- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- eI2-4588-621/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02401-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas (pirm.), Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, "Masada", "Šiaulių lyra", "VAV investicija", " Vaivorykštė ", "Naujoji vaidra"
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės taryba
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
nedalyvaujant pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui D. N.,
pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui generaliniam direktoriui R. Š.,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarųjų akcinių bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (toliau – ir skundas), prašydamos panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. T-330 ,,Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir sprendimas) dalį, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas draudžiant prekiauti nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietose adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei nustatyta, jog šie apribojimai taikomi visiems subjektams, turintiems licencijas vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais, viešojo maitinimo vietose adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas).
Pareiškėjų atstovas advokatas D. N. ir generalinis direktorius R. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Gautas advokato D. N. prašymas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Prašyme taip pat nurodė, kad pareiškėjai palaiko savo poziciją, išreikštą tiek procesiniais dokumentais, tiek žodžiu ir prašo skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai skunde nurodė, kad atsakovės 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendime Nr. T-330 nurodyti sprendimo teisiniai bei faktiniai pagrindai – Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis, Šiaulių miesto savivaldybės mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos posėdžio 2018 m. kovo 15 d. protokolas Nr. VT-12-(1.13), 2019 m. gegužės 30 d. protokolas Nr. VT-47-(1.13), 2019 m. rugpjūčio 12 d. protokolas Nr. VAK-412, 2019 m. rugpjūčio 14 d. protokolas Nr. VAK-423, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Informacinės analizės skyriaus 2019 m. gegužės 16 d. pažyma Nr. 40-IL-7154-(14.23E) „Dėl 2018–2019 m. laikotarpiu adresu (duomenys neskelbtini) ir prieigose, fiksuotų įvykių“, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštas Nr. 40-S-20984-(1.19E) „Dėl ūkio subjektų, įsikūrusių adresu: (duomenys neskelbtini) ir vykdančių prekyba alkoholiu, prekybos laiko ribojimo“, 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštas Nr. 40-S-21733-(1.19E) „Dėl galimų pažeidimų“. Pažymėjo, kad minėtose pažymose ir protokoluose nei žodžiu neužsimenama apie teisės pažeidimus adresu (duomenys neskelbtini) ir kaip bei kodėl prekyba alkoholiniais gėrimais galėtų paveikti teritorijos kriminogeninę situaciją. Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ, Įstatymas) 18 (4) straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais neišduodamos, kai savivaldybės taryba, siekdama užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusi prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, priima motyvuotą sprendimą neišduoti licencijos. Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Mano, kad pagrindai, ribojantys licencijos pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiką, buvo įvertinti jos išdavimo metu ir, nesant jų, licencija buvo išduota, todėl tais pačiais pagrindais negali būti ribojama prekybos veikla, kuriai teisėtai išduota licencija, kaip yra nagrinėjamu atveju atsakovei priėmus 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. T-287 bei 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, o taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018–2019 m. Šiaulių AVPK analizuotą laikotarpį apskritai veiklos nevykdė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ licencija neribojanti prekybos laiko buvo grąžinta įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-63-1221-12. Pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ licencija išduota, 2019 m. birželio 6 d. ją išduodant buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės bei nerasta jokio pagrindo, kad tokio turinio licencijos, kokia pareiškėjai buvo išduota, išdavimas nulemtų visuomenės interesų pažeidimą, pažeistų visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmogaus sveikatą ir kt. (pareiškėjai išduotoje licencijoje nurodytas prekybos laikas nuo 15.00 val. iki 3.00 val. adresu (duomenys neskelbtini)). Prieš išduodant pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ licenciją Nr. EA-8-(19) buvo ištirtas bei įvertintas atsakovės 2019 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. T-287 bei 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. T-330 preambulėje nurodytas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Informacinės analizės skyriaus 2019 m. gegužės 16 d. pažymos Nr. 40-IL-7154-(14.23E) „Dėl 2018-2019 m. laikotarpiu adresu (duomenys neskelbtini) ir prieigose, fiksuotų įvykių“ turinys, ir licencija pareiškėjai buvo išduota (leidžiant prekiauti ir nakties laiku), todėl tuo pačiu pagrindu nebegali būti ribojama pareiškėjos prekybos veikla, kuriai teisėtai išduota licencija (tuo labiau, kad ji išduota, prieš mažiau nei mėnesį iki atsakovės 2019 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. T-287 priėmimo), o pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ licencija buvo grąžinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir/ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose net nepradėjo ir dėl skundžiamo sprendimo net negali pradėti prekybos alkoholiniais gėrimais apskritai. Šie argumentai taikytini ir kitų dviejų pareiškėjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu ribojimų, nustatytų atsakovės 2019 m. liepos 4 d. sprendimu bei 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, nepagrįstumui bei neteisėtumui, nes priešingu atveju, esant tiems tariamiems tikslams, išdėstytiems atsakovės 2019 m. liepos 4 d. sprendime Nr. T-287 bei 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendime Nr. T-330, realybėje nusprendimas dėl licencijos išdavimo pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų buvęs priešingas nei buvo nuspręsta. Pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprašius išduoti licenciją, kruopščiai patikrino faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir po viso tokio išsamaus, nuodugnaus tyrimo nenustatė jokios grėsmės visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai, žmogaus sveikatai, apie kurių tariamą apsaugą yra nurodoma atsakovės 2019 m. liepos 4 d. sprendime Nr. T-287 bei 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendime Nr. T-330. Tačiau nepaisant to už keliolikos dienų paskelbė ŠMST sprendimo projektą ir aiškinamąjį raštą, kuriuo jau pasiūlė apriboti pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ baro darbo laiką. Mano, kad atsakovės 2019 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. T-287 bei 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. 330 yra neskaidrūs (todėl kyla pagrįstos abejonės ir dėl to, kodėl sprendimo projektas antikorupciniu požiūriu nebuvo vertintas, kaip nurodoma 2019 m. birželio 6 d. aiškinamajame rašte), neobjektyvūs, diskriminaciniai, akivaizdžiai trukdantys pareiškėjams iš anksto planuoti savo plėtros ir veiklos galimybes bei pareiškėjams darantys didelę turtinę žalą. Pažymėjo, kad ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ baras, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio patalpose planuoja vykdyti veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažymoje paminėtas vos vieną kartą, t. y. tos pažymos 5 psl., kuriame nurodyta, kad per visus 2018 m. bare „(duomenys neskelbtini)“ buvo pradėta vos 7 administracinės teisenos ir net neįvardinant kokios (pagal kokį ANK straipsnį), o 2019 m. per 4 mėnesius – pradėtos vos 2 administracinės teisenos net neįvardinant kokios (pagal kokį ANK straipsnį). Taigi vidutiniškai beveik per pusantrų metų kas du mėnesius buvo pradėta tik po vieną administracinę teiseną. Šie rodikliai sudaro pagrindą teigti, kad baras „(duomenys neskelbtini)“ su kriminogenine situacija teritorijoje (duomenys neskelbtini) nesusijęs apskritai. Be to, nėra jokių įrodymų, kad šios teisenos kaip nors apskritai susijusios su prekyba alkoholiniais gėrimais ir/ar jų vartojimu. Pasisakant dėl pažymoje minimos kategorijos (duomenys neskelbtini) prieigos ir šioje teritorijoje analizuojamų nusižengimų – tai pastebėtina, kad pažymoje net nebandoma apibrėžti, kas tai yra (duomenys neskelbtini) prieigos, ar tos prieigos apima tam tikrą konkretų kvartalą iki pavyzdžiui PC „Akropolis“, ar „Iki“ prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, ar iki kitos prekybos vietos. Be to, visiškai neaišku, kaip yra atskirti administraciniai pažeidimai, neva padaryti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prieigose, nes net ir pačioje pažymoje ne kartą yra nurodyta, kad iš turimos policijos medžiagos atskirti, kur tiksliai padaryti pažeidimai, negalima. Tokia išvada darytina remiantis pačioje pažymoje nurodoma pastaba, kurioje nurodoma, kad „pati vieta tiksliau, konkrečiau (nurodant konkrečios įstaigos, baro, parduotuvės ar pan. pavadinimą) įvardijama retai, ir dėl šios priežasties pateikti tikslių duomenų apie konkrečias įvykių vietas nėra galimybės“. Vadovaujantis teismų praktika, Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje minima informacija dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo. Tai ne imperatyvi norma, todėl kiekvienu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas. Kitaip tariant, savivaldybės taryba privalo aptariamo pobūdžio sprendimą motyvuoti, išdėstant, kodėl priimamas sprendimas dėl prekybos laiko apribojimo. Visada privalo būti aptarta faktinė nagrinėjama situacija tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą vienu ar kitu paros metu. Ši prievolė sietina ir su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais. Atsakovės 2019 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. T-287 bei 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ribojanti priemonė buvo pritaikyta ne visiems vienos grupės subjektams, veikiantiems vienodomis sąlygomis, ir tie subjektai, kuriems tie ribojimai pritaikyti (įskaitant ir pareiškėjus), akivaizdžiai diskriminuoti. Tuo tarpu pareiškėjos priklauso tai pačiai įmonių grupei, todėl akivaizdu, kad šie ribojimai nepagrįstai orientuoti į konkretų verslo subjektą. Kiti ūkio subjektai, veikiantys ne 2019 m. liepos 4 d. sprendime Nr. T-287 ir 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendime Nr. T-330 išvardintais adresais, įgijo aiškias privilegijas, atsakovės pritaikyta ribojanti priemonė grubiai pažeidžia ir lygybės įstatymui principą, kartu esmingai pažeidžia ir pareiškėjų teises bei teisėtus interesus. Pažymėjo, kad nei Šiaulių AVPK skunde minimoje pažymoje, nei pareiškėjų skundžiamo sprendimo projekto aiškinamajame rašte net nebandoma aiškiai išdėstyti, kodėl buvo nuspręsta tirti teisės pažeidimus būtent (duomenys neskelbtini) ir jo prieigose bei kokia situacija yra kitose Šiaulių miesto vietose, kuriose veikia daug daugiau barų. Atsakovei tiek 2019 m. liepos 4 d. sprendime Nr. T-287, tiek 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendime Nr. T-330 nurodžius prekybos vietas, kurioms taikyti prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimus, galima pripažinti, kad šiais sprendimais nustatyti ribojimai yra taikomi konkrečiam nekilnojamajam turtui (jo savininkui), kuriame vykdoma atitinkama ūkinė veikla arba net galima preziumuoti dar tik bus vykdoma ateityje. Tai reiškia, kad atsakovės priimti minėti sprendimai apribojo neribotai bet kokių ūkio subjektų darbo (prekybos alkoholiu) laiką neterminuotai, įskaitant ir tuos juridinius asmenis, kurie į atsakovę dar net nesikreipė. Akivaizdu, kad vien dėl tokio neapibrėžtumo ir abstraktumo atsakovės tiek 2019 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. T-287, tiek 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. T-330 yra nepagrįsti ir neteisėti, nes jų turinys reiškia, kad joks ūkio subjektas dar net nepradėjęs veiklos išvardintais adresais negalės vykdyti ūkinės veikos jam priimtinu laiku.
Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės tarybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Gautas prašymas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad atsakovė negali sutikti su pareiškėjų teiginiu, kad į komisijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. posėdį nebuvo kviečiamos pareiškėjos bei pateikia klaidingą nuorodą į pažeistą Komisijos nuostatų 14 punktą. Pažymėjo, kad savivaldybės administracijoje buvo gautas (2019-08-13 užregistruotas Nr. G-5323 Avilys sistemoje) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, kurio 1 punktu cituojama: „UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-08-12 gavo Šiaulių MS Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos pranešimą apie 2019-08-14 14:00 val. vyksiantį Komisijos posėdį, kuriame bus svarstoma apriboti teisę vykdyti prekybos alkoholiniais gėrimais veiklą adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“. Pateikiama informacija įrodo, kad pareiškėja žinojo apie vyksiantį komisijos posėdį, nes buvo pakviesta dalyvauti, tačiau iš į bylą pateikto Komisijos protokolo Nr. VAK-423 matyti, kad nedalyvavo posėdyje. Pareiškėjų nuomone, policijos pažyma neatskleidžia jokio konkretaus ryšio, kaip vieno ar kito juridinio asmens veikla įtakojo ir ar yra susijusi su policijos pažymoje užfiksuotais teisės pažeidimais ir kaip tai koreliuoja su alkoholinių gėrimų prekyba po 22:00 val. Pažymėjo, kad pareiškėjai nepakankamai gerai susipažinę su aktualiomis ginčui reikšmingomis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pataisomis, kai įstatymo leidėjas papildė šią dalį, kuria savivaldybėms nustatyta teisė ne tik riboti laiką, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, bet ir nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, bei naujausia teismų praktika. Šiuo atveju remiamasi policijos, gyventojų ar bendruomenių pranešimais, kai sprendžiamas klausimas dėl prekybos alkoholiu laiko apribojimo vietoje ar teritorijoje. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) mikrorajonas yra vienas didžiausių Šiaulių miesto miegamųjų rajonų, kuriame esančioje (duomenys neskelbtini) ir jos prieigose fiksuojama neigiama kriminogeninė situacija ir net jos blogėjimas ir tai susiję su teisės pažeidimais, kuriuos daro neblaivūs asmenys. Komisijos 2018 m. kovo 15 d. protokolu Nr. VT-12-(1.13.) buvo identifikuotos 3 miesto probleminės naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais vietos, adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) („karštieji taškai“), kuriose fiksuotas didžiausias viešosios tvarkos pažeidimų ir rimties trikdymo atvejų skaičius. Atsakovė nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas fiksavo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies, 13 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimus, nutarimas įsigaliojęs (administracinė byla Nr. A-2984-629/2019). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – ir ŠMRPK) 2019 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 40-S-14505-(1.19E) „Dėl informacijos apie registruotus įvykius adresu (duomenys neskelbtini)“ pateikė apibendrintą pažymą „Dėl 2018-2019 m. laikotarpiu adresu (duomenys neskelbtini) ir prieigose, fiksuotų įvykių“ (toliau – ir policijos pažyma). Pažymėjo, kad policijos pažyma parengta, atlikus Administracinių nusižengimų registre ir Policijos registruojamų įvykių registre sukauptų duomenų apie laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-05-10 (duomenys neskelbtini) bei prieigose fiksuotus pranešimus apie įvykius, analizę. Joje pateikti policijos registruotų įvykių palyginamieji duomenys pagal metus ir mėnesį, pagal įvykių tipą, kategoriją, tikslią vietą, pagal laiką (savaitės dienas, paros metą (valandas). Reikšmingiausios policijos pažymos rezoliucinėje dalyje pateiktos išvados: „Viešosios tvarkos pažeidimų (duomenys neskelbtini), dėl kurių buvo pradėta administracinė teisena, analizuojamu laikotarpiu daugiausia buvo užregistruota nakties metu, t. y. po 22 val. 00 val.“; 3.2. „Analizuojamu laikotarpiu administracinės teisenos dėl nusižengimų, fiksuotų (duomenys neskelbtini), buvo pradėtos 73 neblaivių asmenų atžvilgiu. Šie nusižengimai daugiausia susiję su viešosios tvarkos pažeidimais, pažeidėjams dažniausiai buvo nustatytas 2–3% girtumas“. Policijos pažymoje yra pateikta visų įvykių (duomenys neskelbtini) analizė, iš kurios matyti, kad daugiausia jų įvyksta dienos metu (7.00 val. iki 19.00 val., tačiau atkreipė dėmesį, reikšmingas šiam ginčui, kad nakties metu (22.00–7.00), t. y. po 22 val., dominuoja įvykiai, susiję su viešosios tvarkos pažeidimais. Be to, analizuojamu laikotarpiu administracinės teisenos dėl nusižengimų (duomenys neskelbtini) buvo pradėtos 73 neblaivių asmenų atžvilgiu, dominuojantis girtumas 2–3 proc. girtumas. Akivaizdu, kad iš to, kas nurodyta policijos pažymoje, tik patvirtina ŠMRPK rašte suformuluotą policijos įstaigos poziciją, jog prekyba alkoholiniais gėrimais (duomenys neskelbtini) ir jos prieigose neigiamai veikia viešąją tvarką bei visuomenės saugumą šių maitinimo Įstaigų vietose ir jų prieigose. Teisės pažeidimai, įvykdyti nakties metu ir sietini su baruose vykusia prekyba alkoholiniais gėrimais, vertinami kaip nevienkartiniai bei sukėlę žalingų padarinių asmenų turtui ir sveikatai, trikdę viešąją tvarką ir rimtį, sukūrę nesaugią gyvenamąją aplinką barų vietose (duomenys neskelbtini) ir jų prieigose. ŠMRPK pateikti duomenys, teikiant sprendimo projektą, priimant tarybos sprendimą Nr. T-330 ir šioje byloje turi būti vertinami kaip tinkami ir pakankami įrodymai, nekeliantys abejonių bei patvirtinantys visuomenės viešojo intereso pažeidimą. Ginčui reikšmingos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pataisos, kai įstatymo leidėjas papildė šią dalį, kuria savivaldybėms nustatyta teisė ne tik riboti laiką, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, bet ir nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Kaip matyti, pareiškėjai remiasi teismų praktika, kuri apima tik senos redakcijos nuostatas, kuriomis ribojamas laikas konkrečiam licencijos turėtojui, tačiau, kada ribojamas prekybos laikas tam tikroje vietoje ar teritorijoje, vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio redakcija, įsigaliojusia 2018 m. sausio 1 d., teismų praktikos beveik nėra. Pažymėjo, kad skundžiamu sprendimu numačius apribojimus atitinkamais adresais, pasekmės kyla visiems be išimties subjektams, vykdantiems veiklą minėtais adresais. Teikiant skundžiamo sprendimo projektą Tarybai buvo surinkta ir pateikta informacija apie administracijos išduotas licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais sąraše pateiktoms viešojo maitinimo vietoms adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios galiojo sprendimo projekto pateikimo dieną. Atsakovė nesutinka su pareiškėjų nuomone, nes iš skundžiamo sprendimo Nr. T-330 projekto aiškinamojo rašto apimties bei plačiai ir detaliai išdėstytų aplinkybių ir jo priedų matyti, kad buvo surinkta informacija apie ginčo vietų kriminogeninę situaciją. Komisijos posėdžių protokolais teikti siūlymai, pridėtas (duomenys neskelbtini) gyventojų raštas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodytas tuo metu galiojęs Tarybos sprendimas „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, aptariant aktualios vietos (teritorijos) aplinkos situaciją, kad (duomenys neskelbtini) mikrorajonas yra vienas didžiausių Šiaulių miesto miegamųjų rajonų, kuriame esančioje (duomenys neskelbtini) ir jos prieigose fiksuojama neigiama kriminogeninė situacija ir net jos blogėjimas ir tai susiję su teisės pažeidimais, kuriuos daro neblaivūs asmenys. Be to, buvo pateikta informacija apie išduotas ir galiojančias licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietoms adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prekybos vietoms adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), licencijų nėra išduota. Į paskutiniuosius Komisijos posėdžius buvo kviesti ir subjektų, turinčių licencijas verstis prekyba alkoholiniais gėrimais atstovai, buvo išklausyta atvykusių atstovų nuomonė. Atsakovė priėmė pagrįstą teisės normomis ir motyvuotą sprendimą. Mano, kad savivaldybės tarybos sprendimo projekto aiškinamasis raštas vertintinas, kaip vientisas dokumentas, kuriame aiškiai ir suprantamai išdėstyti tokio sprendimo motyvai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. T-330 ,,Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir sprendimas) dalies, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas draudžiant prekiauti nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietose adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. T-330 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniu, siekdama pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos, viešojo intereso principo apsaugos, įvertinusi prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, atsižvelgdama į Šiaulių miesto savivaldybės mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos posėdžio 2018 m. kovo 15 d. protokolą Nr. VT-12-(1.13.), 2019 m. gegužės 30 d. protokolą Nr. VT-47-(1.13.), 2019 m. rugpjūčio 12 d. protokolą Nr. VAK-412, 2019 m. rugpjūčio 14 d. protokolą Nr. VAK-423, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyriaus 2019 m. gegužės 16 d. pažymą Nr. 40-IL-7154-(14.23E) „Dėl 2018–2019 m. laikotarpiu adresu, (duomenys neskelbtini) ir prieigose, fiksuotų įvykių“, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2019 rugpjūčio 6 d. raštą Nr. 40-S-20984-(1.19E) „Dėl ūkio subjektų, įsikūrusių adresu: (duomenys neskelbtini), ir vykdančių prekybą alkoholiu, prekybos laiko ribojimo“ ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 40-S-21733-(1.19E) „Dėl galimų pažeidimų“, atsižvelgdama į tai, kad kriminogeninė situacija blogėja, Šiaulių miesto savivaldybės taryba nusprendė: 1. Apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką draudžiant prekiauti nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietose adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2. Pripažino netekusiu galios Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. T-287 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ bei 3.1. papunkčiu nustatė, kad šio sprendimo 1 punktu nustatyti apribojimai taikomi visiems subjektams, turintiems licencijas vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais, viešojo maitinimo vietose adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su sprendimo dalimi, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas draudžiant prekiauti nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietoje adresu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su sprendimo dalimi, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas draudžiant prekiauti nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietoje adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendžiant dėl kilusio ginčo, visų pirma, pažymėtina tai, kad mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais yra ūkinė veikla, kuri patenka į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje ginamą ūkinės veiklos laisvės sritį. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą. Įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Toks reguliavimas yra įtvirtintas ir AKĮ, kuris reguliuoja teisinius santykius, priskirtinus viešajai teisei. Šiuo įstatymu nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo yra siekiama pozityvių AKĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame AKĮ reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus), įtvirtinant atitinkamus reikalavimus vertimuisi ūkine veikla (AKĮ 1 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalis).
AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje (ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindas) nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
Minėtoje įstatymo normoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos tiek siekiant apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, tiek priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. AKĮ įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014, 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015, 2015 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015, 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-745-525/2016, 2016 m. liepos 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-608-602/2016).
Remiantis teismų praktika, kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas sprendimas dėl prekybos laiko apribojimo, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013, 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-261/2016).
Byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 15 d. Šiaulių miesto savivaldybės mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl galimų veiksmų kitose miesto probleminėse prekybos alkoholiniais gėrimais vietose (miesto „karštieji taškai“) nustatymo. Minėtame posėdyje nuspręsta nustatyti 3 miesto problemines prekybos alkoholiniais gėrimais vietas–barus, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuose per laikotarpį iki kito Komisijos posėdžio pagal priežiūros institucijų kompetenciją taikyti operatyvinio patikrinimo priemones, atlikti atsitiktinius ir periodinius patikrinimus. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2019 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 40-S-10609-(1.19E) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos alkoholiniais gėrimais“ nurodyta, kad atlikus registruotų šiuo adresu, įvykių analizę, nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. užfiksuota 85 nusikalstamos veikos ir administraciniai nusižengimai susiję su alkoholinių gėrimų vartojimu, todėl siūlo ir rekomenduoja riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais laiką ir leisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare, adresu (duomenys neskelbtini), jais prekiauti ne nuo 15.00 val. iki 03.00 val., kaip paršo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 15.00 val. iki 22.00 val.
Šiaulių miesto savivaldybės mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos 2019 m. gegužės 30 d. posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 3 d. rašto Nr. 19/03-NVB-01 „Dėl paraiškos išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais“. Minėtame posėdyje nuspręsta siūlyti Savivaldybės tarybai svarstyti klausimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo viešojo maitinimo prekybos vietoje (-ose), adresu: (duomenys neskelbtini), draudžiant prekiauti nuo 22 val. iki 8 val. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2019 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. T-287 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Tarybos sprendimas Nr. T-287), apribojo prekybos alkoholiniai gėrimais laiką draudžiant prekiauti nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietose adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) gyventojai raštu (Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje raštas gautas 2019 m. liepos 30 d.), prašė svarstyti galimybę apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tokį, koks yra taikomas „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“.
Šiaulių miesto savivaldybės mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos 2019 m. rugpjūčio 7 d. posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) gyventojų 2019 m. liepos 30 d. raštu pareikštos nuomonės apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais, laiką, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Minėtame posėdyje nutarta siūlyti nekeisti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko, nustatyto Tarybos sprendime Nr. T-287, subjektams, adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), draudžiant prekiauti iki 8 val. ir nuo 22 val.; siūlyti Administracijos direktoriui bendradarbiaujant su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatu, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriumi kontroliuoti kaip yra laikomasi 2019 m. liepos 4 d. Savivaldybės Tarybos sprendime Nr. T-287 apriboto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus pažymoje „Dėl 2018-2019 m. laikotarpiu adresu (duomenys neskelbtini) ir prieigose, fiksuotų įvykių“ (toliau – ir pažyma) nurodyta, kad buvo atlikta Administracinių nusižengimų registre (toliau – ir PRĮR) ir Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – ir PRĮR) sukauptų duomenų apie laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) bei prieigose fiksuotus pranešimus apie įvykius, analizė. Pažymoje nurodoma, kad be eismo dalyvių padarytų administracinių nusižengimų, kitas dominuojantis nusižengimų blokas analizuojamu laikotarpiu yra susijęs su viešosios tvarkos pažeidimais. Užfiksuoti 66 nusižengimai: ANK 481 straipsnis (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas); ANK 484 straipsnis (Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose); ANK 485 straipsnis (Alkoholinių gėrimų vartojimas ar turėjimas, kai tai daro jaunesni negu dvidešimt metų asmenys); ANK 506 straipsnis (Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas); ANK 508 straipsnis (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas). Tai sudaro 32,8 procentus visų šiuo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) užfiksuotų nusižengimų. Pagal ANK 168 straipsnį (Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas) nusižengimų analizuojamu laikotarpiu užfiksuota 7 (arba beveik 3,5 procento visų šiuo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) užfiksuotų nusižengimų). Per visus 2018 metus tokie nusižengimai buvo užfiksuoti 5, o per nepilnus 2019 metų penkis mėnesius jau užfiksuoti 2 tokie pažeidimai, o 2017 m. tokių nusižengimų nebuvo užfiksuota nė vieno. Pagal ANK 484¹ straipsnį (Viešojo maitinimo vietose įsigytų alkoholinių gėrimų išnešimas iš viešojo maitinimo vietų Alkoholio kontrolės įstatyme draudžiamu laiku) nusižengimų analizuojamu laikotarpiu užfiksuota 13 (arba 6,5 procento visų šiuo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) užfiksuotų nusižengimų) visi jie buvo padaryti 2018 metais.
Pažymoje taip pat nurodoma, kad be eismo dalyvių padarytų administracinių nusižengimų, kitas dominuojantis nusižengimų blokas (duomenys neskelbtini) prieigose analizuojamu laikotarpiu yra susijęs su viešosios tvarkos pažeidimais. Užfiksuoti 64 nusižengimai: ANK 481 straipsnis (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas); ANK 484 straipsnis (Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose); ANK 485 straipsnis (Alkoholinių gėrimų vartojimas ar turėjimas, kai tai daro jaunesni negu dvidešimt metų asmenys); ANK 488 straipsnis (Viešosios rimties trikdymas); ANK 489 straipsnis (Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimas); 506 straipsnis (Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas); ANK 508 straipsnis (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas). Tai sudaro 19,5 procentus visų šiuo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) prieigose užfiksuotų nusižengimų.
Pažymoje pateikiama informacija apie adresu (duomenys neskelbtini) užfiksuotų įvykių konkrečias vietas, nurodant AN medžiagoje įvardintą tikslią vietą ir įvykių, įvykusių šioje tikslioje vietoje skaičių: 2018 metais, bare „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas įvykių skaičiaus – 7; 2019 metais, bare „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas įvykių skaičius – 2. Dėl (duomenys neskelbtini) įvykių, susijusių su viešosios tvarkos pažeidimais, pažymėta, kad tokių įvykių tiek 2018 metais, tiek 2019 metais daugiausiai buvo užregistruota nakties metu, t. y. po 22.00 val. Analizuojamu laikotarpiu dėl nusižengimų, fiksuotų (duomenys neskelbtini), buvo pradėtos 73 neblaivių asmenų atžvilgiu. Šie nusižengimai daugiausia yra susiję su viešosios tvarkos pažeidimais. Analizės metu palyginus (duomenys neskelbtini), 2018 metų ir 2019 metų per pirmus keturis mėnesius (nuo sausio mėnesio iki balandžio mėnesio) neblaivių asmenų, kurių atžvilgiu buvo pradėtos administracinės teisenos, skaičių, matyti, kad 2019 metais tokių asmenų skaičius yra didesnis nei 2018 metais per tą patį laikotarpį, t. y. 2018 metais tokių asmenų buvo 16, o 2019 metais – 18. Pažymoje nurodoma, kad analizuojamu laikotarpiu (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) prieigose daugiausiai užregistruota pranešimų apie įvykius, priskirtus tipui „viešosios tvarkos pažeidimai“.
Nors pareiškėjos (jų atstovai) nesutinka, jog egzistuoja ryšys tarp viešojo maitinimo vietos (duomenys neskelbtini) ir daromų viešosios tvarkos pažeidimų ir negali būti atsakingas už kitų fizinių ar juridinių asmenų padarytus pažeidimus, nors jie būtų padaryti ir (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija daro išvadą, kad užfiksuoti teisės pažeidimai, trikdo viešąją rimtį ir tvarką, turi tiesioginę įtaką nesaugios gyventojams aplinkos sukūrimui, patvirtina neabejotiną sąsają tarp viešojo maitinimo vietos adresu (duomenys neskelbtini) prekybos alkoholiniais gėrimais nakties metu (pagal pažymoje pateiktus duomenis daugiausia pranešimų užregistruota nakties metu, t. y. po 22.00 val. bei analizuojamu laikotarpiu, fiksuotų (duomenys neskelbtini), buvo pradėtos 73 neblaivių asmenų atžvilgiu) ir šioje vietoje daromų viešojo intereso gynimo prasme netoleruotinų teisės pažeidimų. Nurodyti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės tarybai įstatymo suteikta diskrecijos teisė, siekiant pozityvių tikslų, apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė teisėtą pagrindą priimti ginčijamą sprendimo dalį dėl Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietos adresu (duomenys neskelbtini).
Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T-270 patvirtino Šiaulių miesto savivaldybės tarybos reglamentą (toliau – ir reglamentas). Šio reglamento 28 punkte nurodyta, kad Tarybos posėdžiuose svarstomi sprendimų projektai turi būti apsvarstyti bent viename komitete. Sprendimų projektus, nagrinėtinus konkrečiame komitete, pasirenka atitinkamo komiteto pirmininkas (jo nesant – komiteto pirmininko pavaduotojas) pagal to komiteto veiklos sritį. Jei lieka sprendimo projektų, kurių nepasirinko nė vienas iš komitetų pirmininkų, tokių klausimų priskyrimo nagrinėti atitinkamam komitetui klausimą išsprendžia Tarybos sekretorius. Komitetų išvados ir pasiūlymai dėl sprendimo projektų pateikiami Sekretoriatui, kuris juos perduoda merui. Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 5 d. posėdžio protokolas Nr. TP-8 (http://siauliai.lt/aktai/Default.aspx?Id=3&DocId=91557) ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 5 d. viešas posėdis (http://povas.siauliai.lt/VideoV3/Conference/FilterResult) (1:28:53 val.) patvirtina, kad posėdyje 9 klausimu buvo svarstomas klausimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo. Protokole nurodyta, kad Savivaldybės meras A. V. supažindino Tarybos narius su komitetų išvadomis (pridedama prie sprendimo projekto). Balsavo dėl sprendimo projekto: už – 23, prieš – nėra, susilaikė – 3. Balsavime dalyvavo – 29, nebalsavo – 3. Pritarta. Nuspręsta priimti sprendimą. Iš viešo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 5 d. posėdžio girdėti, kaip Savivaldybės meras pristato posėdžio dienotvarkės 9 klausimą ir informuoja, kad visi komitetai pritarė ir pasiūlė balsuoti. Nors ir atsakovė į bylą nepateikė aukščiau minėtų rašytinių įrodymų, tačiau visa minėta informacija yra viešai prieinama. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovė priimdama 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. T-330 laikėsi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos reglamento 28 punkto reikalavimų, nes skundžiamo sprendimo projektai komitetuose buvo svarstomi.
Pareiškėjų skunde nurodoma, kad į Komisijos 2019 m. gegužės 30 d. posėdį buvo kviečiamos tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, o kitų juridinių asmenų atstovai nebuvo kviečiami ir nedalyvavo. Iš Komisijos 2019 m. gegužės 30 d. posėdžio protokolo matyti, jog buvo svarstomas klausimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 3 d. rašto Nr. 19/03-NVB-01 „Dėl paraiškos išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais“ pateiktos nuomonės bei nuspręsta siūlyti Savivaldybės tarybai svarstyti klausimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo viešojo maitinimo prekybos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), draudžiant prekiauti nuo 22 val. iki 8 val. Po minėto Komisijos posėdžio buvo priimtas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. T-287 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, kuris Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. T-330 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ 2 punktu buvo pripažintas tetekusiu galios. Iš Komisijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. posėdžio protokolo Nr. VAK-423 matyti, jog dalyvauti posėdyje (siunčiant kvietimą el. paštu) buvo pakviestos visos pareiškėjos. Be to, pažymėtina, kad Savivaldybės administracijoje gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas (2019 m. rugpjūčio 13 d. užregistruotas Nr. G-5323), iš kurio matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio 12 d. gavo Šiaulių miesto savivaldybės mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos pranešimą apie 2019 m. rugpjūčio 14 d. 14.00 val. vyksiantį komisijos posėdį, kuriame bus svarstoma apriboti teisę vykdyti prekybos alkoholiniais gėrimais veiklą adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kviečiamos dalyvauti komisijos posėdyje, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvavo komisijos posėdyje ir savo nuomonę pareiškė raštu.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos strateginės plėtros ir ekonomikos departamento ekonomikos ir investicijų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ licencija Nr. 1-498 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare, (duomenys neskelbtini) išduota 2008 m. gruodžio 29 d., licencijuojama veikla nevykdoma. Šią aplinkybę pareiškėja patvirtino savo skunde. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė, todėl sprendimas jo priėmimo metu pareiškėjai tiesioginių pasekmių nesukėlė.
Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ skunde nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2019 m. birželio 6 d. pareiškėjai išdavė licenciją Nr. EA-8-(19) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimai, tačiau vos po mažiau nei mėnesio nuo minėtos licencijos išdavimo atsakovė Sprendimu Nr. T-287 nusprendė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl šių argumentų pažymi, kad licenciją Nr. EA-8-(19) išdavė Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, o prekybos alkoholiniais laiką apribojo Šiaulių miesto savivaldybės taryba. Atsižvelgiant į tai teismas nevertina Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduotos licencijos teisėtumo, o vertina ar Taryba Sprendimu Nr. T-330 pagrįstai apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką viešojo maitinimo vietoje (duomenys neskelbtini).
Pasisakydama dėl pareiškėjų ir jų atstovų nurodytų argumentų dėl pareiškėjoms pritaikytos priemonės neproporcingumo, lygiateisiškumo bei galimybės lygiomis sąlygomis konkuruoti rinkoje su kitais subjektais nepagrįsto ribojimo, kolegija pažymi, kad kiekvieno ūkio subjekto veikla, jam taikytini (ar ne) ribojimai vertintini individualiai, todėl šioje byloje negali būti svarstoma, kodėl kitam ūkio subjektui prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai nebuvo pritaikyti. Atsakovė, palaipsniui įgyvendindama Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies tikslus (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui), veikdama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies numatytomis sąlygomis, turėjo diskrecijos teisę pasirinkti atitinkamais požymiais apibrėžtą subjektų ratą, kurie verčiasi prekyba alkoholiniais gėrimais, ir riboti jų prekybos laiką alkoholiu, todėl negalėjo išvengti skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymo skirtingiems ūkinės veiklos subjektams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais skirtingose prekybos vietose. Tokia išimtis neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatai, kuri įtvirtina draudimą viešojo administravimo subjektams priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-745-525/2016).
Pareiškėjų skunde nurodoma praktika, t. y. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimas administracinėje byloje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A (63)-1221/2012, kuri yra reikšminga šioje administracinėje byloje ir teismas turėtų ja vadovautis. Tačiau teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip ne kartą konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3147-662/2019), teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (nepatikrinus faktų iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas); taigi tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, būtina, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodomos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi, todėl pagrindo remtis minėtoje byloje suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis nėra.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-404-492/2018 konstatuota, kad galimi pareiškėjo finansiniai sunkumai, atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, negali būti laikomi svaresniais už viešuosius interesus – visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir kt. Pareiškėjų turtiniai interesai šiuo atveju visuomeninio intereso nenusveria.
Įvertinusi išdėstytas faktines aplinkybes, nustatytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, ir įvertinus bylos faktines aplinkybes, daro išvadą, kad visuma Tarybos lydinčių dokumentų (gyventojų skundas, policijos raštai, policijos pažyma, komisijos protokolai) leidžia suprasti ginčijamos sprendimo dalies priėmimo motyvus ir poveikio priemonės taikymo priežastis, iš ginčijamo sprendimo įžanginės dalies matyti, kokiomis teisės aktų normomis remdamasi atsakovė nusprendė taikyti apribojimą prekiauti alkoholiniais gėrimais laiką draudžiant prekiauti nuo 22 val. iki 8.00 val. Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietoje adresu, (duomenys neskelbtini) bei, kad šie apribojimai taikomi visiems subjektams, turintiems licencijas vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais, viešojo maitinimo adresu (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ginčijama sprendimo dalis priimta siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, įvertinus prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų raštu pateiktą nuomonę, policijos komisariato pareikštą nuomonę, pasiūlymus bei pažymą. Be to, pripažįstama, kad būtent savivaldybių tarybos turi geriausią galimybę įvertinti, kuriose vietose prekyba alkoholiniais gėrimais turėtų būti apribota siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-750-662/2016).
Taip pat nustatyta, kad ginčijama sprendimo dalimi apribota prekyba alkoholiniais gėrimais laikas draudžiant prekiauti nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) bei nustatyti apribojimai taikomi visiems subjektams, turintiems licencijas vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais, viešojo maitinimo vietoje (duomenys neskelbtini).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Vadovaujantis šiomis teisės normomis galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo, vilkinimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2014 m. balandžio 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS143-421/2014; 2015 m. vasario 11 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS-328-438/2015; 2017 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS-327-492/2017; ir kt.).
Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ skunde ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. pranešime Šiaulių miesto savivaldybės administracijai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dar tik 2019 metų birželio viduryje veiklą pradėjo moderni turgavietė „(duomenys neskelbtini)“. Šis pastatas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau yra išnuomotas kitam juridiniam asmeniui (šio turgaus operatoriui), kuris nuomoja patalpas ir prekybines vietas įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie vykdo atitinkamą komercinę veiklą. Teikiamos ne tik maitinimo paslaugos, tačiau taip pat vykdo ir mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais. Pažymėjo, kad nepagrįstas alkoholinių gėrimų prekybos laiko apribojimas šiame komerciniame pastate sąlygoja ir žalos pastato savininkui ir operatoriui atsiradimą.
Pažymėtina, kad ginčijama sprendimo dalis yra skirta tiems subjektams, kurie teikia viešojo maitinimo paslaugas ir turi licencijas vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietoje (duomenys neskelbtini), Šiauliai ir turi įtakos šių subjektų teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms). Sprendimas netaikomas būsimiems pastato subnuomininkams, kurie ateityje planuoja vykdyti veiklą, todėl šie pareiškėjos argumentai atmestini.
Bylos medžiaga nustatyta, kad prekybos vietai adresu (duomenys neskelbtini) yra išduotos 2 licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais specializuotuose prekybos vietose: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų išduota licencija vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais, viešojo maitinimo vietoje (duomenys neskelbtini). Be to, minėtų duomenų byloje nepateikė ir pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų skundo reikalavimų tenkinimas iš esmės jokių teisinių pasekmių nesukeltų, t. y. neduotų jokios teisinės naudos, iš esmės būtų beprasmis. Taigi, esant minėtoms aplinkybėms, laikytina, kad dėl skundžiamos sprendimo dalies pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje neturi materialinio teisinio suinteresuotumo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skundo dalis, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. T-330 dalį, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas draudžiant prekiauti nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietose adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatyta, jog šie apribojimai taikomi visiems subjektams, turintiems licencijas vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais, viešojo maitinimo vietose adresais (duomenys neskelbtini), atmestina kaip nepagrįsta.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjų uždarųjų akcinių bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėjos neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų uždarųjų akcinių bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.