Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Skunde nurodoma, kad D. A. iš karto prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, 2023 m. birželio 20 d. pareigūnei nagrinėjančiai administracinio pažeidimo bylą, jis pateikė savo rašytinius paaiškinimus dėl aplinkybių bei prašymą dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės taikymo. Prašyme nurodė, kad gailisi padaręs administracinį nusižengimą, jį pripažįsta, išsamiai paaiškino šio pažeidimo padarymo aplinkybes. Taip pat nurodė, jog taikant administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą natūra, tokia jam taikomo administracinio poveikio priemonė tiesiogiai paliestų ne tik jo, bet ir tiesiogiai jo šeimos narių interesus ir jų prižiūrimą asmenį P. S., kurio būklė, dėl (duomenys neskelbtini) ligos, kasdien blogėja ir jam reikalinga nuolatinė priežiūra, kurios teikimui D. A. būtina transporto priemonė. Taip pat tai paliestų ir jos vykdomą savanorystės veiklą labdaros ir paramos fonde. Konfiskavus transporto priemonė natūra nebūtų užtikrinti šeimos narių, taip pat ir prižiūrimo asmens poreikių tenkinimas, kadangi automobilis priklauso ne vien jam asmeniškai, bet ir jo žmonai D. A.. Manoma, kad šiuo atveju pirmenybė turėtų būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne vien tik formaliai administracinį pažeidimą padariusio asmens nubaudimo funkcijai. O nuobaudos tikslai D. A. atžvilgiu būtų pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas paskyrus jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę – dalies konfiskuotino turto vertės konfiskavimą. Prašoma įvertinti, kad D. A. iš esmės prisipažino dėl visų padarytų pažeidimų, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes, jis pats įvertinęs savo lengvabūdiškumą, dar iki nutarimo priėmimo, savanoriškai 2023 m. birželio mėn. išklausė mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą ir buvo atestuotas pagal 4 akademinių valandų privalomąją programą bei nedelsdamas sumokėjo nutarimu paskirtą 1 000 Eur baudą. Šios aplinkybės leidžia spręsti ir vertinti, kad jis nėra piktybinis teisės pažeidėjas ir jo veiksmuose nėra nenoro laikytis įstatymuose įtvirtintų draudimų bei paisyti numatytų pareigų. Jo veiksmai greičiau parodo negebėjimą tinkamai įvertinti savo būklės ir atidžiai spręsti dėl galimybės atlikti tam tikrus veiksmus po alkoholio vartojimo, t. y. vien praėjęs laiko tarpas nuo alkoholio vartojimo savaime neleidžia identifikuoti asmens blaivumo ar neblaivumo. D. A. elgesys vertintinas kaip nerūpestingas ir aplaidaus pasitikėjimo savo jėgomis bei tą dieną atsitiktinai bei nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir eismo įvykio, kuris vos nesibaigė avarija, situacijos pasekmė. Nors poelgiui negali būti jokių pateisinamų argumentų ar aplinkybių, tačiau vis dėlto būtina atsižvelgti ir įvertinti 2023 m. gegužės 14 d. D. A. tokį poelgį lėmusias aplinkybes. Automobilį vairuojant jo žmonai ir važiuojant į Klaipėdą, juos pasivijo juodos spalvos automobilis ir bandė atlikti lenkimo manevrą, o lenkimo manevrą tuo metu buvo pradėjęs daryti ir prieš juos važiavęs automobilis, kuris greitai aplenkė kitą automobilį. Jo žmonos vairuojamą automobilį lenkusi mašima dėl priešpriešais atvažiuojančios kitos transporto priemonės, turėjo grįžti į savo važiuojamą juostą, tačiau dėl tuo metu intensyvaus eismo, nespėjo, todėl siekiant išvengti susidūrimo su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu, šonu beveik taranavo jų automobilį, kas ir būtų įvykę, jeigu žmona nebūtų pasukusi į kelkraštį ir staigiai sustabdžiusi automobilį. Viskas įvyko labai greitai, žmona išsigando, sustojusi kelkraštyje, pradėjo verkti, negalėjo nusiraminti. Kadangi žmona buvo šoko būsenoje, D. A., matydamas, jog jo žmona nebegali toliau vairuoti, įvertinęs tai, jog jautėsi blaivus, nes alkoholį buvo vartojęs iš vakaro, eismo intensyvumas sumažėjo, praėjus 15-20 min., po įvykio, pats sėdo už automobilio vairo, tačiau Klaipėdos m. Šilutės pl. jo vairuojamą šeimos automobilį sustabdė policijos pareigūnai blaivumo patikrinimui. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos vaizdo įrašo matyti, kad D. A. pareigūnų buvo patikrintas alkotesteriu, jis tikrai jautėsi adekvačiai, puikiai orientavosi aplinkoje ir buvo įsitikinęs, kad yra blaivus. Jo neteisėto vairavimo metu eismas nebuvo intensyvus, eismo dalyvių buvo mažai, pavojaus ir žalos kitiems eismo dalyviams jis nesukėlė, visa tai matosi byloje esančioje pareigūnų įrašytoje vaizdo medžiagoje. Sustabdytas pareigūnų D. A. elgėsi pagarbiai, be jokių išimčių vykdė pareigūnų teisėtus nurodymus, nuo pat jo neblaivumo nustatymo nuoširdžiai gailėjosi dėl šio įvykio. Skunde pažymima, kad administraciniame procese taip pat, kaip ir baudžiamajame, nedraudžiama taikyti konfiskuotino turto vertės dalies išieškojimo, jei bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad visos transporto priemonės vertės išieškojimas iš pažeidėjo neatitiktų proporcingumo principo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-122-417/2022). Skunde nurodoma, kad konfiskavus iš D. A. transporto priemonę ar visą jos vertę, tai ne tik neatitiktų proporcingumo principų, bet tai būtų ir nepakeliama finansinė našta jam ir jo šeimai, t. y. nebūtų užtikrintas vis šeimos narių bei prižiūrimo asmens minimalių poreikių tenkinimas, todėl prašoma teismo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir D. A. administracinio pove priemonės konfiskavimo netaikyti arba taikyti dalies konfiskuotino turto vertės konfiskavimą, proporcingą esamai D. A. turtinei padėčiai, padarytam administraciniam nusižengimui ir D. A. nubaudimui.

Teismo posėdyje D. A. ir jo atstovas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Atstovas paaiškino, kad D. A. kaltę pripažino, dėl savo elgesio gailėjosi, išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes, pasekmių nebuvo sukelta. Dar iki nutarimo priėmimo pareiškėjas savanoriškai išklausė mokymo apie narkotikų ir alkoholio žalą programą ir yra testuotas, kas taip pat yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nedelsiant sumokėjo paskirtą baudą. Šios aplinkybės parodo, kad jis nėra piktybinis pažeidėjas. Be to, prašoma atsižvelgti į aplinkybes, kurios lėmė, kad pareiškėjas vairavo – kad dėl kilusios avarinės situacijos prieš tai automobilį vairavusi jo žmona patyrė didelį išgąstį, stresą ir nebegalėjo vairuoti. Pareiškėjas jautėsi gerai, nesijautė neblaivus, nes nuo alkoholio vartojimo buvo praėję daug laiko, dėl ko tinkamai neįvertino savo būklės ir toks jo elgesys nelaikytinas tyčiniu. Prašo netaikyti turto konfiskavimo, nes tai labai apsunkins šeimos materialinę padėtį – šeimos finansinė padėtis labai sunki, jo sutuoktinė iki šiol nedirbo, tik kartais parduoda sode užaugintas daržoves, todėl šeima iš esmės pragyvena iš vieno minimalaus pareiškėjo atlyginimo. Automobiliu naudojasi tik pareiškėjo sutuoktinė, kuriai jis yra būtinas, nes ji dalyvauja savanoriškose veiklose, rūpinasi (duomenys neskelbtini) liga sergančiu asmeniu, šiuo metu susirado darbą, į kurį nuvykti galės tik automobiliu. Todėl prašoma netaikyti turto konfiskavimo arba konfiskuoti tik dalį konfiskuotino turto vertės.

Pareiškėjo D. A. poelgis iš esmės aiškinamas būtinuoju reikalingumu – t. y., kad jis vairavo automobilį nepaisydamas, kad tokios teisės neturi, nes jo sutuoktinė D. A., kuri prieš tai vairavo automobilį, dėl išgąsčio ir streso, nes buvo kilusi avarinė situacija, toliau nebegalėjo vairuoti.

Tačiau viena iš esminių būtinojo reikalingumo sąlygų yra aplinkybė, ar atsiradęs pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Nors suprantama, kad patyręs stresą, išgąstį, stipriai susijaudinęs vairuotojas gali kelti pavojų eismo saugumui, tačiau, vis tik, pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nagrinėjamu atveju buvo susidariusi tokia situacija, dėl kurios jis turėjo elgtis ypač operatyviai, neatidėliotinai, nepaisant, jog dėl jo poelgio bus padarytas teisės pažeidimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad realiai, vairuojant jo sutuoktinei, buvo sukelta avarinė situacija, nes nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė dėl to į policiją nesikreipė. Kita vertus, pareiškėjas ir D. A. savo paaiškinime (b. l. 20-21) nurodo, kad D. A. perėmė vairavimą praėjus 10-15 min. po incidento, kai eismo intensyvumas sumažėjo, todėl tikėtina, kad praėjus tokiam laiko tarpui bei pasikeitus situacijai dėl eismo, ir pati D. A. jau galėjo būti nusiraminusi ir tęsti kelionę, juolab, kad jokių realių padarinių nebuvo kilę, tačiau ne rizikuoti tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumu, ir perleisti vairavimą tokios teisės neturinčiam sutuoktiniui, kuris, be to, dar buvo ir neblaivus. Todėl šiuo atveju negalima daryti išvados, jog susidariusi situacija negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis, dėl ko ir administracinio nusižengimo padarymo priežastis neatitinka būtinojo reikalingumo sąlygų.

Vis tik, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad D. A. buvo nustatytas ne tiek jau ir daug leistiną (0,4 promilių) normą viršijantis girtumas – 0,65 promilės neblaivumas (po paklaidos) (b. l. 12). Pareiškėjas nurodo, kad jautėsi adekvatus, neblaivumo požymių nejautė, alkoholį buvo vartojęs seniai, jo kiekis organizme mažėjo, ką patvirtina Neblaivumo nustatymo aktas, todėl tikėtina, kad galėjo sąžiningai klysti, įvertindamas savo organizmo būklę prieš nusižengimą ir jo padarymo metu, kadangi jautėsi gerai ir nesitikėjo, jog jo organizme gali būti toks alkoholio kiekis. Dėl padaryto pažeidimo eismo įvykis nebuvo padarytas, sunkūs padariniai nekilo, policijos pareigūnai pareiškėją sustabdė vykdydami prevencinę priemonę, o ne dėl to, kad jis pavojingai vairavo ar kitaip kėlė grėsmę (b. l. 9).Tai reiškia, kad pareiškėjo padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis. D. A. nuo pat administracinio nusižengimo padarymo nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o ją sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad jo turtinė padėtis yra kukli – jo sutuoktinė D. A. nedirba (b. l. 23), o pareiškėjo darbo užmokestis tik 666,92 Eur (b. l. 24). Be to, pareiškėjo šeima rūpinasi (duomenys neskelbtini) liga sergančiu P. S., kuris gyvena Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 26-29). D. A. savanoriškai išklausė mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą ir buvo atestuotas pagal 4 akademinių valandų privalomąją programą (b. l. 24a), paskirtą 1000 Eur baudą sumokėjo nelaukdamas nutarimo įsiteisėjimo. Anksčiau paskirtos baudos taip pat sumokėtos (b. l. 61-63). Darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį vertina kaip atsakingą, pareigingą darbuotoją (b. l. 24).

Pažymėtina, kad asmeniui skiriama administracinė nuobauda (kartu ir administracinio poveikio priemonė) turi būti proporcinga, nevaržyti administracinį nusižengimą padariusio asmens teisių labiau, negu to reikia administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Byloje esančiais VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė minėtos transporto priemonės kaina yra 12340 Eur su PVM. Pareiškėjas ir jo atstovas prašė nustatant automobilio vertę remtis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo ataskaita, pagal kurią transporto priemonės rinkos vertė su PVM yra 8890 Eur (b. l. 32). Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 15 d. turto vertinimo ataskaitos išvados, nustatant konkretaus automobilio kainą, buvo įvertintas automobilis, su kuriuo padarytas administracinis nusižengimas, jo išvaizdą, konstatuojant, kad ji atitinka netvarkingos transporto priemonės būklę. Pagal pateiktą turto vertinimo ataskaitą analizuojamos transporto priemonės rinkos vertė mažesnė, nei tai nustatyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje.

Nors pagal teismų praktiką, nustatant konfiskuotino turto vertę, yra atsižvelgiama į vertę, buvusią pažeidimo (nusikaltimo) darymo metu, o ne po jo padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019), tačiau šiuo atveju automobilio vertinimas pažeidimo metu nebuvo atliktas, nes ir VšĮ „Emprekis“ pažyma yra 2023 m. birželio mėn. (b. l. 51), t. y. gauta po įvykio. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kuriuose būtų išsamiai užfiksuota transporto priemonės išvaizda ir paneigtų pareiškėjo pateiktus duomenis dėl automobilio vertės, o automobilio rinkos vertės nustatymui reikšmę turi automobilio nusidėvėjimas, naudojimo laikas, eksploatavimo sąlygos, techninės apžiūros galiojimo laikas bei kitos aplinkybės (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-16-361/2019). Kadangi visos kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, o šiuo atveju duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo pateiktos vertinimo išvada objektyvumu nėra, teismas, nustatydamas automobilio „Volkswagen CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę vadovaujasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo ataskaita, pagal kurią transporto priemonės rinkos vertė su PVM yra 8890 Eur, kadangi turto vertintojas atliko būtent šios konkrečios transporto priemonės rinkos vertės nustatymą (Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-190-493/2022).