Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-106-425/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-09
Bylos Nr.: e2A-106-425/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-32-3-00090-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas: S. J., J. J.
Atsakovas: R. J., J. J.
Trečiasis asmuo: AB „Swedbank“

Civilinė byla Nr. e2A-106-425/2022. Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00090-2021-4. Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.3.; 3.3.1.20.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 9 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. J. ir J. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2160-1103/2021 pagal ieškovų S. J. ir J. J. ieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe atsakovėms R. J., J. J., pagal įstatymą atstovaujamai motinos R. J., trečiajam asmeniui AB „Swedbank“, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad:

1. ieškovai S. J. ir J. J. bei D. J., miręs (duomenys neskelbtini), susitarimo dėl jungtinės veiklos įsigyjant ir sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę pagrindu, bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

2. pripažinti, kad D. J., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu registruotas nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini), yra ieškovų S. J. ir J. J., bei atsakovių R. J., ir J. J., priėmusių (duomenys neskelbtini) mirusio D. J. palikimą, bendroji dalinė nuosavybė, kurioje ieškovams nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis (duomenys neskelbtini), o atsakovėms priklauso 2/3 dalys (duomenys neskelbtini);

3. nustatyti, kad 1/3 dalį D. J. skolos, kurią jis turėjo jo mirties dieną AB „Swedbank“, privalo atlyginti ieškovai S. J. ir J. J., iš savo asmeninių lėšų, pervesdami lėšas kreditorei AB „Swedbank“.

Šalies argumentai

2. Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad jie kartu su sūnaus D. J. šeima nuo 2007 m. gruodžio mėnesio apsigyveno ir iki šiol gyvena name, (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir žemės sklypas, yra registruotas D. J. vardu, tačiau faktiškai dalis žemės sklypo ir statinių yra ir jų nuosavybė, kadangi jie prie šio turto sukūrimo, sudarydami žodinę jungtinės veiklos sutartį, prisidėjo savo lėšomis ir darbu. Šiam turtui įsigyti buvo paimtas 60 000 Lt (17 377 Eur) kreditas iš AB „Swedbank“. D. J. mirus, jo palikimas pagal įstatymą atiteks mirusiojo D. J. žmonai ir dukrai. Jie, su dabar jau mirusiu sūnumi D. J., visi kartu iki 2007 metų gruodžio mėn., gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė jiems, ieškovams, į šį namą gyventi jie priėmė ir sūnaus (duomenys neskelbtini) draugę, po to tapusią jo žmona, R. J. su jos sūnumi. 2007 metų rudenį visi susitarė, kad jiems reikia pasigerinti gyvenimo sąlygas ir nusipirkti geresnį ir didesnį namą. Sutarė, kad jie visi kartu pirks ir susiremontuos gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Visi susitarė, kad ieškovai parduos jų turėtą nekilnojamąjį turtą gyvenamąjį namą su žemės sklypais, esantį (duomenys neskelbtini), bei savo ūkį – gyvulius, techniką, žemės ūkio padargus, o sūnus D. J. paims savo vardu paskolą, iš viso 60 000 Lt (17377 Eur) iš AB „Swedbank“ ir nupirks savo vardu gyvenamąjį namą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), į kurį jie visi kartu persikels gyventi. Sutarė, kad namą jie visi suremontuos, prisidėdami savo darbu, pajamomis bei, tame tarpe, ir gautais už ieškovų parduotą namą (duomenys neskelbtini)pinigais bei pinigais, gautais už parduotą S. J. ūkininko ūkį - gyvulius bei techniką (traktorių, žemės ūkio padargus). Jie ieškojo pirkti tinkamo nekilnojamojo turto objekto, tarėsi su banku dėl paskolos gavimo sūnaus vardu, nes D. J. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, todėl dažnai būdavo išvykęs iš Lietuvos. D. J. ieškovui S. J. 2007 m. spalio 15 d. išdavė notariškai patvirtintą įgaliojimą, kad jo vardu S. J. savo nuožiūra ir sąlygomis nupirktų žemės sklypą su pastatais, (duomenys neskelbtini), gautų kreditą iš banko, sumokėtų pinigus ir kitus mokesčius, pasirašytų pirkimo-pardavimo sutartį, įkeistų nekilnojamuosius daiktus, laisvai disponuotų sąskaitoje esančiais pinigais. 2007 m. rudenį jie surado savo tuo metu turimos gyvenamosios valdos pirkėją, gavo rankpinigius, užsakė matininko paslaugas tam, kad būtų sutvarkyta gyvenamojo namo kadastrinė byla ir 2008 m. pavasarį įformino namų valdos pardavimo sandorį, gavo už šį nekilnojamąjį turtą 10 000 Lt (2 896 Eur), taip pat pardavė turėtus gyvulius bei ūkio techniką už 10 000 Lt (2 896 Eur) ir visus šiuos pinigus – 20 000 Lt (5 792 Eur) panaudojo naujai sūnaus vardu nupirkto namo kapitaliniam remontui.

3. Taip pat nurodė, kad nekilnojamasis turtas D. J. vardu buvo nupirktas 2007 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi. D. J. iš AB „Swedbank“ (buvusio „Hansabank“) savo vardu paėmė kreditą 60 000 Lt, kurie buvo pervesti pardavėjai. Kai jie, ieškovai 2008 m. kovo 5 d. pardavė namą su žemės sklypais, gavę iš pirkėjo grynaisiais 10 000 Lt tą pačią ar kitą dieną atidavė sūnui. Namą remontuojant meistrams pinigų davė ir sūnus, ir atsakovė, ir jie, ieškovai. Jie su D. J. buvo sutarę, kad visas nekilnojamasis turtas bus teisiškai įformintas tik jo vardu, kad jiems, ieškovams mirus, jam nereikėtų tvarkyti paveldėjimo dokumentų, apie šį susitarimą žinojo ir atsakovė R. J.. Nors gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu, esantis (duomenys neskelbtini) buvo pirktas ir įregistruotas tik D. J. vardu, tačiau tarp jų trijų buvo susitarimas sukurti bendrą dalinę nuosavybę. Jie tiek iki pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo, tiek ir visą laiką po to, gyveno drauge, kartu tvarkė ūkį, tvarkė namo aplinką, asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu kūrė bendrą turtą, žodžiu buvo susitarę dėl jungtinės veiklos įgyjant ir sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Nupirktą namą remontavo bendromis jėgomis, lėšomis, pasitardami, daugiausiai darbo, laiko ir jėgų organizuojant namo remontą įdėjo jie, nes D. J. daug laiko praleisdavo užsienyje.

4. Nusipirktame gyvenamajame name atliko tokius darbus – 2007 m. žiemą jie nusamdė meistrą, kad būtų įrengta virtuvė, po to visi samdė meistrus kitiems darbams, namą apkalė plastikinėmis dailylentėmis, pakeitė langus plastikiniais, sudėjo duris, perdarė visas grindis – sudėjo laminatą, perdažė sienas, sutvarkė vonios, WC kambarį – paklojo plyteles, katilinėje pastatė naują katilą, renovavo namo vietinį centrinį šildymą – pakeitė vamzdžius į plastikinius, prie namo pristatė verandą. Į namą įsikėlė gyventi drauge jie, ieškovai, D. J., D. J. draugė, (duomenys neskelbtini) tapusi jo žmona R. J. su savo nepilnamečiu sūnumi, bei R. ir D. J. (duomenys neskelbtini) gimusi duktė J. J.. Kadangi juos su sūnumi siejo abipusis pasitikėjimas, bendras gyvenimas, bendro ūkio vedimas, rašytinės jungtinės veiklos sutarties, kurioje būtų raštu aptarę jų bendrą veiklą, jos rezultatą, nesudarė. Pagal jų susitarimą D. J. su šeima naudojosi antrame namo aukšte esančiais dviem kambariais, o jie, naudojosi vienu kambariu, esančiu pirmame namo aukšte. Visomis kitomis gyvenamojo namo patalpomis virtuve, svetaine, vonia, tualetu, veranda, katiline naudojosi visi kartu bendrai. Pagal susitarimą sūnus mokėjo bankui kasmėnesines įmokas, o jie savo lėšomis turėjo išlaikyti ir visada išlaikė namą – vieni visą laiką mokėjo visus komunalinius mokesčius – už elektrą, vandenį, nuotekas, pirko malkas, mokėjo kitus mokesčius. Kvituose už komunalinius patarnavimus jie įrašydavo sūnaus ir jo žmonos pavardes, tačiau mokesčius iš savo pensijų visada mokėdavo jie, ieškovai. Kol gyvas buvo sūnus, visi sutarė gerai, visi jų giminės, šeima, kaimynai, žinojo, kad namas priklauso ne tik D. J., bet dalis namo priklauso ir jiems, ieškovams, kaip bendraturčiams. Teisiškai (notariškai) savo nuosavybės dalies įforminti nematė būtino reikalo, kadangi buvo sutarę, kad jiems priklausanti dalis namo su žeme po jų mirties nebus paskirta kitiems jų įpėdiniams dukroms (turi tris dukteris), o atiteks tik sūnui ir jo šeimai, su kuria jie kartu visą laiką gyvena. Po sūnaus mirties atsirado teisinis netikrumas, todėl kreipiasi į teismą, kad būtų nustatyta jų dalis bendrojoje su D. J. dalinėje nuosavybėje. Atsižvelgdami į tai, kad visą laiką naudojosi mažesne dalimi gyvenamojo namo, prašo jiems nustatyti nuosavybės teises į 1/3 dalį žemės sklypo, 1/3 dalį gyvenamojo namo, 1/3 dalį pastato-ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Kadangi liko neišmokėta dalis kredito AB „Swedbank“, jie įsipareigoja, teismui pripažinus, kad jiems atitenka nuosavybės teisė į 1/3 ginčo turto, pervesti bankui 1/3 likusios mokėti kredito sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2021 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė; iš ieškovų S. J. ir J. J. iš kiekvieno priteisė po 750 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovės R. J. naudai; taip pat iš ieškovų priteisė procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei bei išsprendė byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą.

6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įvertinus ginčo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, ieškovų paaiškinimus dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį jau po sūnaus mirties, yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovų tikslas buvo padėti įsigyti sūnui turtą jo vardu ir naudai, bei tuo turtu bendrai naudotis iki mirties. Savarankiškai valdyti ir disponuoti naudojama turto dalimi ieškovai tikslo neturėjo. Tuo tarpu D. J. įsigijo ginčo turtą nuosavybės teise, prisiėmė prievoles pagal kredito sutartis ir jas vykdė, priėmė ieškovus kartu gyventi ir naudotis ginčo turtu. Taigi, šiuo atveju ieškovų ir D. J. tikslai ir interesai dėl rezultato negali būti pripažįstami sutampančiais. Tik po D. J. mirties ieškovų interesas pasikeitė – atsirado poreikis naudojimąsi turtu įteisinti bei pripažinti juos turint nuosavybės teisės dalį į ginčo turtą.

7. Teismas pažymėjo, kad paskolos turtui įsigyti paėmimo laikotarpiu D. J. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Jo gaunamas pajamas bankas įvertino prieš suteikiant paskolą turto įsigijimui išsimokėtinai. Atsakovė R. J. taip pat dirbo ir gavo reguliarias pajamas. Iš banko gauta kredito suma – 17 377,21 Eur (60 000 Lt), atitinka 2007 m. lapkričio 6 d. turto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą sumą. Paskola bankui iki šiol nėra pilnai padengta, likusi kredito dalis su palūkanomis – 8 183,17 Eur. Atsižvelgiant į tai, atmesti kaip nepagrįsti ieškovų argumentai, kad D. J. vienas, savarankiškai įsigyti ginčo turto negalėjo.

8. Skundžiamame sprendime pažymima, jog nėra ginčo dėl to, kad ieškovai ir sūnaus šeima nuo pat ginčo turto įsigijimo kartu gyveno, atliko namo vidaus ir išorės remonto darbus, pirko baldus savo reikmėms, tvarkė kiemo aplinką, bendrai statėsi verandą, namo išlaikymui dažniausiai lėšas skirdavo ieškovai. Nesant rašytinių įrodymų apie konkrečias kiekvienos iš šeimų investicijas į ginčo turtą, jų pobūdį, įnašų dydžio nustatyti negalima. Liudytojų parodymai dėl ieškovų, atsakovės šeimos lėšų panaudojimo namo remonto darbams nelaikytini patikimais. Liudytojai yra artimi, su šalimis giminystės ryšiais susiję asmenys, nesantys tarpusavio susitarimo šalimis, todėl pateikiantys savo nuomonę dėl tam tikrų aplinkybių buvimo, susiformavusią, be kita ko, ir iš bylos šalių perteiktos informacijos. Jie nurodė aplinkybes, apie kurias sužinojo iš kitų asmenų, nurodė kas jiems mokėjo už darbus, kas pirko medžiagas, tačiau kieno konkrečiai pinigai buvo naudojami, jiems nėra žinoma.

Šalies argumentai

9. Ieškovų paaiškinimai dėl remonto darbų atlikimo, tam skirtų lėšų, grynųjų pinigų įnešimas į sūnaus banko sąskaitą netrukus po ieškovų nekilnojamojo turto pardavimo, 4 000 Lt sumos pervedimas jam, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad šie veiksmai buvo atlikti siekiant sukurti bendrą dalinę nuosavybę, o ne tėvų tarpusavio pagalba sūnui kuriantis asmeninę nuosavybę (CPK 185 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

10. Byloje nustatytas ieškovų ir sūnaus šeimos gyvenimas kartu viename būste nuo pat jo įsigijimo, ieškovų prisidėjimas prie turto išlaikymo ir gerbūvio, gyvenimo sąlygų gerinimo, pasidalinimas naudojamomis gyvenamojo namo patalpomis, o taip pat ir atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji sutikusi, jog po sutuoktinio mirties jo tėvai ir toliau kartu gyventų, patvirtina tarp šeimų buvus faktinį susitarimą dėl naudojimosi turtu. Tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai jungtinės veiklos santykius patvirtinantys argumentai, juolab, nuosavybės teisės įgijimo pagrindu (CK 4.47 straipsnis).

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje šalių santykių pobūdis skiriasi nuo sugyventinių (partnerių) pobūdžio. Byloje nagrinėjami santykiai tarp tėvų ir sūnaus, jo šeimos. Jie naudojosi skirtingomis patalpomis, įsirengė jas savo nuožiūra, piniginės lėšos tvarkomos ir kitas turtas įsigyjamas taip pat atskirai. Todėl kasacinio teismo suformuota praktika ginče tarp nesusituokusių asmenų, esant ginčui tarp giminystės ryšiu susijusių asmenų, tiesiogiai netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015).

12. Taigi, įvertinus faktines bylos aplinkybes, jų visumą, įstatyminį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog ieškovai neįrodė tarp jų ir sūnaus D. J. buvus konkretų ir aiškų susitarimą dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ir bendros dalinės nuosavybės sukūrimo, kaip jungtinės veiklos rezultato.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

13.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančias aplinkybes, nepakankamai atsižvelgė į tai, jog tarp ieškovų ir sūnaus šeimos buvo sudarytas susitarimas gyventi kartu, ką patvirtino byloje apklausti liudytojai.

13.2. Pabrėžia, jog neginčijamai nustatyta, kad ginčo turtą surado ieškovai ir susitarė su D. J. dėl šio turto nusipirkimo D. J. vardu. Neginčijamai nustatyta, kad ieškovai savo lėšomis prisidėjo prie ginčo turto pirkimo ir savo lėšomis turtą iš esmės pagerino, suremontavo, pritaikė savo poreikiams ir juo naudojosi, jame gyveno kartu su sūnaus šeima. Neginčijamai nustatyta, kad ginčo turto įsigijimui ir įrengimui panaudojo savo asmenines lėšas, gautas pardavus ieškovų nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą, kuriame gyveno. Po to, kai pardavė savo nekilnojamąjį turtą (vienintelę turėtą gyvenamąją vietą), jokio kito nekilnojamojo turto ieškovai neįsigijo ir iš karto apsigyveno ginčo turte.

13.3. Nagrinėjant civilinę bylą buvo nustatyta, kad ieškovai su ta dalimi gyvenamojo namo, kurią įsirengė ir pritaikė sau, dalimis kitų statinių ir žemės sklypo, kurias naudojo ir valdė, elgėsi kaip savininkai ir niekas jų turimų teisių neginčijo iki mirė sūnus.

13.4. Visos šios faktinės aplinkybės leidžia padaryti pakankamai aiškią išvadų kad ieškovai ir sūnus (jo šeima) įsigijo ginčo turtą veikdami bendrai, bendrosios dalinės nuosavybės teise, tikėdamiesi, kaip savo dalių savininkai, šiuo turtu naudotis, valdyti ir savo dalimis disponuoti. Aplinkybė, kad turtas nebuvo įregistruotas ir ieškovų vardu, o tik sūnaus vardu, jokiu būdu nereiškia, kad prieš įsigyjant turtą nebuvo susitarta, kad turtu ieškovai naudosis kaip bendrasavininkai.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovės prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

14.1. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai vertino byloje esančias aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

14.2. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame sąmoningai iškreipiamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pačių ieškovų paaiškinimai, duoti teismui. Apeliantai nenurodė materialinės teisės ar procesinės teisės normų pažeidimų, kurie bent hipotetiškai leistų kvestionuoti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Skundžiamo teismo sprendimo neatitikimas šalies nuomonę savaime nepadaro jo neteisėtu ar nepagrįstu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16. Apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovų patikslintas ieškinys dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe jungtinės veiklos pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, byloje esančius įrodymus, o taip pat apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, visapusiškai bei nuodugniai išnagrinėjęs civilinę bylą.

17. Kaip pagrįstai nustatyta skundžiamame sprendime, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai S. J. ir J. J. yra D. J., (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovė R. J. yra D. J. pergyvenusi sutuoktinė, J. J. – jų dukra, po D. J. mirties priėmę jo palikimą (paveldėjimo teisės liudijimai iki šiol neišduoti). Ieškovai byloje patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad tarp jų ir sūnaus D. J. buvo sudarytas susitarimas - sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis dėl bendrosios jungtinės veiklos įsigyjant ir sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, bei įrodinėja, kad tarp jų ir sūnaus buvo susitarta kooperuojant lėšas, dalį jų skolinantis, įsigyti ir susiremontuoti gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), ir šiam tikslui ieškovai investavo asmenines lėšas, gautas pardavus anksčiau turėtą sodybą, žemės sklypus, gyvulius, ūkio techniką, prisidėjo savo darbu ir pajamomis. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog kelerius metus iki ginčo turto įsigijimo ieškovai, jų sūnus D. J. su atsakove ir jos sūnumi gyveno ieškovams nuosavybės teise priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini) 2007 m. spalio 15 d. D. J. pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo ieškovą S. J. nupirkti savo nuožiūra ir sąlygomis žemės sklypą su pastatais, (duomenys neskelbtini), už įgaliotinio numatytą kainą ir sąlygas, sumokėti pinigus bei kitus mokesčius, sudaryti sutartis, atstovauti jį visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, skolintis pinigus minėto turto pirkimui, įkeisti turtą užtikrinant jo prievolių įvykdymą ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. 2007 m. lapkričio 6 d. D. J., pagal minėtą įgaliojimą atstovaujamas ieškovo, sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį, kuria asmeninės nuosavybės teise už 17 377,20 Eur (60 000 Lt) įsigijo 0,1500 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) 4 344,30 Eur (15 000 Lt) pirkėjas įsipareigojo sumokėti iki 2007 m. lapkričio 26 d., 13 032,90 Eur (45 000 Lt) AB bankas „Hansabankas“ (pavadinimas šiuo metu AB „Swedbank“) turėjo pervesti į pardavėjo nurodytą sąskaitą po pirkėjo daiktinių teisių ir hipotekos trečiojo asmens naudai įregistravimo. Nekilnojamojo turto registre 2007 m. lapkričio 7 d. D. J. vardu registruotas žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas registruotas kaip D. J. asmeninė nuosavybė, įgyta 2007 m. lapkričio 6 d. pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. 2007 m. lapkričio 14 d. D. J., atstovaujamas ieškovo, sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitymui už įsigyjamą turtą, adresu (duomenys neskelbtini), ir jo remontui. D. J. suteiktas 13 032,90 Eur (45 000 Lt) kreditas minėto nekilnojamojo turto įsigijimui ir 4 344,30 Eur (15 000 Lt) remontui, viso 17 377,21 Eur (60 000 Lt), kurią jis įsipareigojo grąžinti kas mėnesį mokėdamas kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įmokas pagal sutartyje nustatytą grafiką. Įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymo užtikrinimui įsigytam turtui 2007 m. lapkričio 16 d. registruota hipoteka. 2008 m. kovo 5 d. ieškovai pardavė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), už 2 896,20 Eur (10 000 Lt) sumą. Pinigai pardavėjams sumokėti grynais pinigais iki sutarties pasirašymo. 2008 m. balandžio 8 d. į D. J. sąskaitą banke įnešta 2 606,58 Eur (9 000 Lt) suma. 2008 m. rugsėjo 5 d. ieškovė į D. J. sąskaitą pervedė 1 158,48 Eur (4 000 Lt) sumą. Taip pat buvo nustatyta, kad rašytinė jungtinės veiklos sutartis dėl bendrosios jungtinės veiklos įsigyjant ir sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę sudaryta nebuvo. Nuo pat namų valdos (duomenys neskelbtini), įsigijimo ieškovai ir D. J. su atsakove R. J., 2008 m. (duomenys neskelbtini) tapusia jo sutuoktine, įsikėlė, pasiskirstė patalpomis ir kartu gyveno. Ieškovai naudojosi vienu kambariu pirmame aukšte, jaunoji šeima - dviem kambariais antrame aukšte, vonios, katilinės, koridoriaus, virtuvės, svetainės patalpomis šeimos naudojosi bendrai. Ieškovai mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, vandenį, elektrą. Iš D. J. gaunamų pajamų buvo mokamos kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos bankui, mokami kiti mokesčiai (žemės mokestis ir kt.).

18. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įvertinus ginčo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, ieškovų paaiškinimus dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį jau po sūnaus mirties, darytina išvada, kad ieškovų tikslas buvo padėti įsigyti sūnui turtą jo vardu ir naudai, bei tuo turtu bendrai naudotis iki mirties. Savarankiškai valdyti ir disponuoti naudojama turto dalimi ieškovai tikslo neturėjo. Tuo tarpu D. J. įsigijo ginčo turtą nuosavybės teise, prisiėmė prievoles pagal kredito sutartis ir jas vykdė, priėmė ieškovus kartu gyventi ir naudotis ginčo turtu. Taigi, šiuo atveju ieškovų ir D. J. tikslai ir interesai dėl rezultato negali būti pripažįstami sutampančiais. Tik po D. J. mirties ieškovų interesas pasikeitė – atsirado poreikis naudojimąsi turtu įteisinti bei pripažinti juos turint nuosavybės teisės dalį į ginčo turtą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka bei pažymi, kad ieškovų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia tokių išvadų.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio, reglamentuojančio jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, 1 dalyje nustatyta, kad tai yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo nustatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas dėl šios teisės normos taikymo yra išaiškinęs, kad įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017, 30 punktas; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-684/2021, 50 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgijimas bendrai bei susitarimas gyventi kartu nėra tapatūs teisiniai santykiai. Išties, nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina ir dėl to ginčas nekyla, jog būtent D. J. ėmė paskolą nekilnojamajam turtui įsigyti ir jo šeimos finansinė situacija buvo vertinama; būtent jis mokėjo paskolos įmokas pagal sudarytą sutartį bei registravo nekilnojamąjį turtą kaip asmeninę nuosavybę. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog ieškovai sūnui pervedė bei galimai perdavė pinigines lėšas, o taip pat atliko ar apmokėjo tam tikrus remonto darbus bei mokėjo tam tikrus ginčo turto išlaikymo kaštus, savaime nepatvirtina, jog susiklosčiusi situacija buvo siekis įsigyti bendrą nekilnojamąjį turtą, o ne susitarimas gyventi kartu, dėl ko ieškovai padėjo sūnui kuriant asmeninę nuosavybę ar prisidėjo prie natūralių buitinių išlaidų, juo labiau kad išties jokia rašytinė jungtinės veiklos sutartis sudaryta nebuvo, o ieškovai per daugiau, nei 10 metų laikotarpį, turėjo realias galimybes sudaryti atitinkamus susitarimus ar sutartis su sūnumi, kuriam priklausė nekilnojamasis turtas.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esminis šios civilinės bylos kilimo pagrindas yra susiklosčiusi situacija po ieškovų sūnaus mirties, kuomet, nesant pastarojo sudaryto testamento, ginčo turtą paveldi mirusiojo sutuoktinė bei dukra, o ieškovai, kurie su sūnaus šeima buvo sutarę gyventi kartu, jaučiasi nesaugūs. Tačiau tokia situacija nesudaro pagrindo konstatuoti buvus sudarytą jungtinės veiklos sutartį dėl ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo, juo labiau kad tokia sutartis rašytine forma nebuvo sudaryta, o pačių ieškovų dėstomos aplinkybės leidžia teigti, kad turto įsigijimo metu jie taip pat nenorėjo įsigyti turtą savo vardu, tik sudarė susitarimą gyventi kartu su sūnaus šeima bei konkrečiai norėjo, kad visas turtas būtų registruojamas išimtinai sūnaus vardu. Taigi, šioje konkrečioje situacijoje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog neegzistuoja jungtinės veiklos sutarties dėl ginčo turto įsigijimo sąlygos, dėl ko ieškovų pareikštas patikslintas ieškinys buvo atmestas visiškai pagrįstai.

22. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip nurodo atsakovės pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismas kelis kartus atkreipė apeliantų dėmesį į ieškinio faktinio pagrindo suformulavimą, pasiūlė apsvarstyti kitokias ieškinio faktinio pagrindo formulavimo alternatyvas, tačiau apeliantai nurodė, kad ieškinys nebus tikslinamas. Kita vertus, ieškovai viso šios civilinės bylos nagrinėjimo metu naudojosi profesionalia teisine pagalba, dėl ko yra pagrindas vertinti, jog ieškovai yra tinkamai informuoti apie teisinės gynybos būdus bei priemones.

23. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

24. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – duomenis, susijusius su vienos atsakovių galimai patiriamu psichologiniu spaudimu bei prašo šiuos naujai pateikiamus įrodymus priimti. Įvertinusi prašomų prijungti dokumentų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo prijungti prašomus įrodymus, kadangi jie nėra tiesiogiai susiję su šioje civilinėje byloje nagrinėjamais teisiniais klausimais, o būtent – jungtinės veiklos sutarties sudarymu dėl nuosavybės įgijimo, o taip pat neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

25. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovėms priteistinos turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 500 Eur (už atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą parengimą, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, atsakovėms suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad atsakovių pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas, todėl priteistinas iš ieškovų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovų S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovės R. J., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai

Teisėjai Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė.