Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-04-20 · Civilinė byla Nr. e2A-310-613/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-20
Bylos Nr.
e2A-310-613/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Kristina Domarkienė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Daiteka“
Trečiasis asmuo
R. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-310-613/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00175-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20.
(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2638-904/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Daiteka“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo R. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Metalo gamybos inžinerija“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ieškovės 2017 m. balandžio 13 d., 2017 m. balandžio 27 d. ir 2017 m. gegužės 10 d. atliktus 2 176,79 Eur mokėjimus (toliau – ir Ginčo mokėjimai) atsakovei UAB „Daiteka“ negaliojančius; taikyti restituciją – grąžinti šalis į pradinę padėtį bei priteisti iš atsakovės UAB „Daiteka“ 2 176,79 Eur ieškovės naudai; taip pat priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovei UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Šilkuva“. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Teismas, remdamasis įmonės 2016 m. balansu, sprendė, kad įmonė buvo nemoki jau 2016 metais. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paliko Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį nepakeistą.

3. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2017 m. balandžio 13 d. sumokėjo atsakovei 889,35 Eur pagal 2017 m. balandžio 11 d. išankstinę atsakovės pateiktą sąskaitą Nr. PADTK17012; 2017 m. balandžio 27 d. atsakovei sumokėjo 643,72 Eur pagal 2017 m. balandžio 26 d. išankstinę atsakovės pateiktą sąskaitą Nr. PADTK170146; 2017 m. gegužės 10 d. sumokėjo atsakovei 643,72 Eur pagal 2017 m. gegužės 8 d. išankstinę atsakovės pateiktą sąskaitą Nr. PADTK170165. Ginčo mokėjimų atlikimo metu egzistavo galiojančios ir neginčijamos kitų ieškovės kreditorių reikalavimų teisės. Ieškovė jau 2016 m. buvo nemoki, neturinti pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Dėl to ieškovė privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytu atsiskaitymų eiliškumu – pagal mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ginčijamais mokėjimais ieškovė, negalėdama vykdyti ankstesnių savo įsipareigojimų, nesilaikydama įstatymo nustatytos imperatyvios atsiskaitymo tvarkos, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių – atsakovei UAB ,,Daiteka“. Atsakovė turėjo pareigą pasidomėti, ar atliekant ginčijamus mokėjimus, ieškovė neturėjo kitų prievolių, kurių terminai jau suėję ir, ar atlikus juos nebus pažeisti kitų kreditorių interesai. Duomenų, kad atsakovė domėjosi ieškovės turtine padėtimi, nėra, todėl atsakovė, ieškovės vertinimu, laikytina nesąžininga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Daiteka“ buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, t. y. šalys susitarė, kad atsakovė ieškovei pagamins įrenginius, kurie užtikrins efektyvesnį ieškovės metalo suvirinimo darbų atlikimą.

6. Teismas, remdamasis ieškovės banko sąskaitų išrašais ir ieškovės teismui pateiktais paaiškinimais, konstatavo, kad Ginčo mokėjimų laikotarpiu įmonė turėjo pajamų ir vykdė atsiskaitymus su kitomis įmonėmis. Kaip nurodė ieškovė, Ginčo mokėjimų atlikimo metu (2017 m. balandžio mėn.) bendrovė gavo 82 311,07 Eur pajamų, apmokėjimui gavo sąskaitų už 145 068,901 Eur, iš kurių pradelsti mokėjimai sudarė 8 113,99 Eur, bendrovė tuo laikotarpiu išmokėjo darbo užmokesčio ir išėmė grynaisiais – 20 739,11 Eur, apmokėjo sąskaitų už 158 069,87 Eur. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ Ginčo mokėjimų atlikimo metu, t. y. 2017 m. balandžio-gegužės mėnesį būtų buvusi faktiškai nemoki. Bankroto bylos iškėlimo metu, t. y. 2017 m. spalio 13 d. UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016 m. įmonės balanso duomenis ir tuo metu byloje nebuvo duomenų, kurie pateikti šioje byloje, todėl jie Klaipėdos apygardos teismo vertinti nebuvo.

7. Teismas sprendė, kad ieškovė iki Ginčo mokėjimų atlikimo ir po jų vykdė didelės apimties ūkinę veiklą, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais ir privalomus mokėti mokesčius. Todėl atsakovei atlikti Ginčo mokėjimai negali būti laikomi nepagrįsto pranašumo suteikimu vienam kreditoriui. Be to, byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo - balandžio mėnesiais taip pat buvo atliekami mokėjimai ir kitiems kreditoriams. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad po Ginčo mokėjimų atlikimo, būtų pasikeitęs įmonės mokumas, kad kreditorių reikalavimai, kurie yra patvirtinti bankroto byloje, atsirado tuo metu, kai buvo atlikti Ginčo mokėjimai. Vien tas faktas, jog atliekant bankinius pervedimus, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nereiškia, kad atlikti Ginčo mokėjimai pažeidė kreditorių teises.

8. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė pagal rangos sutartis užsakymus turėjo įvykdyti iš savo medžiagų, savo jėgomis ir rizika. Ieškovė, sudarydama įvairius sandorius, neturėjo ir negalėjo turėti įvairių specifinių medžiagų ir priemonių užsakovų poreikiams tenkinti. Taigi jau ikisutartinių santykių metu ir sandorių sudarymo metu visiems sandorių dalyviams buvo aišku, jog tam, kad užsakymai ir rangos darbai būtų atlikti, ieškovė turės įsigyti reikalingų medžiagų ir priemonių. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju neįrodytas sandorio neprivalomumas.

9. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepaneigė atsakovės sąžiningumo prezumpcijos. Pagal www.rekvizitai.lt viešus duomenis ieškovė Juridinių asmenų registre registruota 2016 m. kovo 1 d., finansinė atskaitomybė už 2016 m. Juridinių asmenų registrui pateikta 2017 m. gegužės 4 d. Ginčijami mokėjimai buvo atlikti 2017 m. balandžio 13 d., 2017 m. balandžio 27 d. ir 2017 m. gegužės 10 d. Jų atlikimo metu ieškovė nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai skolų neturėjo, nė vienas kreditorius nebuvo kreipęsis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, mokėjimai atlikti bankiniais pavedimais, t. y. sąskaitos nebuvo areštuotos.

10. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad ji negalėjo žinoti apie ieškovės finansinės padėties sudėtingumą, nes atsakovė nedalyvavo bankroto bylos iškėlimo procese. Atsakovei buvo prieinama tik viešai skelbta ieškovės informacija apie įmonės finansinę padėtį, t. y. iš viešai prieinamų duomenų atsakovė negalėjo spręsti apie įmonės nemokumą. Viešoje erdvėje nebuvo duomenų, jog ieškovei pirkimo sandorio sudarymo metu yra iškeltų civilinių bylų dėl turtinių reikalavimų ieškovei. Pirmoji iškelta civilinė byla ieškovei buvo 2017 m. rugpjūčio 2 d. Atsakovei taip pat nebuvo žinoma, jog ieškovė buvo nemoki ir turėjo pradelstų finansinių įsipareigojimų, kurie viršijo ½ į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Ieškovė tris kartus iš atsakovės įsigijo gaminius ir už prekes sumokėjo laiku pagal išankstinio mokėjimo sąskaitas, todėl atsakovei nekilo ir negalėjo kilti abejonių dėl ieškovės finansinio nepajėgumo atsiskaityti su kreditoriais.

11. Teismas sprendė, jog Ginčo mokėjimai padaryti turint tikslą vykdyti sudarytus sandorius su užsakovais. UAB „Daiteka“ parinkti bei parduoti sliekiniai motoreduktoriai buvo panaudoti ieškovės veikiai vykdyti. Nepaneigti atsakovės argumentai, jog įsigytų suvirinimo manipuliatorių pagalba, ieškovė turėjo galimybę didinti gamybos našumą, gaminant užsakovų detales/gaminius „Feeder piate“. Todėl ieškovė turėjo galimybes pagaminti ženkliai daugiau produkcijos ir taip gerokai padidinti įmonės pajamas. Byloje nenustatyta, kad šie įrengimai (motoreduktoriai) buvo perkami neapdairiai ar švaistant įmonės lėšas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

12. Ieškovė UAB „Metalo gamybos inžinerija“ apeliaciniame skunde prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Klaipėdos apygardos teisme, nagrinėjant civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo Nr. eB2-1631-524/2017, įrodinėjimo dalykas buvo UAB „Metalo gamybos inžinerija“ nemokumas, ir teismas padarė išvadą, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ yra nemoki, įvertinęs 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis. Nemokumo atsiradimo momento vertinimas iš naujo reiškia prejudicinių faktų neigimą ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182, 279 straipsnių reikalavimų nesilaikymą.

12.2. Teismas skundžiamu sprendimu nepaneigė, kad ieškovė kalendorinio eiliškumo tvarka turėjo trečios eilės kreditorių, su kuriais privalėjo atsiskaityti anksčiau nei su atsakove, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eiliškumo tvarką.

12.3. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsiskaitymas su atsakove pažeidė imperatyviąsias įstatymų normas (CK 1.80 straipsnis), t. y. CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, vertintinas kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas (pirmenybės suteikimas konkrečiam kreditoriui).

12.4. Ieškovės vertinimu, šioje byloje buvo pažeistos CPK 71 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo ir tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Ieškovė nurodė, kad ji kreipėsi į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2634-904/2019, kuri buvo paremta analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir ši byla. Sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2634-904/2019 buvo priimtas 2019 m. rugsėjo 20 d. Abi šias civilines bylas nagrinėjo tas pats Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas. Tokiu būdu buvo pažeista ieškovės teisė į nešališką teismą, nes to paties teisėjo dalyvavimas nagrinėjant šią bylą galėjo sudaryti prielaidas manymui, kad šioje byloje ginčo santykiai bus vertinami taip pat, kaip ir ankstesnėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl Ginčo mokėjimų pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo pagal CPK 71 straipsnio 1 dalį

15. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, argumentuodama, jog byla buvo išnagrinėta pažeidžiant CPK 71 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Ieškovė nurodo, kad kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2634-904/2019 ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuris buvo paremtas analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir šioje byloje. Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2634-904/2019 buvo priimtas 2019 m. rugsėjo 20 d. Kadangi abi šias bylas nagrinėjo tas pats teisėjas, buvo pažeista ieškovės teisė į nešališką teismą, Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.

16. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėtos sudėties teismas yra absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kurį teismas turi konstatuoti ex officio (lot. pagal pareigas). Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu, be kita ko, ji neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 62 straipsnis), teismas buvo šališkas (CPK 65, 66 straipsniai), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

17. CPK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du atvejai, kai teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, nes toks dalyvavimas būtų kvalifikuojamas pakartotiniu: 1) kai teisėjas bylą nagrinėjo pirmosios instancijos teisme, tai negali dalyvauti ją nagrinėjant apeliacine ir kasacine tvarka; 2) jeigu teisėjo priimtas sprendimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo panaikintas, tai jis negali šios bylos pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ribojimas nustatytas dėl to, kad pakartotinis teisėjo tos pačios bylos nagrinėjimas gali sukelti abejonių dėl nešališkumo, kai bylą nagrinėjęs pirmą kartą teisėjas jau buvo pateikęs teisinį vertinimą. Neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą įstatyme siejamas su konkretaus ginčo išsprendimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-313/2016).

18. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų civilinėje byloje Nr. e2-2634-904/2019 (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovė buvo pareiškusi ieškinį atsakovei UAB „Litnobiles“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kuriuo ieškovė prašė teismo pripažinti ieškovės 2017 m. sausio 19 d., 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. vasario 8 d., 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 4 d. atliktus 6 106,87 Eur mokėjimus atsakovei UAB „Litnobiles“ negaliojančiais ir taikyti restituciją – priteisti iš UAB ,,Litnobiles“ 6 106,87 Eur sumą ieškovei. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Civilinę bylą Nr. e2-2634-904/2019 išnagrinėjo tas pats Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas, kuris išnagrinėjo ir šią civilinę bylą, kurioje priimtas skundžiamas teismo sprendimas.

19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors abejose civilinėse bylose ieškinį dėl sandorių negaliojimo tuo pačiu teisiniu pagrindu pareiškė ta pati ieškovė, tačiau bylos nelaikytinos tapačiomis. Abejose civilinėse bylose sutampa tik viena iš ginčo šalių, t. y. pati ieškovė, tačiau jos reikalavimai buvo pareikšti skirtingoms atsakovėms, t. y. UAB ,,Litnobiles“ ir UAB ,,Daiteka“. Abejų civilinių bylų dalykai taip pat skiriasi, t. y. civilinėje byloje Nr. e2-2634-904/2019 buvo ginčijami ieškovės 2017 m. sausio 19 d., 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. vasario 8 d., 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 4 d. atlikti mokėjimai UAB „Litnobiles“, o šioje byloje yra ginčijami ieškovės 2017 m. balandžio 13 d., 2017 m. balandžio 27 d. ir 2017 m. gegužės 10 d. atlikti 2 176,79 Eur mokėjimai atsakovei UAB „Daiteka“. Atitinkamai skiriasi ir abejų civilinių bylų faktinis pagrindas, t. y. civilinėje byloje Nr. e2-2634-904/2019 buvo įrodinėjamos, nustatomos ir vertinamos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės ir UAB „Litnobiles“ teisiniais santykiais, vertinamas ieškinio dalyku esančių atsiskaitymo sandorių teisėtumas. Šioje byloje buvo įrodinėjamos, nustatomos ir vertinamos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės ir atsakovės UAB „Daiteka“ teisiniais santykiais, vertinamas ieškinyje nurodytų atsiskaitymo sandorių teisėtumas. Taigi, civilinę bylą Nr. e2-2634-904/2019 išnagrinėjęs teisėjas turėjo teisę nagrinėti ir šią civilinę bylą, todėl CPK 71 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

Dėl UAB „Metalo gamybos inžinerija“ nemokumo

20. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1631-524/2017 ieškovei UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Šilkuva“. Bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenis, nes UAB „Metalo gamybos inžinerija“ neįvykdė teismo nustatytos pareigos pateikti aktualius įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Teismas sprendė, kad įmonė yra nemoki, remdamasis 2016 m. įmonės balanso duomenimis, pagal kuriuos UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turėjo turto iš viso už 178 285 Eur, o jos skoliniai įsipareigojimai sudarė 138 335 Eur.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad bankroto bylos UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iškėlimo metu, t. y. 2017 m. spalio 13 d., UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenis ir tuo metu byloje nebuvo duomenų, kurie pateikti šioje byloje, todėl Klaipėdos apygardos teismo vertinti nebuvo. Ieškovė iki Ginčo mokėjimų atlikimo ir po jų vykdė didelės apimties ūkinę veiklą, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais ir privalomus mokėti mokesčius. Todėl atsakovei atlikti Ginčo mokėjimai negali būti laikomi nepagrįsto pranašumo suteikimu vienam kreditoriui. Be to, byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo - balandžio mėnesiais taip pat buvo atliekami mokėjimai ir kitiems kreditoriams. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad po Ginčo mokėjimų atlikimo, būtų pasikeitęs įmonės mokumas, kad kreditorių reikalavimai, kurie yra patvirtinti bankroto byloje, atsirado tuo metu, kai buvo atlikti Ginčo mokėjimai. Vien tas faktas, jog atliekant bankinius pervedimus, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nereiškia, kad atlikti Ginčo mokėjimai pažeidė kreditorių teises.

22. Ieškovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdama, kad Klaipėdos apygardos teisme sprendžiant bankroto bylos UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iškėlimo klausimą įrodinėjimo dalykas buvo ieškovės nemokumas. Minėtoje byloje Klaipėdos apygardos teismas jau buvo padaręs išvadą, kad įmonė yra nemoki, remdamasis 2016 m. įmonės balanso duomenimis. Ieškovės vertinimu, nemokumo atsiradimo momento vertinimas iš naujo reiškia prejudicinių faktų neigimą ir CPK 182, 279 straipsnių reikalavimų nesilaikymą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.

23. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, siekiant išsiaiškinti, ar ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių teisių, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus), arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Vien ta aplinkybė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu skolininkas iš esmės yra nemokus, dar nereiškia, kad tokiu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės bei sumažėjo reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi. Pirmosios instancijos teismas ne iš naujo vertino ieškovės nemokumo atsiradimo momentą, bet sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog būtent po Ginčo mokėjimų atlikimo būtų pasikeitęs įmonės mokumas, įsipareigojimų ir turto santykis, lėmęs įmonės nemokumą ir vėliau bankroto bylos iškėlimą. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, skundžiamu sprendimu nebuvo kvestionuojami Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi, kuria UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iškelta bankroto byla, nustatyti prejudiciniai faktai, tačiau vertinama, ar UAB „Metalo gamybos inžinerija“ nemokumas, atliekant Ginčo mokėjimus, nepažeidė kreditorių teisių.

Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų

24. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės atlikti Ginčo mokėjimai už atsakovės parinktus ir parduotus ieškovei sliekinius motoreduktorius nepažeidė kitų kreditorių teisių, nes užsakydama ir sumokėdama už jas atsakovei ieškovė siekė pagaminti ženkliai daugiau produkcijos ir padidinti gaunamas pajamas, t. y. tinkamai vykdyti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir atsiskaityti su kitais kreditoriais. Teismas, spręsdamas bankroto bylos ieškovei iškėlimo klausimą bei pripažindamas įmonės bankrotą tyčiniu, neturėjo šioje byloje pateiktų duomenų apie 2016 m. faktiškai pradelsus mokėjimus, tokius įrodymus ir skaičiavimus ieškovė teismui pateikė vėliau. Byloje įrodyta, kad iš 138 335 Eur 2016 m. įmonės turėtų per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų pradelsti buvo tik 54 589,59 Eur. Ginčo mokėjimai buvo padaryti 2017 m. balandžio 13 d., 2017 m. balandžio 27 d. ir 2017 m. gegužės 10 d.. Įmonė vykdė nemenko masto gamybinę veiklą ir per pirmus keturis 2017 m. mėnesius gavo 787 027,20 Eur pajamų. Byloje neįrodyta, kad ieškovė dėl atsakovės įvykdyto užsakymo tapo nemoki ar būdama nemoki suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. Be to, ieškovė sliekinių motoreduktorių užsakymams apmokėti, daugiau tikėtina, naudojo savo užsakovų avansinių mokėjimų dalį, nes savo laisvų apyvartinių lėšų neturėjo ir neturėjo banko kredito veiklai vykdyti. Taigi sumokėdama už sliekinius motoreduktorius ieškovė nesumažino savo turimo turto masės ir kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad mokėjimų atlikimo metu ji negalėjo patenkinti visų savo tiekėjų ir kitų kreditorių reikalavimų, tačiau mokėjimai buvo atliekami.

26. Kaip jau minėta nutarties 24 punkte, nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius kitų UAB „Metalo gamybos inžinerija“ kreditorių teisių pažeidimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė actio Pauliana instituto ir ieškinio šiuo pagrindu netenkino.

Dėl Ginčo mokėjimų pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu

27. Ieškovė taip pat nesutinka su skundžiamu sprendimu, teigdama, kad atsiskaitymas su atsakove pažeidė imperatyviąsias įstatymų normas (CK 1.80 straipsnis), t. y. CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, kuris vertintinas kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas (pirmenybės suteikimas konkrečiam kreditoriui). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiuo ieškovės argumentu.

28. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

29. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo ir jį paskatinusio įstatymų leidėjo tikslų išplaukia, kad, pirma, CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų –neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis). Antra, CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taigi, remdamasis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis, reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė. Taigi kasacinis teismas, apibendrindamas aiškinamą normą, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes ir atsižvelgdama į aktualią kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės bankroto administratorius neturėjo teisinio pagrindo ginčyti ieškovės ir atsakovės sudarytų Ginčo mokėjimų, argumentuojant, kad atsiskaitymas su atsakove pažeidė imperatyviąsias įstatymų normas (CK 1.80 straipsnis), t. y. CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, nes CK 6.930¹ straipsnyje nėra reglamentuota nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir šis straipsnis nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti.

31. Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Kristina DomarkienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė