- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-11
- Bylos Nr.
- 1-446-963/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27527-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- G. L.
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius, Viktoras Kičiatovas, Sandra Balskuvienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini), įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. L. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y.:
G. L. 2020-07-11, apie 21.05 val., bute (duomenys neskelbtini). kumščiu sudavė V. G. į dešinės pusės antakį, nuo smūgio pastarajai pargriuvus, ją gulinčią užsėdo, kojomis prispausdamas jos rankas, bei ne mažiau kaip 10 kartų, kumščiu sudavė V. G. į įvairias kūno vietas, suėmęs abiem rankomis V. G. kaklą ją smaugė, tokiais savo veiksmais padarydamas V. G. paviršinę muštinę dešinio antakio žaizdą, poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, smulkias kraujosruvas odoje abiejose kaklo pusėse - galvos sukamojo raumens ir šoninio paviršiaus srityje, poodines kraujosruvas dešinės krūties ir pilvo dešinio šoninio paviršiaus srityje, daugines nedideles apvalias atskiras ir grupines abiejų žastų ir dilbių poodines kraujosruvas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis G. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino visiškai. Parodė, kad įtarime nurodytu laiku jis buvo pas V. G. namuose, kur praleido apie 4-5 valandas. K. V. namuose buvo jo vaikas, V. dukra bei jo vaiko motina I. A.. Minėtą vakarą V. su I. laiką leido virtuvėje, kur gėrė alkoholinius gėrimus. Jis laiką leido kitame kambaryje, o į virtuvę užeidavo tik paduoti vaikams užkandžių. Tuo metu, kai jis užeidavo į virtuvę, V. G. jį užgauliodavo, rodė jam pirštais necenzūrinius gestus, tempė jį už plaukų. Vienu metu, kai jis užėjo į virtuvę įpilti vandens, V. G., tuo metu buvo viena, nes I. buvo nuėjusi į tualetą. Tuo metu V. jam pasakė, kad mato, kaip jam ant pečių sėdi velnias, tuomet ji paėmė jį už kaklo, prisitempė prie savęs, įsikibo jam į rūbus ir nepaleido. Jis bandė išsilaisvinti, prašė jį paleisti, sakė jai, kad įbrėžė jam į kaklą. J. V. nesmaugė, jai iš rankos nesudavė, tik stūmėsi nuo jos atbulomis, ko pasėkoje V. parkrito ant žemės. V. galėjo susižeisti krisdama ant žemės, kur buvo sukrauti žaislai. Jis pamatė smilkinyje kraują, ji jam trenkė per ranką. Po konflikto nepabėgo, o V. G. jį išstūmė laukan pro duris. Jis nepasišalino iš V. namų, nes prižiūrėjo vaikus ir laukė kol atvyks I. A. sesuo jų paimti. Jis alkoholio nevartoja jau 10 mėnesių ir įvykio metu taip pat buvo blaivus. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.
Nukentėjusysis V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, jis yra jos pusseserės sugyventinis, su juo neturi jokių ryšių, įvykio vakarą matė jį pirmą kartą. Įtarime nurodytu laiku ji, I. ir G. L., leido laiką jos namuose, virtuvėje, kur visi trys vartojo alkoholinius gėrimus. Vakaro eigoje, G. L. pradėjo prie jos piktybiškai kabinėtis, sakyti, kad jos namuose yra bloga energetika, spjaudė į ją vandeniu, todėl V. liepė jam išeiti iš jos namų, stūmė jį link durų. Kai jie išėjo į koridorių G. L. smogė jai į veidą. Po G. smūgio, ji parkrito ant žemės, tuomet, jis užsilipo ant jos ir ėmė ją daužyti, smaugti. I. tuo metu buvo koridoriuje, prie komodos ir viską matė, matė ir kaip G. pabėgo.
Liudytoja I. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju nėra susipykusi, bendro ūkio neveda. Įvykio dieną ji, G. L. ir V. G. laiką leido V. namuose. Ji su V. vartojo alkoholinius gėrimus, G. alkoholio nevartojo. Minėtą dieną V. vis kabinėjosi prie G., įžeidinėjo jį dėl jo išvaizdos, rodė necenzūrinius gestus. Kai ji nuėjo į tualetą, išgirdo, kaip tarp V. ir G. prasidėjo konfliktas. Girdėjo, kaip V. liepė G. eiti lauk iš jos namų. Netrukus išgirdo trenksmą, lyg žmogus būtų kur atsitrenkęs. Išėjusi iš tualeto, pamatė, kad kaltinamajam yra perbrėžtas kaklas, ant V. kaktos sužalojimų nematė. Minėtą vakarą G. ant V. nespjaudė, jos neįžeidinėjo, tai buvo tik vienas momentas. Tiek kambaryje, tiek koridoriuje buvo pilna žaislų, galimai V., būdama neblaivi, galėjo susižaloti krisdama į juos. Atvykus policijai, medikams, vaikų teisėms, V. buvo agresyvi, prie jų kabinėjosi, atsisakė vykti su medikais.
Liudytojas J. G., kurio parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-07-11 patruliuojant kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK NVRS vyriaus, patrule G. A., apie 21.10 vai., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad bute (duomenys neskelbtini)., buvo sumušta moteris. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko moteris, prisistačiusi V. G., gim. (duomenys neskelbtini). Pastaroji nurodė, kad išgertuvių metu ją sumušė pusseserės I. A. sugyventinis G., kuris po įvykio pasišalino. Moteris nurodė, kad G. jai trenkė į galvos sritį. V. G. medikų pagalbos atsisakė. Ant V. G. veido matėsi muštinė dešinio antakio žaizda, kuri, pasak moters, atsirado nuo G. smūgio. V. G. tyrimo nepageidavo. V. G. nustatytas 3,20 prom. girtumas. Apie įvykį pranešta Vaikų teisių tarnybai, kadangi bute buvo nepilnamečių vaikų. Įtariamojo įvykio vietoje nebuvo, jis nesulaikytas. Nukentėjusiajai V. G. uždavus klausimą, kur viskas įvyko, V. G. nurodė, kad buto virtuvėje. Jis su V. G. nuėjo į virtuvę, paprašė paaiškinti, kaip viskas įvyko. Moteris paaiškino, kad išgertuvės vyko virtuvėje, čia pusseserės sugyventinis ją nuvertė ant grindų ir ranka sudavė 4-5 kartus. V. G. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl moteris neaiškiai dėstė mintis, nesugebėjo tiksliai nurodyti visų įvykio aplinkybių, t.y. į kokias tiksliai kūno vietas jai sudavė smūgius, kaip ją pargriovė ir pan. Ant nukentėjusiosios veido, prie antakio, matėsi muštinė žaizda. Kitų įvykio aplinkybių neprisimena. (t.1, b.l. 84-86, 87-89).
Ekspertas Diomenas Vitkus apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sužalojimai dauginiai ir išsidėstę skirtinguose kūno lygiuose, negalėjo atsirasti vieną kartą griūnant ir atsitrenkiant į stalą. Nurodė, kad išvadoje pateikti teisingi duomenys, apie tai, kad nukentėjusiai buvo sumuštas veidas, dešinio antakio išoriniame gale buvo nedidelė muštinė žaizda ir dešinės akies viršiniame voke poodinė kraujosruva, 2 sužalojimai. Nurodė, kad negalima atmesti prielaidos, kad du sužalojimai padaryti nuo dviejų poveikių. Kadangi sritis artima, dešinės akies išorinis galas, vokas, sumušimas galėjo ir nuo vieno smūgio. Girdėjo kaip kaltinamasis paaiškino, kaip nugriuvusi gulėjo, aukštielninka, kad griūnant būtų atsitrenkusi butu gulėjusi kniūbsčia, veidu į grindis. Taip daugiausia ir būna, kumščiu veidas sužalojimas. Kraujosruva, galėjo gautis ir nuo vieno smūgio, čia į tą sritį, dešinės akiduobės išorinį kraštą. Statistika, daugiausia sužalojimų tokių sudavus kumščiu, kategoriškai netvirtina. Kaip parašyta. Viskas teisingai. Sužalojimai padaryti buka jėga. Veido sužalojimai sudavus kumščiu 1 ar 2 kartus, sportas, boksas, muštynėse atsiranda tokie sužalojimai. Reikia vertinti kitas aplinkybes, apžiūrėti erdvę kur buvo įvykis. Trūko informacijos apie tai, ar įvykio vietoje buvo stalas, ar ne. Rankose nustatytos daugybinės poodinės kraujosruvos, kaklas spaustas pirštų galais, bet buvo ir kitur nemenkų kraujosruvų, dešinės krūties,10x7 cm, plaštakos dydžio, pilvo dešiniame šoniniame paviršiuje 2 mažesnės kraujosruvos. Buvo sumuštas ne tik veidas, bet ir fiksuotos kraujosruvos kaklo odoje, poodinės kraujosruvos krūtyje dešinėje, ir šoniniame dešiniame pilve. Tikėtina, kad buvo smaugiama, tai kraujosruvos buvo abejose kaklo pusėje, ir nemenkame plote 9x5 cm, daugybinės smulkios kraujosruvos, beveik simetriškai ir kairė kaklo pusė, 3x2 cm plote, buka jėga, spaudžiant. Atsistumiant, - neturi duomenų nustatyti iš kaip tiksliai kaip tie sužalojimai padaryti, aišku, kad spaudžiant, nuo smūgio būna kitokios kraujosruvos -taškinės. Dėl trachėjos pažeidimų, nukentėjusioji nesiskundė, kad rijimas sutrikęs, balsas pakitęs, prikimęs. Nebuvo gerklų pažeidimo. Nukentėjusiajai galvos skausmai išvadoje neužfiksuoti, nes nesiskundė. Pagal lokalizaciją kelio priekinio paviršiaus apatinėje dalyje, kairio kelio sąnario vidiniame krašte, pagal lokalizaciją kelio paviršiui poodinės kraujosruvos būdingos suklupimui, griuvimui, suprantama, kad griuvo į priekį, nes jeigu aukštielninka būtų griuvusi, nebūtų atsiradę kraujosruvų keliuose. Spalva vienoda kraujosruvų, atitinka tam įvykiui. Nukentėjusioji buvo apžiūrėta operatyviai, įvykis liepos 12 d. vakare apie 21 val., įvykis visi sužalojimai, kraujosruvos pagal spalvą atitiko tam laikui, žaizda šviežia, negili, sulipusiais kraštais, sukrešėjusio kraujo plutele. Dešinio antakio ir poodinė dešinės akies viršutinio voko kraujosruva, poodinė dešinės krūties kraujosruva. Kad būtų atsiradę vieną kartą griūnant, atsitrenkus į stalą, kur pridėta nuotrauka, tai mažai tikėtina, nes daugybiniai sužalojimai, skirtinguose kūno lygiuose, o stalas pristumtas prie sienos.
Iš 2020-10-08 parodymų patikrinimo vietoje protokolo, matyti, kad nukentėjusioji V. G. bute (duomenys neskelbtini) parodė virtuvę, kurioje 2020-07-11 vyko išgertuvės. Taip pat parodė koridorių, vedantį link išėjimo iš buto, kuriame ji G. pastūmė, siekdama jį išprašyti iš buto. Nukentėjusioji parodė vietą, esančią koridoriuje prie išėjimo durų, kurioje ji stovėjo, kai G. L. sudavė jai į galvos sritį, ko pasėkoje ji pargriuvo, nurodydama vietą bei padėtį, kuria nugriuvo (ant nugaros). Paaiškino, kad jai būnant nurodytoje padėtyje, G. L. ant jos užsėdęs sudavė smūgius į įvairias kūno vietas bei rankomis suėmęs kaklą smaugė. Taip pat nukentėjusioji parodė, kokioje padėtyje buvo G. L., kai ant jos užsėdo (t. 1, b.l. 61-70).
Iš 2020-10-22 akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiosios V. G. ir liudytojos I. A. metu nukentėjusioji patvirtino savo parodymus, kad ją buto koridoriuje mušė bei smaugė G. L., I. A. tai matė, ji visą laiką stovėjo koridoriuje prie išėjimo, G. jos paklausė, ar viską mato, tuo metu I. A. stovėjo prie jos galvos daugiau iš dešinės pusės. I. A. parodė, kad ji nematė, kad G. prieš V. naudotų fizinį smurtą. Būdama tualete, ji girdėjo, kaip G. prašė V. atstoti ir nesikabinėti bei buką garsą, panašų, kad kažkas kažkur atsitrenkė. Ji tada išėjo iš tualeto, pamatė, kad V. suėmusi G. už rūbo apykaklės, pro ją jėga stūmė iš buto. Būdama virtuvėje, ji nematė ant V. veido sužalojimų. V. G. stumiant G. iš buto, pastebėjo, kad jos veidas kruvinas. Bute tuo metu daugiau suaugusių žmonių nebuvo (t. 1, b.l. 77-80).
Iš 2020-07-11 Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. policijos komisariato vyriausiojo patrulės G. A. tarnybinio pranešimo, matyti, kad 2020-07-11 dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu J. G., buvo gautas pranešimas kad (duomenys neskelbtini), namuose pranešėjai į veidą trenkė pusseserės sugyventinis ir išėjo. Atvykus pasitiko pranešėja V. G., jai nustatytas 3,20 prom. girtumas. V. G. apžiūrėjo medikų brigada, medikų pagalbos moteris atsisakė. Smurto artimoje aplinkoje sudėties nėra (t. 1, b.l. 81).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1110/2020(03) matyti, kad V. G. rasti sužalojimai: paviršinė muštinė dešinio antakio žaizda, poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, smulkios kraujosruvos odoje abiejose kaklo pusėse - galvos sukamojo raumens ir šoninio paviršiaus srityje, poodinės kraujosruvos dešinės krūties ir pilvo dešinio šoninio paviršiaus srityje, dauginės nedidelės apvalios atskiros ir grupinės abiejų žastų ir dilbių poodinės kraujosruvos bei poodinės kraujosruvos abiejų kelių sąnarių priekiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti buka jėga. Veido sužalojimai galėjo gautis sudavus kumščiu vieną ar du kartus. Smulkios kaklo odos kraujosruvos būdingos spaudimui rankų pirštais, galėjo gautis smaugiant. Poodinė dešinės krūties kraujosruva galėjo gautis sudavus vieną smūgį kumščiu, o pilvo dešinio šoninio paviršiaus kraujosruvos sudavus kumščiu du smūgius. Dauginės nedidelės apvalios atskiros ir grupinės abiejų žastų ir dilbių poodinės kraujosruvos būdingos sugriebimo sužalojimams spaudžiant rankų pirštų galais, atsirado sugriebiant už rankų keletą kartų. Poodinės kraujosruvos abiejų kelių priekiniame paviršiuje tikriausiai atsirado suklupus ar pargriuvus. V. G. padaryti dauginiai paviršiniai sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, 93-94).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. G 1959/2020 (03) matyti, kad mažai tikėtina, kad visi V. G. dešinės pusės kūno sužalojimai būtų atsiradę vieną kartą griūnant ir atsitrenkus į stalą, nes sužalojimai dauginiai ir išsidėstę skirtinguose kūno lygiuose, o stalas pristumtas prie sienos (t. 1, b.l. 98-99).
Iš 2020-12-14 kitų objektų apžiūros protokolo, matyti, kad buvo apžiūrėta vaizdo medžiaga, daryta BODY kamera atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą. Atidarius visų dalių failus, kairės pusės vaizdo apačioje, matosi užrašas "KLP_609D16", nurodyta data 2020/07/11 bei laikas. Vaizdo įrašas prasideda 21:19:20, baigiasi 22:41:31. Vaizdo medžiagą sudaro 18 dalių. Vaizdo įraše fiksuojama, kaip policijos pareigūnai bei GMP medikai atvyksta į butą. Buto duris atidaro moteris, vėliau prisistačiusi V. G. vardu. Moters veidas, dešinė pusė, sutepta, galimai krauju. Medikai ją apžiūri, nurodo, kad sužeistas antakis, sutvarsto žaizdą. V. G. su medikais vykti atsisako. Bute buvo dar kita moteris, kurią V. G. pristato kaip savo pusseserę I.. Taip pat bute buvo du mažamečiai vaikai. V. G. nurodo, kad ją užpuolė pusseserės sugyventinis vardu G., kita bute buvusi moteris papildo nurodydama jo pavardę – L.. V. G. parodo virtuvę, paaiškina, kad vyras ją "numetė" ant grindų ir daužė rankomis ne mažiau 4-5 kartų. Ant virtuvės stalo matosi 2 vnt. plastikinių butelių (5 1 bei 2 1 talpos) bei galimai stiklinio butelio dalis. Iš pradžių V. G. nurodo, kad niekam pretenzijų neturi, vėliau paaiškina, kad rašys pareiškimą dėl jos sužalojimo. Kita esanti moteris nurodo, kad jokių įvykio aplinkybių nematė, G. L. yra jos vaiko tėvas, kartu negyvena. V. G. nustatytas 3,20 prom. girtumas, jos pusseserė atsisakė tikrintis blaivumą. Iškviečiami Vaikų teisių tarnybos darbuotojai bei asmenys, galintys pasirūpinti mažamečiais vaikais. Jų laukiant, V. G. elgiasi neadekvačiai, vartoja necenzūrinius žodžius, jos elgesys agresyvus (t. 1, b.l. 104-106).
Iš 2020-07-30 kitų objektų apžiūros protokolo, matyti, kad buvo atlikta BPC pateikto garso įrašo apžiūra. Užfiksuota, kad 2020-07-11 21:08:39 vai. V. G. praneša, kad jos namuose ją užpuolė pusseserės vyras ar sugyventinis, trenkė į veidą, praskėlė antakį, dabar pabėgo, viskas vyko prieš 10 min., nurodo adresą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 110-112).
Iš 2020- 09-16 akistatos protokolo, matyti, kad buvo užfiksuota kaip akistatos metu tarp įtariamojo G. L. ir nukentėjusiosios V. G., nukentėjusioji patikslino bei papildė savo parodymus, nurodė, kad 2020-07-11, apie 21.05 vai., pas ją bute (duomenys neskelbtini), G. išgertuvių metu, jiems būnant virtuvėje, pradėjo į ją spjaudyti. Ji neapsikentusi tokio G. elgesio, jį jėga pastūmė link koridoriaus ir liepė išeiti iš buto. G. atsisakė išeiti ir vieną kartą, jiems būnant koridoriuje, kumščiu sudavė jai į dešinės pusės antakį. Nuo patirto smūgio ji pargriuvo. T. G. ant jos užsėdo, kojomis užrėmęs jos rankas, ne mažiau 10 kartų kumščiu sudavė į įvairias kūno vietas bei, suėmęs jai už kaklo, ėmė smaugti. Po to ne viską gerai pamena, galimai, nuo smaugimo buvo praradusi sąmonę. Kai sąmonę atgavo, I. A. jai pasakė, kad G. išėjo, jo bute nebebuvo. G. L. pasiliko prie ankstesnių savo parodymų, kad susistumdymo metu V. pargriuvo neišlaikiusi lygsvaros, galėjo atsitrenkti į stalą, neprisimena, ar jis rankomis jėga laikė V. už rankų, galėjo paliesti jos kaklą, bet nesmaugė, vėliau pastebėjo, kad jo kaklas buvo subraižytas, į ekspertus dėl sužalojimo nesikreipė (t. 2, b.l. 16-20).
Iš 2020- 03-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolo, matyti, jog buvo užfiksuota, kad parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis G. L. V. G. į bute (duomenys neskelbtini), parodė virtuvę, kurioje 2020-07-11 moterys vartojo alkoholinius gėrimus. Įtariamasis nurodė vietą, esančią virtuvėje, netoli plautuvės, kurioje stovėjo, kai V. G. jį jėga suėmė už megztinio apykaklės bei su ja įvyko susistumdymas. Taip pat G. L. parodė, kurioje vietoje virtuvėje V. G. nugriuvo. Nurodė, kad jos galva buvo link durų pusės, kojos link lango pusės. Ar griuvo ant pilvo, ar ant nugaros, neprisimena (t. 2, b.l. 21-29).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. L. kaltės nepripažino. Parodė, kad būtent nukentėjusioji jį įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, gestais, bei užsipuldama, ko pasėkoje, įvyko konfliktas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. L. neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją V. G., nurodė, kad jai nesmūgiavo ir jos nesmaugė. G. L. neneigė aplinkybės, kad gindamasis nuo V. G. užpuolimo, ją stūmė tolyn nuo savęs, ko pasėkoje, V. G. krito ant žemės, kur galėjo susižaloti. Policijos pareigūnus į įvykio vietą iškvietė nukentėjusioji V. G.. 2020 m. liepos 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje G 1110/2020(03) V. G. nustatyti sužalojimai: paviršinė muštinė dešinio antakio žaizda, poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, smulkios kraujosruvos odoje abiejose kaklo pusėse - galvos sukamojo raumens ir šoninio paviršiaus srityje, poodinės kraujosruvos dešinės krūties ir pilvo dešinio šoninio paviršiaus srityje, dauginės nedidelės apvalios atskiros ir grupinės abiejų žastų ir dilbių poodinės kraujosruvos bei poodinės kraujosruvos abiejų kelių sąnarių priekiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti buka jėga. Veido sužalojimai galėjo gautis sudavus kumščiu vieną ar du kartus. Smulkios kaklo odos kraujosruvos būdingos spaudimui rankų pirštais, galėjo gautis smaugiant. Poodinė dešinės krūties kraujosruva galėjo gautis sudavus vieną smūgį kumščiu, o pilvo dešinio šoninio paviršiaus kraujosruvos sudavus kumščiu du smūgius. (t. 1, 93-94). Dauginės nedidelės apvalios atskiros ir grupinės abiejų žastų ir dilbių poodinės kraujosruvos būdingos sugriebimo sužalojimams spaudžiant rankų pirštų galais, atsirado sugriebiant už rankų keletą kartų. Ši aplinkybė atitinka nukentėjusios parodymus, kuriuose ji parodė, kad G. L. prieš ją smurtavo suduodamas jai daugybinius smūgius į veido sritį, bei jos atžvilgiu atlikdamas smaugimo veiksmus. V. G. padaryti dauginiai paviršiniai sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, 93-94). Nurodytas sužalojimas iš dalies atitinka kaltinamojo G. L. teisiamojo posėdžiu metu teiktus parodymus, kuriais jis nurodė, kad jis stūmė V. tolyn nuo savęs, ko pasėkoje ji krito ant žemės, kur galėjo susitrenkti, tačiau 2020-11-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. G 1959/2020 (03) nurodyta aplinkybė, kad mažai tikėtina, kad visi V. G. dešinės pusės kūno sužalojimai būtų atsiradę vieną kartą griūnant ir atsitrenkus į stalą, nes sužalojimai dauginiai ir išsidėstę skirtinguose kūno lygiuose, o stalas pristumtas prie sienos (t. 1, b. l. 98-99). Tokiu būdu laikytina įrodyta, kad kaltinamasis G. L. atliko aktyvius, nukentėjusiajai neigiamas pasekmes sukėlusius veiksmus. Remiantis nukentėjusiosios parodymais, kuriuos teikė ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu, konstatuotina, kad kaltinamasis G. L., tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją, savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą, ko pasėkoje, ant nukentėjusiosios kūno atsirado daugybiniai kūno sužalojimai. Savo parodymus nukentėjusioji V. G. patvirtino tiek parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 61-70; t. 2, b.l. 21-29), nurodydama įvykio aplinkybes, tiek ir akistatų su G. L. (t. 2, b.l. 21-29) ir liudytoja I. A. metu (t. 1, b.l. 77-80).
Specialistas išvadoje ir posėdžio metu nurodė, kad sužalojimai dauginiai ir išsidėstę skirtinguose kūno lygiuose, negalėjo atsirasti vieną kartą griūnant ir atsitrenkiant į stalą. Taip pat specialistas teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai negalėjo būti padaryti kaltinamojo nurodytu būdu, be to ir sužalojimų mechanizmas skirtingas. L. A. girdėjo vieną kartą „bum“, kaip žmogaus kritimo garsą, negirdėjo baldų kritimo, nematė išvartytų baldų ar daiktų virtuvėje ar kur kitur, kas turėtų būti, jei asmuo kristų ant baldų. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad stalo nukentėjusioji krisdama nepastūmė, niekas iš baldų nenuvirto, kas paneigia kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusioji jo atstumta krito veidu į viršų virtuvėje, taip atsitrenkdama į baldus. Kaltinamasis G. L. nepateikė teismui jokio tikslesnio ir logiško paaiškinimo, kaip nuo jo vienintelio atstūmimo nukentėjusiajai galėjo atsirasti specialisto išvadoje aprašyti dauginiai sužalojimai, o kaltinamojo nurodytas įbrėžimas jam ant kaklo galėjo gautis nukentėjusiajai ginantis nuo jo veiksmų, kai ji buvo pargriauta ir mušama ant grindų. Iš „Body“ vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji buvo neblaivi grubiai bendravo su policijos pareigūnais, įžeidinėjo ir vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus, atvykusius dėl jos mažamečio vaiko, nors šie asmenys jai nieko blogo nepadarė, tiesiog atvyko pagal pranešimą dėl jos sužalojimo ir vykdė savo pareigas. Dėl tokio nukentėjusiosios elgesio yra pagrindas manyti, kad ji analogiškai galėjo bendrauti ir su kaltinamuoju, tokiais savo veiksmais išprovokuodama kaltinamojo neteisėtus smurtinius veiksmus.
Taigi, bylos duomenys pagrindžia, jog kaltinamasis G. L. veikė spontaniškai ir impulsyviai, nors ir išprovokuotas pačios nukentėjusiosios V. G., tačiau, vertinant aplinkybę, jog, kaip jis ir liudytoja I. A. nurodo, buvo blaivus, o nukentėjusioji V. G. stipriai apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų, nesiėmė priemonių konstruktyviai išspręsti situaciją. Nepaisant nukentėjusiosios V. G. aktyvių veiksmų, užgauliojimo, įžeidinėjimų ir puolimo, jis neturėjo teisės naudoti jėgą, todėl jo veiksmai - nukentėjusiosios pastūmimas, suėmimas už kaklo, vertintini kaip tyčiniai ir nusikalstami, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Savo veiksmus kaltinamasis G. L. klaidingai vertina kaip gynybinius, nes realaus pavojingo kėsinimosi į jį nebuvo. Visgi, bendrame duomenų kontekste nukentėjusiosios elgesys vertintinas kaip rizikingas ir turėjęs įtakos veikos vystymuisi. Tai pripažintina kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nukentėjusioji elgėsi aktyviai, su kaltinamuoju G. L. bendravo nepagarbiai, jį įžeidinėjo, žemino, rodė necenzūrinius gestus rankos pirštu, aktyviais veiksmais jį užsipuolė. Suprantama, kad toks jos elgesys galėjo išprovokuoti neadekvačią ir impulsyvią reakciją, kas šiuo atveju ir įvyko.
Išklausęs kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojos ir specialisto parodymus teisiamojo posėdžio metu, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis G. L. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y.:
kumščiu sudavė V. G. į dešinės pusės antakį, nuo smūgio pastarajai pargriuvus, ją gulinčią užsėdo, kojomis prispausdamas jos rankas, bei ne mažiau kaip 10 kartų, kumščiu sudavė V. G. į įvairias kūno vietas, suėmęs abiem rankomis V. G. kaklą ją smaugė, tokiais savo veiksmais padarydamas V. G. paviršinę muštinę dešinio antakio žaizdą, poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, smulkias kraujosruvas odoje abiejose kaklo pusėse - galvos sukamojo raumens ir šoninio paviršiaus srityje, poodines kraujosruvas dešinės krūties ir pilvo dešinio šoninio paviršiaus srityje, daugines nedideles apvalias atskiras ir grupines abiejų žastų ir dilbių poodines kraujosruvas bei kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis G. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios V. G., liudytojos I. A. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymas, eksperto D.Vitkaus paaiškinimu, iš dalies paties kaltinamojo duotais parodymais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniai įrodymais, tai – liudytojo J. G. parodymais, kurie buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, 2020-10-08 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, 2020-10-08 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1110/2020(03), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvada Nr. G 1959/2020 (03), 2020-12-14 ir 2020-07-30 kitų objektų apžiūros protokolais. Kaltinamojo G. L. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis G. L. veikė tiesiogine tyčia, nes jis tyčia padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai V. G.. Kaltinamasis suvokė, kad smurtaudamas prieš nukentėjusiąją gali sukelti jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir norėjo taip veikti.
Aprašant kaltinimą kaltinime buvo nurodyta, kad G. L. nukentėjusiajai V. G. sužalojimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigė buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, tą aplinkybe patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. A.. Paties kaltinamojo nebuvo įvykio vietoje, kai atvyko policijos pareigūnai, todėl nebuvo nustatytas jo galimas neblaivumas. Tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus nurodo tik nukentėjusioji. Kadangi byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, todėl aplinkybė, kad kaltinamasis G. L. 2020-07-11, apie 21.05 val., bute Birutės g. 21-83, Klaipėdos m., „būdamas apsvaigęs nuo alkoholio“ šalintina iš kaltinimo.
Be to kaltinime buvo nurodyta, kad tarp patirtų sužalojimų nukentėjusioji V. G. patyrė ir „poodines kraujosruvas abiejų kelių sąnarių priekiniame paviršiuje“. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad šiuos sužalojimus ji patyrė jau po to, kai iš jos namų išėjo kaltinamasis, nes ji pargriuvo ant išmėtytų žaislų. Tą aplinkybę patvirtino ir ekspertas teisiamojo posėdžio metu nurodydamas, kad poodinės kraujosruvos abiejų kelių priekiniame paviršiuje tikriausiai atsirado suklupus ar pargriuvus. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad dėl kaltinamojo G. L. veiksmų nukentėjusioji V. G. patyrė „poodines kraujosruvas abiejų kelių sąnarių priekiniame paviršiuje“.
Dėl bausmės skyrimo
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.
Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas provokuojantis nukentėjusiosios V. G. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
G. L. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas du kartus, bet teistumas išnykęs (t. 1, b. l. 164-169), turi aukštesnįjį išsilavinimą, dirba UAB „Marino projektai“ (t. 1, b. l. 162), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nevedęs, turi vieną mažametį vaiką, rūpinasi neįgalia motina, kaltės nepripažino, savo elgesio nevertina kritiškai, nurodo, kad jis prieš Viktoriją fizinio smurto nenaudojo, jos nemušė ir nesmaugė, nesukėlė jai jokio fizinio skausmo. Mano, kad V.duoda melagingus parodymus, kadangi nori iš jo pasipelnyti. Kaltinamojo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus, šiuo atveju bus pasiekti G. L. paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant jos dydį mažesnį nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje. Siekiant padėti kaltinamajam G. L. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktais, jam skirtini įpareigojimai - 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Teismo nuomone, paskyrus nurodytus draudimus, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant BK 48 straipsnio 3 dalyje nurodytos intensyvios priežiūros.
Kaltinamajam G. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus vykdyti bausmę. (t. 2, b. l. 37-39).
Dėl civilinio ieškinio
Šioje byloje nukentėjusioji V. G. pareiškė kaltinamajam G. L. civilinį ieškinį dėl 44,64 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 137-141). Kaltinamasis G. L. su civiliniu ieškiniu nesutiko. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų V. G. buvo priversta kreiptis į gydytojus, nerimui ir skausmui įveikti teko pirkti vaistus, reikėjo važiuoti pas gydytojus, ekspertą, dėl baudžiamosios bylos aplinkybių konsultacijos kreipėsi pas advokatą Viktorą Kičiatovą, dėl ko taip pat patyrė finansinių išlaidų. Pridėjo išlaidas patvirtinančius dokumentus (t. 1, b.l. 139-141). Pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra logiškas ir pagrįstas, nors kaltinamasis su juo nesutiko, tačiau išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad nukentėjusioji turtinę žalą patyrė dėl kaltinamojo G. L. neteisėtų veiksmų, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios V. G. naudai iš kaltinamojo V. L. priteistina 44,64 Eur turtinei žalai atlyginti.
Šioje byloje taip pat yra pareikštas nukentėjusiosios V. G. civilinis ieškinys dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo G. L. veiksmų V. G. patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, sukrėtimą, išgąstį, stresą, Nusikalstamų veiksmų pasėkoje veido srityje atsirado kraujosruvos, kas sukėlė jai nepatogumus bendraujant su pažįstamais. Dėl gautų sužalojimų sukelto skausmo teko kreiptis pas neurologą, dėl ko teko vartoti nuskausminamuosius vaistus. Buvo sutrikęs miegas, pastoviai sapnuodavo košmarus, jautė eisenos nestabilumą, buvo pablogėjusi atmintis. Ilgą laiką negalėjo ieškoti darbo, t.y. negalėjo dalyvauti pokalbyje su darbdaviu, nes veido srityje akivaizdžiai matėsi sužalojimai, t.y. kraujosruvos. Po šio įvykio V. G. dėl patirtų sužalojimų nuvyko pas gydytoją. Gydytoja apžiūrėjusi V. G. išrašė vaistus, kuriuos nukentėjusioji pirko. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą, veikos pobūdį, eigą, pačios nukentėjusiosios rizikingą elgesį, patirtą sužalojimą, į prašomos priteisti sumos dydį, į kaltinamojo G. L. materialinę padėtį, t. y. dirbantis, nevedęs, turi vieną vaiką, sukeltą fizinį skausmą, patirtus išgyvenimus, nukentėjusiajai paskirtą gydymą, negalėjo ieškotis darbo, tačiau daugiau nebuvo apribota jos gyvenimo kokybė, be to, nukentėjusiosios sveikatai nekilo tokių padarinių, kurie turėtų itin neigiamą įtaką jos sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į esamą teismų praktiką, siekiant protingos nukentėjusiosios ir civilinio atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies - nukentėjusiosios V. G. naudai iš kaltinamojo G. L. priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - keturi kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais iš įvykio vietos ir su G. L. pateiktomis fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297– 308 straipsniais,
nusprendžia:
G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. G. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
P. V. G. naudai iš kaltinamojo G. L. 44,64 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 64 centus) turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 centų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keturis kompaktinius diskus su vaizdo įrašais iš įvykio vietos ir su G. L. pateiktomis fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.