- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- e2A-224-739/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00620-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- D. A.
- Kategorijos
- 2.6.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5997-732/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei D. A. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės D. A. priteisti 993,29 Eur negrąžinto kredito; 94,33 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 9,76 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 127,06 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 29 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (993,29 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 24 d.); 29 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (993,29 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškino, kad atsakovė ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ (toliau – ir pradinė kreditorė) 2018 m. spalio 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 1 196,76 Eur vartojimo kreditas 54 mėn. terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į siųstus raginimo laiškus, todėl pradinė kreditorė atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakove sudarytą sutartį nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kurios 2020 m. liepos 9 d. bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 6 prie Reikalavimo perleidimo sutarties pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovė buvo informuota pranešimu.
3. Atsakovė D. A. įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
4. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės D. A. 993,29 Eur negrąžinto kredito, 94,33 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 9,76 Eur administravimo mokesčio, 111,72 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1209,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 147,14 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Legal Balance“. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas konstatavo, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu. Darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė apie į ją nukreipto reikalavimo perleidimą informuota tinkamai. Kadangi byloje nebuvo duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę, ieškovei iš atsakovės priteisė 993,29 Eur negrąžinto kredito, 9,76 Eur administravimo mokesčio bei 94,33 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos.
6. Nurodė, kad sutarties specialiosiose sąlygose esančiame mokėjimo grafike buvo sutarta dėl konkrečios kiekvieną mėnesį atsakovės mokėtinos palūkanų sumos. Ši palūkanų suma apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri kiekvieną mėnesį pagal grafiką mažėjo. Nustatė, kad atsakovei tinkamai vykdant sutartį, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. ieškovė būtų gavusi 111,72 Eur pelno palūkanų, dėl to ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 111,72 Eur.
7. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 29 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (993,29 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad jei atsakovė negrąžintų kredito iki sutarties termino pabaigos, pagal ieškovės skaičiavimą susidarytų 687,38 Eur negautų pajamų (993,29 Eur/365 d. x 871 d. x 29 proc.), o tai, įvertinus, jog atsakovė, kaip matyti iš bylos medžiagos, viso sumokėjo 426,89 Eur palūkanų, ieškovei priteista 94,33 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, bei 111,72 Eur negautų pajamų už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 4 d., viršytų kredito sutartyje numatytą mokėtinų palūkanų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti viso paskolos termino laikotarpiu (958,38 Eur), todėl šio reikalavimo netenkino.
8. Nurodė, kad, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kur pasisakyta, jog kreditoriaus negautas pajamas sudaro tik tos mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl 29 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (993,29 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių pakeisti ir priteisti apeliantei iš atsakovės D. A. 127,06 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 29,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 993,29 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 24 d.), 29,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 993,29 Eur, nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 149,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme bei 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
9.1. Apeliantės teigimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
9.2. Pasak apeliantės, teismas jos reikalavimą dėl 29 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (993,29 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 24 d.) laikė nepagrįstu ir atmetė vien tuo pagrindu, kad ieškovės reikalavimas viršija Sutartyje numatytą mokėtinų palūkanų sumą, kurią apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti viso paskolos termino laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad jeigu reikalavimas dėl negautų pajamų nebūtų viršijęs Sutartyje numatytos mokėtinų palūkanų sumos, tai teismas tokį apeliantės reikalavimą būtų tenkinęs. Dėl to ieškovei nesuprantama, kodėl teismas tokį reikalavimą apskritai atmetė.
9.3. Teigia, kad, atsižvelgiant į tai, jog negrąžinta kredito suma nemažėja, nes atsakovė nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovei neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 29,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito 993,29 Eur sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos 2023 m. balandžio 24 d., neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma ir neprisirišant prie Sutarties grafiko. Apeliantės manymu, būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes, priešingu atveju, atsakovei nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti Sutartį, ar jos nevykdyti, nes jai net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovė po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas.
9.4. Apeliantė teigia, kad jos negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei teismo Sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su Vartojimo kredito įstatymo 17 str. 1 d. reikalavimais, nes atsakovė išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikcija pagrįstą Sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia, negrąžinta kredito suma.
9.5. Be to, teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovė Sutartį būtų vykdžiusi tinkamai ir nustatytais terminais, tai ji būtų sumokėjusi ne tik 958,38 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 129,06 Eur Sutarties administravimo mokestį.
9.6. Paaiškina, kad atsakovė iki pat visiško skolos sumokėjimo dienos iš esmės naudojasi jai suteiktais pinigais, o pelno siekiantis juridinis asmuo negaudamas pagrįstai tikėtinų pajamų ir negalėdamas jų perskolinti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, negali gauti pelno iš savo teisėtos veiklos. Pažymi, kad pradinė kreditorė gali skolinti, perskolinti ne tik už 29,00 proc. palūkanų normą, bet ir už 75,00 proc. palūkanų normą.
9.7. Pasak apeliantės, yra didelė tikimybė, kad atsakovė ir po Sutarties termino pasibaigimo negrąžins visos jai suteiktos kredito sumos, todėl net ir po šio termino pasibaigimo apeliantė galimai patirs negautas pajamas. Apeliantės ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po Sutarties termino pasibaigimo būtų pradedami skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovė iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, o negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovė faktiškai valdytų jai suteiktą ir jos žinioje esančią kredito sumą, kurios apeliantė negali atgauti, perskolinti bei gauti realias pajamas.
9.8. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad, viena vertus, toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovė grąžins visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jai teks sumokėti negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus Sutarties terminui apeliantei nereikės dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu būdu bus išvengta papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų.
9.9. Nurodo, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinė kreditorė, sudarydama sutartį, tikėjosi gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 29,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievoles apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokius tikslius nuostolius ieškovė patirs ateityje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
11. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų, kaip mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito grąžinimo, priteisimo.
12. Šioje byloje šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl tokioje byloje apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai. Kadangi šioje byloje teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertina tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovė 2018 m. spalio 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei 54 mėn. terminui suteiktas 1196,76 Eur dydžio kreditas, grąžinimo terminas – 2023 m. balandžio 24 d. Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti vartojimo kredito mokestį (sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktas). Kadangi atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, pradinė kreditorė 2020 m. birželio 26 d. sutartį nutraukė. Apie sutarties nutraukimą atsakovei pranešta tinkamai. 2020 m. liepos 9 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2020 m. liepos 16 d. elektroniniu pranešimu.
14. Ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės visas reikalavimo teises, kreipėsi į teismą, prašydama, be kita ko, priteisti iš atsakovės 993,29 Eur negrąžintą kreditą, 94,33 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 9,76 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos. Šiuos ieškovės reikalavimus pirmosios instancijos teismas patenkino. Teismas taip pat iš dalies patenkino ir ieškovės reikalavimą dėl 127,06 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, ir priteisė ieškovei 111,72 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos. Šią savo sprendimo dalį teismas motyvavo tuo, kad sutarties specialiosiose sąlygose esančiame mokėjimo grafike buvo sutarta dėl konkrečios kiekvieną mėnesį atsakovės mokėtinos palūkanų sumos, o atsakovei tinkamai vykdant sutartį, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. ieškovė būtų gavusi tik 111,72 Eur pelno palūkanų.
15. Ieškovė teismo taip pat prašė priteisti ir 29 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (993,29 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 24 d.); 29 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (993,29 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šiuos reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė ir nurodė, kad jei atsakovė negrąžintų kredito iki sutarties termino pabaigos, pagal ieškovės skaičiavimą susidarytų 687,38 Eur negautų pajamų, o tai, susumavus kiek atsakovė sumokėjo pradinei kreditorei palūkanų, kiek teismas priteisė ieškovei palūkanų bei negautų pajamų, viršytų kredito sutartyje numatytą mokėtinų palūkanų sumą, kurią pradinė kreditorė, sudarydama sutartį, pagrįstai galėjo tikėtis gauti viso paskolos termino laikotarpiu. Be to, nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kreditoriaus negautas pajamas sudaro tik tos mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl 29 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (993,29 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo.
16. Ieškovė su tokiais teismo argumentais nesutinka, pasak jos, negautos pajamos turi būti skaičiuojamos pagal sutartyje nustatytą pelno palūkanų procentinį dydį nuo visos negrąžinto kredito sumos. Taip pat teigia, kad atsakovei negrąžinus pasiskolintų pinigų, ji nuolat patiria nuostolius ir juos patirs iki tol, kol bus grąžintas kreditas, todėl mano, kad negautos pajamos jai turi būti priteisiamos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Dėl negautų pajamų priteisimo
17. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovė nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl Sutartis 2020 m. birželio 26 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei sumokėti netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
19. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartyje susitarta dėl atsakovės pradinei kreditorei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 29 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Sutarties šalys vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2023 m. balandžio 24 d. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pradinė kreditorė, prieš suteikdama atsakovei kreditą, įvertino jos mokumą, atsižvelgė į tai, kad atsakovė gavo su darbo užmokesčiu susijusias pajamas, todėl galėjo pagrįstai tikėtis, kad prisiimamus įsipareigojimus atsakovė galės įvykdyti. Pradinė kreditorė, kurios reikalavimo teises perėmė ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) 2018 m. spalio 24 d. suteikė atsakovei vartojimo kreditą, bet iš esmės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukė Sutartį. Ieškovė, perėmusi visas reikalavimo teises į atsakovę, iki šiol neatgavo nei kredito davėjo suteikto vartojimo kredito, nei Sutartyje sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis pradinė kreditorė tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovės negautas pajamas, apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos – 2020 m. gruodžio 4 d., tačiau ieškovės reikalavimą tenkino iš tik dalies, priteisęs tik 111,72 Eur negautų pajamų, kaip negautų pelno palūkanų, paskaičiuotų iki ieškinio parengimo, kadangi tik tokią sumą ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti iki 2020 m. gruodžio 4 d., jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir atitinkantis 18–19 punktuose nurodytus kasacinio teismo aiškinimus.
21. Nors apeliantė teigia, kad ji pagrįstai prašo priteisti negautas pajamas, skaičiuojant 29 procentų palūkanas nuo visos negrąžinto kredito sumos, motyvuodama tiek kredito gavėjos teisėtų interesų apsauga, tiek teigdama, kad toks negautų pajamų skaičiavimo metodas yra iš esmės palankesnis atsakovei, nes ji gali bet kada, t. y. anksčiau nei iki kredito grąžinimo termino, grąžinti ieškovei vartojimo kreditą, todėl priteisiant iš atsakovės konkrečią negautų pajamų sumą, atsakovė nukentėtų, taip pat nors apeliantė teigia, kad nuostolius patiria nuo visos negrąžinto kredito sumos, tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti.
22. Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, o tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, šia teise, kredito gavėjas gali pasinaudoti sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. grąžinant kreditą anksčiau termino. Nutraukus sutartį, šios Vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos, todėl atsakovei net ir įvykdžius visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, ji nebeturės teisės reikalauti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo, todėl iš atsakovės priteistina ne procentinė, o konkreti negautų pajamų suma. Juo labiau kad byloje esantys duomenys paneigia aplinkybę, kad atsakovė būtų buvusi ar šiuo metu yra pajėgi grąžinti kreditą prieš terminą, kadangi ji ne tik nemokėjo kredito įmokų nei gavusi raginimus, nei pranešimus apie sutarties nutraukimą, bet ir nebuvo aktyvi šios bylos nagrinėjimo metu.
23. Tokios formos negautų pajamų priteisimas, kokį nurodo ieškovė, leistų apeliantei nepagrįstai praturtėti ir ji gautų ženkliai didesnę sumą, nei būtų galėjusi pagrįstai tikėtis gauti iš atsakovės pastarajai tinkamai vykdant sutartį, t. y. iki Sutarties termino pabaigos sumokant Sutartyje numatytas pelno palūkanas, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Ieškovės nurodytas pelno palūkanų, kaip negautų pajamų, skaičiavimas yra nepagrįstas, kadangi Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai būtų mažėjusi, o pasibaigus Sutarties terminui nebūtų viršijusi sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (kaip negautos pelno palūkanos) turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo ieškovė, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos, o visos šios sumos yra aiškiai nurodytos mokėjimo grafike. Todėl šiuo atveju ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 29 proc. dydžio pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės nei konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, ir ne didesnes, nei nurodyta mokėjimo grafike. Aplinkybė, kad nutraukus sutartį, joje numatytas grafikas negalioja, nepaneigia galimybės pagal jį nustatyti sumas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai. Visas šias aplinkybes ir jų teisingą vertinimą pateikė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais šiuo aspektu, todėl plačiau dėl to nebepasisako.
24. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti 29 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už visą negrąžintą vartojimo kredito sumą (993,29 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, 2023 m. balandžio 24 d., tokių savo nuostolių realumo neįrodė. Tokios ieškovės prašomos negautos pajamos yra sąlyginės, hipotetinės ir nebūtų realiai gautos tinkamai vykdant sutartį, nes iš į bylą pateiktos 2018 m. spalio 24 d. Sutarties Specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovė Sutartimi įsipareigojo, jog per visą kredito grąžinimo laikotarpį pradinei kreditorei sumokės 958,38 Eur mokėjimo palūkanų (kredito mokestį), t. y. konkrečią sutartą palūkanų sumą.
25. Nors apeliantė teigia, kad pradinė kreditorė, gavusi įmokas, jas būtų galėjusi perskolinti, todėl būtų išlikęs pastovus 29 procentų ar didesnių, iki 75 procentų, palūkanų srautas, tokių savo teiginių apeliantė neįrodinėjo ir neįrodė, kad ieškovė iš atsakovės negavusi atitinkamų įmokų, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius, ir dėl to negavo pajamų, juo labiau tokių negautų pajamų negrindė jokiais finansiniais paskaičiavimais ir neteikė teismui duomenų, kokias konkrečias pajamas ji būtų gavusi. Pasak apeliantės, teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovė Sutartį būtų vykdžiusi tinkamai, ji būtų sumokėjusi ne tik mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir visą Sutarties administravimo mokestį, tačiau ieškovė ieškinio reikalavimo dėl negautų pajamų nesiejo su administravimo mokesčiu, juo labiau kad pati administravimo mokesčio paskirtis paneigia galimybę jį vertinti kaip negautas pajamas.
26. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo sumokėti iš viso 958,38 Eur mokėjimo palūkanų (ieškovės nurodomų kaip kredito mokestis), ir tai reiškia, kad ieškovei priteistina bendra palūkanų (paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo) ir negautų pajamų (kaip pelno palūkanų iki kredito grąžinimo termino pabaigos) suma negali būti didesnė nei 958,38 Eur. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, ir ieškovė to neginčija, kad atsakovė pradinei kreditorei iki sutarties nutraukimo iš viso yra sumokėjusi 426,89 Eur palūkanų, t. y. pagal grafiką iki 2020 m. kovo mėn. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė 94,33 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, ir 111,72 Eur negautų pajamų, kaip negautų pelno palūkanų, paskaičiuotų iki ieškinio parengimo, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautos pelno palūkanos), skaičiuotinos nuo ieškinio parengimo dienos iki kredito grąžinimo termino pabaigos, yra 325,44 Eur (958,38 Eur – 426,89 Eur – 94,33 Eur – 111,72 Eur). Teismo vertinimu, ieškovė šioje byloje įrodė negautų pajamų faktą, nes atsakovei tinkamai vykdant sutartį iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. balandžio 24 d.), ji šią sumą iš tiesų būtų gavusi. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų, paskaičiuotų nuo ieškinio parengimo iki kredito grąžinimo termino pabaigos, keistina, priteisiant ieškovei 325,44 Eur negautas pajamas, kurios susidarė ieškovei negavus pelno palūkanų, paskaičiuotų nuo ieškinio parengimo iki kredito grąžinimo termino pabaigos.
27. Nors apeliantė taip pat reikalauja priteisti jai 29 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (993,29 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teigdama, kad kol nėra grąžintas kreditas, ji patiria nuostolius, įvardindama tai kaip negautas pajamas, šios nutarties 18 punkte jau yra nurodyta, kas yra laikoma negautomis pajamomis. Pradinė kreditorė, sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, paskaičiuotas nuo kredito grąžinimo termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, turėjo pagrįsti ir įrodyti, kad tinkamo sutarties vykdymo atveju ji tokias pajamas būtų gavusi. Spręstina, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti ne, kaip ji įvardija, negautas pajamas (nuostolius), o kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo atžvilgiu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, nepaisant to, kad tokios netesybos numatytos sutartyje. Atsižvelgus į tai, apeliantės reikalavimas priteisti jai 29 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (993,29 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, laikytinas nepagrįstu ir pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai atmestas.
28. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako, be to, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
29. Remiantis aukščiau išdėstytu, spręstina kad ieškovė įrodė patirtas negautas pajamas (nuostolius), kurios susidarė ieškovei negavus pelno palūkanų, paskaičiuotų nuo ieškinio parengimo iki kredito grąžinimo termino pabaigos, todėl yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl negautų pajamų priteisimo ir papildomai priteisti ieškovei 325,44 Eur negautas pajamas (kaip negautas sutartas pelno palūkanas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
30. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Tačiau šioje byloje ieškovė prašė priteisti negautas pajamas procentine išraiška, t. y. nenurodė konkrečios priteistinos sumos, už šį reikalavimą pirmosios instancijos teisme nemokėjo žyminio mokesčio. Kadangi sprendimo dalis priteisti 111,72 Eur negautas pajamas, kaip negautas pelno palūkanas, paskaičiuotas iki ieškinio parengimo, lieka nepakeista, bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos pirmosios instancijos teisme, neperskirstomos.
31. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, t. y. patenkinus tik vieną (kuris patenkintas iš dalies) iš trijų ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos 30 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų pakeisti.
Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovės D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 325,44 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus 44 ct) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo ieškinio parengimo iki kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. balandžio 24 d.).
Likusią Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.