Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja E. Kavaliauskienė Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00243-2011-9

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 7 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Č. D., O. G., M. N. G., O. G., A. B., L. B. ir R. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-489-797/2012 pagal ieškovų Č. D., O. G., M. N. G., O. G., A. B., L. B., R. U. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims R. P. ir A. O. M. dėl pripažinimo statybos leidimą išdavus neteisėtais veiksmais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Ieškovai prašo pripažinti Šiaulių miesto valstybinės statybos inspekcijos 1997 gegužės 16 d. statybos leidimą Nr.112 kaip išduotą neteisėtais veiksmais. Faktiškai atsakovai ginčija šio leidimo teisėtumą, tačiau nereiškia reikalavimo šalinti neteisėtos statybos padarinius. 2012 04 11 nutartyje Specialioji teisėjų kolegija nurodė, kad šiuo atveju ginčas kyla dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo (2 t., 23-24 b.l.). Taigi šis ginčas susijęs su administraciniais teisiniais santykiais (statybos leidimų teisėtumo patikrinimu).

Byloje nustatyta, kad 1997 balandžio 21 Šiaulių miesto valdybos sprendimu Nr. 211 leista įrengti gyvenamas patalpas R. P., kuri atstovavo pagal įgaliojimą mamą A. –O. M., šalia esančio buto (duomenys neskelbtini) (1 t., 119 b. l.), 1997 m. gegužės 16d. išduotas statybos leidimas Nr.112 (1t., 40 b. l.).Trečiajam asmeniui buvo suteikta teisė rekonstruoti butą Nr. 19, įrengti palėpės patalpas (1 t., 121 b.l.). Minėto leidimo galiojimas numatytas iki 2000 05 16, o 1999 kovo 2 d.. pripažinimo tinkamu naudoti pažyma Nr.77 atsakovo sudaryta komisija pripažino patalpas tinkamas naudoti (1t., 39 b. l.).

Statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai yra pakankamai dažnai keičiami ir pildomi. Atsižvelgiant į tai, kad statybos teisinius santykius bei į tai, kad statyba (rekonstrukcija) yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu, sprendžiant ginčus, kylančius iš šių santykių, svarbu tinkamai nustatyti konkrečiam etapui taikytinas teisės normas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog dėl ginčo statinio – palėpės (rekonstrukcijos) teisėtumo turi būti sprendžiama pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius šio statinio statybos metu, t. y. 1964m. redakcijos civilinį kodeksą, galiojusį tuo metu STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, kasacinio teismo praktiką. Rekonstrukcijos metu galiojusios teisės normos nustatė, kad statybos darbai ar statinių rekonstrukcija yra teisėti veiksmai, jeigu atliekami gavus leidimą, turint projektą ir vykdomi laikantis projekto bei statybos taisyklių (1964 m. CK 114 straipsnis, 1996-03-19 d statybos įstatymo redakcijos 3 str.2 d., 18 str.).

Ieškovai yra gyvenamojo namo, kuriame buvo atliekami rekonstrukcijos darbai, bendraturčiai. Kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis savo teises, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Vienas iš tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą.

Statybos leidimas – tai specialia tvarka kompetentingo subjekto išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę atlikti jame nurodytus statybos darbus. Ginčijamas dokumentas (statybos leidimas), minėta, buvo išduotas 1997 m. gegužės 16. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo pripažinti atsakovo veiksmų neteisėtumą, išduodant leidimą, neturint notariškai patvirtintų daugiau kaip 50 procentų namo bendrasavininkių (2 t., 1-3 b. l.).Tuo metu galiojantys įstatymai nenumatė notarine tvarka patvirtinto gyventojų daugumos sutikimo. Teisminėje praktikoje tuo metu buvo konstatuojama, kad įrengiant palėpėje patalpas užteko, apskritai tik vienos laiptinės gyventojų sutikimų, atsižvelgiant į tai, kad daugiabutis gyvenamasis namas yra specifinės konstrukcijos statinys, vienoje laiptinėje esančios gyvenamosios, bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga yra konstrukciškai atskirtos ir neturi funkcinio ryšio su kitos laiptinės patalpomis bei įranga, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad naudojantis ir disponuojant konstrukciškai atskiros laiptinės patalpomis, yra pažeidžiamos kitos to paties gyvenamojo namo laiptinės butų savininkų teisės ir interesai. (LAT 2000-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674/2000 ). Todėl teismas visiškai teisėtai ir apgrįstai sprendime konstatavo, jog pagal suformuotą teismų praktiką taikant Civilinio kodekso 122 str., nebuvo privaloma gauti daugumos gyventojų sutikimo. Atsakovas nurodo, jog buvo pateikti visi reikalaujami dokumentai, o trečiasis asmuo R. P. paaiškino, kad prieš rekonstrukcijos darbus gavo notarine forma patvirtintus laiptinės butų savininkų sutikimus palėpei įsirengti.

Teismas tyrė šias aplinkybes dėl butų savininkų leidimų davimo aplinkybių. Pats ieškovas A. B. patvirtino teisme, kad 4 iš 9 laiptinės gyventojų davė sutikimus(2 t., 66 b.l.).Notarų rūmų archyve buvo rasti 3 notarine tvarka patvirtinti leidimai (2t., 117-125 b.l.).Liudytojas K. A., kuris davė notarine tvarka sutikimą, nors jo bylos nagrinėjimo metu ir nepavyko rasti archyvuose dėl teisme nenustatyto jų davimo tikslaus laikotarpio , patvirtino, kad tuo klausimu buvo kviestas susirinkimas, laiptinės butų savininkai vyko į notarinę kontorą duoti leidimų, o trečiasis asmuo R. P. laiptinėje įsipareigojo laiptinėje sutvarkyti elektros instaliaciją, atlikti laiptinės remontą, ką ir padarė.(2 t., 69 b.l.). Todėl šis faktas dar kartą įrodo, kad gyventojai pritarė tokiam R. P. elgesiui ir tam neprieštaravo. Analogiškai šias aplinkybes teisme patvirtino ir buvusi vėliau įsteigtos namo savininkų bendrijos pirmininkė A. R.(2 t., 48 b-49 b.l ).Apeliacinei instancijai papildomai buvo pateikti dar 4 laiptinės gyventojų notariškai patvirtinti sutikimai-K. A.,S. P. P.,M. V.,S. B. ( 2 t.,197-203 b. l. ). Ieškovė I. U. patvirtino, kad tuo klausimu buvo sukviestas namo savininkų susirinkimas, kuriame buvo leista įsirengti palėpę (2t., 139 b. l.).Tuo metu namą administruojančios įmonės UAB“Ūkvedis“ atstovė liudytojos R. Š. parodymai irgi iš dalies patvirtina šias aplinkybes, patvirtina ir šios įmonės 1997-04-08 sutikimas (1t., 116 b. l.). Šiaulių miesto valdybos 1997-04-21 sprendimas Nr. 211 ir jo protokole taip pat užfiksuota, kad gyventojų sutikimai yra, todėl remdamasis sprendime išdėstytais argumentais teismas padarė pagrįstą išvadą, jog gyventojų sutikimai buvo pateikti .Pažymėtina, kad tuo metu galiojančios normos nenumatė , kad statybos leidimo išdavimas būtų derinamas su paslaugas tiekiančiomis įmonėmis.

Dėl senaties termino

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį ir dėl senaties termino žymaus praleidimo, šį terminą prašė taikyti atsakovas, tretieji asmenys. Teismas nustatė, kad pagal byloje esančius įrodymus ieškovams apie palėpės rekonstrukciją ,leidimą ją atlikti buvo žinoma jau 1999 metais. Apeliantas nesutinka su senaties termino taikymu šioje byloje, jo pradžia, nurodo, kad rekonstrukcijos darbų vykdymas dar nereiškia, kad ieškovai žinojo ir suprato , kad pažeistos jų teisės. Ieškovai patikslintame ieškinyje ir nenurodė apie jų teisių pažeidimą, ginčijo tik statybos leidimo išdavimo pagrįstumą, neesant bendrasavininkių sutikimo bei kad jis išduotas nesuderinus su atitinkamomis įmonėmis, tiekiančiomis šilumą, elektrą, vandenį, elektrą, dujas (2 t.21-3 b. l.). Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ir taikė teisės normas, konstatavo bylai reikšmingus faktus ir aplinkybes, todėl visiškai sutinka su teismo išsakyta pozicija dėl ieškinio senaties termino taikymo. Faktiškai atsakovai ginčija statybos leidimo teisėtumą, tačiau nereiškia reikalavimo šalinti neteisėtos statybos padarinius ar kitokio reikalavimo. 2012 04 11 nutartyje Specialioji teisėjų kolegija nurodė, kad šiuo atveju ginčas kyla dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, kai statyba jau yra baigta (2 t., 23-24 b.l.). Taigi šis ginčas susijęs su administraciniais teisiniais santykiais (statybos leidimų teisėtumo patikrinimu).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. E. M., bylos Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Giora“, V. M., R. G., S. M. v. R. V., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnija, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Kultūros vertybių apsaugos departamentas, bylos Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno apskrities viršininko administracija, V. J. B., I. M. G., A. S., bylos Nr. 3K-3-533/2009). Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad ginčyti statybai(rekonstrukcijai) išduotą leidimą yra taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas. Ieškovas šiuo atveju praleido ne tik šį terminą, bet ir bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Apeliantai nepagrįstai senaties terminą sieja tik su sužinojimo aplinkybe, jį nurodydama 2011 04 15, kai buvo gautas R. P. ieškinys. Atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, be to, ex officio patikrinus ir nekonstatavus jokių svarbių šio termino praleidimo priežasčių, kurių ieškovai net neįrodinėjo, nors tai yra jų pareiga, atsižvelgdama į tai, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), kolegija pripažįsta, jog ieškinio reikalavimai, kuriais buvo ginčijamas administracinis aktas, pirmosios instancijos teismo buvo atmesti visiškai pagrįstai vien dėl šios priežasties.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant svarbių termino praleidimo priežasčių konstatavimo klausimą, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, konkretaus ieškinio senaties termino trukmę, į tai, kiek šis terminas praleistas, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LAT 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009; 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; 2010-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; kt.). Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į subjektyviųjų (asmens sugebėjimą įvertinti teisinę situaciją, šalių elgesį ir pan.) ir objektyviųjų (kokias vertybes siekiama apginti, galimą vertybių konkurenciją ir kt.) kriterijų visumą (LAT 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą (LAT 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2011). Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistą teisę. Taip pat kiekvieną kartą turi būti turima galvoje ir tai, kad jei asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą senaties terminą į jį nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Taigi teismas turi nustatyti tinkamą, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus atitinkančią šalių teisių bei teisėtų lūkesčių gynimo pusiausvyrą (LAT 2012-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Pažymėtina, kad aplinkybę, jog priežastys, dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas, yra tokios svarbios, kad sudaro pagrindą šį terminą atnaujinti, turi įrodyti šalis, kuri praleido terminą kreiptis į teismą ir siekia teisių apsaugos po senaties termino pabaigos (CPK 12, 178 straipsniai)(LAT2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl to, ar ieškovai dėl svarbių priežasčių praleido 1 mėnesio terminą teisme ginčyti administracinį aktą. Šiame kontekste, kolegijos nuomone, reikšmingos aplinkybės, kad ginčas yra kilęs dėl gyvenamojo namo, kuriame gyvena ieškovai, dalies-palėpės rekonstrukcijos, statybos darbai, vykdomi ginčijamų 1997 m. statybos leidimų pagrindu, buvo baigti iki 1999 -03-02 , patalpa įregistruota viešajame registre 1999-05-17 (1t., 38 b. l.), o į teismą ieškovai kreipėsi tik 2011-005-11 (1 t., 2-3). Taigi nuo leidimo išdavimo iki kreipimosi į teismą praėjo 14 metų, tačiau ieškovai jokių reikalavimų dėl statybos leidimo teisėtumo, bendraturčių teisių pažeidimo per visą tą laiką nereiškė. Ieškovai patys teismo posėdžio metu nurodė, jog tokio ieškinio nebūtų reiškę, jeigu R. P. nebūtų padavusi 2010-09-06 ieškinio dėl žalos atlyginimo.

Rekonstrukcijos metu 1998 01 11 buvo įsteigta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, kurios nariais yra ir ieškovai, o ieškovas A. B. buvo išrinktas bendrijos valdybos nariu, ieškovas Č. D.-revizijos buvo komisijos nariu (1 t., 11-112 b.l.,2 t., 4-5 b. .l.). Atsižvelgdama į tai, kad statybos darbai dėl savo pobūdžio yra matomi tame pačiame name gyvenantiems asmenims, nes prie namo ilgą laiką dirbo kranas, buvo ardoma ir keičiama dalis stogo dangos, po bendrijos įsteigimo bendrija turėjo perimti gyvenamojo namo patalpas , duomenys apie leidimų statybai išdavimą yra registruojami, patalpos įregistruotos viešajame registre, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovai ieškinio terminą žymiai praleido be svarbių priežasčių, todėl nėra jokio pagrindo jo atnaujinti. Ieškovai, būdami bendraturčiais, turėjo elgtis protingai ir apdairiai, veikdami sąžiningai ir protingai turėjo žinoti apie atliekamą rekonstrukciją , jos vykdymo metu, ir kelti klausimą` dėl galimo statybos darbų neteisėtumo, jų teisių pažeidimo .

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo nurodyto termino praleidimą ir taikė termino praleidimo pasekmes, atmesdamas ieškinį. Termino praleidimas reiškia, kad ieškinys gali būti atmestas vien šiuo pagrindu. Tokia praktika skatina asmenis operatyviai kreiptis į teismą siekiant apginti savo pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, taip kartu užtikrinant visuomeninių santykiu stabilumo principą., kuriam užtikrinti ir buvo įstatymiškai įtvirtintas administracinių aktų apskundimo terminas.

Apeliantai skunde nurodo , kad buto rekonstrukcija buvo daroma ne tik negavus kitų butų savininkų sutikimo, bet ir pažeidžiant rekonstrukcijos planą, nes įregistruojant patalpas nurodytas kitokio dydžio plotas. Šių aplinkybių ieškovai nenurodė ieškinyje (2 t., 3 b.l.), todėl šia aplinkybe, kuri nenagrinėta teisme negali būti grindžiamas apeliacinis skundas (CPK 306 str.2 d.).Be to šios aplinkybės susijusios su nekilnojamo turto registracija.

Kolegija pažymi, kad nuo buto įrengimo ir net nuo pripažinimo tinkamu naudoti akto iki ieškinio pareiškimo praėjo daugiau nei dešimt metų, tačiau ieškovai jokių reikalavimų dėl to per visą tą laiką nereiškė. Ieškovai ir neprašo taikyti jokių pasekmių. Kolegija taip pat sutinka su teismo nuomone, kad ieškinio reikalavimas pripažinti Šiaulių miesto valstybinės statybos inspekcijos 1997 metais gegužės 16 d. statybos leidimą Nr. 112 kaip išduotą neteisėtais veiksmais negali būti kaip savarankiškas reikalavimas, atitinkantis CK 1.138 str. įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, o gali būti tik kaip ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, sprendžiant ginčą su atsakove kitais CK 1.138 str. numatytais būdais.

Dėl procesinių pažeidimų

Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė eilę procesinių pažeidimų, netinkamai vertino įrodymus. LR CPK 329 str. 1 d. numato, jog procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Ieškovai nenurodė ,kokią reikšmę šie pažeidimai turėjo neteisingam, jų nuomone, bylos išsprendimui. Apeliantai ir nedetalizuoja, kokie įrodymai buvo netinkamai vertinami, šis argumentas deklaratyvus.

Kolegija atmeta apeliantų argumentą dėl netinkamo pranešimo apie bylos nagrinėjimą 2012 05 02 bei kad buvo pažeistos apeliantų procesinės teisės, pakartotinai neapklausiant liudytojų R. Š., A. R., neiškviečiant trečiojo asmens A. O. M., šie teiginiai taip pat daugiau deklaratyvūs. Apeliantai nenurodo, kokias aplinkybes jie siekė išsiaiškinti, bei kodėl šių klausimų nepateikė per atstovą. Nuo skundo pateikimo teismui dienos ieškovai bylą vedė per advokatą, kas pripažintina, kad bylą veda patys ieškovai. Ieškovai turėjo suderinti savo pozicijas ir turėjo galimybę pateikti klausimus liudytojui per advokatą. Bylos nagrinėjimas vyko ilgą laiką, todėl ieškovai turėjo pakankamą laiką pasiruošti bylos nagrinėjimui.2012 gegužės 02 d. teismo posėdyje dalyvavo ieškovų advokatas , kuriam buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, vietą (2 t., 30,43 b. l.).Kai šalis bylą veda per advokatą procesiniai dokumentai, tame tarpe ir teismo šaukimai, pranešimai įteikiami tik atstovui (advokatui), o šis nedelsiant privalo pranešti apie tai atstovaujamiesiems (CPK 116, 118 str. 1 d.). Ieškovai nereiškė reikalavimo pripažinti būtinu trečiojo asmens A. O. M. dalyvavimą teismo posėdyje. Trečiąjį asmenį A. O. M. byloje atstovavo advokatas M. B.. Apeliantai nenurodo, kad dėl to nebuvo atskleista bylos esmė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad būtų pripažintas būtinu trečiojo asmens A. O. M. dalyvavimas teismo posėdyje. Pasiruošimas bylos nagrinėjimui byloje vyko parengiamajame posėdyje, kur ieškovai turėjo nurodyti visus įrodymus.

Nepagrįstas apeliantų argumentas dėl jų procesinių teisių pažeidimo paskutiniajame teismo posėdyje -2012 09 03 d, nes keletas ieškovų neturėjo advokato, o teismas neatidėjo bylos nagrinėjimo. Byla pradėta nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniame teisme, skundas kur skundas užregistruotas 2011 gegužės 11 d. Kadangi bylos nagrinėjimas teismuose tęsėsi 1 metus ir 4 mėnesius, ieškovai turėjo pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui, pasirūpinti per visą bylos nagrinėjimą atstovavimu. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK8 str.), kad šis kuo greičiau priimtų teisėtą ir pagrįstą sprendimą. CPK 7 str. įpareigoja teismą imtis nustatytų priemonių kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, siekti, kad byla būtų išnagrinėta teisme vieno posėdžio metu. Tam šalys įpareigojamos jau pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, nurodyti įrodymus, kurių negali gauti.( CPK 226 ) Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: Iki paskutinio teismo posėdžio buvo atlikti visi procesiniai veiksmai ir šiame teismo posėdyje buvo susipažįstama su bylos medžiaga bei išklausomos baigiamosios kalbos, todėl kolegija nepripažįsta, kad teismas, atsižvelgiant į proceso trukmę šioje byloje , į ieškovų elgesį procese, būtų pažeidęs ieškovų procesines teises.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, tinkamai taikė materialines ir procesines normas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.

Atsakovas, tretieji asmenys nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą .