokie trūkumai, kaip įskilę stiklo paketai, apgadinti fasadiniai profiliai, neatlikti darbai, tai tokie trūkumai, kaip akivaizdūs, turėjo būti iškart nurodyti atsakovei, tuo tarpu darbų aktas buvo pasirašytas ir darbai priimti be jokių pastabų. Ieškovė už atliktus darbus sumokėjo, tai reiškia, jog darbų trūkumų ar neatliktų darbų nebuvo. Apie šiuos trūkumus ieškovė nenurodė priimdama darbus 2023 m. sausio 26 d., todėl negali remtis tokių trūkumų faktu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog apie trūkumus būtų informavusi atsakovę darbų priėmimo metu, nepateikė tokių įrodymų reikšdama 2023 m. lapkričio 13 d., 2023 m. lapkričio 27 d. bei 2023 m. gruodžio 11 d. pretenzijas. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė sumontavo įskilusius stiklo paketus, apgadino aliuminio profilius. Ieškovė atsakovei reiškia reikalavimą dėl neatliktų darbų: neatlikto apskardinimo, nesureguliuotų durų, tačiau nepagrindė kodėl tokių darbų atlikimas yra priskirtinas atsakovei ir kodėl atsakovė už šių darbų (ne)atlikimą turėtų atsakyti. Atsakovė ir ieškovė sudarė susitarimą dėl langų montavimo ir šiuos darbus atliko. Atsakovė nesitarė dėl kitų darbų atlikimo ir už tokius darbus atlyginimo negavo. Pažymėtina, kad E. S. yra patvirtinęs tik pretenzijų, kaip dokumentų, gavimo faktą, o ne aplinkybes, nurodytas jose, taigi atsakovė nėra pripažinusi darbų trūkumų fakto. 2023 m. gruodžio 11 d. pretenzijoje ieškovė teigia, kad darbų trūkumus buvo priversta pašalinti savo lėšomis pasitelkiant trečiąjį asmenį, dėl ko patyrė 3480,96 Eur dydžio nuostolius, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės nurodyti darbai buvo atlikti 2024 m. vasario 27 d., sąskaita faktūra išrašyta 2024 m. vasario 27 d., pinigai už darbus pagal kasos pajamų orderio kvitą sumokėti 2024 m. vasario 27 d., t. y. praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po to, kai ieškovė teigė, jog trūkumai ištaisyti bei nuostoliai patirti. Statybos rangos sutarties pagrindu atliktų darbų perdavimas ir priėmimas yra reikšmingas ir dėl to, kad su darbų perdavimo–priėmimo momentu įstatyme yra siejamas rizikos dėl atsitiktinio daikto žuvimo ar sugadinimo paskirstymas šalims. Byloje esantys įrodymai (darbų perdavimo aktas) patvirtina, kad darbų rezultatas ieškovei buvo perduotas 2023 m. sausio 26 d., vadinasi, visa su tuo susijusi rizika perėjo ieškovei, tame tarpe ir darbų rezultato sugadinimo (sudaužymo, mechaninio ar kitokio poveikio) rizika. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų – kad jai buvo perduotas darbų rezultatas su trūkumais. Ieškovė taip pat neįrodė, kad atsakovė neatliko darbų, kuriuos turėjo atlikti ir už kuriuos būtų sumokėjusi, t. y. kad buvo įsipareigojusi nuimti plėveles, apskardinti perimetrą, reguliuoti duris, skardinti profilių apačioje. Ieškovė neįrodė ir priežastinio ryšio dėl įskilusių stiklų, kurie buvo užfiksuoti praėjus 9 mėnesiams po jų sumontavimo, taip pat priežastinio ryšio dėl po darbų perdavimo atsiradusių profilio pažeidimų. Atsakovė nėra atsakinga už tai, kad ieškovė pas UAB „Inidas“ užsakė papildomas paslaugas ir už jas sumokėjo, taip patirdama išlaidas, nes šalys nebuvo susitarusius dėl šių darbų atlikimo, nei už šiuos darbus atsakovei buvo sumokėta. Ieškovė ieškinį atsakovei pareiškė praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo pretenzijos dėl atliktų darbų trūkumų pareiškimo dienos (2023 m. lapkričio 13 d.), t. y. jau pasibaigus ieškinio senaties terminui, todėl prašė ieškinį atmesti ir tuo pagrindu, jog yra suėjusi ieškinio senatis.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje E. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neginčija ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, jog ieškovės atsakovei teiktas 2023 m. lapkričio 13 d., 2023 m. lapkričio 27 d., 2023 m. gruodžio 11 d. pretenzijas kaip tuometinis atsakovės vadovas gavo ir gavimo faktą patvirtino žyma „Gauta“ bei nurodydamas savo vardą ir pavardę pasirašė pretenzijose. Tačiau pažymi, kad priešingai nei teigia ieškovė, jis nepatvirtino pretenzijose nurodytų reikalavimų. Būtent žymą „Gauta“ jis supranta kaip tik dokumento gavimo faktą patvirtinantį žodį. Dėl kitų bylos faktinių aplinkybių ir ieškinio reikalavimų trečiasis asmuo nepasisakė, prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.

Papildomai nurodė, kad šalių susitarimas atlikti aliuminio fasadinių sistemų montavimo darbus objekte buvo sudarytas raštu, tačiau kraustantis į kitas patalpas sutartis pasimetė. Susitarimą pasirašė E. S. ir M. I. Jame buvo aprašyti turimi atlikti darbai, darbų kaina. Nors atliktų darbų akte nurodomi darbai - langų montavimas, bet iš tiesų tai yra fasadinė sistema, kuri apima viską - vertikalių profilių montavimą, į juos montuojamus aliuminio langus, duris, įstiklinimo darbus, sandarinimo darbus, jų metu naudojamos skardos, laštakiai, ir užbaigiamas mazgas. Statybos adresu (duomenys neskelbtini), yra trys daugiabučiai. Atsakovė dirbo dviejuose iš jų – daugiabučiame name Nr. 1 ir Nr. 2, kitame daugiabučiame name dirbo kitas rangovas. Atsakovės atliktus darbus priėmė tik iš dalies, apie tais susitarė žodžiu. Atliktų darbų aktą pasirašė dėl to, kad atsakovei reikėjo pinigų. Pasirašė tam, kad nesustotų darbai, bijojo, kad nesumokėjus pinigų avansu, atsakovė darbų nepabaigs. Žodžiu susitarė, kad atsakovė pabaigs darbus, kurie buvo nebaigti, nes tuo metu jie ir negalėjo būti pabaigti, kadangi visos fasadinės sistemos buvo užstatytos pastoliais. Fasadininkai turėjo atlikti savo darbą, nuardyti pastolius, ir tik tada atsakovė galėjo pabaigti darbus – sudėti aliuminius dangtelius, suskardinti, nuvalyti langus. Toks buvo susitarimas. Darbus vykdė E. S. ir dar keli žmonės kartu su juo. Atliktų darbų trūkumus pastebėjo generaliniam rangovui nuardžius pastolius prieš priduodant darbus 2023 m. pabaigoje. Stiklo paketai galėjo įtrūkti montavimo metu, arba blogai juos sumontavus. Jeigu stiklo paketas blogai įdėtas į konstrukciją, po kurio laiko jis gali trūkti, nes yra veikiamas apkrovų. Stiklo paketų įtrūkimus pastebėjo generalinis rangovas, perduodant darbus prieš teikiant baigiamuosius aktus. Buvo pareikštos pretenzijos, dėl ko turėjo stiklo paketus pakeisti. Akivaizdu, kad tai atsitiko tik dėl atsakovės veiksmų, nes įskilimas prasideda nuo stiklo paketo kampo, o tai atsitinka nuo įdaužimo arba blogai sumontavus stiklo paketą. Nuo nieko kito negalėjo trūkti, tai montavimo klaida arba buvo nežymiai pažeistas montuojant, vėliau pažeidimas didėjo iki matomos vietos. Visos aliuminio konstrukcijos yra apsaugomos montažo metu specialiomis gamintojo plėvelėmis, kurios nebuvo nuimtos tiek išorėje, tiek viduje. Po statybos darbų privalu jas nulupti, nuplauti, pažiūrėti, ar yra pažeidimai konstrukcijose, ar pažeistas pats profilis, tai nebuvo padaryta. Plėvelė nebuvo nuimta nė nuo vieno lango, keli šimtai kvadratų bendroje sumoje. Apgadinti vertikalūs ir horizontalūs profiliai buvo pažeisti mechaniškai montavimo metu, juos reikėjo išmontuoti ir pakeisti naujais. Pažeidimai – tai mechaninis įdaužimas, įlenkimas, dažų sluoksnio pažeidimas, matosi aliuminio medžiaga, smūgiai ir t.t. Apgadinimai yra atsakovės darbo vietoje ir būtent tose vietose, kur dirba tik aliuminio montuotojai. Profiliai apgadinti grynai montavimo metu ties kampais, sujungimais, ten, kur dirbama su varžtais, tvirtinimais. Reikėjo pakeisti tris ar keturis vertikalius statinius, juos perdažyti, išmontuoti ir vėl sumontuoti. Pirmo aukšto apačioje palei žemę nebaigtas skardinimas perimetru. Sumontavus aliuminio fasadinę sistemą, iki artimiausio horizontalaus profilio yra tarpas, kuris yra neužpildytas. Toje vietoje montuojamas cinkuotos skardos profilis tam, kad uždengti skylę. Tada visi kiti rangovai, atliekantys kitus darbus, priveda savo medžiagas į tą cinkuotą skardos lankstinį tam, kad nepraeitų vanduo, drėgmė. Šie darbai dažniausiai atliekami iš lauko pusės. Atsakovė turėjo atlikti apskardinimo darbus, nes tai yra aliuminio fasadinių sistemų montavimo dalis, nes tuos lankstinius gali sumontuoti tik aliuminio fasadinių sistemų montavimo metu ir tik tie, kas montuoja aliuminio sistemą. Sprendžiant iš nuotraukų perimetro apimtis daugiau nei 100 metrų. Atsakovė nesudėjo skardos lankstinių tam, kad apšiltinimo medžiaga prieitų grynai ant lankstinio, dabar ji objekte yra padaryta taip, kad prieina į profilį, ir yra tik laiko klausimas, kada toje vietoje nuo šilumos pokyčio žiemos metu kai kinta temperatūra, pradės ardytis dekoruotas fasadas. Reikėjo didžiąją dalį atardyti, vėl suskardinti ir vėl uždėti apšiltinamąją medžiagą. Kai kur to padaryti nebegalėjo, todėl teko hermetizuoti sujungimus. Šio trūkumo nebuvo galima iki galo ištaisyti. Didžiąją dalį ištaisė, bet yra keletas vietų, kur fiziškai nebegalėjo to padaryti, nes norint tą atlikti, būtų reikėję ardyti visą fasadą, ne tik apšiltinimo medžiagą, bet ir dekoruotas sienas. Šios pastabos buvo teikiamos darbų eigoje, bet kai rangovas nebeatliko šitų darbų, kitas rangovas, kuris atlieka apšiltinimo darbus, nebelaukė ir padarė savo darbą. Tai pasekmė jų neatliktų darbų. Durys yra fasado dalis, jos buvo nesureguliuotos, perdavus patalpas atsiradę tarpai, sunkus durų uždarymas, buvo iš naujo viskas reguliuojama. Mazgo montavimas - tai cinkuoto skardinio lankstinio montavimas apačioje, o skardinimas perimetru, tai skardelės laštakio sumontavimas iki 5-8 cm, t. y. vertikalūs ir horizontalūs paviršiai. Mazgas yra pačios fasadinės konstrukcijos apačia. Atsakovės atliktų darbų trūkumus reikėjo taisyti skubiai, atsirado vienintelė įmonė, kuri sutiko, turėjo žmonių ir tame pačiame objekte atlikinėjo darbus. UAB „Inidas“ užbaigė darbus pilna apimtimi ir pridavė generaliniam rangovui, pasirašė baigiamąjį aktą. Ieškovė su šita įmone pašalino visus įmanomus defektus objektui, tam, kad jį priduotų. Sumokėjo už atliktus darbus UAB „Inidas“ tuo metu, kai jau tikrai žinojo, kad darbus iš jų priėmė generalinis užsakovas. Kada UAB „Inidas“ pašalino trūkumus, tiksliai nepamena, 2024 m. vasario mėn. kai buvo surašytas aktas. Atsiskaitė tuomet, kai galutinai įsitikino, kad darbai priimti. Pinigus grynais sumokėjo objekte apžiūrėjus darbus su užsakovu UAB „Citus construction“. Šiuo atveju darbų trūkumai nėra akivaizdūs – kol langai nėra nuvalyti, nuimtos plėvelės, tokie trūkumai kaip įskilimai gali ir nesimatyti. Trūkumai paaiškėjo tik pridavimo ieškovės darbų užsakovei UAB „Citus construction“ metu. Nustatytus trūkumus įrodo UAB „Citus construction“ defektinis aktas, atsakovės buvusio vadovo pasirašytos pretenzijos, kurios patvirtina trūkumų egzistavimo faktą. Ginčas byloje yra kilęs ne dėl darbų trūkumų pašalinimo, o dėl nuostolių, t. y. žalos atlyginimo, todėl taikytinas trejų metų senaties terminas, kuris šiuo atveju nėra praleistas, kadangi ieškinio dalyką sudarantis reikalavimas atlyginti žalą buvo pareikštas 2024 m. lapkričio 5 d. kartu su pretenzija. Jeigu terminas ir praleistas, tai praleistas nežymiai. Ieškovė siekė taikiai išspręsti ginčą, reiškė tris pretenzijas, iš pradžių reikalavo pašalinti trūkumus, vėliau – atlyginti nuostolius, nutarė kreiptis į teismą tik tada, kai buvo akivaizdu, kad atsakovė ieškovės reikalavimus ignoruoja. Todėl yra pagrindas ieškinio senatį atnaujinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad su ieškiniu nesutinka dėl kelių priežasčių. Pirma, nuostolių atlyginimo reikalaujama pagal byloje pateiktus įrodymus, t. y. 2023 m. sausio 26 d. sąskaitą faktūrą ir darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame užfiksuota, jog atsakovė atliko stiklo paketų montavimo darbus. Apie jokius sistemų montavimus ar kažkokius kitus darbus nėra kalbos, nei apie mazgų užbaigimą, nei apie kitus darbus, kurių atsakovė neva tai neatliko. Sąskaita faktūra įrodo, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis. Yra pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas, jame jokių darbų trūkumų, pretenzijų nenurodyta. Užsakovė (ieškovė), priimdama darbus turėjo pateikti pretenzijas dėl akivaizdžių trūkumų. Visi ieškovės iškelti reikalavimai yra akivaizdūs trūkumai – įskilę stiklų paketai, sugadintos aliuminio konstrukcijos, nepabaigti darbai, mazgai. Jeigu tai yra nepabaigti darbai, tai yra akivaizdūs trūkumai, apie kuriuos turėjo būti pareikšta. Tokių pretenzijų atsakovė nėra gavusi iki ieškinio pareiškimo, kadangi visos keturios pretenzijos, kurios yra adresuotos atsakovei, apibrėžia labai abstrakčiai apie neatliktus darbus nepateikiant jokių įrodymų dėl konkrečių darbų trūkumų. Darbų trūkumų faktas nėra įrodytas. 2023 m. gruodžio mėn. pretenzijoje kalbama, kad nuostoliai patirti ir juos prašoma atlyginti, tuo tarpu sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo–perdavimo aktas yra 2024 m. vasario mėn. Šis dviejų mėnesių skirtumas niekaip nėra paaiškinamas, reiškia, arba ieškovė vasario mėnesį tų išlaidų nepatyrė, arba ji gruodžio mėnesį nepatyrė, arba ji apskritai tų išlaidų nepatyrė. Ieškinyje reiškiami reikalavimai dėl darbų, kurie nebuvo sutarti, jų neįrodo byloje pateikti dokumentai. Nors ieškovė teigia, kad sutartis buvo sudaryta, byloje pateiktos rašytinės sutarties nėra, procesiniuose dokumentuose ieškovė konkrečiai nurodo, kad buvo žodinė rangos sutartis. Nėra įrodyta, kad buvo sutarta dėl apskardinimo darbų, hidroizoliacijos įrengimo. Nėra jokių įrodymų, kad dėl tokių darbų buvo susitarta; kad tokie darbai buvo atliekami ir šitų darbų kaina buvo įtraukta į 2023 m. sausio 26 d. sąskaitą. Nuo 2023 m. pabaigos ieškovė vienerius metus nereiškė jokių reikalavimų. Atsakovė neneigia pretenzijų, kaip dokumentų buvimo, tik sako, kad vadovui apie tokias pretenzijas nėra žinoma, kadangi jas gavo tik 2024 m. pabaigoje. Ieškinys dėl nuostolių atlyginimo pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą, t. y. po pretenzijų pateikimo praėjus daugiau nei metams, todėl prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai prieštarauja vienas kitam. Byloje pateikti įrodymai, paaiškinimai nepagrindžia fakto, kad kažkokie tai darbai buvo nepadaryti, nepagrindžia defektų taisymo faktų ir nepagrindžia atitinkamai ieškinio reikalavimų. Atsakovės vadovas nurodė, kad jokios rašytinės sutarties nėra ir nebuvo, buvo žodinis susitarimas, nors jis sutarties prašė, tos sutarties jam reikėjo. Ieškovė su juo nekontaktavo, nei laiškų nėra, nei telefono skambučių. Apie jokias pretenzijas nežinojo. Darbus, kuriuos buvo pažadėję padaryti, padarė, tuo viskas ir baigėsi. Apie jokį skardinimą akte nėra parašyta, už skardinimą perimetru ir užbaigtą mazgą, kad nesiskverbtų drėgmė, tai už tuos darbus jie neišrašė jokios sąskaitos, jie neįeina į montavimo darbus, nes tokio susitarimo nebuvo. Medžiagos yra ieškovės, profiliai irgi, atsakovė tik turėjo atlikti darbus. Darbai, kuriuos turėjo padaryti yra aliuminio konstrukcijos ir langai. Ar defektinis aktas su nuotraukomis ir nuotraukos yra iš objekto, kuriame dirbo atsakovė, pasakyti negali, nes jis (atsakovės vadovas M. I.) realiai tame objekte buvo tik kelis kartus. Žino, kad atsakovė dirbo dviejuose namuose iš trijų. Negali pasakyti, kad nuotraukos su defektais yra konkrečiai iš to objekto, kuriame dirbo atsakovė. Darbų aktas pasirašytas, kai darbai priimti. Nepripažįsta, kad trūkumai buvo padaryti. Kai nurinkinėjo pastolius, gal kažkas ir sudaužė tuos langus. Bet tuo metu, kad pridavinėjo darbus, tai nebuvo niekas sudaužyta. Apie nenuimtą plėvelę girdi pirmą kartą. Fasadinės sistemos profilius greičiausiai apgadino kai pastolius nurinkinėjo, jis to nematė. Nepripažįsta šio trūkumo. Kiek žino, fasadinio įėjimo durys veikė, užsidarinėjo, atsidarinėjo, užsirakino, galbūt po kažkiek metų jos ir išsireguliuoja. Dėl skardinimo perimetru ir mazgo užbaigimo darbų, tai už tuos darbus nėra išrašę sąskaitos ir nesitarė, kad tokius darbus atliks. Apie pretenzijas žinoma nuo 2024 m. lapkričio mėnesio. Buvęs vadovas E. S. apie jas dabartinio vadovo neinformavo.

Ieškinys atmestinas.

Byla yra dėl pinigų sumos, neviršijančios 5000 Eur, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) numatytais ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumais, sprendimo motyvus išdėsto trumpai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė mažoji bendrija (toliau - ir MB) „Meistrai pro“ atliko statybos rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini) (adresas buvęs statybos metu (duomenys neskelbtini)). Atsakovės vadovu darbų atlikimo metu buvo E. S. (e. b. l. 8-9, 1 t.). Atsakovė atliktus darbus perdavė 2023 m. sausio 26 d. atliktų darbų aktu Nr. 1 (e. b. l. 76, 1 t.), už atliktus darbus išrašė 2023 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija MP Nr. 23 – 003 (e. b. l. 77, 1 t.), kurią ieškovė 2023 m. sausio 28 d., 2023 m. vasario 9 d., 2023 m. kovo 2 d. bankiniais pavedimais apmokėjo (e. b. l. 55, 56, 57, 1 t.). Ieškovei priduodant statybų objektą užsakovui, paaiškėjo darbų trūkumai, kurie užfiksuoti užsakovo programoje (e. b. l. 12-17, 1 t.). Ieškovė 2023 m. lapkričio 13 d., 2023 m. lapkričio 27 d. pretenzijomis kreipėsi į atsakovę dėl trūkumų pašalinimo (e. b. l. 18, 19, 1 t.), o atsakovei trūkumų nepašalinus, 2023 m. gruodžio 11 d. pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo (e. b. l. 20, 1 t.). Atsakovei trūkumų neištaisius, ieškovė kreipėsi į UAB „Inidas“ dėl trūkumų pašalinimo, UAB „Inidas“ atliko darbus, atliktus darbus perdavė ieškovei atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 1 už 2024 m. vasario mėnesį (e. b. l. 37, 1 t.) bei išrašė 2024 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (e. b. l. 38, 1 t.). Ieškovė už atliktus darbus UAB „Inidas“ sumokėjo grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderio kvitą Nr. 240227 (e. b. l. 39, 1 t.). 2024 m. lapkričio 5 d. ieškovė el. paštu kreipėsi į atsakovę dėl nuostolių atlyginimo (e. b. l. 10-11, 1 t.), į kurią atsakovė atsakė, kad pateiktus dokumentus mato pirmą kartą (e. b. l. 41, 1 t.). 2024 m. lapkričio 14 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog susipažinusi su dokumentais nerado informacijos, kad Objekte būtų atlikusi rangos darbus (e. b. l. 40, 1 t.). 2024 m. gruodžio 5 d. ieškovė el. paštu pateikė atsakovei įrodymus, kad objekte atsakovė vykdė darbus (e. b. l. 43-52, 1 t.). Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad atsakovės vadovu laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2022 m. gruodžio 19 d. ir nuo 2024 m. kovo 25 d. iki šiol yra M. I. (e. b. l. 8-9, 1 t.).

Dėl ieškinio senaties termino

Ieškovė nurodo, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnis) ir jam taikomas ne vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl darbų kokybės, kaip nurodo atsakovės atstovas, o CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė nurodo, kad ji patyrė nuostolių, nes atsakovė netinkamai vykdė statybos rangos sutartį ir netinkamai atliko sutartus statybos darbus. Jeigu atsakovė darbus būtų atlikusi tinkamai, nebūtų pridariusi trūkumų, nebūtų reikėję jų šalinti, ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių.

Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutiko, prašė taikyti CK 6.667 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Šalys neginčija, kad tarp jų susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, pagal žodinę sutartį atsakovė (rangovė) atliko ieškovės (užsakovės) užsakytus darbus Objekte.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz. CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz. CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Pasisakydamas dėl bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad specialiosios teisės normos, skirtos konkrečiai santykių grupei reglamentuoti, taikomos prioritetiškai bendrųjų, taikomų platesniam santykių ratui, normų atžvilgiu. Teismų praktikoje tais atvejais, kai tą patį santykį reguliuoja dvi teisės normos, kurių viena yra bendresnio pobūdžio, o kita – speciali, atsižvelgiama į teisėje galiojantį principą, kad prioritetą turi specialioji teisės norma (lot. lex specialis derogat legi generali) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 21, 22 punktus).

Taikytinas ieškinio senaties terminas nustatomas atsižvelgiant į ginčo šalių materialinių teisinių santykių ir reikalavimo pobūdį, ieškinyje suformuluotą jo pagrindą ir dalyką, taikomą teisių gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 70 punktas).

Statybos rangos santykius reglamentuojančiose teisės normose nėra nustatytas specialus ieškinio senaties terminas, taikytinas kilus ginčams iš šių santykių, tačiau bendrosiose rangos santykius reglamentuojančiose nuostatose yra įtvirtintas ieškinio senaties terminas, taikytinas ginčams, kylantiems iš rangos teisinių santykių, ir pateiktos specialios nuostatos dėl šio termino skaičiavimo pradžios. Rangos santykiuose taikomas ieškinio senaties terminas yra įtvirtintas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.

Nors ieškovė nurodo, kad reiškia reikalavimą ne pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes šalių sudarytoje rangos sutartyje nebuvo numatyta užsakovo (ieškovo teisė) pašalinti trūkumus ir tada reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, tačiau CK 6.667 straipsnyje nustatytas senaties terminas, teismo vertinimu, neturi būti suprantamas kaip taikomas tik pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus reiškiamiems reikalavimams. Savo reikalavimus ieškovė grindžia būtent atsakovės neva netinkamai atliktų statybos rangos darbų faktu, reikalavimas kilo dėl atliktų darbų trūkumų po šiuo klausimu ieškovės atsakovei nuo 2023 m. lapkričio mėn. pareikštų pretenzijų. Atsakovei nepašalinus darbų trūkumų, ieškovė nusamdė kitą rangovą trūkumams ištaisyti, bet tai nereiškia, jog reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra atgręžtinio pobūdžio, kuriam galėtų būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Įvertinęs reikalavimų pobūdį, faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-403/2025).

Statybos darbams įstatyme yra nustatytas garantinis terminas. Todėl statybos rangos sutarties atveju yra aktuali CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis - kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Šios taisyklės išskirtinumas, lyginant ją su bendrąja nuostata dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios, yra tai, kad pagal ją užtenka nustatyti vien objektyvųjį momentą – dieną, kada užsakovas pareiškė apie rangovo atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Aptariama norma – tai speciali rangos santykiuose įtvirtinta ieškinio senatį reglamentuojanti nuostata, kurioje nustatyta išimtis, taikytina, kai apie rangos darbų trūkumus pareiškiama per garantinį laikotarpį, todėl ji negali būti aiškinama kitaip, nei nurodyta joje.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė pretenziją dėl atliktų darbų trūkumų pašalinimo atsakovei pareiškė 2023 m. lapkričio 13 d., taigi nuo tada atsirado ieškovės teisė pareikšti ieškinį. Ieškinys turėjo būti pateiktas iki iki 2024 m. lapkričio 13 d., tačiau buvo teismui pateiktas tik 2025 m. sausio 2 d., t. y. praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Ieškovė 2025 m. kovo 14 d. pateiktuose paaiškinimuose prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu bylos nagrinėjimo metu būtų nustatyta, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas. Kaip minėta, ieškinį ieškovė galėjo pateikti iki 2024 m. lapkričio 13 d., tačiau pateikė tik 2025 m. sausio 2 d., praėjus 50 dienų nuo ieškinio senaties termino pabaigos, t. y. reikšmingai praleidusi ieškinio senaties terminą. Nors ieškovė teigia, jog aktyviai ir sąžiningai gynė savo pažeistas teises bei dėjo pastangas išspręsti tarp šalių kilusį ginčą geranoriškai, todėl praleido ieškinio senaties terminą, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos matyti, kad ieškovė faktiškai beveik visą ieškinio senaties terminą nebendravo ir nekomunikavo su atsakove dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo. Atsakovei neatsakius į ieškovės 2023 m. lapkričio 13 d., 2023 m. lapkričio 27 d., 2023 m. gruodžio 11 d. pretenzijas, ieškovė iki 2024 m. lapkričio 5 d., t. y. 11 mėnesių, beveik visą ieškinio senaties terminą nereikalavo atsakovės ištaisyti darbų trūkumus ar atlyginti nuostolius. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 11 d. iki 2024 m. lapkričio 5 d. būtų bendravusi su atsakove raštu, el. paštu ar telefonu dėl atliktų darbų trūkumų. Ieškovė nei rašytiniuose paaiškinimuose nei teismo posėdžių metu nepagrindė, jog ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra pagrindo.

Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškovės reikalavimus, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.

Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius

Byloje ginčas kilo dėl nuostolių atlyginimo pašalinus atliktų darbų trūkumus. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią atsakovė kaip rangovė atliko darbus ieškovės (užsakovės) nurodytame objekte. Šalys skirtingai vertina sutartų atlikti darbų pobūdį, ieškovė nurodo, jog atsakovė atliko darbus su trūkumais, be to, neatliko tam tikrų sutartų atlikti darbų, atsakovė nurodo, jog visus sutartus darbus atliko ir atliko juos tinkamai. Nesant rašytinės rangos sutarties, apie tai, kokius darbus įsipareigojo atlikti atsakovė teismas sprendžia pagal 2023 m. sausio 26 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 (1 t., b. l. 47). Šiame akte nurodyta, kad atsakovė pagal susitarimą atliko ir perduoda ieškovei langų montavimo, laiptinės langų montavimo darbus bendrai už 6798,68 Eur sumą, tačiau yra sutariamas 10 proc. sumos (679,87 Eur) sulaikymas darbų užbaigimui. 2023 m. sausio 26 d. atsakovės ieškovei išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje serija MP Nr. 23-003 nurodyta analogiška informacija, t. y. pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 darbų suma 6798,68 Eur, tačiau numatytas 10 proc. sumos sulaikymas darbų užbaigimui ir po sulaikymo ieškovei nurodyta sumokėti 6118,81 Eur (1 t., b. l. 46). Mokėjimų pavedimai, 2024 m. liepos 4 d. atsakovės pretenzijos ieškovei turinys (1 t., b. l. 51-52) patvirtina, kad ieškovė pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MP Nr. 23-003 baigė atsiskaityti 2023 m. kovo 2 d. ir sumokėjo visą 6798,68 Eur sumą. Šios aplinkybės rodo, jog priimant darbus sulaikyta 10 proc. suma darbų užbaigimui buvo sumokėta praėjus mėnesiui po atliktų darbų akto Nr. 1 pasirašymo, kas reiškia, jog visi tame akte nurodyti darbai galutinio atsiskaitymo pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MP Nr. 23-003 metu buvo ieškovės atlikti. Dėl to, ieškovės argumentai, jog buvo neatliktų darbų yra atmestini, kaip nepagrįsti.

Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai – įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).

Aplinkybė, ar statybos darbų rezultatas atitinka jam keliamus reikalavimus, turi būti įvertinta jau priimant darbus. Todėl užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai ir turi apžiūrėti statybos rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 37 punktas). Pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, užsakovas privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju atliktų darbų aktą Nr. 1 pasirašė abi šalys, ieškovė atsakovės atliktus darbus priėmė be išlygų, jokių atliktų darbų trūkumų neužfiksavo, sulaikytą 10 proc. sumą atsakovei sumokėjo, dėl to, teismas sprendžia, jog šalys buvo susitarusios tik dėl tokių darbų, kurie nurodyti atliktų darbų akte Nr. 1 ir ieškovė tuos atliktus darbus priėmė, nenurodydama jokių darbų trūkumų.

Ieškovė prašo taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę, nurodo dėl jos neteisėtų veiksmų patyrusi atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Tokiu atveju, ieškovei tenka įrodyti visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas.

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje bendrojoje civilinės atsakomybės taisyklėje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai yra būtinoji sutartinės atsakomybės sąlyga, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti.

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti (CK 6.681 straipsnio 2 dalis). Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus.

Šiuo atveju, ieškovė nurodo, jog atsakovė netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, neatliko darbų kokybiškai, buvo nustatyti tokie atsakovės atliktų darbų trūkumai: įtrūkę aliuminio konstrukcijų stiklo paketai, nenuimtos plėvelės nuo aliuminio rėmų, apgadinti fasadinės sistemos profiliai, nebaigtas skardinimas perimetru, nesureguliuotos fasadinio įėjimo durys, neužbaigtas mazgas, fasadinės sistemos apačia pralaidi drėgmei. Savo reikalavimus ieškovė grindžia UAB „Citus construction“ programoje užpildytu defektų sąrašu (1 t., b. l. 12-17), pretenzijomis (1 t., b. l. 18, 19, 20) nuotraukomis (1 t., b. l. 21-30). Iš ieškovės įvardintų darbų trūkumų, pateiktų fotonuotraukų matyti, kad darbų trūkumai yra akivaizdūs, todėl jie turėjo būti matomi atliktų darbų priėmimo metu. Kaip minėta, atliktų darbų priėmimo akte jokie trūkumai nėra nurodyti, todėl ieškovė netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis).

Be to, teismo vertinimu, pateikti įrodymai nepatvirtina, jog minėti darbų trūkumai atsirado būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Pirma, visiškai nėra aišku iš kokio konkretaus objekto (pastato) yra pateiktos nuotraukos bei UAB „Citus construction“ programoje užpildytas defektų sąrašas. Šalys neginčija aplinkybės, kad atsakovė dirbo dviejuose iš trijų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (darbų atlikimo metu (duomenys neskelbtini)), tačiau ieškovės atstovas N. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad negali tiksliai įvardinti, kuriame pastate nustatyti trūkumai yra užfiksuoti nuotraukose. Ieškovei buvo siūlyta pateikti duomenis, patvirtinančius, kad užfiksuoti trūkumai yra būtent tame (tuose) pastate, kuriame dirbo atsakovė, tačiau ieškovė tokių duomenų nepateikė. Taigi, lieka neatmesta galimybė, jog defektų sąrašas, nuotraukos yra pateiktos ne iš to Objekto, kuriame konkrečiai langų montavimo ir laiptinės langų montavimo darbus atliko atsakovė.

Taip pat, ieškovė niekaip neįrodė, jog pvz. aliuminio konstrukcijų stiklo paketų įtrūkimai, fasadinės sistemos profilių apgadinimai atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Vien tik ieškovės atstovo paaiškinimai, kad tokie įtrūkimai, apgadinimai atsirado montavimo metu ir niekas kitas jų padaryti negalėjo, nėra pakankamas įrodymas atsakovės kaltei pagrįsti, kadangi po 2023 m. sausio 26 d. atliktų darbų priėmimo akto pasirašymo, prie fasado dirbo eilė kitų rangovų, kurie atliko fasado darbus, ilgą laiką prie pastato stovėjo pastoliai, dėl to negalima atmesti versijos, jog stiklų įtrūkimai, fasadinės sistemos profilių apgadinimai, galėjo atsirasti ir dėl kitų asmenų poveikio. Akivaizdu, jog nenuimtos plėvelės nuo aliuminio rėmų, nesureguliuotos fasadinės įėjimo durys galėjo būti matomi darbų priėmimo metu, tačiau tokių trūkumų iki 2023 m. lapkričio mėn. pretenzijos atsakovei nurodyti nebuvo. Dėl skardinimo darbų šalys susitarusios nebuvo, o to, kad atsakovė neužbaigė mazgo ir dėl to fasadinės sistemos apačia yra pralaidi drėgmei, taip pat ieškovė neįrodė. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vieno lango fotofiksacija yra 2023 m. gruodžio 18 d. Ši data yra vėlesnė už pretenzijos, kuria ieškovė reiškia savo reikalavimą pašalinti trūkumus, nes pretenzijos surašytos 2023 m. lapkričio 27 d. ir 2023 m. gruodžio 11 d. Iš kitų nuotraukų taip pat neaišku, kada jos padarytos, kokiame konkrečiai pastate, todėl nuotraukos, UAB „Citus construction“ programoje užpildytas defektų sąrašas nėra pakankami įrodymai atsakovės neteisėtiems veiksmams įrodyti.

Pažymėtina ir tai, kad pretenzijos pradėtos reikšti tik 2023 m. lapkričio mėn., t. y. pradėjus daugiau nei 10 mėn. po atliktų darbų priėmimo, iki tol jokių iškvietimų į objektus, prašymų pašalinti trūkumus ieškovė nereiškė. Tai, kad neva darbų trūkumai buvo pastebėti ieškovei darbus perduodant užsakovei UAB „Citus construction“, tarp šalių kilusiam ginčui neturi reikšmės. Nors ieškovė tvirtino, jog trūkumų buvimo faktą patvirtino buvęs atsakovės vadovas E. S., pasirašydamas pretenzijose, tačiau iš pačiose pretenzijose padarytų įrašų, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsiliepimo į ieškinį matyti, kad E. S. įrašu „gauta“ tik patvirtino pretenzijų gavimo faktą, tačiau tai nereiškia darbų trūkumo pripažinimo ar juo labiau įsipareigojimo tuos trūkumus pašalinti. Iš byloje pateiktų įrodymų negalima spręsti, kad UAB „Inidas“ šalino būtent atsakovės atliktų darbų trūkumus, nes UAB „Inidas“ atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte nurodyti ir tokie darbai, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios, pvz. skardinimo perimetru darbai (4 eilutė), cinkuotos skardos skardinimo profilių apačioje, 2 cm kietos vatos įrengimo darbai (6 eilutė). Tokio darbų trūkumo kaip nebaigti ar neatlikti 2 cm kietos vatos įrengimo darbai ieškovės atsakovei siųstose 2023 m. lapkričio mėn. pretenzijose nėra, bylos nagrinėjimo metu ieškovė taip pat tokio trūkumo nenurodė.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-449/2007).

Byloje ištirtų įrodymų visuma nepatvirtina, kad atsakovė pažeidė teisės aktuose nustatytas pareigas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti veiksmai yra būtinoji sutartinės atsakomybės sąlyga, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys atmestinas. Dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, nuostolių dydžio pagrįstumo teismas nepasisako.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė byloje patyrė rašytiniais įrodymais pagrįstas 4351,30 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Įvertinus advokato darbo maksimaliam užmokesčiui apskaičiuoti aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vidutinius mėnesinis bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių), bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, apimtis, turinį, spręstina, jog mažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Dėl to iš ieškovės atsakovei priteistinos 4351,30 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio 2 dalimi, 259 - 260, 263 - 268, 270, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nerdorsa“, kodas 305567484, atsakovei mažajai bendrijai „Meistrai pro“, kodas 306108174, 4351,30 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt vieną Eur 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.