Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-640-790/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-08-22
Bylos Nr.: e2-640-790/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00557-2024-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marius Bajoras
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“

Kategorijos

3.1.18.4Atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas

Civilinės bylos Nr. e2-640-790/2024 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00557-2024-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 22 d.

VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešajame pirkime priimtų sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Kauno švara“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekonovus“ padavė teismui ieškinį, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo atviro konkurso būdu vykdomame tarptautinės vertės viešajame pirkime „Komunalinių atliekų sraute susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų rūšiuojamojo surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės trečiojoje zonoje „Naujininkai–Paneriai“ ir jų vežimo paslaugos“, pirkimo Nr. 709735 (toliau – Pirkimas), apie kurį ieškovė informuota 2024 m. balandžio 26 d. pranešimu Nr. A39-514/24(3.10.15E-VPS).

Šalies argumentai

2. Ieškovė UAB „Ekonovus“ nurodė, kad perkančioji organizacija 2024 m. balandžio 26 d. informavo ieškovę apie Pirkime sudarytą pasiūlymų eilę ir laimėjusį UAB „Kauno švara“ pasiūlymą, antrąją vietą pasiūlymų eilėje užėmė ieškovės UAB „Ekonovus“ pasiūlymas. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija privalėjo įvertinti, ar Pirkime tiekėjos UAB „Kauno švara“ pasiūlyta kaina yra pagrįsta, ar kainai galėjo turėti įtakos bendrovės gauta valstybės pagalba.

Žemesnės instancijos teismas

3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti UAB „Ekonovus“ paprašė pirmosios instancijos teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimą ir uždrausti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai sudaryti Pirkimo sutartį su UAB „Kauno švara“ iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patenkino, konstatavęs, kad UAB „Ekonovus“ ieškinys gali būti laikomas preliminariai pagrįstu ir nenustatyta duomenų, patvirtinančių, jog egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įsigijus Pirkimo objektą.

4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti UAB „Ekonovus“ užtikrinti nenutrūkstamą komunalinių atliekų išvežimo paslaugų (toliau – Paslaugos) vykdymą pagal 2017 m. spalio 31 d. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo trečiojoje zonoje „Naujininkai–Paneriai“ paslaugų teikimo sutartį (toliau – 2017 m. Sutartis), arba pateikti banko garantiją 326 143,96 Eur sumai, ar kitą nuostolių užtikrinimo priemonę.

5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašymą pagrindė argumentais, kad egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 146 straipsnyje nustatytos sąlygos nuostolių atlyginimo užtikrinimui pritaikyti. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patirs nuostolių, t. y. išlaidų, skirtų užtikrinti Paslaugų teikimą iki bus sudaryta Pirkimo sutartis. Pažymėjo, kad du kartus pratęsus 2017 m. Sutartį, buvo pasiektas maksimalus leistinas Paslaugų teikimo terminas, todėl atsakovė, turėdama užtikrinti nepertraukiamą Paslaugų teikimą, privalės pirkti Paslaugas iš ieškovės galimai ne rinkos kainomis arba ieškoti kito tiekėjo, galinčio teikti paslaugas iki Pirkimo sutarties sudarymo. Nurodyta situacija bus ekonomiškai nenaudinga miesto gyventojams, gali padidinti rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžius, sukelti grėsmę Paslaugų teikimo nepertraukiamumui. Jeigu atsakovė turėtų sudaryti laikiną Paslaugų teikimo sutartį su kitu tiekėju, reikėtų užtikrinti laikiną aprūpinimą papildomomis priemonėmis (pastatyti iki 10 773 vnt. konteinerių), o tai sudaro bendrą 326 143,96 Eur sumą. Atsakovės teigimu, ieškovė, inicijuodama civilinės bylos nagrinėjimą ir prašydama pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, elgiasi nesąžiningai, tokie ieškovės veiksmai parodo, kad nesąžiningai ji bus linkusi elgtis ir ateityje.

Atsiliepimas

6. Ieškovė UAB „Ekonovus“ atsiliepime į prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo prašė patenkinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą iš dalies – įpareigoti ieškovę užtikrinti nenutrūkstamą Paslaugų vykdymą visą bylos nagrinėjimo laikotarpį už ne didesnę nei Pirkime tiekėjos UAB „Kauno švara“ pasiūlytą kainą, o alternatyvų reikalavimą įpareigoti ieškovę pateikti banko garantiją atmesti. Ieškovė nurodė, kad atsakovės galimi nuostoliai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra kainų skirtumas tarp faktiškai sumokėtos Paslaugų kainos ginčo laikotarpiu ir Pirkime tiekėjos UAB „Kauno švara“ pasiūlytos kainos, kuri būtų mokama, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos. Todėl ieškovė sutiktų teikti Paslaugas atsakovei po to, kai pasibaigs 2017 m. Sutartis (2024 m. lapkričio 6 d.) už ne didesnę nei Pirkime tiekėjos UAB „Kauno švara“ pasiūlytą kainą. Ieškovė nesutiko su alternatyviu reikalavimu pateikti banko garantiją 326 143,96 Eur sumai, teigdama, kad atsakovės apskaičiuoti konteinerių pastatymo kaštai nėra laikytini nuostoliais, nes tiesiogiai atsakovė konteinerių neperka, o jų pastatymo kaštai turi būti įtraukti į bendrą paslaugų kainą. Jeigu 2017 m. Sutartis būtų pratęsta su ieškove, nuostolių atsakovė nepatirtų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 27 d. nutartimi atmetė atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė teismo įpareigoti UAB „Ekonovus“ užtikrinti nenutrūkstamą Paslaugų teikimą pagal 2017 m. Sutartį, kuri galioja iki 2024 m. lapkričio 6 d. Ši 2017 m. Sutartis sudaryta pagal ieškovės UAB „Ekonovus“ 2017 m. viešajame pirkime pateiktą pasiūlymą ir jo kainodarą. Galimybės papildomai pratęsti 2017 m. Sutarties galiojimo terminą nėra. Jeigu šalys vykdytų 2017 m. Sutartį pagal UAB „Ekonovus“ 2017 m. pateiktą pasiūlymą, dėl pasikeitusios ekonominės situacijos ir išaugusių kainų 2017 m. Sutarties vykdymas tokiomis sąlygomis ieškovei būtų nuostolingas.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė sutinka su nuostolių atlyginimo užtikrinimu, tačiau atsakovė prašo užtikrinti paslaugų teikimą pagal 2017 m. Sutarties sąlygas, o ieškovė sutinka prisiimti įsipareigojimą teikti Paslaugas už ne didesnę nei Pirkime tiekėjos UAB „Kauno švara“ pasiūlytą kainą. Ieškovės prašymas teikti paslaugas už ne didesnę nei Pirkime tiekėjos UAB „Kauno švara“ pasiūlytą kainą nėra tinkamas, nes į Pirkimo sutarties kainą patenka ir papildomos paslaugos, dėl kurių nebuvo sulygta 2017 m. Sutartimi. Pagal Pirkimo sutartį tiekėjas įsipareigoja teikti papildomas paslaugas (pvz.,, maisto atliekų surinkimas ir rūšiavimas), tačiau tokių įsipareigojimų pagal 2017 m. Sutartį nenustatyta. Šalys procesiniuose dokumentuose nenurodo, kokia būtų galutinė papildomo susitarimo vykdymo kaina be papildomų paslaugų. Nors ieškovė UAB „Ekonovus“ sutinka pratęsti Paslaugų teikimą, tačiau atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl Paslaugų teikimo gera valia į ieškovę nesikreipė.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs alternatyvų atsakovės prašymą įpareigoti ieškovę pateikti banko garantiją 326 143,96 Eur sumai, akcentavo, kad šių nuostolių dydis apskaičiuotas įvertinus konteinerių pastatymo kaštus. Visgi, konteinerių pastatymo kaštai yra sudėtinė Paslaugų teikimo dalis ir šie kaštai yra įtraukti į Paslaugų teikimo kainą. Dėl nurodytų priežasčių teismas nenustatė pagrindo patenkinti alternatyvaus atsakovės reikalavimo įpareigoti ieškovę pateikti banko garantiją dėl 326 143,96 Eur dydžio nuostolių atlyginimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti ieškovę UAB „Ekonovus“ užtikrinti nenutrūkstamą Paslaugų vykdymą pagal 2017 m. Sutartį visu civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo skundžiamos nutarties, todėl pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir tai sudaro absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą. Teismo nurodyti argumentai, kad šalims toliau vykdant 2017 m. Sutartį ieškovė veiktų nuostolingai, yra grindžiami prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis ir byloje esančiais įrodymais. Paminėta teismo išvada nulėmė neteisingą procesinį sprendimą dėl atsakovės prašymo. Ieškovė, teigdama, kad 2017 m. Sutarties vykdymo metu jos veikla yra nuostolinga, nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė, sudarydama 2017 m. Sutartį ir pratęsdama jos vykdymą, įvertino prisiimamų įsipareigojimų pobūdį. Iš viešai pateikiamų duomenų matyti, kad ieškovė veiklą vykdo pelningai ir šiuo metu iš 2017 m. Sutarties gauna pelną. Ieškovė galimai suklaidino pirmosios instancijos teismą, nurodydama, kad 2017 m. Sutarties pagrindu teikia paslaugas pagal 2017 metų įkainius – šalys paslaugų įkainius pagal 2017 m. Sutartį indeksuodavo, o ieškovė su indeksuotu įkainiu sutiko.

11.2. Atsakovė pažymi, kad prašydama pirmosios instancijos teismo pritaikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, t. y. prašydama įpareigoti UAB „Ekonovus“ toliau teikti Paslaugas civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu pagal 2017 m. Sutartį, neprašo įtraukti papildomų paslaugų, esančių Pirkimo objektu. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo tikslas yra ne Pirkimo sutartyje numatytų naujų paslaugų teikimo vykdymas, o nuostolių minimizavimas ir bazinių atliekų surinkimo Paslaugų teikimas, kuris vykdomas šiuo metu. 2017 m. Sutartyje nėra numatyta įsipareigojimų, kurie įtraukti į Pirkimo sutartį (pvz., atliekų vežėjui aprūpinti gyventojus papildomais maisto atliekoms skirtais konteineriais, numatyti jų pastatymo, aptarnavimo kaštus), todėl nėra galimybės neskelbiant naujo viešojo pirkimo sudaryti sutartį dėl naujų, šiuo metu 2017 m. Sutartimi nenustatytų, paslaugų tekimo. Paslaugų apmokėjimo tvarka turi būti nustatyta tokia, kokia galioja pagal 2017 m. Sutartį.

Atsiliepimas

11.3. Atsakovė nurodo, kad nebuvo galimybės dar kartą kreiptis į ieškovę dėl tolimesnio 2017 m. Sutarties vykdymo gera valia. 2017 m. Sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu, jos galiojimo terminas yra esminė sąlyga, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatomis, pratęsti nėra galimybės. Todėl atsakovė, atsižvelgdama į byloje dominuojantį viešąjį interesą tęsti Pirkimo procedūras, prašė teismo įpareigoti ieškovę užtikrinti nenutrūkstamą prievolių vykdymą pagal 2017 m. Sutartį visą civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį arba užtikrinti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiriamus minimalius atsakovės nuostolius 326 143,96 Eur dydžio sumai.

Žemesnės instancijos teismas

11.4. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo patenkinti alternatyvaus atsakovės prašymo įpareigoti ieškovę pateikti banko garantiją 326 143,96 Eur sumai. Atsiradus poreikiui laikinai, bylos nagrinėjimo laikotarpiu, sudaryti sutartį su nauju atliekų vežėju Paslaugų teikimui užtikrinti, turėtų būti užtikrintas laikinas atliekų turėtojų aprūpinimas atliekų surinkimo priemonėmis. Kadangi Pirkimo teritorijoje būtina pastatyti iki 10 773 vnt. konteinerių, kurių didžioji dalis šiuo metu priklauso ieškovei, o vieno konteinerio pastatymas kainuoja nuo 25,02 Eur be PVM iki 37,53 Eur be PVM, atsakovė privalėtų naujam rinkos dalyviui už laikiną atliekų turėtojų aprūpinimą atliekų surinkimo priemonėmis sumokėti nuo 326 143,96 Eur. Pirkime sudarius sutartį, laikinas paslaugos teikėjas turės pasiimti pastatytus konteinerius, o atsakovė privalės už tą patį veiksmą sumokėti dar kartą nuolatiniam paslaugos teikėjui ir tokie nuostoliai yra neišvagiami. Teismui neužtikrinus nuostolių atlyginimo, bus apsunkintas žalos atlyginimas.

Atsiliepimas

12. Ieškovė UAB „Ekonovus“ atsiliepime į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

12.1. Ieškovė pažymi, kad prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atsakovė galimai siekia pasipelnyti ieškovės sąskaita. Atsakovė nėra suinteresuota, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos – atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl atskirasis skundas laikytas nepaduotu.

12.2. Ieškovė nurodo, kad tolimesnis 2017 m. Sutarties vykdymas yra nuostolingas, nes ji sudaryta pagal 2017 m. įkainius, o tai neatitinka dabartinės ekonominės situacijos. Atsakovės teiginiai, kad paslaugų teikimas pagal 2017 m. įkainius ieškovei nėra nuostolingas, yra nepagrįsti. Ieškovė, sudarydama 2017 m. Sutartį, neįvertino ir negalėjo įvertinti tų pačių įkainių atsiperkamumo 2024 m. laikotarpiu. Nors ieškovė sutiko pratęsti 2017 m. Sutartį, tačiau tokia galimybė buvo įtvirtinta 2017 m. Sutartyje, ieškovė neišreiškė pozicijos, kad 2017 m. Sutarties pratęsimas paskutiniais įsipareigojimų vykdymo metais jai būtų pelningas. Ta aplinkybė, kad ieškovė vykdo veiklą pelningai, nereiškia, jog Paslaugas atsakovei turėtų teikti nuostolingai. Pagal 2017 m. Sutartį ieškovė gauna 1–1,5 proc. visų bendrų pajamų. Dėl nurodytų priežasčių įpareigojimas ieškovei pratęsti Paslaugų teikimą 2017 m. pasiūlyta kainodara negali būti tinkama priemone užtikrinti atsakovės galimų nuostolių atlyginimą, o priešingai – nulemtų nuostolingą ieškovės veiklą.

12.3. Ieškovė pažymi, kad tolimesnis 2017 m. Sutarties vykdymas nėra galimas, nes prieštarautų imperatyvių teisės normų reikalavimams – viršytų maksimalią galimą 2017 m. Sutarties galiojimo terminą. Atsakovė, prašydama užtikrinti 2017 m. Sutarties vykdymą, neįrodo, kaip šis reikalavimas susijęs su Pirkimu ir nuostolių užtikrinimu dėl nesudarytos Pirkimo sutarties. 2017 m. Sutartimi nustatyta kainodara šiuo metu neegzistuoja, tokią aplinkybę patvirtina Pirkime pateiktuose pasiūlymuose nurodytos kainos, be to, skiriasi Pirkimo objektas. Ieškovė neteiks Paslaugų didesne kaina, nei Pirkime tiekėjos UAB „Kauno švara“ nurodyta kaina, todėl atsakovė nuostolių civilinės bylos nagrinėjimo metu nepatirs.

Atsiliepimas

12.4. Atsakovė nepagrįstai įrodinėja prašomų užtikrinti nuostolių dydį, teigdama, kad laikinas paslaugų teikėjas turėtų pastatyti konteinerius, o laikinai sutarčiai pasibaigus, konteineriai turėtų būti pakeisti naujais. Jeigu paslaugų teikimą tęstų ieškovė UAB „Ekonovus“, nuostolių atsakovė nepatirtų, todėl nekiltų papildomi kaštai dėl naujų konteinerių pastatymo. Atsakovė turi galimybę įsigyti Paslaugas pagal laikinąją sutartį iš UAB „Kauno švara“, kuri konteinerių pastatymo kaštus turėjo būti įtraukusi į Pirkimo sutarties kainą. Jeigu atsakovė nesikreiptų į ieškovę dėl laikino Paslaugų teikimo, atsakovė galėtų kreiptis į kitą tiekėją, tačiau tokiu atveju atsakovė būtų pati atsakinga už susidariusius nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės prašymą pritaikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundų ribų.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

15. Ieškovė UAB „Ekonovus“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė 2017 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. EKO-ADM2017/8-31-00362 dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo viešajame pirkime, kurio pagrindu buvo sudaryta 2017 m. Sutartis. Ieškovė pridedamu įrodymu grindžia atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytą aplinkybę, kad pagal 2017 m. Sutartį ieškovė gavo 1 proc. visų bendrų pajamų dydžio pelną.

16. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui nesuformulavo prašymo prijungti naujai pridedamus įrodymus, nepagrindė naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui pateikimo būtinybės, nenurodė argumentų, kuriais pagrįstų CPK 314 straipsnyje įtvirtintas išimtis. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą paduotus įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, teikdama atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Ieškovės pateikti nauji įrodymai nėra vertinami kaip galintys patvirtinti ar paneigti byloje analizuojamas aplinkybes, nes byloje sprendžiamas procesinis klausimas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo ir nėra vertinamas klausimas dėl įsipareigojimų pagal 2017 m. Sutartį vykdymo ar šio susitarimo ekonominio naudingumo. Dėl nurodytų priežasčių prie UAB „Ekonovus“ atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

17. CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutu siekiama ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos nepagrįstai, o atsakovas dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atitinkamų suvaržymų nepatirtų nuostolių.

18. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję (nuostolių atlyginimo užtikrinimas galimas esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms), tačiau tai nereiškia, kad pastarojo instituto taikymo pagrįstumas neturi būti įrodytas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas suteikia tik prielaidas prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pateikimui, bet pats savaime nelemia nuostolių atlyginimo užtikrinimo poreikio konstatavimo, teismui nenustačius šio instituto taikymui būtinų pagrindų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-840-302/2023).

19. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: i) realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas; ii) tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis; iii) tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, nepritaikius užtikrinimo priemonių (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-150-302/2022). Kadangi bylose dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo, galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), atitinkamai, asmeniui, prašančiam pritaikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimą, kyla pareiga įrodyti: nuostolių atsiradimą; nuostolių priežastinį ryšį pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis; preliminarų nuostolių dydį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-99-934/2024).

20. Asmuo, prašantis pritaikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (liet. iš anksto) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tai reiškia, kad pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį negali būti užtikrinami hipotetiniai nuostoliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-370/2017). Tuo tarpu teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų pritaikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-488-178/2017).

21. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašyme dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo nurodė du alternatyvius reikalavimus: i) įpareigoti ieškovę užtikrinti nenutrūkstamą Paslaugų teikimą pagal 2017 m. Sutartį; arba ii) įpareigoti ieškovę pateikti banko garantiją 326 143,96 Eur sumai. Atsakovė paaiškino, kad dėl sustabdytų Pirkimo procedūrų ji patirs išlaidų, skirtų užtikrinti nepertraukiamą Paslaugų teikimą, turės ieškoti naujo tiekėjo, nurodė, jog ieškovė nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, todėl nuostolių išieškojimas ateityje bus apsunkintas. Ieškovė atsiliepime į prašymą nurodė, kad sutinka užtikrinti nenutrūkstamą Paslaugų teikimą visą bylos nagrinėjimo laikotarpį už ne didesnę nei Pirkime tiekėjos UAB „Kauno švara“ pasiūlytą kainą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad įpareigojimas ieškovę vykdyti 2017 m. Sutartį bylos nagrinėjimo laikotarpiu būtų nuostolingas, įvertinęs, jog įpareigojimas ieškovei teikti Paslaugas už ne didesnę nei Pirkime tiekėjos UAB „Kauno švara“ pasiūlytą kainą neatitiktų 2017 m. Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimties ir nustatęs, kad atsakovė neįrodė prašomų užtikrinti 326 143,96 Eur nuostolių realumo, atsakovės prašymą atmetė.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės prašyme nurodytos aplinkybės nesudarė teisinių prielaidų tokį prašymą patenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai įvertinęs vieną iš alternatyvių atsakovės reikalavimų įpareigoti ieškovę užtikrinti Paslaugų teikimą pagal 2017 m. Sutartį CPK 146 straipsnio 1 dalies kontekste, prašymą atmetė iš esmės pagrįstai.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas atsakovės prašymo įpareigoti ieškovę užtikrinti Paslaugų vykdymą pagal 2017 m. Sutartį, pagrįstumą, neįvertino aplinkybės, kad toks prašymas neatitinka CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostolių atlyginimo užtikrinimo būdų ir šio instituto taikymo esmės. Pagal CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatas atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti įgyvendinamas dviem toliau nurodytais būdais: i) teismui nustačius konkrečią pinigų sumą, skirtą tikėtinų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimui, kurią ieškovas per teismo nustatytą terminą turi sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą; ii) teismui nustačius ieškovui terminą pateikti banko garantiją konkrečiai pinigų sumai, skirtai tikėtinų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimui. Būtent su šiais nuostolių atlyginimo užtikrinimo būdais yra siejamos ir CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pasekmės, t. y. jeigu teismas nustato teisinius pagrindus pritaikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonę, tačiau ieškovas per teismo nustatytą terminą į teismo depozitinę sąskaitą nesumoka atitinkamos sumos tikėtiniems atsakovo nuostoliams užtikrinti arba nepateikia teismui banko garantijos šiai sumai, teismas per tris darbo dienas nuo paminėto termino pabaigos panaikina pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kitų alternatyvių būdų užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą, CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatos neįtvirtina.

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė, prašydama įpareigoti ieškovę užtikrinti Paslaugų pagal 2017 m. Sutartį teikimą, iš esmės siekė laikinai sureguliuoti tarp šalių 2017 m. Sutarties pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius, teigdama, kad toks ieškovės atžvilgiu nustatytas įpareigojimas gali užtikrinti, jog atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu nepatirs nuostolių. Kitaip tariant, atsakovė prašė teismo įpareigoti ieškovę atlikti veiksmus, užkertančius kelią nuostoliams kilti ateityje, kai pasibaigs 2017 m. Sutarties galiojimo terminas. Pažymėtina, kad nurodytas atsakovės prašymas savo esme prilygsta ne nuostolių atlyginimo užtikrinimo, o laikinosioms apsaugos priemonėms, kuriomis šalis gali būti įpareigojama atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Visgi, pagal CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nuostolių atlyginimo užtikrinimo būdus matyti, kad šiuo institutu nėra siekiama sureguliuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nustatyti įsipareigojimų pagal atitinkamus šalių susitarimus vykdymą, o pritaikyti finansines priemones (teismo nustatytos sumos įmoką arba banko garantiją) galimai atsirasiantiems atsakovo nuostoliams atlyginti, atitinkamai, šis teisinis institutas nėra skirtas tikslams, kurių galima pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu.

25. Kadangi atsakovės prašymas įpareigoti ieškovę užtikrinti Paslaugų pagal 2017 m. Sutartį teikimą neatitiko nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo būdų bei tikslų, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje vertindamas tokio prašymo pagrįstumą netinkamai pritaikė CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Visgi, nėra pagrindo sutikti su atsakovės atskirojo skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta dėl absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, t. y. jog pirmosios instancijos teismas objektyviais duomenimis nepagrindė išvados, kad tolimesnis 2017 m. Sutarties vykdymas ieškovei būtų ekonomiškai nenaudingas. Kadangi atsakovės prašymas įpareigoti ieškovę užtikrinti Paslaugų pagal 2017 m. Sutartį teikimą neatitiko CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo esmės, pirmosios instancijos teismas, vertindamas tokio prašymo pagrįstumą, neturėjo pareigos analizuoti duomenų, kokią ekonominę naudą ieškovė gauna pagal 2017 m. Sutartį, ar tolimesnis 2017 m. Sutarties vykdymas jai yra pelningas. Atitinkamai, teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį šiuo aspektu dėl absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

26. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad atsakovės prašymo įpareigoti ieškovę užtikrinti Paslaugų pagal 2017 m. Sutartį teikimą patenkinimas ne tik neatitiktų nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo tikslų, tačiau galėtų pažeisti sutarties laisvės principą ir imperatyvias teisės aktų nuostatas, nustatančias viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo tvarką. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. spalio 17 d. susitarė dėl Paslaugų teikimo Vilniaus miesto trečiojoje zonoje „Naujininkai–Paneriai“, 2017 m. Sutarties galiojimo terminas – 60 mėnesių nuo įsigaliojimo dienos su galimybe du kartus pratęsti po 12 mėnesių. Ieškovė ir atsakovė papildomų susitarimų pagrindu du kartus pratęsė 2017 m. Sutarties galiojimą joje nustatyta tvarka, taigi, 2017 m. Sutartis baigia galioti 2024 m. lapkričio 6 d. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustatyto įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Nagrinėjamu atveju įpareigojimas ieškovei tęsti Paslaugų teikimą pagal 2017 m. Sutartį, pasibaigus jos galiojimui, neatitiktų sutarties laisvės principo, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose išreiškė poziciją, jog nepageidauja savanoriškai prisiimti įsipareigojimų tęsti Paslaugų teikimą pagal 2017 m. Sutarties sąlygas. Be kita ko, nustatyta, kad 2017 m. Sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu, todėl įpareigojimas ieškovei užtikrinti Paslaugų teikimą pagal 2017 m. Sutartį pasibaigus jos galiojimo terminui ne tik neatitiktų 2017 m. Sutarties nuostatų, draudžiančių pratęsti sutartinių įsipareigojimų vykdymą daugiau kaip du kartus ir įtvirtintų situaciją, kad viešojo pirkimo sutarties objektu esančios paslaugos teikiamos be galiojančios viešojo pirkimo sutarties, bet neatitiktų ir VPĮ 86 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų taisyklių, pagal kurias viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties maksimalus terminas gali būti pratęstas tik VPĮ įtvirtintais pagrindais.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų alternatyviam atsakovės prašymui dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo patenkinti ir įpareigoti ieškovę pateikti banko garantiją 326 143,96 Eur sumai. Atsakovė byloje nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių iš tiesų gali atsirasti nuostolių. Nors atsakovė atskirajame skunde teigia, kad dėl sustabdytų Pirkimo procedūrų pasibaigus 2017 m. Sutarties galiojimui ji privalės sudaryti kitą sutartį su nauju tiekėju ir dėl to patirs 10 773 vnt. konteinerių įrengimo išlaidų (326 143,96 Eur), tokie teiginiai nepatvirtina prašomų užtikrinti nuostolių realumo.

28. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose pripažįsta, jog tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo metu pasibaigs 2017 m. Sutarties galiojimas, Paslaugas jai gali tekti pirkti iš ieškovės (2024 m. birželio 10 d. prašyme nurodyti argumentai), kuri gali teikti Paslaugas be atskiro pasiruošimo. Viena vertus, atsakovė preziumuoja, kad ieškovė, pasibaigus 2017 m. Sutarties galiojimui, galėtų teikti Paslaugas ne rinkos kainomis, tačiau jokių objektyvių šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų nepateikia. Aplinkybė, kad skiriasi ieškovės Pirkime pateikto ir viešajame pirkime, kuriame sudaryta 2017 m. Sutartis paduoto pasiūlymo kaina, nereiškia, jog ieškovė Paslaugas teiktų ne rinkos kaina. Kaip nurodo pati atsakovė, prašydama pritaikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, ji neprašo užtikrinti papildomų paslaugų, kurios įtrauktos į Pirkimo sutartį teikimą, todėl ieškovės viešuosiuose pirkimuose pateiktų pasiūlymų kainų palyginimas nesudaro pagrindo teigti, kad Paslaugos iki Pirkimo sutarties sudarymo bus teikiamos brangiau nei rinkos kaina. Kita vertus, jeigu pasibaigus 2017 m. Sutarties galiojimui atsakovė Paslaugų teikėju pasirinktų ieškovę, atsakovės nurodomų konteinerių įrengimo išlaidų ji apskritai nepatirtų, nes šiuo metu ieškovė teikia Paslaugas pagal 2017 m. Sutartį, o Paslaugų teikimui reikalingi konteineriai yra įrengti, taigi, tokiu atveju atsakovė konteinerių įrengimo išlaidų nepatirs.

29. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad jeigu atsakovė Paslaugų teikimui po 2017 m. Sutarties galiojimo pabaigos pasirinktų ne ieškovę, o kitą tiekėją, tai, priešingai nei teigia atsakovė, savaime nereiškia, jog dėl sustabdytų Pirkimo procedūrų atsirastų atsakovės nurodomi 326 143,96 Eur nuostoliai. Nors atsakovė prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo ir atskirajame skunde teigia, kad radus naują tiekėją atsakovei teks konteinerių Naujininkų–Panerių teritorijoje pastatymo išlaidos, tačiau tokios išvados objektyviais duomenimis nepagrindžia. Pažymėtina, kad tiek pagal 2017 m. Sutartį, tiek pagal Pirkimo sutarties projektą įranga Paslaugoms teikti yra paslaugų teikėjo atsakomybė (2017 m. Sutarties 29.4.3 papunktis, Pirkimo sutarties projekto 5.1.1 papunktis). Kiti atsakovės pasirinkti elgesio variantai siekiant užtikrinti Paslaugų teikimą pasibaigus 2017 m. Sutarties galiojimui savaime nėra laikomi priežastiniu ryšiu susiję su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad konteinerių pastatymo kaštai yra sudėtinė Paslaugų teikimo dalis ir šie kaštai yra įtraukti į Paslaugų teikimo kainą, todėl tokie nuostoliai nėra priskirti išimtinai atsakovei. Be to, atsakovės nurodomas nuostolių susidarymo mechanizmas iš esmės yra grindžiamas prielaidomis, o dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo nuostolių atsiradimą pripažinti realiu. CPK 146 straipsnio 1 dalies pagrindu gali būti užtikrinamas tik tikėtinų ir realiai prognozuotinų, o ne hipotetinių, nuostolių atlyginimas. Šiuo atveju atsakovė nuodytų sąlygų neįrodė.

30. Papildomai pažymėtina, kad aplinkybę, jog atsakovės nurodomi nuostoliai tikėtinai neatsiras, patvirtina ir tai, jog civilinė byla, kurioje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių atsakovė prašo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, yra išnagrinėta. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 10 d. sprendimu UAB „Ekonovus“ ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurio pagrindu Lietuvos apeliaciniame teisme užvesta nagrinėti civilinė byla Nr. e2A-530-XX/2024. Pagal CPK 423⁹ straipsnio 3 dalį sprendimas viešųjų pirkimų bylose pagal apeliacinius skundus turi būti priimtas ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos. Todėl įvertinus trumpus nurodytos kategorijos bylų išnagrinėjimo terminus, tikėtina, kad galutinis sprendimas byloje pagal UAB „Ekonovus“ ieškinį bus priimtas iki 2017 m. Sutarties galiojimo termino pabaigos (2024 m. lapkričio 6 d.), o atsakovė veikdama pagal teisės aktuose nustatytus terminus, galės operatyviai sudaryti Pirkimo sutartį, pagal kurią bus užtikrinamas Pirkimo objektą sudarančių paslaugų (mišrių komunalinių atliekų ir maisto atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugos Vilniaus miesto savivaldybės trečioje zonoje „Naujininkai–Paneriai“) teikimas.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo ir dėl tos priežasties, kad atsakovė neįrodė nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymui būtinos trečiosios sąlygos – tikėtino nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimo ar galimybės juos kompensuoti nebuvimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ši CPK 146 straipsnyje įtvirtinto nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo sąlyga galėtų būti siejama su ieškovės nesąžiningumu, pavyzdžiui, pastaroji ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-645-180/2017).

32. Viena vertus, atsakovė nenurodė aplinkybių, kad ieškovės finansinė padėtis būtų tokia sudėtinga, jog ji ateityje negalėtų atlyginti atsakovės prašomų užtikrinti nuostolių. Priešingai, atsakovė atskirajame skunde nurodė aplinkybes, kad ieškovė veiklą vykdo pelningai ir tokias aplinkybes patvirtina viešai pateikiami duomenys apie ieškovės gautą pelną 2023 m. laikotarpiu. Kita vertus, nors atsakovė aptariamą nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygą prašyme grindė argumentu, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai, tokių ieškovės veiksmų atsakovė neįrodė. Nesąžiningu ieškovės elgesiu atsakovė įvardijo civilinės bylos inicijavimą ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo padavimą. Tačiau byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad ieškovė procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai. Ieškovės teisė paduoti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo (šiuo atveju – Pirkimo sustabdymo ir uždraudimo sudaryti Pirkimo sutartį) įtvirtinta CPK 144 straipsnio 1 dalyje. Atsakovė turėjo teisę instancine tvarka apskųsti Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir šią teisę įgyvendino, tačiau atsakovei nesumokėjus žyminio mokesčio už atskirąjį skundą apeliacinis procesas buvo nutrauktas (civilinė byla Nr. e2-551-464/2024). Nors atsakovė prašyme nurodė teiginius, kad ieškovė siekia užtikrinti esamą teisinę padėtį, nes gauna pajamas dėl Paslaugų teikimo, dėl Pirkimo procedūrų sustabdymo ieškovės teisinė padėtis nėra pasikeitusi – 2017 m. Sutarties, pagal kurią ieškovė šiuo metu teikia Paslaugas, galiojimo terminas baigiasi 2024 m. lapkričio 6 d. ir šiai aplinkybei neturi įtakos Pirkimo procedūros yra sustabdytos ar ne. Kitų duomenų, galinčių atskleisti ieškovės nesąžiningumą, atsakovė teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis), o atsakovės įvardytos aplinkybės, savaime neįrodo ieškovės veiksmų nesąžiningumo CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

33. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, spręsdamas vieno iš alternatyvaus atsakovės prašymo pritaikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą – įpareigoti ieškovę užtikrinti nenutrūkstamą Paslaugų vykdymą pagal 2017 m. Sutartį, taikymo klausimą, tačiau padarė iš esmės teisingą išvadą, jog sąlygų patenkinti atsakovės prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nėra. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Ieškovė UAB „Ekonovus“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo teisinę paslaugą.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, tai yra, kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, nes dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės nėra išspręstas, nes byla pagal UAB „Ekonovus“ ieškinį nagrinėjama apeliacine tvarka (Nr. e2A-530-XX/2024) ir nėra galimybės nustatyti, kuri bylos šalis laimėjo ginčą iš esmės ir įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Bajoras