- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- 1A-36-417/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27527-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- G. L.
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.6Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. ir jo gynėjo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-11 nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Nukentėjusiosios V. G. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. V. G. iš G. L. priteista 44,64 Eur (keturiasdešimt keturi eurai 64 centai) turtinei žalai ir 1 000 (vienas tūkstantis) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. G. L. nuteistas dėl to, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y. jis 2020-07-11, apie 21.05 val., bute (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė V. G. į dešinės pusės antakį, nuo smūgio jai pargriuvus, ją gulinčią užsėdo, kojomis prispausdamas jos rankas, ir ne mažiau kaip 10 kartų kumščiu sudavė V. G. į įvairias kūno vietas, suėmęs abiem rankomis V. G. kaklą ją smaugė, tokiais savo veiksmais padarydamas V. G. paviršinę muštinę dešinio antakio žaizdą, poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, smulkias kraujosruvas odoje abiejose kaklo pusėse – ties galvos sukamuoju raumeniu ir ant šoninio paviršiaus, poodines kraujosruvas ant dešinės krūties ir pilvo dešinio šoninio paviršiaus, daugines nedideles apvalias atskiras ir grupines abiejų žastų ir dilbių poodines kraujosruvas, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu G. L. (toliau – ir apeliantas) ir jo gynėjas advokatas V. Janušauskas su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-11 nuosprendžiu nesutinka, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir nutraukti bylą, taip pat sumažinti nuosprendžiu priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nukentėjusiosios V. G. parodymų, tiek duotų ikiteisminio tyrimo metu, tiek duotų teisme, nuoseklumas bei patikimumas kelia pagrįstų abejonių, kadangi parodymai yra prieštaringi. Be to, 2020-07-13 specialisto išvadoje Nr. G 1110/2020 (03) nurodyta, kad dauginės nedidelės apvalios atskiros grupės poodinės žastų ir dilbių kraujosruvos būdingos sugriebimo sužalojimams, spaudžiant rankų pirštų galais, atsirado sugriebiant už rankų keletą kartų. Šie duomenys paneigia V. G. versiją, kad sužalojimai ant dilbio ir žasto galėjo atsirasti būtent tuo metu, kai G. L. savo kojomis užspaudė jai rankas, kai ji gulėjo, o patvirtina G. L. parodymus, kad jis, stengdamasis iš V. G. išsilaisvinti, rankomis ją nuo savęs stūmė. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad poodinės kraujosruvos abiejų kelių priekiniame paviršiuje tikriausiai atsirado suklupus ar pargriuvus. Didžioji dalis sužalojimų yra dešinėje kūno pusėje (paviršinė muštinė dešinio antakio žaizda, poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, poodinės kraujosruvos ant dešinės krūties ir pilvo dešinio šoninio paviršiaus), tai leidžia manyti, kad V. G. šiuos sužalojimus galėjo patirti griūdama ir trenkdamasi į kietus daiktus (stalą ar prie jo esančią kėdę) būtent dešine puse. Be to, įvertinus V. G. neblaivumą – 3,2 prom., ji pati galėjo suklupti ir pargriūti, stumdydamasi su G. L., atsitrenkti į bute esančius daiktus ne vieną kartą, dėl to ant jos kūno galėjo atsirasti dalis specialisto išvadoje nustatytų kraujosruvų, t. y. ne dėl G. L. veiksmų. Teisme apklaustas ekspertas D. Vitkus parodė, kad dėl trachėjos pažeidimų nukentėjusioji nesiskundė, nesakė, kad sutrikęs rijimas, pakitęs, prikimęs balsas. Nebuvo gerklų pažeidimo. Nurodyti paaiškinimai paneigia aplinkybę, kad G. L. tyčia smaugė V. G., o tik patvirtina jo duotus paaiškinimus, kad jis galėjo stumdamasis nuo V. G. sužaloti jai kaklą.
2.2. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad prie 2020-11-17 užduoties atlikti objektų tyrimą (papildomą teismo medicininį tyrimą) buvo pridėta fotonuotrauka, daryta parodymų patikrinimo vietoje, t. y. 2020-10-08, o ne 2020-07-11 fotonuotrauka, kurioje būtų užfiksuotas daiktų išsidėstymas būtent įvykio metu, todėl specialistas negalėjo objektyviai įvertinti daiktų išsidėstymo įvykio metu ir pateikti objektyvios išvados dėl sužalojimų (papildoma specialisto išvada Nr. pG 1959/2020 (03).
2.3. Teismas iš G. L. V. G. priteisė 44,64 Eur turtinės žalos bei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų V. G. buvo priversta kreiptis į gydytojus, nerimui ir skausmui įveikti teko pirkti vaistus, reikėjo važiuoti pas gydytojus, ekspertą, dėl baudžiamosios bylos aplinkybių kreipėsi į advokatą V. Kičiatovą. Iš pateikto Medicinos dokumentų išrašo matyti, kad V. G. 2020-07-17 kreipėsi į gydytoją dėl varginančių kasdienių spaudžiančių galvos skausmų. Jaučia nestabilumą, svaigulį, pablogėjusią atmintį, sutrikusį miegą. Nurodo, kad simptomai atsirado po sumušimo 2020-07-11. Teismo posėdyje apklaustas specialistas D. Vitkus parodė, kad nukentėjusiajai galvos skausmai išvadoje neužfiksuoti, nes nesiskundė. Iš pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, kad V. G. atlikto tyrimo – galvos K? – išvada – be patologijos. Jokių objektyvių duomenų, išskyrus pačios V. G. nurodytus bei gydytojo fiksuotus nusiskundimus, byloje nėra. Be to, kelia pagrįstų abejonių tai, kad V. G. faktiškai negalint nurodyti 2020-07-11 įvykio aplinkybių, nes jai buvo nustatytas 3,20 prom. girtumas, jai sutriko miegas, atsirado eisenos nestabilumas ir kt. Atmintis blogėja vartojant didelius kiekius alkoholio. Visiškai neaišku, kaip pasireiškė V. G. dvasiniai išgyvenimai. Labai akcentuojama, kad buvo smaugiama ir buvo iškilusi grėsmė jos sveikatai bei gyvybei. Tačiau V. G. niekas nesmaugė, jai nebuvo nustatyti trachėjos pažeidimai, nebuvo sutrikęs rijimas, balsas nebuvo nei pakitęs, nei pakimęs, nebuvo gerklų pažeidimo. Nepateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų jos civiliniame ieškinyje nurodytus nepatogumus. Nepateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad ji ilgą laiką negalėjo ieškotis darbo ir kt., atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu V. G. buvo nustatytas sunkus girtumas, dėl to ji tiksliai nepamena visų įvykio aplinkybių, kyla abejonių dėl jos sapnuojamų košmarų, sutrikusio miego, eisenos nestabilumo ir kt.
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas V. Janušauskas apeliacinį skundą prašė tenkinti, prokurorė V. Kaubrytė apeliacinį skundą prašė atmesti.
4. Klaipėdos apygardos teisme 2022-01-04 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-01-04 Pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų (2 t., b. l. 156). Pažymoje nurodoma, kad G. L. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl valstybės naudai iš G. L. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 107,73 Eur. Papildomai pateiktas Pranešimas apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidas (2 t., b. l. 157-158), kuriame detalizuojama patirtų išlaidų suma.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
6. Nagrinėjamu atveju nors apeliaciniame skunde kvestionuojamas įrodymų vertinimas, teigiama, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nuteistasis nuteistas remiantis prielaidomis, o ne tiesioginiais įrodymais, tačiau teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, dėl G. L. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą 140 straipsnio 1 dalyje, nekyla jokių abejonių.
7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji dėl jai nustatyto sunkaus neblaivumo laipsnio (3,20 prom.) galėjo susižaloti pati griuvinėdama, atsitrenkdama į įvairius namų apyvokos daiktus ir pan., tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek pats nuteistasis, tiek kaip liudytoja apklausta I. A. nurodė, kad, jiems atvykus pas nukentėjusiąją į svečius, ji nebuvo sužalota. Nukentėjusioji į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino ir apie patirtą smurtą pranešė nuteistajam ir I. A. dar tebesant pas ją, nuteistajam tuo momentu sprunkant iš nukentėjusiosios buto. Taigi, akivaizdu, kad nukentėjusiajai sužalojimai buvo padaryti laikotarpiu, kai pas ją svečiavosi nuteistasis ir I. A. Be to, iš baudžiamojoje byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad nors nukentėjusiajai ir nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, ji vaikšto negriuvinėdama, į namų apyvokos daiktus neatsitrenkdama, todėl atmestina apelianto nurodyta įvykių versija dėl nukentėjusiosios tariamo susižalojimo dėl neblaivumo griuvinėjant ar atsitrenkiant į namų apyvokos daiktus.
8. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusioji buvo sužalota būtent apelianto ir I. A. su jų mažamete dukra viešnagės pas nukentėjusiąją metu. Byloje nėra duomenų, kad tarpusavyje galėjo konfliktuoti nukentėjusioji ir I. A., tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas. Priešingai, apeliantas neneigia, kad būtent tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas, kurio metu tarp jų buvo ir nevienkartinis fizinis kontaktas. Nors nuteistasis teigia, kad tariamai jį užpuolė nukentėjusioji, o jis nuo jos tik gynėsi ir dėl to ant nukentėjusiosios kaklo ir žastų galėjo atsirasti žymių, tačiau tokius nuteistojo teiginius paneigia visuma baudžiamojoje byloje esančių duomenų. Pirmiausia, net tikint apelianto nurodyta versija, kad jis prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, o tik gindamasis nuo jos puolimo ją atstūmė rankomis ir tokiu būdu galėjo sužaloti jai kaklą ir žastus, lieka nepaaiškinta, kokiu būdu nukentėjusiajai buvo sužalotas dešinės veido pusės antakis. Kita vertus, kad nukentėjusioji buvo sužalota ne, kaip nurodo apeliantas, atstumiant ją nuo savęs, tačiau sąmoningai prieš nukentėjusiąją smurtaujant, patvirtina baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1110/2020(03) (t. 1, 93-94), kurioje nurodyta, kad V. G. rasti sužalojimai: paviršinė muštinė dešinio antakio žaizda, poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, smulkios kraujosruvos odoje abiejose kaklo pusėse – ties galvos sukamuoju raumeniu ir ant šoninio paviršiaus, poodinės kraujosruvos ant dešinės krūties ir pilvo dešinio šoninio paviršiaus, dauginės nedidelės apvalios atskiros ir grupinės abiejų žastų ir dilbių poodinės kraujosruvos bei poodinės kraujosruvos abiejų kelių sąnarių priekiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti buka jėga. Veido sužalojimų galėjo atsirasti sudavus kumščiu vieną ar du kartus. Smulkios kaklo odos kraujosruvos būdingos spaudimui rankų pirštais, galėjo atsirasti smaugiant. Poodinė dešinės krūties kraujosruva galėjo atsirasti sudavus vieną smūgį kumščiu, o pilvo dešinio šoninio paviršiaus kraujosruvos – sudavus kumščiu du smūgius. Dauginės nedidelės apvalios atskiros ir grupinės abiejų žastų ir dilbių poodinės kraujosruvos būdingos sugriebimo sužalojimams spaudžiant rankų pirštų galais, jos atsirado sugriebiant už rankų keletą kartų. Poodinės kraujosruvos abiejų kelių priekiniame paviršiuje tikriausiai atsirado suklupus ar pargriuvus.
9. Taigi, akivaizdu, kad nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų būdas ir mastas paneigia apelianto versiją, kad jis tik gynėsi nuo nukentėjusiosios ją atstumdamas rankomis. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomą specialisto išvadą Nr. G 1959/2020 (03) (t. 1, b. l. 98–99), kuri paneigia apelianto nurodomą versiją dėl galimo nukentėjusiosios su(si)žalojimo mechanizmo. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad mažai tikėtina, kad visi V. G. dešinės pusės kūno sužalojimai būtų atsiradę vieną kartą griūnant ir atsitrenkus į stalą, nes sužalojimai dauginiai ir išsidėstę skirtinguose kūno lygiuose, o stalas pristumtas prie sienos. Be to, 2021-09-27 vykusio teisiamojo posėdžio metu apklausiamas specialistas D. Vitkus paaiškino, kad nukentėjusioji buvo smaugiama, kraujosruvos ant kaklo išsidėsčiusios beveik simetriškai, kaklą spaudžiant. Nuo smūgio susidaro kitokios kraujosruvos, o nukentėjusiajai nustatytos kraujosruvos stipriam atstūmimui, smūgiui nebūdingos. Ekspertas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai neatitinka apelianto nurodytų sąlygų. Be to, kad nukentėjusioji būtų griuvinėjusi ar kliuvusi už buities apyvokos daiktų (pvz., stalo), nenurodė ir kartu įvykio metu pas nukentėjusiąją buvusi kaip liudytoja apklausta I. A.
10. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad specialisto išvadoje nurodyta, kad poodinės kraujosruvos abiejų kelių priekiniame paviršiuje tikriausiai atsirado suklupus ar pargriuvus, ir tai tariamai patvirtina apelianto versiją dėl nukentėjusiosios susižalojimo, tačiau teisėjų kolegija tokį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Nukentėjusioji neneigia, kad ji, užkliuvusi už žaislų, buvo suklupusi ir ant kelių galėjo atsirasti kraujosruva, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog nukentėjusiajai ant kelių atsiradusios kraujosruvos yra jos suklupimo pasekmė, nepaneigia visų kitų jai padarytų sužalojimų, kurie, minėta, negalėjo atsirasti nukentėjusiajai suklupus, atsitrenkus į stalą ar apeliantui nuo jos ginantis ir nukentėjusiąją nuo savęs atstumiant rankomis. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad dėl G. L. veiksmų nukentėjusioji V. G. patyrė „poodines kraujosruvas abiejų kelių sąnarių priekiniame paviršiuje“, iš kaltinimo pašalino.
11. Apeliaciniame skunde, be kita ko, atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad prie 2020-11-17 užduoties atlikti objektų tyrimą (papildomą teismo medicininį tyrimą) buvo pridėta fotonuotrauka, daryta parodymų patikrinimo vietoje, t. y. 2020-10-08, o ne 2020-07-11 fotonuotrauka. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš specialisto 2020-07-13 išvados, 2020-11-19 papildomos išvados ir specialisto paaiškinimų, duotų teisiamojo posėdžio metu, akivaizdu, kad net jei daiktų išsidėstymas ir buvo kitoks negu įvykio dieną, nukentėjusioji negalėjo susižaloti vieną kartą griūdama ir atsitrenkdama į stalą. Be to, minėta, nukentėjusiajai padaryti tiek kaklo, tiek žastų sužalojimai nebūdingi smūgiui atstumiant ją nuo apelianto. Ant kaklo atsiradusios kraujosruvos būdingos smaugimui, ant žastų – nevienkartiniam sugriebimui ir spaudimui, bet ne atsistūmimui.
12. Kad prieš nukentėjusiąją apeliantas smurtavo, patvirtina ir ta aplinkybė, kad, nukentėjusiajai kviečiant pagalbą, apeliantas iš nukentėjusiosios gyvenamosios vietos pabėgo. Nors 2021-05-20 teisiamojo posėdžio metu apeliantas parodė, kad tariamai po konflikto su nukentėjusiąja išėjo į parduotuvę, tačiau toks jo paaiškinimas yra paneigtas baudžiamojoje byloje esančių vaizdo ir garso įrašų turiniu. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo 2020_0711_212925_034 nustatyta, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams G. L. vaiko motina I. A., policijos pareigūnams paklausus, kur dabar yra G. L., atsako „pabėgo“ (vaizdo įrašo 4.50 min.). Iš garso įrašo 2020_07_11_21-08-39_37067169940, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą, nustatyta, kad nukentėjusioji praneša, kad ją užpuolė jos namuose pusseserės sugyventinis, praskėlė antakį, trenkė į veidą. Taip pat nurodo, kad jis šiuo metu yra pabėgęs.
13. Be to, kad apeliantas suvokia, jog vis dėlto nukentėjusiąją sužalojo, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis sutinka su V. G. civiliniu ieškiniu, t. y. prašo ne civilinį ieškinį atmesti, o tik sumažinti nukentėjusiajai priteistą žalos atlyginimą.
14. Apibendrinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiąją sužalojo būtent apeliantas ir sužalojimai padaryti ne ginantis, o sąmoningai smurtaujant prieš nukentėjusiąją, todėl baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantą pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
15. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat kvestionuoja nukentėjusiajai priteisto žalos atlyginimo dydį, prašo sumažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Šis apeliacinio skundo reikalavimas netenkinamas.
16. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-171/2011, 2K-191-942/2021 ir kt.).
17. Nagrinėjamu atveju baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą, veikos pobūdį, eigą, pačios nukentėjusiosios rizikingą elgesį, patirtą sužalojimą, į prašomos priteisti sumos dydį, į kaltinamojo G. L. materialinę padėtį, t. y. dirbantis, nevedęs, turi vieną vaiką, sukeltą fizinį skausmą, patirtus išgyvenimus, nukentėjusiajai paskirtą gydymą, į tai, kad ji negalėjo ieškotis darbo, tačiau daugiau nebuvo apribota jos gyvenimo kokybė, į tai, kad nukentėjusiosios sveikatai nekilo tokių padarinių, kurie turėtų itin neigiamą įtaką jos sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje, ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, padarė išvadą, kad, siekiant protingos nukentėjusiosios ir civilinio atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiosios V. G. naudai iš G. L. priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).
19. Kasacinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis yra įvairus, t. y. svyruoja nuo 300 Eur iki 3 000 Eur (pvz., kasacinio teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219-303/2021 nukentėjusiajai iš nuteistojo priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, minėtoje byloje nuteistasis kaire ranka pastūmė F. M., dėl to šis dešinės rankos žastu, nugara ir pakaušiu atsitrenkė į plastikines duris, taip padarė F. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, jis pasireiškė odos nubrozdinimu dešiniame žaste; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020 nukentėjusiajai iš nuteistojo priteista 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, minėtoje baudžiamojoje byloje nuteistasis nukentėjusiajai vieną kartą ranka sudavė į veidą, rankomis vieną kartą trenkė į krūtinę, apdraskė dešinės rankos pirštus, tai dėl odos nubrozdinimų ant kairio skruosto ir dešinės plaštakos II piršto įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-511/2021 nukentėjusiajai iš nuteistojo priteista 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, minėtoje byloje nuteistasis tyčia metė dukters basutę į sugyventinę S. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, ir pataikė jai į dešinės rankos dilbį, be to, dešine ranka pagriebęs sugyventinę S. J. už plaukų ir tempdamas už jų ištempė nukentėjusiąją iš kambario į antro aukšto holą, taip smurtaudamas artimoje aplinkoje nukentėjusiajai S. J. sukėlė fizinį skausmą).
20. Įvertinusi aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju ir pačios nukentėjusiosios elgesys buvo ypač rizikingas, teisėjų kolegija pritaria baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis – 1 000 yra adekvatus. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nukentėjusiajai priteisti būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą, kuris, minėta, atitinka ir teismų praktikoje priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydį analogiško pobūdžio bylose, būtų neįsigilinęs į bylos aplinkybes ir faktus, neteisingai taikęs BPK, CK 6.250 straipsnio nuostatas, nukrypęs nuo suformuotos teismų praktikos.
21. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-11 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo G. L. ir jo gynėjo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinis skundas atmetamas ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-11 nuosprendis paliekamas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
22. Klaipėdos apygardos teisme 2022-01-04 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-01-04 Pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų (2 t., b. l. 156). Pažymoje nurodoma, kad G. L. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl valstybės naudai iš G. L. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 107,73 Eur. Papildomai pateiktas Pranešimas apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidas (2 t., b. l. 157-158), kuriame detalizuojama patirtų išlaidų suma.
23. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nuostatos dėl patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš kaltinamojo galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.
24. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, nuteistojo apeliacinis skundas atmestas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, t. y. kad apeliacinis skundas atmestas, iš nuteistojo G. L. į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susidariusios dėl antrinės teisinės pagalbos jam teikimo apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. L. ir jo gynėjo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinį skundą atmesti.
Iš G. L. priteisti į valstybės biudžetą 107,03 Eur (vieną šimtą septynis eurus 3 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.