- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-16
- Bylos Nr.
- 2A-417-440/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08158-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- K. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovui dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. P. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovo V. P. išlaikymui po 150 Eur, mokamomis kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui momento iki kol mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metų; 2) priteisti iš atsakovo 900 Eur įsiskolinimą nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki ieškinio padavimo teismui momento; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5996-207/2007, kuriuo pagal I. P. ieškinį priteisė iš atsakovo V. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams, t. y. ieškovui ir dukrai A. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Lt (72 Eur) kiekvienam vaikui. Išlaikymą savo vaikams atsakovas mokėjo pagal teismo sprendimą. Ieškovui 2017 m. balandžio 11 d. sukako 18 metų, jis tapo pilnametis, todėl pagal teismo sprendimą prievolė tėvui (atsakovui) jį išlaikyti pasibaigė. Nuo 2017 m. balandžio 11 d. atsakovas ieškovui išlaikymo nebeteikia. Ieškovas prarado vieną iš pragyvenimo šaltinių, dėl ko jo materialinė padėtis ypatingai pablogėjo. Ir anksčiau tėvo skiriamas 72 Eur išlaikymas nepilnai tenkino jo poreikius, todėl didžiąją dalį išlaidų vaikams skiria motina I. P.. Nurodė, kad ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos IV (12) c klasėje. Jo mokymosi rezultatai yra geri. Pamokos kiekvieną dieną vyksta nuo 8.30 val. iki 16.35 val. Pradėti dirbti ir taip užsidirbti pragyvenimui ieškovas neturi jokios galimybės. Jį išlaiko mama, kurios atlyginimas yra 640 Eur. Gaunant tokias pajamas vienai išlaikyti pilnametį vaiką, kuris mokosi gimnazijoje, nėra galimybės. Jokio asmeninio turto ieškovas neturi. Teigė, kad tėvas yra darbingas ir turi galimybę išlaikymą teikti. Ieškovo poreikiai mėnesiui sudro 398,60 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas papildomai išlaiko nepilnametę dukrą A. P., vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais iš jo priteistina suma - 150 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nuo to momento, kai ieškovui suėjo 18 metų, t. y. 2017 m. balandžio 11 d., tėvas lėšų jo išlaikymui neskyrė visiškai, todėl priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas nuo 2017-04-11 iki ieškinio teismui patekimo momento po 150 Eur už kiekvieną mėnesį, viso 900 Eur.
Trečiasis asmuo I. P. nurodė, kad kai sūnui suėjo 18 metų, atsakovas jam išlaikymo nebeteikia, todėl jį išlaiko ji viena. Ieškovas mokosi, pradėti dirbti ir taip užsidirbti pragyvenimui sūnus neturi jokios galimybės. Jos gaunamas atlyginimas yra 640 Eur per mėnesį. Gaunant tokias pajamas vienai išlaikyti pilnametį vaiką, kuris mokosi gimnazijoje, yra labai sunku, todėl atsakovas turėtų prisidėti prie savo sūnaus išlaikymo.
Atsakovas V. P. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, mano, kad ieškovas prašo teismo per didelės sumos išlaikymui. Ieškovo prašymas, išlaikymą (paramą) jam priteisti iki kol jis mokysis ir bus ne vyresnis nei 24 metų, nepagrįstas. Teigė, kad paramos ieškovas gali prašyti nebent iki brandos egzaminų sesijos pabaigos, t. y. iki 2018 m. birželio 22 d. Kadangi šiai dienai nėra žinoma ar ieškovas stos ir ar įstos mokytis į profesinę ar aukštąją mokyklą, tai tenkinti jo reikalavimą dėl paramos jam priteisimo iki 24 m. amžiaus nėra jokio pagrindo.
Teigė, kad ieškovas nepagrindė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis argumento, jog jo poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 398,60 Eur suma. Nepateikė jokio išlaidas patvirtinančio dokumento, bei gydytojo išrašyto recepto, kuris patvirtintų, jog veido uždegimo kosmetinėms priemonėms išleidžia po 100 Eur/mėn., ir tokios išlaidos jam yra būtinos. Nesutiko, kad kiekvieną mėnesį ieškovui būtina po 30 eurų išleisti kanceliarinėms prekėms, avalynei, rūbams. Manė, kad šios išlaidos nurodytos per didelės. Taip pat nepagrįstai daug ieškovas išleidžia telefonui, byloje nėra įrodymų, liudijančių tokias dideles išlaidas komunaliniams patarnavimams, jos nepagrįstai užaukštintos. Tvirtino, jog ieškinys neįrodytas.
Nagrinėjamu atveju išlaikymo teikimo prioritetas turi būti teikiamas atsakovo nepilnamečiams vaikams, kurių atsakovas turi du: A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)). Ieškovui, kuris jau yra pilnametis, gali būti skiriamos tik tokios lėšos, kurios atitiktų atsakovo galimybes, nepablogintų jo turtinės padėties. Nurodė, kad vidutiniškai per mėnesį gauna 975 Eur darbo užmokesčio. Patiriamos pagrindinės išlaidos per mėnesį sudaro 604,95 Eur. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, vertingų daiktų neturi. Ieškovui teikiama parama neturėtų būti didesnė už nepilnamečių gaunamą išlaikymą. Ieškovas be jokio pagrindo prašo žymiai didesnės sumos sau išlaikymui, gautas lėšas jis ketina naudoti ne tik būtinųjų poreikių tenkinimui. Tvirtino, kad ieškovas gavo vairuotojo pažymėjimą ir siekia gauti lėšų automobiliui pirkti. Įvertinus ieškovo poreikius, atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgus į tai, kad atsakovas dar išlaiko du nepilnamečius vaikus, kurių poreikių tenkinimas prioritetinis, į tai, jog ieškovas neišnaudojo galimybių pats užsidirbti lėšų, kad paties atsakovo pragyvenimui ir jo būtiniausių poreikių patenkinimui lieka tik 370 Eur/mėn., siekiant nepabloginti jo turtinės padėties, jo galimybių vykdyti įsipareigojimus kitiems asmenims, gali teikti ieškovui 75 Eur/mėn. paramos.
Teigė, kad ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra visiškai nepagrįstas, kadangi ieškovas paramos nereikalavo ir priešingai, sakė jog jam jos nereikia, tai įsiskolinimo neatsirado. Nevykdydamas prievolės, apie kurios egzistavimą jis nieko nežinojo, atsakovas negali būti laikomas šią prievolę pažeidusiu. Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų, liudijančių, kad jis šiuo laikotarpiu išleido būtent tokią sumą, t. y. 900 Eur. Ieškovas nenurodė jokių priežasčių, trukdžiusių jam dėl paramos kreiptis anksčiau, išvengiant tokios skolos susidarymo. Kadangi išlaikymas ieškovui jau yra suteiktas galimai trečiojo asmens sąskaita, tai būtent trečiasis asmuo, įrodęs patirtų išlaidų dydį, turi reikalavimo teisę į atsakovą, o ne ieškovas. Tuo tarpu ieškovas, nagrinėjamu laikotarpiu gavęs iš savo motinos (trečiojo asmens) pilną materialinį išlaikymą, netenka teisės pakartotinai jo reikalauti iš atsakovo. Prašė ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui 75 Eur/mėn. paramos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki 2018 m. birželio 22 d. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį prašė atmesti bei priteisti atsakovui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui išlaikymą po 125,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-04-11 iki kol ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ir mokykloje bus oficialiai teikiami dokumentai, patvirtinantys, jog ieškovas baigė mokyklą, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Likusioje dalyje ieškinio netenkino. Priteisė iš atsakovo 45,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Įskaitė tarpusavyje ieškovo ir atsakovo bylinėjimosi išlaidas atstovams, nukrypstant nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, ir laikė, kad šalys viena kitos bylinėjimosi išlaidas atstovams atlygino.
Teismas nustatė, kad ieškovas prašė priteisti išlaikymą iš esmės už du skirtingus laikotarpius – kol mokysis mokykloje ir kol studijuos. Atsižvelgė į tai, kad teismų praktikoje tokių reikalavimų formulavimas iš esmės nėra galimas, kadangi reikalavimas priteisti išlaikymą, kol ieškovas studijuos, yra nukreiptas į ateitį. Sprendė, kad visos byloje esančios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo studijuojančiam pilnamečiam vaikui, tačiau šiuo metu jų nustatyti neįmanoma, jos nėra žinomos, todėl išlaikymo ieškovo studijų metu klausimas nagrinėjamoje byloje negali būti išspręstas ir dėl to netenkintinas. Nurodė, kad tai nereiškia, jog ieškovui įstojus studijuoti, jam negalės būti priteisiamas išlaikymas iš atsakovo, todėl šalys turėtų svarstyti klausimą dėl galimybės savitarpio susitarimo būdu sutarti dėl išlaikymo ieškovui studijuojant dydžio.
Vertino, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog besimokančiam ieškovui išlaikymas yra būtinas ir ieškovas tinkamai pagrindė savo reikalavimą. Ieškovas neturi savo vardu registruoto kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, mokosi paskutinėje klasėje nuo 8.30 val. iki 16.45-17.25 val., t. y. faktiškai praleidžia visą dieną mokykloje. Ieškovas sąžiningai atlieka pareigą mokytis, rimtai žiūri į savo ateities perspektyvas. Teigė, kad blaškymasis paskutiniais mėnesiais iki mokyklos užbaigimo, siekiant dirbti, gali lemti blogus egzaminų rezultatus. Taip pat vertino, kad ieškovui reikalingas maistas, rūbai, komunikacijos priemonės, pinigai laisvalaikiui. Mamos dėka turi gyvenamąjį būstą, tačiau taip pat naudojasi komunalinėmis paslaugomis, kurių dalis priskirtina ieškovui individualiai. Teismas nesutiko su atsakovo vertinimu, kad ieškovo išlaidos kosmetologo paslaugoms yra galbūt nebūtinos arba per didelės. Teigė, kad ieškovas yra jauno amžiaus, tokiame amžiuje asmeniui yra labai svarbi jo išvaizda, kuri iš dalies lemia ir asmens socialinių ryšių kūrimą, statuso užsitikrinimą, taip pat asmeninio gyvenimo sėkmingą klostymąsi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertindamas atsakovo finansinę padėtį, padarė išvadą, kad atsakovas turi realių galimybių teikti išlaikymą ieškovui, kol jis mokysis mokykloje, dėl išlaikymo teikimo jo ir kitų šeimos narių turtinė padėtis esmingai nebus pabloginta, jiems esminė žala nebus padaryta, priteistą paramą įmanoma įvykdyti. Teismas nustatė, kad atsakovas gauna darbo užmokestį. Atsakovas nenurodė, kad turi išlaidų būstui, todėl tikėtina, kad naudojasi kito asmens vardu registruotu būstu. Teismas pastebėjo, kad teismų informacinės sistemos duomenimis (toliau – LITEKO) duomenimis Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjams D. J. ir V. P. išdavė leidimą parduoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Pareiškėjai nurodė, jog perka kitą namą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad parduodamas namas pareiškėjams priklausė bendrosios dalinės – po ½ dalį – nuosavybės teise. Atsakovas teismo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje konstatuotais faktais, todėl nėra aišku, kokia buvo parduoto turto vertė, kaip atsakovas panaudojo pinigus, kodėl savo vardu neįgijo kito būsto, kaip buvo nurodyta prašant teismo leidimo. Teismas vertino, jog galbūt tai susiję su atsakovo ir trečiojo asmens bei ieškovo tarpusavio santykiais
Teismas padarė išvadą, kad kritiškai galima įvertinti ir atsakovo nurodomas 100 Eur per mėnesį išlaidas darbo rūbams, kadangi dalykiniai rūbai, naudojami ne fiziniam darbui, greitai nesusidėvi. Taip pat kritiškai vertinto atsakovo 162,95 Eur dydžio banko paskolos mėnesinę įmoką, nes mokėdamas šią įmoką atsakovas iš esmės mainais kol kas nieko negauna, kadangi paskolos paskirtis, atsakovo teigimu, yra jo mamos buto remontas, taip pat kažkiek skirta skoloms grąžinti, išlaikymo įsiskolinimui sumokėti. Teismo vertinimu, įsipareigojimo už svetimo būsto remontą prisiėmimas, kol kas iš to neturint jokios praktinės naudos, yra atsakovo įsipareigojimas, kuris visa apimtimi nėra pakankamai pateisinamas vertinant atsakovo turtinę padėtį.
Teismas vertindamas trečiojo asmens finansinę padėtį, sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis, pajamos yra šiek tiek geresnės, kadangi trečiasis asmuo taip pat išlaiko dar vieną vaiką – A. P., nuo pat pilnametystės išlaiko ieškovą. Darė prielaidą, net jei trečiais asmuo vaikų išlaikymui skiria tiek, kiek ir atsakovas, trečiajam asmeniui lieka panašiai tiek pat lėšų, kaip ir atsakovui, tačiau atsakovas dar papildomai naudojasi automobiliu, leidžia pinigus rūbams, turi kitų išlaidų, tuo tarpu iš trečiojo asmens likusių pajamų sumos tokie poreikiai dar nėra išskaičiuoti.
Vadovaudamasis esančiomis aplinkybėmis ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, siekdamas užtikrinti išlaikymo priteisimo sąlygų ir šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams, į bendrą valstybės pragyvenimo, infliacijos lygį, minimalios mėnesinės algos dydį (400 Eur), teismas sprendė, ieškovui iš atsakovo priteisti 125 Eur išlaikymą. Pažymėjo, kad šis dydis nelaikytinas gerokai didesniu, nei kitiems vaikams mokamas išlaikymas, kadangi pagal atsakovo pajamas kitiems dvejiems vaikams mokamas 90 Eur ir 95 Eur išlaikymas gali būti laikomas pakankamai nedideliu.
Teismas išlaikymą ieškovui priteisė iki visų dokumentų, patvirtinančių, jog ieškovas baigė mokyklą, oficialaus įteikimo dienos. Nustatė, kad byloje šalys ir trečiasis asmuo iš esmės neginčijo atsakovo nurodytos ieškovo mokslų pabaigos, t. y. birželio mėnesio pabaigoje. Pastebėjo, kad asmuo, baigęs mokyklą, tačiau dar negavęs atestato, faktiškai pilnai mokslo mokykloje proceso nėra užbaigęs, kadangi negali nei stoti į aukštąją mokyklą, nei pateikti darbo biržai ar darbdaviui savo išsilavinimą patvirtinantį dokumentą.
Vertindamas, kad nuo pilnametystės dienos ieškovo statusas, veikla, pajamos ir turtinė padėtis niekaip nesikeitė, konstatavo, kad teisė į išlaikymą atsirado nuo ieškovo pilnametystės. Atsakovo argumentą apie tai, kad ieškovą iki šiol išlaikė mama (tretysis asmuo), todėl tik ji gali būti ieškove byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo, atmetė, kadangi ieškovas gyvena kartu su mama, galės susitarti, kaip kompensuoti jos patirtas išlaikymo išlaidas, pvz. didesne dalimi prisidedant prie pragyvenimo išlaidų arba visai atleidžiant mamą nuo pareigos remti ieškovą likusiu mokymosi laikotarpiu. Kitoks požiūris neatitiktų šeimos teisinio instituto prigimties, lemtų nereikalingą bylinėjimąsi bei dvigubą, neefektyvų teisinį procesą. Atsakovo argumentą apie tai, kad ieškovas neprašė išlaikymo, todėl įsiskolinimas negali būti skaičiuojamas, taip pat atmetė. Ta aplinkybė, kad ieškovas iš karto nuo pilnametystės nesikreipė į teismą dėl materialinės paramos iš atsakovo priteisimo, savaime nereiškia, jog tokia atsakovo parama jam nebuvo reikalinga.
Atsižvelgdamas, kad ieškovui priteistina šiek tiek mažesnė suma, nei buvo prašoma, ieškovui priteistinas išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas taip pat po 125 Eur per mėnesį. Kadangi išlaikymo įsiskolinimo ir prašomo priteisti išlaikymo mėnesinės sumos nesiskiria, išlaikymas priteistinas nuo ieškovo pilnametystės, t. y. 2017 m. balandžio 11d., atskirai neišskiriant išlaikymo įsiskolinimo.
Teismas nustatė, kad žyminis mokestis šioje byloje sudarė 45,00 Eur, kuris apskaičiuotas pagal patenkinto reikalavimo sumą (CPK 80 straipsnis, 85 straipsnis). Ieškovas patyrė 300,00 Eur advokato padėjėjo išlaidų. Atsakovas patyrė 387,20 Eur advokato išlaidų. Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Laikė, kad reikalavimas priteisti išlaikymą iki kol ieškovas mokysis mokykloje, ir reikalavimas priteisti išlaikymą iki kol ieškovas studijuos, yra du skirtingi, tačiau lygiaverčiai reikalavimai, todėl darė išvadą, kad buvo patenkinta 50 procentų ieškovo reikalavimų.
Nurodė, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgdamas į tai, kad šalims turėtų būti atlyginta po pusę bylinėjimosi išlaidų, ieškovui turėtų būti atlyginta 150,00 Eur, o atsakovui - 193,60 Eur. Darė išvadą, kad ieškovas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Be to, ieškovas yra moksleivis, jauno amžiaus, pajamų neturi, išlaidas advokatui, tikėtina, apmokėjo tretysis asmuo. Tuo tarpu atsakovas dalinai pripažino ieškinį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad šalys yra tėvas ir sūnus, darė išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir įskaičius vienarūšius reikalavimus, neįpareigoti ieškovo sumokėti atsakovui 43,60 Eur išlaidų advokatui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. prašo: 1) pakeisti pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio, priteisiant ieškovui iš atsakovo 75 Eur dydžio išlaikymą į mėnesį nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki mokyklos baigimo; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Ieškovas nėra išnaudojęs visų galimybių prisidėti prie savo paties išlaikymo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atitinkamai mažinti priteisto išlaikymo dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje užfiksuotų aplinkybių, dalį jų nemotyvuotai ignoravo, atmetė, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas tinkamai pagrindė, kad per mėnesį jam reikalinga 400 Eur suma. Pažymėtina, kad teismų praktikoje panašiose bylose kaip pilnamečio asmens būtinųjų išlaidų suma nurodomi gerokai mažesni dydžiai, pavyzdžiui, 240-300 Eur.
Aplinkybę, kad ieškovui nereikalinga jo nurodoma 400 Eur suma, patvirtina ir tai, jog, pasak ieškovo, jam sulaukus pilnametystės, jį visiškai išlaiko trečiasis asmuo (ieškovo mama). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad trečiojo asmens pajamos per mėnesį sudaro apie 650 Eur, iš kurių kas mėnesį skiriama 100 Eur kredito apmokėjimui. Jeigu ieškovui reikalinga 400 Eur suma, darytina prielaida, kad trečiajam asmeniui ir nepilnametei seseriai lieka tik 150 Eur, iš kurių turi būti padengtos išlaidos už komunalines paslaugas, transportą, maistą ir kt.
Iki pilnametystės ieškovui mokėtas 95 Eur dydžio išlaikymas, kurį tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo laikė pakankamu, nes dėl išlaikymo padidinimo nei į atsakovą tiesiogiai, nei teismo tvarka niekada nesikreipė.
Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino atsakovo finansinę padėtį.
Ieškovas K. P. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo: 1) pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Į bylą pateikti įrodymai, pagrindžiantys, jog minimalių poreikių patenkinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro 398,60 Eur, tačiau iš atsakovo buvo prašyta priteisti mažiau nei pusė šios sumos, t. y. 150 Eur. Pirmosios instancijos teismas, byloje surinktų įrodymų kontekste konstatavo, jog ieškovas visiškai įrodė savo poreikių dydį bei tinkamai pagrindė savo reikalavimą.
Apeliantas visiškai ignoravo aplinkybę, jog teismas priteisė mažesnį išlaikymo dydį nei, kad byloje buvo įrodytas.
Apeliantas vėl iš naujo kvestionuoja ieškovo poreikius, kuriuos priimdamas sprendimą jau buvo įvertinęs bei dėl jų detaliai pasisakęs pirmosios instancijos teismas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai akcentavo, tai, kad ieškovo nurodyta 80 Eur per mėnesį išlaidų suma maistui, atsižvelgiant į visuotinai žinomas kainas, tikėtina yra ženkliai mažesnė, nei objektyviai reikalinga.
Atsakovas bylos teisminio nagrinėjimo metu pats nurodė, kad gauna 975 Eur darbo užmokesčio, kas yra daugiau nei statistinis Lietuvos darbo užmokesčio vidurkis. Akivaizdu, kad suma yra nemaža, iš kurios atsakovui yra visos galimybės teikti reikalingą išlaikymą, visiškai nenuskriaudžiant savęs.
Apeliantas nenorėdamas prisidėti prie reikalingo išlaikymo, vietoj to, kad palaikytų bei skatintų pastangas gerai mokytis, sąmoningai menkina ieškovo teisę į mokslą, akcentuodamas sūnui prioritetą ne mokytis, bet kuo greičiau susirasti darbą, tam, kad atsakovas galėtų nusišalinti nuo prievolės teikti sūnui reikalingą išlaikymą.
Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas ydingai įvertino atsakovo finansinę padėtį, tačiau kuo konkrečiai pasireiškė ydingumas bei kaip tai įtakojo pirmosios instancijos teismo sprendimą sprendžiant tarp šalių esantį ginčą, atsakovas nepagrindė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis 2 dalis). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Byloje kilo ginčas dėl iš tėvo pilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dydžio.
Įstatymų leidėjas 2013 m. birželio 20 d. įstatymu Nr. XII-396 CK 3.192 ¹ straipsnyje įtvirtino, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (CK 3.192 ¹ straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192 ¹ straipsnio 3 dalis). 14.Šie įstatyme nustatyti kriterijai atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiamas išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo klausimas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).
Išlaikymo pilnamečiam gimnazijos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą. Šis, kaip ir kiti kriterijai, yra vertinamojo pobūdžio teisinės kategorijos, kurių turinį lemia konkretūs teisiškai reikšmingi faktai.
Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam gimnazijos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims ( inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan.
Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Taigi ir nagrinėjamu atveju būtina įvertinti abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus.
Konkrečiu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovui, kaip pilnamečiui, tačiau besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, būtina tėvų parama. Atsakovas teismo išvadų dėl paramos pilnamečiui sūnui būtinumo neginčija, tačiau teigia, kad priteistas iš jo paramos (išlaikymo) dydis po 125 Eur kas mėnesį yra neproporcingas pilnamečio sūnaus būtiniems poreikiams, atsakovo turtinei padėčiai. Nurodė, jog ieškovas nėra išnaudojęs visų galimybių prisidėti prie savo paties išlaikymo bei pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas tinkamai pagrindė, kad per mėnesį jam reikalinga 400 Eur paramos (išlaikymo) suma.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5996-207/2007, kuriuo pagal I. P. ieškinį priteisė iš atsakovo V. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams: sūnui K. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir dukrai A. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis po 250,00 Lt kiekvienam vaikui. Išlaikymą savo vaikams V. P. mokėjo pagal teismo sprendimą. Ieškovas K. P. 2017 m. balandžio 11 d. sulaukė pilnametystės, todėl pagal teismo sprendimą prievolė tėvui jį išlaikyti pasibaigė. Ieškovo tėvai – apeliantas V. P. ir trečiasis asmuo (ieškovo mama) yra išsituokę. Nuo 2017 m. balandžio 11 d. V. P. savo sūnui K. P. išlaikymo neteikė ir dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Ieškovas ieškinio pareiškimo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, paskutinėje IV (12) c klasėje. Ieškovo mokymosi rezultatai geri, jis mokosi dienos metu, nuo 8.30 val. iki 16.45-17.25 val. Iš pateiktos ieškovo charakteristikos matyti, kad ieškovas labai gerai lanko mokyklą, gabus mokslams. Pateikta pažyma apie poreikį ieškovui lankytis pas kosmetologę dėl odos. Atsakovas moka banko paskolą, 162,95 Eur dydžio įmoką per mėnesį. Moka 90,00 Eur per mėnesį išlaikymą savo sūnui V. P.. Atsakovas transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi. Atsakovo darbo užmokestis yra 900-1098 Eur per mėnesį, vidutiniškai 975, 00 Eur. Atsakovas nurodo, kad po būtinų išlaidų jam lieka tik 370 Eur. Trečiasis asmuo nuosavybės teise turi butą, kuris yra įkeistas. Ieškovas ir trečiasis asmuo savo vardu nėra įregistravę transporto priemonių. Gauna apie 650 Eur darbo užmokestį. Trečiasis asmuo moka 100 Eur per mėnesį būsto kredito padengimui. Pateikti duomenys dėl komunalinių paslaugų.
Dėl paramos dydžio
Atsižvelgiant į bylos duomenis iš esmės atsakovas neginčyjo, kad atsakovui reikalainga parama, tačiau nesutiko su prašoma priteisti suma mėnesiui, nurodydamas, kad sutinka mokėti po 75 Eur. Pažymėtina, kad materialinė parama pilnamečiui vaikui teikiama, nustačius tokios paramos būtinumą, tačiau tai nėra susiję su reikalingumu nustatyti sunkią materialinę padėtį. Tai, kad ieškovas studijuoja pagal vidurinio ugdymo programą, rodo, jog jo galimybės užsidirbti lėšų pragyvenimui yra ribotos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas nekilnojamojo ir/ar registruoto kilnojamojo turto neturi, gyvena kartu su trečiuoju asmeniu (mama), yra jos išlaikomas. Ieškovo finansinė padėtis patvirtina, jog jis neturi pakankamai lėšų pragyvenimui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nebūtina detaliai įrodinėti ieškovo išlaidų maistui, autobusui, mokslo prekėms, higienai, komunikacinėms technologijoms, laisvalaikio išlaidoms, kadangi susitiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad 80 Eur per mėnesį nurodyta išlaidų maistui suma, atsižvelgiant į visuotinai žinomas kainas, tikėtina, yra nurodyta ženkliai mažesnė, nei objektyviai reikalinga. Apelianto agumentas, kad ieškovas tinkamai nepagrindė, kad per mėnesį jam reikalinga 400 Eur suma, atmestinas kaip nepagrįstas. Nurodyta suma nėra neprotingai didelė, ieškovo nurodytos išlaidos yra pakankamai pagrįstos. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl paramos reikalingumo bei dydžio.
Dėl galimybės teikti paramą
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis dėl atsakovo ir trečiojo asmens materialinės padėties, gaunamų pajamų, išlaikytinių, sprendė, kad atsakovo materialinė padėtis yra šiek tiek geresnė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teismų praktiką dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams, į bendrą valstybės pragyvenimo, infliacijos lygį, minimalios mėnesinės algos dydį (400 Eur) ir sumažino ieškovo prašomą priteisti sumą iki 125 Eur kas mėnesį. Pažymėtina, paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (nuo 2016 m. liepos 1 d. – 380 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. -400 Eur. ), šis kriterijus yra tik orientacinis nes kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama dėl lėšų poreikių bei galimybės teikti paramą, tačiau ieškovo prašoma suma nėra nepagrįstai didelė. Atsakovas nesutikdamas su ieškovo argumentais pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių ieškovui reikalingos mažesnės išlaikymo sumos, negu nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. 125 Eur (CPK 178 straipsnis). Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovui nereikalinga jo nurodoma 400 Eur suma, nes jam sulaukus pilnametystės, jį visiškai išlaiko trečiasis asmuo (ieškovo mama), niekuo nepagrįsta. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovas nėra atleistas nuo pareigos teikti paramą. Atsakovas neteikė į bylą duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Taip pat neteikė į bylą duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad priteisus iš atsakovo ieškovui 125 Eur paramą, jo atsakovo padėtis iš esmės pablogėtų, tokiu sprendimu būtų padaroma žala atsakovui ar kitiems nuo atsakovo materialai priklausomiems asmenims ir pan.
Dėl įrodymų vertinimo
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino apelianto finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas įvertino duomenis apie atsakovo darbo užmokestį, kuris vidutiniškai sudaro 975 Eur. Apelianto gaunamas darbo užmokestis nėra minimalus, byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas negali teikti konkrečios 125 Eur sumos kas mėnesį, apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas įvertino visumą įrodymų, todėl yra pagrindo išvadai, kad teismo priteistas paramos (išlaikymo) dydis yra protingas, proporcingas ir neviršija atsakovo galimybių. Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, todėl kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ( CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinio teismo vertinimu apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų byloje įrodymų nepagrįsti. Apeliantas yra darbingas asmuo, gaunantis nuolatines pajamas. Įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindo spręsti, kad 125 Eur per mėnesį periodinių išmokų dydžio apelianto parama ieškovui nelaikytina pernelyg didele, todėl vaiko poreikių ir jo tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas ir nepadarys esminės žalos kasatoriaus ir jo šeimos narių teisėms ir interesams. Pirmosios instancijos teismas vertino abiejų grupių kriterijus ir nustatė jų pusiausvyrą konstatuodamas, kad atsakovas gali teikti nurodyto dydžio paramą besimokančiam pilnamečiam sūnui. Nenustatyta pagrindo spręsti, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnis), ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinį tenkino iš dalies. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi esminės reikšmės teismo sprendimo teisėtumui apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
Teismas patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako nes jie neįtakoja teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Kadangi aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra nustatyta, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą paramą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, jos neatlygintinos. Ieškovas pareiškė prašymą priteisti patirtas 200 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Byloje pateikti duomenis apie sumokėjimą. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgęs į Rekomendacijų nuostatas dėl už apeliacinio skundo parengimą, rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, atsižvelgęs į konkrečiu atveju pateikto atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vertina, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos, todėl iš apelianto ieškovui priteistini 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur ( du šimtus eurų ) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.