Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant R. A., dalyvaujant ieškovams J. S., Č. P. ir Z. M., ieškovų atstovei advokato padėjėjai I. V., atsakovo BAB banko Snoras atstovui A. M., atsakovo VĮ Indelių ir investicijų draudimas atstovei S. S., kitiems ieškovams nesant, trečiojo asmens Lietuvos banko atstovui A. R., trečiojo asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Finansų ministerijos atstovui nesant, viešame žodiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų (viso 60 ieškovų sąrašas pateiktas prie ieškinio), atstovaujamų advokato R. S. (advokato I. N. ir partnerių kontora „Raidla Lejins&Norcous“), ieškinį atsakovams BAB bankui SNORAS ir VĮ Indėlių ir investicijų draudimas, dėl draudimo išmokos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, procesinių palūkanų priteisimo, tretieji asmenys byloje Lietuvos bankas, Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Priimtinas ieškovų Ž. D., M. Š., E. K. atsisakymas nuo dalies ieškinio, byla šioje dalyje nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalyje.

Pagal IĮIDĮ 10 straipsnio 3 dalį draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo (banko) draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sumas. Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, patvirtintos VĮ Indėlių draudimo fondo tarybos 2001 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 4, 13 punktas nustatė, kad draudėjas (bankas ar kita kredito įstaiga), kuriam yra įvykęs draudžiamasis įvykis, privalo pateikti draudimo įmonei draudžiamojo įvykio dienos duomenis apie indėlininkus ir jų indėlius ir (arba) įsipareigojimus investuotojams ir investuotojus, kurių vertybinius popierius ir (arba) pinigus draudėjas yra perleidęs arba panaudojęs be investuotojo valios. Įvykus kredito įstaigos draudžiamajam įvykiui, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo išmokas apskaičiuoja ir moka tik po to, kai gauna duomenis apie indėlininkus ir (ar) investuotojus bei jiems mokėtinas sumas iš draudėjo (banko, kredito įstaigos).

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-602-684/2015) pateiktų išaiškinimų Bankas perdavė duomenis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apie indėlių sertifikatų turėtojus ir jiems priklausančias indėlių draudimo išmokas, be kita ko, ir apie minimus ieškovus bei jiems mokėtinas indėlio draudimo išmokas, kurias sudaro indėlio sertifikato suma su priskaičiuotomis iki draudžiamojo įvykio dienos (2011 m. lapkričio 24 d.) palūkanomis. Draudimo išmokos šiems ieškovams yra išmokėtos. Po draudimo išmokų išmokėjimo ieškovai atsisakė reikalavimų dėl indėlio sertifikato sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir susijusių reikalavimų bei restitucijos pagal ją taikymo. Išmokėdamas draudimo išmoką, atsakovas faktiškai pripažino, kad indėlio sertifikatas yra draustas indėlių, investuotojų draudimu), ir ieškovams buvo išmokėtos jų prašomos priteisti draudimo išmokos sumos. Atsakovo faktiniai veiksmai byloje (draudimo išmokos išmokėjimas), nors ir atlikti tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties (civilinė byla Nr. 3K-7-602-684/2015), kurioje pripažinta indėlio sertifikatų turėtojų teisė į draudiminę apsaugą, priėmimo, patvirtina, kad atsakovas nagrinėjant šią bylą laikė ieškovų poziciją pagrįsta. Procesinių palūkanų mokėjimą nustato CK 6.37 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. nuostatos nustato palūkanų dydį. Teismo vertinimu, nepagrįsti atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ argumentai, kad jis prievolės įvykdymo terminų nepraleido, nes negalėjo išmokėti draudimo išmokos, kol Bankas nebuvo perdavęs duomenų apie indėlių sertifikatų turėtojus. Pirma, iš atsakovo pozicijos byloje matyti, kad jis ilgą laiką apskritai nepripažino indėlio sertifikatų kaip draudimo apsaugos objekto iš esmės (taigi, labai tikėtina, kad jis nebūtų draudimo išmokos mokėjusi nepriklausomai nuo to, ar jai (ne)perduoti iš banko atitinkami duomenys), antra, bet kuriuo atveju atsakovas jau iš šioje byloje pareikšto ieškinio žinojo apie ieškovų turimus indėlio sertifikatą ir reiškiamus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų kolegija 2017-07-28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e3K-3-325-684/2017 sprendė, kad ieškovui procesinės palūkanos šiuo atveju priteistinos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokos išmokėjimo (2015 m. gruodžio 14 d.). Atsakovai neginčijo ieškovų pateikto palūkanų apskaičiavimo dydžio, todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų reikalavimai šioje dalyje tenkinti dalyje – iš atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovo A. M. naudai priteistina 440,24 Eur procesinių palūkanų, ieškovės Z. K. naudai priteistina 1.326,77 Eur procesinių palūkanų, ieškovės R. N. naudai priteistina 278,65 Eur procesinių palūkanų, ieškovės D. K. naudai priteistina 484,60 Eur procesinių palūkanų, ieškovės G. P. – S. naudai priteistina 4.026,90 Eur procesinių palūkanų, ieškovės E. J. naudai priteistina 954,64 Eur procesinių palūkanų, ieškovės G. G. naudai priteistina 1.210,29 Eur procesinių palūkanų, ieškovo D. P. naudai priteistina 899,36 Eur procesinių palūkanų, ieškovės S. M. naudai priteistina 1.318,01 Eur procesinių palūkanų, ieškoves V. P. naudai priteistina 2.295,86 Eur procesinių palūkanų, ieškovės L. N. naudai priteistina 318,84 Eur procesinių palūkanų, ieškovės E. M. naudai priteistina 1.840,05 Eur procesinių palūkanų, ieškovo E. M. naudai priteistina 1.831,63 Eur procesinių palūkanų, ieškovo G. B. naudai priteistina 635,83 Eur procesinių palūkanų, ieškovės V. M. naudai priteistina 439,80 Eur procesinių palūkanų ir ieškovo A. D. naudai priteistina 4.110,10 Eur procesinių palūkanų. Ieškovų reikalavimas priteisti procesines palūkanas solidariai iš BAB banko Snoras netenkintinas kaip nepagrįstas, kadangi bankas piniginės prievolės (mokėti draudimo išmoką) pagal įstatymą neturėjo (CPK 178 str.).

Teismo posėdžio metu ieškovas P. V. Š. paaiškino, kad jo išsilavinimas techninis, dirba elektriku. Pasirašydamas obligacijų pasirašymo sutartį nevisą ją perskaitė. Ieškovas turi verslininko patirties, jis turi kaimo turizmo sodybą. Obligacijų pasirašymo sutartį ieškovas su banku sudarė 2011-06-30 (b.l. 53, 2 t.) Jis taip pat buvo sudaręs Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį. Banko bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas.

Ieškovė I. K. yra banko klientė, duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu ji nurodė, kad turi siuvėjos profesiją, dirbo įvairius darbus, turėjo kavinę. Ji sudarė su banku obligacijų pasirašymo sutartį, taip pat sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį. Ieškovė atsisakė bankui pateikti duomenis apie save, nurodydama, kad supranta, jog bankas neturėdamas žinių apie jos finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti ar investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos (b.l. 108-113, 7 t.). Internetu nurodė nesinaudojusi. Banko bankroto byloje yra patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas.

Teismo posėdžio metu ieškovė R. L. paaiškino, kad yra pirkusi obligacijų SEB banke, turi investavimo patirtį, iki pensijos dirbo Utenos kolegijoje, yra aplinkosaugos specialistė. Ji sudarė su banku penkias obligacijų pasirašymo sutartis, taip pat sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, ieškovė pateikė bankui duomenis apie tai, kad nuolat naudojasi internetu. Ieškovė neatsisakė bankui pateikti duomenų apie save, nurodė, kad turi geras žinias apie prekybą ir kitas investicines paslaugas, taip pat apie akcijas ir kitas finansines priemones. Nors ieškovė nurodė, kad apie obligacijas nežino, ji nurodė, jog turi iki penkių metų investavimo į akcijas ir obligacijas patirtį. Ji turi aukštąjį išsilavinimą (b.l. 174-178, 7 t.). Banko bankroto byloje yra patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas.

Taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovų S. S., A. L. ir R. L. obligacijų pasirašymo sutartys neįsigaliojo. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr.3K-3-8-701/2016 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-12 nutartimi nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl tam tikrų 1994-05-30 Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų bei dėl 1997-03-03 Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų nuostatų aiškinimo ir taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog tinkamam bylos išnagrinėjimui būtina išsiaiškinti, ar tokios lėšos, kurios buvo ieškovo įmokėtos į asmeninę banko sąskaitą, siekiant įgyti banko SNORAS obligacijų, ir ieškovo sutikimu buvo nurašytos bei pervestos į banko vardu atidarytą sąskaitą, skirtą būsimai obligacijų emisijai apmokėti, šiai emisijai neįsigaliojus turėtų būti laikomos draudimo objektu pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (IĮIDĮ) nuostatas. Taip pat jei tokios lėšos laikytinos draudimo objektu, pagal kurią iš draudimo sistemų – indėlių garantijų ar investuotojų kompensavimo – šios lėšos yra apdraustos ir jų praradimas turėtų būti kompensuojamas, ar ieškovo reikalavimas atitinka IĮIDĮ įgyvendintų Indėlių ir Investuotojų direktyvų sąlygas draudimo išmokai gauti. Atsižvelgdamas į tai, jog šios civilinės bylos dalies dėl ieškovų S. S., A. L. ir R. L. reikalavimų ir Nr.3K-3-8-701/2016 faktinės aplinkybės dalyje iš esmės sutampa, kadangi abiejose nurodytose bylose keliamas neįsigaliojusių obligacijų klausimas, bei įvertinęs tai, jog teismų praktika šios kategorijos bylose nėra nuosekli ir aiški, teismas konstatuoja, kad, siekiant šią bylą išspręsti teisingai ir kartu užtikrinti kasacinio teismo praktikos laikymąsi, bylą šioje dalyje sustabdyti yra būtina, todėl byla dėl šių ieškovų reikalavimų stabdytina (CPK 164 str. 4 p.).

CK 1.103 straipsnis numato, kad obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises. 1994-05-30 Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985-12-20 Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sąlygas.

Kaip jau minėta, ieškovai sudarė su banku neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis. Šiose sutartyse ieškovai savo parašais patvirtino, kad jie gavo ir susipažino su finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu bei veiksmais, kurių bankas ėmėsi, siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauka, įskaitant santraukos forma pateikiamą indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos banko atžvilgiu aprašymu. Nurodoma, kad „Obligacija yra terminuotas ne nuosavybės vertybinis popierius, pagal kurį įmonė, išleidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai“. Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo 8 punkte („Rizika ir pelningumas“) numatyta, kad: „Investuojant į obligacijas, riziką lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Nurodoma, kad praktiškai nerizikingos yra tik valstybių išleistos pinigų rinkos priemonės (iždo vekseliai), kitais atvejais būtina įvertinti galimą emitento bankroto riziką. Be to, obligacijų reklaminėse skrajutėse atsakovas nurodė: „Prieš priimdami sprendimą investuoti, būtinai susipažinkite su interneto svetainėje www.snoras.lt paskelbtomis banko SNORAS obligaciją emisijos galutinėmis sąlygomis ir Baziniu prospektu bei jame aprašytais rizikos veiksniais, įvertinkite, ar Jums ši rizika priimtina".

Teismas sprendžia, kad teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 iki kurios priėmimo nagrinėjama byla Vilniaus apygardos teismo 2014-01-23 nutartimi buvo sustabdyta. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje pasisakydamas dėl draudimo apsaugą obligacijoms nustatančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėjo, kad banko išleistos obligacijos neatitinka indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina, tačiau atkreipė dėmesį, kad Lietuvos įstatymų leidėjas pasirinko tokį modelį, kuriuo Indėlių direktyvą ir Investuotojų direktyvą įgyvendino viename nacionalinės teisės akte – IĮIDĮ. Taigi kasacinis teismas, atsižvelgęs į direktyvų nuostatas ir ESTT praktiką, neneigia, kad obligacijoms, kaip tokioms, galima apsauga pagal Investuotojų direktyvą, tačiau pabrėžė, kad vertinant, ar konkrečiu atveju gali būti taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo sistema, turi būti tenkinamos visos joje nustatytos taikymo sąlygos (asmuo turi patekti tarp Investuotojų direktyvoje nurodytų subjektų, kuriems gali būti taikoma kompensavimo sistema, turi būti įvykęs Investuotojų direktyvoje apibrėžtas draudžiamasis įvykis). Pasisakydamas dėl draudžiamojo įvykio pagal Investuotojų direktyvą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad investuotojų garantijų sistema taikoma tais atvejais, kai kompetentingos institucijos nustato, jog investicinė įmonė dėl tiesiogiai su jos finansine padėtimi susijusių priežasčių nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų investuotojams ir pastaruoju metu nematyti, kad šie įsipareigojimai bus įvykdyti vėliau; arba dėl tiesiogiai su investicinės įmonės finansine padėtimi susijusių priežasčių teismas priėmė sprendimą, dėl kurio stabdoma investuotojų galimybė kelti jai savo reikalavimus. Kompensacija pagal šią direktyvą mokama tada, kai investicinė įmonė negali grąžinti investuotojams lėšų arba negali grąžinti investuotojams jiems priklausančių finansinių priemonių (Investuotojų direktyvos 2 straipsnio 2 dalis). Kompensacija pagal Investuotojų direktyvos nuostatas nemokama tais atvejais, kai yra galimybė investuotojams grąžinti finansines priemones. Kasaciniam teismui nustačius, kad vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi investicinė įmonė (bankas „Snoras“) sutapo, konstatuota, kad tai nesudaro pagrindo išplėsti Investuotojų direktyvos apsaugos bei ją įgyvendinančio IĮIDĮ tokia apimtimi, kad šie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos. Pagal Investuotojų direktyvą emitento bankrotas ir jo nulemtas obligacijų nuvertėjimas (nepasiteisinusi investicinė rizika) nepriskiriama prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema.

Minėta, jog byloje nėra ginčo, kad obligacijų pasirašymo sutartys tarp šalių yra sudarytos, taip pat neginčijama ir aplinkybė, kad atsakovas BAB bankas „Snoras“ veikė ir kaip emitentas, ir kaip investicinė įmonė, o ieškovų reikalavimas kildinamas dėl emitento bankroto. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl obligacijoms taikomos apsaugos pagal Indėlių direktyvą ir Investuotojų direktyvą, nacionaliniu lygmeniu įgyvendintas IĮIDĮ, darytina išvada, kad šiuo atveju svarbus atsakovo, kaip emitento, o ne atsakovo, kaip investicinės bendrovės, bankrotas, t. y. bankas, kaip emitentas, o ne bankas, kaip investicinė bendrovė, dėl bankroto negali (negalės) vykdyti įsipareigojimų, prisiimtų pagal obligacijų pasirašymo sutartį – išpirkti obligacijų (Obligacijų pasirašymo sutarčių 1.12 p., 1.18 p.). Kaip jau minėta, Investuotojų direktyvoje įtvirtinta apsauga (kompensacinė sistema) taikoma investicinei įmonei, bet netaikoma (neapsaugo) nuo vertybinius popierius (šiuo atveju – obligacijas) išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju ieškovų įsigytoms obligacijoms pagal obligacijų pasirašymo sutartis, netaikytinas ir Investuotojų direktyvoje, perkeltoje į IĮIDĮ, nustatytas draudimas (apsauga). Ieškovų nuomonė apie tai, kad jų investuotos lėšos buvo panaudotos ne bankinei veiklai, nėra pagrįsta objektyviais įrodymais. Šiais argumentais ieškovų reikalavimas pripažinti, kad ieškovų pagal obligacijų pasirašymo sutartis AB bankui Snoras perduotos piniginės lėšos yra indėliai pagal IĮIDĮ ir priteisti iš atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmokas netankintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje civilinėje byloje nagrinėjo iš esmės tapačias aplinkybes, susijusias su atsakovo veiksmų tinkamumu, teisingos ir išsamios informacijos pateikimu potencialiems neprofesionaliems investuotojams ir padarė išvadą, kad atsakovas pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko, tačiau pažymėjo, kad ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui gana pažįstamas finansinis produktas, kuris nelaikytinas nauju ar neįprastu, todėl suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu. Teismo vertinimu, tokie kasacinio teismo teiginiai suponuoja išvadą, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl asmens suklydimo, kaip sandorio negaliojimo pagrindo (CK 1.90 str.), reikalinga įvertinti šias faktines aplinkybes: 1) ar atsakovas ieškovui (neprofesionaliam investuotojui) suteikė visą, išsamią, aiškią informaciją apie obligacijas; 2) net ir nustačius, kad atsakovas (bankas) nevisiškai aiškiai ir suprantamai atskleidė ieškovui visus galimus obligacijų padarinius, vertinti asmens priskyrimą vidutiniam vartotojui ir spręsti, ar asmeniui, įsigyjančiam obligacijas, jų draustumas buvo esminė aplinkybė, lemianti apsisprendimą sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį. Tokia išvada grindžiama tuo, jog ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra pakankamai esminis, kuris būtų pagrindas sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-915/2016).

Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas, kaip jau buvo paminėta, nustatė, kad obligacijų pasirašymo sutartyse ieškovai pasirašytinai patvirtino, jog jie yra susipažinę su prospektu ir galutinėmis sąlygomis, taip pat sudarant neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis jie pasirašytinai patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą ir kitus dokumentus. Į bylą nepateikti CPK leistini įrodymai, kurie paneigtų tokią išvadą (CPK 178 str.).

Pagal formuojamą teismų praktiką dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014). Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis tiek sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014). Visi ieškovai buvo įgiję vienokį ar kitokį išsilavinimą, V. B., D. G., A. Z., L. D., S. I. D., J. S., D. L., I. L. - aukštąjį išsilavinimą. Visi ieškovai turėjo sutarčių sudarymo praktikos. Kai kurie ieškovai turėjo investavimo praktikos, V. B., D. G., A. Z., V. K., K. Š., Z. M. nurodė turintys pradines žinias apie investavimą, o R. L. – geras žinias. J. S. buvo įgijusi aukštąjį ekonominį išsilavinimą. Didžioji dalies ieškovų naudojosi internetu. A. L., Č. P., L. D., S. I. D., K. Š., J. R., D. L., I. L. turėjo vadovavimo juridiniams asmenims patirtį. Iš to ir iš ieškovų profesijų, veiklos galima spręsti, kad visi ieškovai turėjo gyvenimiškos patirties, sutarčių sudarymo patirties. Bylos duomenys patvirtina, kad visi ieškovai atitinka vidutinio vartotojo kategoriją. Taigi, ieškovai galėjo ir privalėjo suvokti skirtumus tarp obligacijų ir indėlių, taip pat apie obligacijų nedraudžiamumą ir didesnį rizikingumą. Neatidumas ir (ar) nerūpestingumas neatitinka suklydimo sampratos. Teismų praktikoje pažymima, kad tikėjimasis, jog sudarant rizikingą sandorį jo vykdymo metu nekils rizikos, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradę neigiami padariniai negali būti prilyginami suklydimui. Ieškovai nepateikė objektyvių duomenų, kad jie neturėjo galimybės visapusiškai įvertinti sudarytų sandorių sąlygas, sutarčių jiems tinkamumą, kad juos kas nors skubino priimti sprendimą investuoti. Teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju dėl sutarčių turinio suvokimo neturi įtakos ir kai kurių ieškovų pensinis ar jaunas amžius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, susijusioje su atsakovės obligacijų platinimu būtent neprofesionaliems investuotojams, jau buvo išaiškinta, jog net ir tokioje situacijoje, kai asmuo ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo sulaukęs vos 18 metų ir neturėjo jokios investavimo patirties, tai savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes asmuo, būdamas veiksnaus amžiaus, gali prisiimti pagal sudaromas sutartis teises ir pareigas, kurios nustatytos sutarties sąlygose ir atitinkamų įstatymų normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016). Tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovai negalėjo suvokti sutarčių sąlygų, į bylą nėra pateikta.

Po sutarčių sudarymo iki pat atsakovui iškeliant bankroto bylą ieškovai reikalavimų dėl sutarčių nuginčijimo tuo pagrindu, kad ji neatitiko ieškovų valios dėl banko nemokumo ar, nebuvo pareiškę. Pradinis ieškovų ieškinys teisme gautas 2012-11-26. Teismo vertinimu, tai patvirtina, jog šioms sutartims taikoma draudiminė apsauga ar kitos ieškinyje nurodytos aplinkybės (kaip kad prospektuose nurodyti skaičiai apie banko turtą ir įsipareigojimus) nebuvo esminė sąlyga ieškovams priimant sprendimą dėl sandorių sudarymo. Dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovai suklydo dėl sudarytų sandorių esmės (esminių sąlygų). Banko pareiga veikti geriausiais investuotojo interesais apima ne tik pareigą suteikti informaciją, bet ir surinkti informaciją apie klientą tam, kad investuotojui būtų galima pateikti labiausiai jo lūkesčius ir investavimo patirtį atitinkančius investavimo variantus. Iš byloje esančių neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarčių matyti, kad beveik didelė dalis ieškovų atsisakė pateikti bankui duomenis apie save, o klientui (potencialiam klientui) atsisakius suteikti informaciją arba pateikus nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, bankas neturi pareigos įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumo klientui. Taigi, neturėdamas visos reikiamos informacijos apie ieškovus, atsakovas negalėjo individualizuoti jų investavimo poreikių. Būdami pakankamai atidūs ir rūpestingi ieškovai turėjo (galėjo) suvokti informacijos teikimo atsisakymo pasekmes, tuo labiau, kad atsisakymo pasekmės buvo aiškiai nurodytos.

Ieškovai taip pat teigia, kad obligacijų pasirašymo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis ir kitu sandorių negaliojimo pagrindu – dėl apgaulės (CK 1.91 str.). Tokią poziciją grindžia banko viešai skelbta informacija apie obligacijų saugumą (ir jų draustumą), akcentuojant dideles palūkanas (grąžą) bei kad buvo skleista klaidinga informacija apie banko finansinę padėtį. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti, kad ieškovai buvo klaidinami ir (ar) tyčia apgaudinėjami, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo obligacijų pasirašymo sutartis pripažinti negaliojančiomis ir šiuo pagrindu. Apgaulė pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Taigi, teismų praktikoje pripažįstama, kad kai reiškiamas reikalavimas sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015; kt.).

Teismo vertinimu aplinkybė, kad Lietuvos bankas 2011-01-18 nutarimu uždraudė atsakovui BAB bankui „Snoras“ sudaryti arba pratęsti neprofesionalių rinkos dalyvių terminuotųjų indėlių sutartis, pagal kurias palūkanų norma būtų didesnė nei rinkos vidurkis ir tai, jog bankas po minėto nutarimo pradėjo platinti obligacijas ir siekė išsaugoti savo konkurencingumą, savaime neįrodo, jog bankas apgaudinėjo klientus. Ieškovų pateikti argumentai apie banko turtą ir įsipareigojimus iš bankroto administratoriaus 2012 m. ataskaitos savaime nereiškia, jog bankas ieškovams sudarant ginčo sutartis buvo nemokus ir nebegalėjo vystyti savo veiklos bei siūlyti obligacijas, nurodyti jų pranašumus kaip antai didesnes palūkanas. Teismas nesiremia ieškovų informacijos žinių portaluose atspaudais kaip neabejotinos informacijos šaltiniu, vertina šią informaciją kaip nuomonę. Kitų neabejotinų duomenų, kurie patvirtintų ieškovų nurodytas aplinkybes ir banko nemokumą anksčiau nei nurodyta bankroto byloje, į bylą nėra pateikta, o ieškovų teiginiai daugiau deklaratyvūs. Pažymėtina, kad ieškovai įsigijo banko obligacijas iš obligacijų emisijos banko S. F. palūkanų obligacijos Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, kurios buvo išleistos pagal obligacijų programą, patvirtintą LR Vertybinių popierių komisijoje 2010-07-01 ir 2011-06-15. Teismo vertinimu, ieškovų nurodyti argumentai nėra pakankami spręsti apie banko nemokumą ginčo sutarčių sudarymo metu. Argumentai, kad bankas skleidė informaciją žiniasklaidoje apie gerą savo finansinę padėtį ar reklamą taip pat nėra lemiami. Teismų praktikoje nurodoma, kad bet kuriam vidutiniam vartotojui (ieškovai pagal bylos medžiagą tokiais laikytini) turi būti aišku, kad reklamoje (tiek apie produktą, tiek apie jo pardavėją) nėra pateikiama išsami informacija ir prieš sandorio sudarymą atitinkamu produktu ar jo tiekėju būtina pasidomėti nuodugniau, siekiant išvengti neigiamų padarinių. Lankstinukuose buvo nurodyta, jog išsamią informaciją apie indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą galima rasti interneto svetainėje www.iidraudimas.lt, apie Snoro banko obligacijas – banko tinklapyje www.snoras.lt. Ieškovai turėjo galimybes pasinaudoti ir internetu. Teismo vertinimu, būtent ieškovams kyla pareiga pagrįsti, jog visuomenės informavimo priemonėse skelbiami pranešimai apie banko finansinę padėtį, kuriais remiasi ieškovai įrodinėdami apgaulės faktą, buvo melagingi (CPK 178 str.). Kaip nustatyta šioje byloje, banko veikla buvo apribota Lietuvos banko valdybos 2011-11-16 nutarimu, o nemokiu jis pripažintas 2011-11- 24 nutarimu, bankroto byla bankui iškelta Vilniaus apygardos teismo 2011-12-07 nutartimi, įsiteisėjusia 2011-12- 20. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad 2011 metų pabaigoje bankui buvo iškelta bankroto byla, pati savaime nėra pakankama pagrįsti, kad banko iki moratoriumo skelbti duomenys apie jo veiklą - tuo labiau apie veiklą 2009, 2010 metais yra akivaizdžiai melagingi. Ieškovai teigia, kad sudarant obligacijų sutartis atsakovas nuo ieškovų nuslėpė reikšmingas aplinkybes apie savo tikrąją finansinę padėtį. Norint obligacijų pasirašymo sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl apgaulės ir ar suklydimo (CK 1.91 str., 1.90 str.) reikalinga įrodyti, kad jų sudarymo dieną bankas buvo nemokus, tačiau teismas pažymi, kad ieškovų pateikti argumentai to nepagrindžia, kaip ir Lietuvos banko valdybos 2011-11-24 nutarimo Nr. 03-196 turinys, kadangi jame neatsispindi aktualus laikotarpis. Iš esmės ieškovai jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė teiginio, jog metų ar pusės metų laikotarpį banko turtinė padėtis negalėjo labai pasikeisti. Lietuvos banko valdybos 2011-11-16 nutarime dėl akcinės bendrovės banko Snoras veiklos apribojimo Nr. 03-186 nurodyta, kad pagal Lietuvos banko turimus duomenis apie 2011 m. lapkričio 15-16 dienomis sparčiai prastėjo banko likvidumo situacija, todėl konstatuota, kad kyla reali grėsmė, jog bankas artimiausiu metu turės likvidumo problemų. Vien tai, kad anksčiau buvo atliekamas AB banko Snoras inspektavimas, inspektavimo metu aptikti tam tikri banko veiklos trūkumai, nereiškia, kad bankas jau tada buvo nemokus. Lietuvos banko atstovas nurodė, jog ieškovų nurodomo Lietuvos banko valdybos 2011-01-18 d. nutarimo priėmimo metu Lietuvos bankas neturėjo duomenų apie tai, kad banko finansinė padėtis bloga. Teismui nustačius, kad byloje nėra kitų įrodymų, išskyrus ieškovų teigimą, jog banko darbuotojai patikino apie obligacijų draustumą ar banko veiklos stabilumą, pelningumą, nėra pagrindo konstatuoti tyčinius ir (ar) nesąžiningus atsakovo veiksmus siekiant suklaidinti ieškovus. Dar kartą pažymėtina, kad ginčo aplinkybės turi būti vertinamos retrospektyviai, nes, tikėtina, egzistuojant faktinei situacijai – atsakovo bankrotui – nė vienas iš obligacijas įsigijusių asmenų, patekusių į tokią situaciją, tikėtinai nesudarytų analogiškų sutarčių, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl apgaulės argumentai apie darbuotojų suklaidinimą, nesant kitų objektyvių duomenų, nėra pakankami spręsti dėl atsakovo nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, nepagrįsti ir ieškovų argumentai apie LR vertybinių popierių įstatymo normų pažeidimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nenustačius tyčinių ir sąmoningų banko veiksmų, kuriais ieškovai buvo suklaidinti dėl sudaromų sandorių esmės, bei nustačius, kad obligacijų įsigijimo sandorių draudiminė apsauga nebuvo esminė sąlyga, lėmusi ieškovų apsisprendimą dėl sutarčių sudarymo, konstatuoja nesant pagrindo ginčijamų sutarčių pripažinti negaliojančiomis pagal CK 1.90 str. ir 1.91 str. Ieškovai, sudarydami ginčo sandorį, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šių sandorių esmę bei jo sukeliamas pasekmes ir riziką. Šiais argumentais ieškinys atmetamas (CPK 178 str.).

Ieškinį atsakovams dalyje dėl indėlių sertifikatų pripažinus ir 2015-12-14 išmokėjus draudimo išmokas, ieškovai reikalavimų šioje dalyje atsisakė. Byloje pateikti ieškovų A. M., Z. K., R. N., D. K., G. P. – S., E. J., D. P., S. M., V. P., L. N., E. M., E. M., G. B., V. M., A. D. dokumentai dėl jiems išrašytų sąskaitų už advokato atstovavimą po 500,00 Lt, kas atitinka 144,81 Eur priteisimo ir G. G. prašymas dėl 300,00 Lt, kas atitinka 86,89 Eur priteisimo (b.l. 71-188, 8 t., 53-198, 9 t.). Šie ieškovai palaikė ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo ir ieškinys šioje dalyje teismo tenkinamas. Vadovaujantis CPK 93 str. ir 94 str. įtvirtintais principais pralaimėjęs moka bei į priežasties teoriją, bylinėjimosi išlaidos ieškovams visoje apimtyje priteistinos iš atsakovo BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų, išskyrus dalyje tenkinamus A. M., Z. K., R. N., D. K. prašymus. Kadangi šie ieškovai ginčijo taip pat obligacijų pasirašymo sutartis ir jų reikalavimai šioje dalyje teismo atmetami, todėl jiems iš atsakovo BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų priteistina 144,81 Eur suma mažinama 30,00 Eur BAB bankui Snoras priteisina suma (šios sumos pagrindimas dėstomas vėliau) ir atlikus užskaitą viso priteisiama po 114,81 Eur. Iš atsakovo „VĮ Indėlių ir investicijų draudimas“ bylinėjimosi išlaidos ieškovams nepriteistinos, kadangi ginčas byloje kilo išimtinai dėl BAB banko Snoras neveikimo (duomenų neperdavimo), be to teismų praktikoje analogiškose bylose ne kartą pripažinta, jog pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovui VĮ „Valstybės ir indėlių draudimas“ nekyla (pav. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-09 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-137-464/2017 ir kt.).

Ieškinį dėl obligacijų sutarčių pasirašymo atmetus, ieškovų O. J. P., V. L., V. B., R. B., D. G., I. B., Z. V. K., A. Z., S. Č., Č. P., V. K., L. D., S. I. D., K. Š., P. V. Š., J. R., A. Č., J. S., I. K., D. L., I. L., R. T., G. B., Z. M., K. S., A. R. Ž. patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Iš šių ieškovų, o taip pat iš ieškinio reikalavimo dėl obligacijų atsisakiusių ieškovų R. Ž. D., M. Š. ir E. K. bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovų naudai. Atsakovas BAB bankas Snoras iš ieškovų viso prašė priteisti 36.410,30 Lt, kas sudaro 10.545,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, kas sudarytų po 174,24 Eur (b.l. 60-70, 8 t.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai LITEKO duomenimis turėjo daug panašaus pobūdžio bylų, kur buvo atstovaujami tos pačios advokatų kontoros ir to paties advokato, į tai, kad teisės naujumo ar taikymo problematikos šioje byloje nėra indentifikuota, todėl atsakovo prašomos atlyginti sumos laikytinos nepagrįstomis ir todėl yra mažinamos, t.y. iš kiekvieno ieškovo atsakovo naudai priteistina po 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265-270 straipsniais,

nusprendė:

Priimti ieškovės R. Ž. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Priimti ieškovės M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Priimti ieškovo E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Patvirtinti ieškovų S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei atsakovų BAB banko Snoras ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2017-12-22 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

Ieškovai atsisako visų ieškinio reikalavimų, išskyrus reikalavimus, nurodytus Taikos sutarties 1.2 punkte;IID pripažįsta, kad Ieškovai turi teisę į Taikos sutarties 1.4 punkte nurodytų procesinių palūkanų sumas. IID įsipareigoja Ieškovams sumokėti Taikos sutarties 1.4 punkte nurodytas procesinių palūkanų sumas, pervesdama jas į Ieškovų nurodytas atsiskaitomąsias banko sąskaitas.Ieškovai patvirtina, kad nurodyti Ieškovų atsiskaitomųjų sąskaitų rekvizitai yra teisingi ir Ieškovai sutinka kad palūkanų sumos būtų pervestos į nurodytas sąskaitas.Ieškovai ir jiems mokėtinų procesinių palūkanų sumos:

AsmuoProcesinės palūkanos (Eur)Atsiskaitomoji sąskaitaS. S.4816,05(duomenys neskelbtini)D. V.1840,69(duomenys neskelbtini)

IID įsipareigoja išmokėti Ieškovams Taikos sutarties 1.4 punkte nurodytas procesinių palūkanų sumas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarties, kuria patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.Ieškovai patvirtina, kad gavę Taikos sutarties 1.4 punkte numatyto dydžio procesinių palūkanų sumas, nebereikš jokių pretenzijų Atsakovui ir/arba IID, susijusių su draudimo išmokų pagal IĮIDĮ mokėjimu dėl BAB banko ,,Snoras“ draudžiamojo įvykio, taip pat dėl palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.IŠLAIDŲ PASKIRSTYMASŠalys susitaria, kad kiekvienai Šaliai tenka jos patirtos bylinėjimosi ir kitos išlaidos, susijusios su Byla. Visas teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų byloje siuntimu bei įteikimu, padengia Ieškovai ir Atsakovas lygiomis dalimis.

Bylą pagal ieškovo S. S. ir D. V. reikalavimus nutraukti.

Patenkinti ieškovų A. M., Z. K., R. N., D. K., G. P. – S., E. J., G. G., D. P., S. M., V. P., L. N., E. M., E. M., G. B., V. M. ir A. D. ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo:

Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovo A. M. naudai 440,24 Eur procesinių palūkanų.

Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovės Z. K. naudai 1.326,77 Eur procesinių palūkanų.

Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovės R. N. naudai 278,65 Eur procesinių palūkanų.

Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovės D. K. naudai 484,60 Eur procesinių palūkanų.

Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovės G. P. – S. naudai 4.026,90 Eur procesinių palūkanų.

Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovės E. J. naudai 954,64 Eur procesinių palūkanų.

Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovės G. G. naudai 1.210,29 Eur procesinių palūkanų.

Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovo D. P. naudai 899,36 Eur procesinių palūkanų.

Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovės S. M. naudai 1.318,01 Eur procesinių palūkanų.

Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškoves V. P. naudai 2.295,86 Eur procesinių palūkanų.

Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovės L. N. naudai 318,84 Eur procesinių palūkanų.

Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovės E. M. naudai 1.840,05 Eur procesinių palūkanų.

Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovo E. M. naudai 1.831,63 Eur procesinių palūkanų.

Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovo G. B. naudai 635,83 Eur procesinių palūkanų.

Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovės V. M. naudai 439,80 Eur procesinių palūkanų.

Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovo A. D. naudai 4.110,10 Eur procesinių palūkanų.

Ieškovų O. J. P., V. L., V. B., R. B., D. G., I. B., Z. V. K., A. Z., S. Č., Č. P., V. K., L. D., S. I. D., K. Š., P. V. Š., J. R., A. Č., J. S., I. K., D. L., I. L., R. T., G. B., Z. M., K. S., A. R. Ž. ieškinį atmesti.

Bylą dalyje pagal ieškovų S. S., A. L. ir R. L. ieškinio reikalavimus dėl obligacijų išskirti ir sustabdyti iki Lietuvos aukščiausiasis Teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 3K-3-8-701/2016.

Priteisti iš atsakovo BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 114,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. M. naudai.

Priteisti iš atsakovo BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 114,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės Z. K. naudai.

Priteisti iš atsakovo BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 114,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. N. naudai.

Priteisti iš atsakovo BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 114,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. K. naudai.

Priteisti iš atsakovo BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. P. – S. naudai.

Priteisti iš atsakovo BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės E. J. naudai.

Priteisti iš atsakovo BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 86,89 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. G. naudai.

Priteisti iš atsakovo BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo D. P. naudai.

Priteisti iš atsakovo BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės S. M. naudai.

Priteisti iš atsakovo BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. P. naudai.

Priteisti iš atsakovo BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. N. naudai.

Priteisti iš atsakovo BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės E. M. naudai.

Priteisti iš atsakovo BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo E. M. naudai.

Priteisti iš atsakovo BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo G. B. naudai.

Priteisti iš atsakovo BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. M. naudai.

Priteisti iš atsakovo BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. D. naudai.

Priteisti iš ieškovų O. J. P., V. L., V. B., R. B., D. G., I. B., Z. V. K., A. Z., S. Č., Č. P., V. K., L. D., S. I. D., K. Š., P. V. Š., J. R., A. Č., J. S., I. K., D. L., I. L., R. T., G. B., Z. M., K. S., A. R. Ž., R. Ž. D., M. Š., E. K. atsakovo BAB banko Snoras naudai po 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.