- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-249/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- P. B., O. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Medicinos bankas
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinys patenkintas visiškai, civilinėje byloje Nr. 2-1047-343/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos bankas ieškinį atsakovams O. V. , P. B. , tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Gaseda”, L. G. , E. G. dėl skolos priteisimo ir atsakovės O. V. priešieškinį dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB Medicinos bankas kreipėsi į teismą ir prašė solidariai iš atsakovų O. V. ir P. B. priteisti 86 886 EUR negrąžinto kredito, 2,6645 procentų dydžio metines palūkanas (bylos nagrinėjimo metu šio reikalavimo atsisakė), 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-07-19 kredito sutartimi Nr. LOAN 37643 suteikė trečiajam asmeniui UAB „Gaseda“ 800 000 Lt kreditą, kuris turėjo būti grąžintas iki 2009-07-03. Vėlesniais pakeitimais kredito suma buvo keičiama ir konvertuota į eurus, pakeistas kredito grąžinimo dalimis grafikas, palūkanų normos skaičiavimo taisyklė. Už šios sutarties tinkamą įvykdymą 2006-07-19 sutartimi Nr. 17/2006 laidavo atsakovė O. V. , 2010-01-08 sutartimi – atsakovas P. B. . Teigė, kad UAB „Gaseda“ savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl laiduotojai privalo sumokėti įsiskolinimą (CK 6.63 str. 1 d. 1, 2 p., 6.81 str.).
Atsakovė O. V. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2006-07-19 laidavimo sutarties Nr. 17/2006 1.1 punkto dalį, kurioje nurodyta, kad laiduojama už 2006-07-19 kredito sutartį „su visais vėlesniais (esamais ir būsimais) papildomais susitarimais“ ir 7.2 punktą, kuriuo „laiduotojas patvirtina, kad jam yra žinomos visos kredito sutarties sudarymo sąlygos ir jis sutinka, kad kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks kredito sutarties sąlygų keitimas neturės įtakos“. Nurodė, kad dukros V. Š. paprašyta, kartu su ja 2006-07-19 nuvyko į UAB Medicinos banką, kur jai buvo pateikti pasirašyti kažkokie dokumentai, paaiškinus, kad juos reikia pasirašyti dėl to, jog įmonė gautų paskolą, tad ji suprato pasirašanti kaip liudytoja. Sutartis jai nebuvo perskaityta, tik paminėta 800 000 Lt suma. Tik gavus dokumentus iš teismo ir nuvykus pas advokatę jai buvo paaiškinta, kad ji pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią laidavo už UAB „Gaseda“ suteiktą 800 000 Lt paskolą. Sutarties sudarymo metu jai sutarties esmė nebuvo išaiškinta, nebuvo paaiškinta, kad be jos žinios gali būti keičiamos sutarties sąlygos, jog turės atsakyti už konkrečiai nenustatytą asmens gaunamą pinigų sumą. Tik gavusi UAB Medicinos banko ieškinį sužinojo, kad buvo keičiamos kredito sutarties sąlygos – padidinta kredito suma, palūkanos. Teigė, jog ieškovas pasinaudojo tuo, kad laiduotoja, būdama senyvo amžiaus, sandorio sudarymo metu – 72 metų, neturėjo išsilavinimo, negalėjo įsigilinti į sutarties punktus, sutartį pasirašė suklydusi, veikiama apgaulės, sandorį sudarė tik dėl to, kad duktė taip buvo nurodžiusi ir suvokė, jog yra paskolos gavimo liudininkė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovui UAB Medicinos bankui iš atsakovo P. B. priteisė 86 886 EUR negrąžinto kredito ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas, bylą dalyje dėl 2,6645 procentų dydžio palūkanų priteisimo nutraukė, priešieškinį patenkino visiškai ir pripažino negaliojančiais 2006-07-19 laidavimo sutarties Nr. 17/2006 1.1 punkto dalį, kurioje nurodyta, kad laiduojama už 2006-07-19 kredito sutartį „su visais vėlesniais (esamais ir būsimais) papildomais susitarimais“ ir 7.2 punktą, kuriuo „laiduotojas patvirtina, kad jam yra žinomos visos kredito sutarties sudarymo sąlygos ir jis sutinka, kad kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks kredito sutarties sąlygų keitimas neturės įtakos“.
Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė O. V. laidavimo sutarties sudarymo metu buvo senyvo, 72 metų amžiaus, neturinti išsimokslinimo, jog jai nebuvo išaiškinta painios ir sunkiai suprantamos sutarties esmė, taip pat į tai, kad pats ieškovas neįsitikino, ar laiduotoja moka skaityti, sutarties teksto neperskaitė, nepaaiškino jos pasirašymo pasekmių, o pati atsakovė manė pasirašanti kaip liudininkė, teismas sprendė, kad minėtos laidavimo sutarties dalys pripažintinos negaliojančiomis (CK 1.91 str.). Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą atsakovės O. V. atžvilgiu. Nurodė, kad be sutikimo padidinus kredito sumą, palūkanų normą, atsakovei atsirado nepalankios pasekmės, todėl jos laidavimas pripažintinas pasibaigusiu, be to, ji laidavo pagal terminuotą prievolę, kurios įvykdymo terminas baigėsi 2009-07-10.
Teismas, remdamasis tuo, kad skolininkas UAB „Gaseda“ neįvykdė savo sutartinių prievolių, vadovaudamasis materialiosios teisės normomis, laidavimo sutarties sąlygomis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo atsakyti kreditoriui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas, sprendė, jog atsakovas P. B. privalo atsakyti kaip solidarusis skolininkas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovui atsisakius L. ir E. G. laidavimo ir nepasinaudojus savo pirmenybės teise patenkinti reikalavimus nei iš šių laiduotojų turto, nei iš įkeisto ar hipoteka užtikrinto turto, jis turi būti atleistas nuo sutartinės atsakomybės, nes, anot atsakovo, jis laidavo su sąlyga, jog už prievolių įvykdymą laiduoja taip pat ir L., E. G. , o ieškovui atsisakius šių asmenų laidavimo ir sumažėjus asmenų, į kurių turtą gali būti nukreiptas išieškojimas, jo laidavimas buvo apsunkintas (CK 6.86 str., 6.78 str.). Remdamasis bylos duomenimis, teismas nurodė, kad pats atsakovas P. B. 2010-11-09 kreipėsi į ieškovą UAB Medicinos banką, prašydamas laiduotojus L. ir E. G. pakeisti V. Š. priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, taigi pats atsisakė galimybės, kad išieškojimas būtų nukreiptas į paminėtų asmenų turtą (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas P. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti šio Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš jo priteista 86 886 EUR negrąžinto kredito ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos ir priimti naują – ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Skunde nurodo šiuos argumentus:
1. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Be pagrindo netaikydamas CK 6.86 straipsnio ir atmesdamas kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog jis turi būti atleistas nuo atsakomybės, teismas nurodė vien tik tą aplinkybę, kad pats atsakovas siūlė ieškovui atsisakyti L. ir E. G. laidavimo. Jokių kitų argumentų, motyvų ar paaiškinimų teismas nenurodė ir taip pažeidė apelianto teisę į gynybą, tinkamą procesą bei rungimosi principą.
2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatskleidė bylos esmės, nes neištyrė ir nevertino visų bylos aplinkybių ir įrodymų. Teismas neanalizavo ar egzistuoja visos sąlygos CK 6.86 straipsnio taikymui, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas turėjo realią galimybę patenkinti savo reikalavimus iš laiduotojų L. ir E. G. turto, jog ieškovas būtų turėjęs galimybę išieškojimą nukreipti į kelis laiduotojus ir taip patenkinti savo reikalavimą, tačiau ieškovas atsisakė šio prievolės įvykdymo užtikrinimo. Teismas taip pat neanalizavo 2006-07-19 kredito sutarties ir jos vėlesnių pakeitimų, nevertino ieškovo ir BUAB ,,Gaseda“ susitarimo, kuriuo minėtų asmenų laidavimas pakeistas nekilnojamojo turto hipoteka bei neatsižvelgė į tai, kad šis turtas įvertintas tik 69 790 Lt.
3. Teismas be pagrindo atsisakė taikyti CK 6.78 straipsnį, kuris draudžia apsunkinti laidavimą. Ieškovas, atsisakydamas L. ir E. G. laidavimo, nepagrįstai apsunkino atsakovo laidavimą, kuris laidavo su sąlyga, kad BUAB ,,Gaseda“ prievolių įvykdymas užtikrinamas ir minėtų asmenų laidavimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimus į atsakovo apeliacinį skundą pateikė ieškovas UAB Medicinos bankas bei tretieji asmenys L. G. ir E. G. , kuriais prašo jį atmesti, o priimtą sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas UAB Medicinos bankas atsiliepime teigia, kad:
1. Nepagrįsti apelianto teiginiai, susiję su CK 6.86 straipsnio taikymu. Solidaraus laidavimo atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojai kartu, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas turėjo pirmumo teisę visiškai patenkinti 1 454 000 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą iš L. ir E. G. turto, apeliantas neteigia, jog šie asmenys apskritai turėjo tokios vertės turtą. Be to, ieškovas ne atsisakė savo teisių, o fizinių asmenų laidavimą pakeitė nekilnojamojo turto hipoteka, tokiu būdu sustiprindamas realų prievolės įvykdymo užtikrinimą.
2. Pats apeliantas prašė banko pakeisti minėtų asmenų laidavimą nekilnojamojo turto hipoteka, todėl nepagrįstai teigia, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Apeliantas suvokė savo veiksmų pasekmes, tai patvirtina byloje esantys 2010-11-18 UAB ,,Gaseda“ visuotinių akcininkų susirinkimo protokolo duomenys, 2010-12-30 papildomas susitarimas, 2011-01-07 hipotekos lakštas, turto vertės nustatymo pažyma, pagal kurią įkeisto nekilnojamojo turto vertė sudaro 280 000 Lt.
Šalies argumentai
3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs. Visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokias teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą.
4. Apeliantas kartu su skundu pateikė naujus įrodymus, tačiau neargumentavo, kodėl jų nepateikė pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti juos prijungti.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys L. G. ir E. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad bankas turėjo realią galimybę patenkinti savo reikalavimą iš L. ir E. G. turto, nes sudarydami 2006-07-19 laidavimo sutartį jie turėjo vienintelį nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, kurie jau buvo įkeisti nuo 2005-08-05.
2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad L. ir E. G. laidavimas buvo pakeistas 69 790 Lt vertės turto hipoteka, nes pagal bylos duomenis įkeisto turto vertė – 280 000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovo P. B. apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į jį argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingus šalių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ir, iš dalies patenkindamas ieškovo UAB Medicinos bankas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 263 str. 1 d.).
Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl laiduotojo atleidimo nuo atsakomybės kreditoriui CK 6.86 straipsnio pagrindu, šiam vieną prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę – laidavimą, pakeitus kita priemone – nekilnojamojo turto hipoteka.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieš pradedant nagrinėti apeliacinio skundo argumentus, yra tikslinga dar kartą pažymėti aktualias pirmosios instancijos teismo nustatytas bei kitas bylos faktines aplinkybes, kuriomis teisėjų kolegija remiasi spręsdama dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Faktinės bylos aplinkybės
UAB „Gaseda“ 2006-06-30 visuotinio akcininkų susirinkimo metu susirinkimo pirmininku išrinktas akcininkas P. B. , turintis 27,8 procentus visų įmonės akcijų, kuris pasiūlė svarstyti klausimą dėl banko paskolos gavimo įmonės veiklos plėtrai, visų akcininkų pritarimu nutarta įgalioti įmonės direktorių P. B. kreiptis į banką dėl paskolos suteikimo.
Ieškovas UAB Medicinos bankas 2006-07-19 kredito sutartimi Nr. LOAN 37643 suteikė trečiajam asmeniui BUAB „Gaseda“ 800 000 Lt kreditą, kuris turėjo būti grąžintas iki 2009-07-03. Sutarties 2.7 puntu šalys susitarė, kad prievolių įvykdymas užtikrinamas visų kredito gavėjo sąskaitų įkeitimu, nekilnojamojo turto hipoteka, keturiais akcininkų laidavimais: 2006-07-19 laidavimo sutartimis su L. G. , E. G. , O. V. ir P. B. . Vėlesniais pakeitimais buvo didinama kredito suma, kreditas konvertuotas į eurus, pakeistas jo grąžinimo dalimis grafikas, palūkanų normos skaičiavimo taisyklė.
UAB „Gaseda“ 2008-01-14 visuotinio akcininkų susirinkime akcininkai vienbalsiai pritarė susirinkimo pirmininko P. B. siūlymui kreiptis į banką dėl įkeisto nekilnojamojo turto pakeitimo.
UAB „Gaseda“ 2008-11-27 visuotinio akcininkų susirinkime akcininkai vienbalsiai pritarė susirinkimo pirmininko P. B. siūlymui padidinti iš UAB Medicinos banko gautos paskolos dydį tolimesnei įmonės veiklai vykdyti.
UAB „Gaseda“ 2009-05-05 visuotinio akcininkų susirinkime akcininkai vienbalsiai pritarė susirinkimo pirmininko P. B. siūlymui prašyti banko atidėti palūkanų mokėjimą.
Ieškovas UAB Medicinos bankas su atsakovu P. B. 2010-01-08 laidavimo sutartimi susitarė, kad jis laiduoja visu savo turtu, taip pat detaliai įvardinta, kokiu konkrečiu turtu laiduojama.
Trečiasis asmuo E. G. turimas UAB „Gaseda“ skolininko akcijas 2009-03-03 padovanojo savo motinai V. Š. , o trečiasis asmuo L. G. jai savo turimas šios bendrovės akcijas pardavė.
UAB „Gaseda“ 2010-11-18 visuotinio akcininkų susirinkime vienbalsiai nutarta įkeisti naujosios akcininkės V. Š. nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą bei gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), paskolos užtikrinimui.
UAB ,,Gaseda“, atstovaujama direktoriaus P. B. , 2010-11-09 kreipėsi į UAB Medicinos banką su prašymu laiduotojus L. ir E. G. , kurie įmonės turimas akcijas perleido V. Š. , direktoriaus P. B. žodžiais tariant, – pakeisti kita laiduotoja, kuri banko naudai įkeičia savo asmeninį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini).
UAB „Gaseda“ 2010-11-18 visuotinio akcininkų susirinkime vienbalsiai pritarta susirinkimo pirmininko P. B. siūlymui kreiptis į banką su prašymu vieneriems metams atidėti paskolos grąžinimą ir sumažinti palūkanų normą.
UAB Medicinos bankas ir UAB ,,Gaseda“, atstovaujama direktoriaus P. B. , 2010-12-30 papildomu susitarimu Nr. 6 prie 2006-07-19 kredito sutarties susitarė, kad be jau bankui įkeistų turtinių teisių, nekilnojamojo turto hipotekos, taip pat įkeičiami ir V. Š. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypas, gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Šio susitarimo 3 punkte nustatyta, kad bankas atsisakys L. ir E. G. laidavimo, kai minėto turto hipoteka bus įregistruota hipotekos registre.
2011-01-06 įregistruota nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka, įkeičiamo turto rinkos vertė nurodyta 280 000 Lt.
Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 27 d. nutartimi UAB „Gaseda“ iškėlė bankroto bylą, 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi patvirtino hipoteka užtikrintą UAB Medicinos banko 1 454 062,22 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmiau paminėtų faktinių aplinkybių apeliantas P. B. neginčija, tačiau nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog jis yra nemotyvuotas, nes atsisakydamas taikyti CK 6.86 straipsnį, atleidžiantį laiduotoją nuo atsakomybės, teismas nenurodė argumentų, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neįvertino visų pateiktų įrodymų – taigi neatskleidė bylos esmės. Tai, apelianto manymu, yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl teismo sprendimo nemotyvavimo ir laiduotojo atleidimo nuo atsakomybės
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinio proceso normų pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Taigi, sprendimui panaikinti nepakanka konstatuoti CPK normų pažeidimą, bet būtina nustatyti ir tokio pažeidimo pasekmę, t. y. neteisingą bylos išnagrinėjimą.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformavęs principus, kuriais remiantis vertinama, ar teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.). Taigi, vertinant, ar teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, svarbu, ar teismas atsakė į esminius bylos faktinius ir teisnius argumentus.
Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, nagrinėjamos bylos atveju, priešingai nei teigia apeliantas, teismas vadovavosi tiek kredito sutarties, tiek vėlesnių jos pakeitimų, susijusių su prievolių įvykdymo priemonių apimtimi, nuostatomis, tiek byloje surinktų, be kita ko ir jo paties pateiktų įrodymų bei argumentų analize, todėl atmestini skundo motyvai, kad teismas, konstatavęs, jog šiuo atveju nėra pagrindo atleisti atsakovą kaip laiduotoją nuo atsakomybės, pažeidė civilinio proceso reikalavimus ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).
Visų pirma civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, tai yra, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Apeliantas teisingai nurodo, kad pagal CK 6.86 straipsnį laiduotojas gali būti atleistas nuo atsakomybės, jei egzistuoja visos šios normos taikymo sąlygos. Būtent laiduotojui tenka pareiga įrodyti, kad egzistuoja visos sąlygos atleisti jį nuo atsakomybės, tai yra, kad kreditorius turėjo pirmumo teisę ir realią galimybę visiškai patenkinti savo reikalavimą, pasinaudodamas kitomis teisėmis, kurių jis be pagrindo atsisakė. Kitais žodžiais tariant, kad bankas turėjo tokią galimybę visiškai patenkinti savo reikalavimus iš laiduotojų L. ir E. G. turto. Bylos medžiaga rodo, kad atsakovas P. B. nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinia yra fakto teismas, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Priešingai, kaip atsiliepime į skundą nurodo E. ir L. G. , pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, laidavimo sutarties sudarymo metu jų turimas nekilnojamasis turtas, t. y. žemės sklypas ir gyvenamasis namas, jau buvo įkeistas. Be to, byloje nėra įrodymų, kad naujosios prievolės bankui užtikrinimo priemonės, t. y. V. Š. įkeisto turto, vertė sudarė tik 69 790 Lt, tai yra, niekuo nepaneigti byloje esančios 2010-12-06 turto vertės nustatymo pažymos duomenys, pagal kuriuos šio turto vertė – 280 000 Lt.
Antra, kaip žinoma, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar imperatyvioms teisės normoms. Sutarties laisvė reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai) patys sprendžia, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar nesudaryti, jei sudaryti – tai kokiomis sąlygomis (CK 6.156 str. 1 d.). Kreditoriai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, taikyti ne vieną, o tokių būdų daugetą. Akivaizdu, kad tokiais veiksmais kreditorius negali pažeisti nei paties skolininko, nei kitų asmenų, garantavusių tokios prievolės užtikrinimą, teisių bei teisėtų ir teisėtų interesų.
Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis, teigia, kad bankas, sudarydamas minėtą susitarimą dėl E. ir L. G. laidavimo pakeitimo nekilnojamojo turto hipoteka, pažeidė jo kaip laiduotojo interesus. Teisėjų kolegija, turėdama omenyje pirmiau šioje nutartyje išdėstytas faktines aplinkybes, apibūdinančias paties apelianto statusą nagrinėjamuose teisiniuose santykiuose, atmeta šiuos teiginius (CPK 185 str.). Visų pirma byloje nėra duomenų, to neteigia ir pats apeliantas, kad būtų pasinaudojęs savo teise ginčyti minėtą dar 2010 m. sudarytą susitarimą. Priešingai, kaip teisingai atsiliepime nurodo ieškovas, iš byloje esančių UAB ,,Gaseda“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų bei raštų, siųstų bankui, matyti, kad apeliantas, būdamas UAB ,,Gaseda“ direktoriumi ir akcininku, ne tik žinojo apie minėtą susitarimą ir dalyvavo jį sudarant, bet pats inicijavo ir kreipėsi į banką dėl jo sudarymo, tuo pats aiškiai ir akivaizdžiai išreikšdamas valią tokio susitarimo sudarymui, tai yra buvo juo suinteresuotas. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas, kaip fizinis asmuo (laiduotojas), būdamas įmonės akcininku ir praktiškai nuo bendrovės įkūrimo (2006-04-21) administracijos vadovu, taigi turintis ilgametę vadovavimo ūkio subjektui patirtį, be kita ko, suvokiantis/privalantis suvokti sutarčių, susitarimų esmę, galimas jų sudarymo pasekmes, teisių įgyvendinimo bei gynimo būdus bei priemones, etc. – negali būti laikomas silpnesniąja santykių šalimi, kuri nesuprato nei laidavimo sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, nei sudaromo minėto susitarimo reikšmės bei pasekmių, nei paties skolininko, tai yra UAB ,,Gaseda“, ūkinio-finansinio pajėgumo įvykdyti, beje, jam pačiam veikiant šio skolininko vardu, prisiimtas prievoles tiek bankui, tiek darbuotojams, valstybės biudžetams, tiek kitiems kreditoriams. Taigi jis suprato/turėjo suprasti, jog laidavimo sutartys, atsižvelgiant į tokių sandorių prigimtį, sandorių šalis bei sandorių sudarymo aplinkybes, laikytinos rizikingomis, jog, kaip žinia, solidariosios laiduotojo prievolės atveju, jeigu kreditorius (įkaito turėtojas) pirmiausia nusprendžia pasinaudoti vienu iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, tai nereiškia, kad laiduotojo prievolė pasibaigia CK 6.86 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2013, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 ir kt.).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apeliantui priklausė 27,8 procentai visų UAB ,,Gaseda“ akcijų, pagal minėtus visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų duomenis, tikėtina, jog jis iš esmės strategiškai valdė šią įmonę, o akcininkai tik pritardavo jo siūlomiems sprendimams, susijusiems ne tik su įmonės veikla bei tolimesne plėtra, bet ir paskoliniais, laidavimo santykiais. Antra, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, galima išvada, jog apeliantas banko veiksmus vieną prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą pakeisti į kitą pirmiau ne kartą jau minėta tvarka, yra ne tik neteisus, bet ir nesąžiningas (CPK 185 str.). Taigi teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog aplinkybė, kad ieškovas (kreditorius) laidavimą pakeitė nekilnojamojo turto hipoteka, nėra pakankama konstatuoti jo nesąžiningumo ar siekimo didinti laiduotojo atsakomybę ir nesudaro pagrindo atleisti laiduotoją nuo atsakomybės (CK 6.86, 6.78 str., CPK 185 str.).
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto teiginiai dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimo yra nepagrįsti, nes visos esminės ginčo aplinkybės teismo sprendime yra ne tik nurodytos, bet ir pateiktas jų vertinimas. Teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus bei argumentus, o tai, kad nebuvo priimtas atsakovui palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti motyvų nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2012 ir kt.).
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovo atsiliepime nurodytų argumentų, susijusių su atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktais priedais, pažymi, kad pateikti įrodymai yra susiję su jo prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, todėl jų prijungimo klausimas nesprendžiamas (CPK 314 str.).
Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas ieškovo UAB Medicinos bankas ieškinį, ir iš atsakovo apelianto P. B. priteisdamas BUBB ,,Gaseda“ nesumokėtą kreditą, atskleidė bylos esmę, ištyrė visas svarbias bylai nagrinėti aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą atmeta, nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.