Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Daiteka“ atstovui Dainiui Petraičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Šilkuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Daiteka“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo R. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „Amekus“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

„Metalo gamybos inžinerija“ arba ieškovė) 2019 m. sausio 31 d. pateiktu ir 2019 m. vasario 18 d. priimtu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Daiteka“ (toliau – UAB ,,Daiteka“ arba atsakovė), prašo pripažinti ieškovės 2017-04-13, 2017-04-27 bei 2017-05-10 atliktus mokėjimus atsakovei UAB ,,Daiteka“ 2176,79 Eur sumai, negaliojančiu (ab initio). Taikyti restituciją - grąžinti šalis į pradinę padėtį bei priteisti iš atsakovės UAB ,,Daiteka“ 2176,79 Eur sumą ieškovės naudai. Priteisti iš atsakovės UAB ,,Daiteka“ ieškovės naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio pagrindu nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-13 nutartimi, įsiteisėjusia 2017-10-24, UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Šilkuva”. UAB ,,Daiteka“ buvęs vadovas R. B. nevykdė nutartimi nustatytų įpareigojimų ir per 15 dienų neperdavė administratoriui turto ir visų turimų dokumentų, dėl to jam 2017-11-21 nutartimi buvo paskirta 500 Eur bauda. 2018-01-11 nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 109584,34 Eur sumai. Vėlesnėmis 2018 m. nutartimis kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas buvo tikslinamas. Bendras kreditorių finansinis reikalavimas sudaro 137854,07 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-24 nutartimi, įsiteisėjusia 2018-08-30, UAB „Metalo gamybos inžinerija“ bankrotas pripažintas tyčiniu. 2016-12-31 UAB ,,Daiteka“ balansas įrodo, kad įmonė jau 2016 m. buvo nemoki, nes įmonės turto vertė buvo 178285 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 138335 Eur. Darbo ginčų komisijos sprendimai įrodo, kad įmonės vadovas 2017 m. balandžio mėnesį sudarė su darbuotojais sutartis, tačiau atlyginimų nuo 2017 m. gegužės mėnesio nemokėjo. Iš ieškovės UAB ,,Daiteka“ sąskaitos Nr. LT807300010145793981 matyti, jog 2017-04-13 ieškovė sumokėjo atsakovei 889,35 pagal 2017-04-11 išankstinę atsakovės pateiktą sąskaitą Nr. PADTK17012; 2017-04-27 atsakovei sumokėjo 643,72 Eur pagal 2017-04-26 išankstinę atsakovės pateiktą sąskaitą Nr. PADTK170146; 2017-05-10 sumokėjo atsakovei 643,72 Eur pagal 2017-05-08 išankstinę atsakovės pateiktą sąskaitą Nr. PADTK170165. Atsakovei viso pagal išankstines sąskaitas ieškovė sumokėjo 2176,79 Eur, kurių mokėjimas ginčijamas pateiktu ieškiniu. Ieškinys argumentuojamas tuo, jog ginčijamo mokėjimo atlikimo metu egzistavo galiojančios ir neginčijamos kreditorių reikalavimų teisės. Ieškovė jau 2016 m. buvo nemoki, neturinti pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Dėl to privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytu atsiskaitymų eiliškumu – pagal mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ginčijamu mokėjimu, ieškovė, negalėdama vykdyti ankstesnių įsipareigojimų, nesilaikydama įstatymo nustatytos imperatyvios atsiskaitymo tvarkos, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių – atsakovei UAB ,,Daiteka“. Atsakovė turėjo pareigą pasidomėti, ar atliekant ginčijamus mokėjimus, ieškovė neturėjo kitų prievolių, kurių terminai jau suėję ir, ar atlikus juos nebus pažeisti kitų kreditorių interesai. Duomenų, kad atsakovė domėjosi ieškovės turtine padėtimi, nėra, todėl atsakovė laikytina nesąžininga. Nurodė, jog bankroto administratorius apie ginčijamus mokėjimus galėjo sužinoti tik iki 2018-01-30 gavus informaciją bei atlikus vertinimus, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas (e. b. t. 1, b. l. 1-11).

Teismo posėdžio metu ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ atstovė advokatės padėjėja Sandra Balskuvienė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad įmonės vadovas R. B. neperdavė įmonės dokumentų, todėl bankroto administratorius nežinojo apie kreditorinius įsipareigojimus ir mokėjimus. Įmonės vadovui R. B. Klaipėdos apygardos teismas skyrė baudą, tačiau tai neatleido jo nuo pareigos perduoti bankroto administratoriui dokumentus, tačiau jis savo pareigos nevykdė ir dokumentų neperdavė. Mano, jog ieškovė atlikdama avansinį mokėjimą atsakovei pažeidė kitų kreditorių teises, nes nebuvo atlikti mokėjimai eilei įmonių, kurių mokėjimo terminai jau buvo suėję. Paaiškino, kad ieškovės prievolės neapmokėtos nuo 2016-12-20, o atliktas avansinis mokėjimas atsakovei prieštarauja CK 6.930¹ straipsnio 1-2 dalyse nustatytai mokėjimo tvarkai, kurioje yra aiškiai nurodyta, kad mokėjimai turi būti atliekami eiliškumo tvarka. Paaiškino, kad atsakovei apmokėtas avansinis mokėjimas suteikė privilegiją prieš kitus kreditorius. Ginčijamas sandoris įmonei neatnešė jokios ekonominės naudos. Įmonė pastoviai turėjo įsipareigojimų kreditoriams, todėl ieškovė neprivalėjo atlikti tą avansinį mokėjimą, nes atlikdamas šį mokėjimą ji pažeidė įstatymo imperatyvą. Pažeidus šį imperatyvą, laikoma, kad pažeistos kreditorių teisės. Ieškovė yra gamybinė įmonė, todėl akivaizdu, kad ji turėjo ir kitų įsipareigojimų, todėl atsakovė, turėjo suprasti bei žinoti, jog ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo ir ji turi verslo santykių su kitais kontrahentais, todėl atsakovė turėjo pareigą pasidomėti, ar atliekant ginčijamą mokėjimą, ieškovė neturėjo kitų prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Ji turėjo pasidomėti, ar atlikus ginčijamą mokėjimą nebus pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai, tačiau tokių duomenų, kad ji domėjosi ieškovės turtine padėtimi nenustatyta, todėl ji laikytina nesąžininga. Paaiškino, kad iš esmės dalis dokumentų bankroto administratoriui buvo perduota tik 2018 m. pradžioje. Gavus UAB „Tilta“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, tapo aišku, kad 2017 sausio 20 d. šiai įmonei įsiskolinimas buvo 20 000,00 Eur. Šis momentas ir fiksuojamas, kad atliktais mokėjimais buvo pažeisti kreditorių reikalavimai. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes bankroto administratorius apie ginčijamus sandorius sužinojo tik 2018-01-30 gavęs informaciją apie atliktus vertinimus, nes jam įmonės dokumentai nebuvo perduoti. Mano, kad yra visos sąlygos tenkinti ieškinį.

Trečiasis asmuo R. B. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Amekus“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį jie informuoti tinkamai (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis, CPK 130 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 1 dalis). Ieškovės atstovei neprieštaraujant bylą išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

2017-10-13 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1631-524/2017 ieškovei UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Šilkuva“. Bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016-12-31 įmonės balanso duomenis, nes UAB „Metalo gamybos inžinerija“ neįvykdė pareigos pateikti teismui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų. Teismas konstatavo, kad iš įmonės 2016-12-31 balanso matyti, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turimo turto vertė sudarė 178 285,00 Eur. Didžiąją dalį minėto turto sudarė trumpalaikis turtas 159 888,00 Eur, iš jo atsargos sudarė 111 111,00 Eur, per vienus metus gautinos sumos 45 568,00 Eur, kitas trumpalaikis turtas. Įmonės skolinius įsipareigojimus sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Klaipėdos apygardos teismo 2018-01-11 nutartimi buvo patvirtinti BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ kreditoriniai reikalavimai bendrai 109584,34 Eur sumai, kurie vėliau bankroto proceso metu buvo ne mažiau kaip 17 kartų tikslinami. Kreditinių reikalavimų suma sudaro 137 854,07 Eur 2018 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-21 nutartimi BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ vadovui R. B. už įpareigojimų nevykdymą paskirta 500,00 Eur bauda. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-745-524/2018 UAB „Metalo gamybos inžinerija“ bankrotą pripažino tyčiniu. 2018-08-30 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-24 nutartis palikta nepakeista. 2018-08-06 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-745-524/2018 BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (e. b. t. 1, b. l. 13-48).

Darbo ginčų komisijos sprendimai patvirtina, kad įmonės vadovas 2017 m. balandžio mėnesį sudarė su darbuotojais sutartis, tačiau atlyginimų nuo 2017 m. gegužės mėnesio nemokėjo (e. b. t. 1, b. l. 55-117).

Ieškovės UAB „Metalo gamybos inžinerija“ sąskaita Nr. LT807300010145793981 patvirtina, jog 2017-04-13 ieškovė sumokėjo atsakovei 889,35 Eur pagal 2017-04-11 išankstinę atsakovės pateiktą sąskaitą Nr. PADTK17012. 2017-04-27 atsakovei sumokėjo 643,72 Eur pagal 2017-04-26 išankstinę atsakovės pateiktą sąskaitą Nr. PADTK170146. 2017-05-10 sumokėjo atsakovei 643,72 Eur pagal 2017-05-08 išankstinę atsakovės pateiktą sąskaitą Nr. PADTK170165. Atsakovei viso pagal išankstines sąskaitas ieškovė sumokėjo 2176,79 Eur, kurių mokėjimas ginčijamas pateiktu ieškiniu (e. b. t. 1, b. l. 119, 121, 181, t. 2, b. l. 5-7).

Iš byloje pateikto 2016-12-31 įmonės balanso nustatyta, kad įmonė turėjo 138 335,00 Eur skolos, tačiau pradelsti įsipareigojimai sudarė tik 54 589,59 Eur sumą. 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonė 2016 m. turėjo 34 203,00 Eur pelno. Iš 2017 m. birželio 30 d. balanso nustatyta, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turto vertė ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 275073,00 Eur, iš kurių 20521,00 Eur ilgalaikis turtas, 253979,00 Eur trumpalaikis turtas, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos 573,00 Eur (e. b. t. 1, b. l. 51-52; t. 3, b. l. 177-178).

Iš ieškovės į bylą pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad įmonė 2017 m. sausio mėnesį gavo 107 521 Eur pajamų, likutis 2017-01-01 sudarė 3208,74 Eur (t. 1, b. l. 159-162), vasario mėn. – 143 091,92 Eur, likutis 2017-02-01 sudarė 70,95 Eur (t. 1, b. 163-168), kovo mėn. – 278876,24 Eur, likutis 2017-03-01 - 15902,15 Eur (t. 1, b. l. 169-177), balandžio mėn. (iki balandžio 23 d.) – 82311,07 Eur, likutis 2017-04-01 – 105998,34 Eur (e. b. t. 1, b. l. 178-183).

UAB „Amekus“, į. k. 302688349, atstovaujama direktorės I. K. ir UAB „Metalo gamybos inžinerija“, atstovaujama direktoriaus R. B., 2017-03-27 sudarė Rangos sutartį Nr. 2017-03-27 dėl gaminių pagaminimo. Sutarties kaina - 378200 Eur. UAB „Amekus“, vadovaujantis sutarties 6.1 punktu, 2017-03-27 bankiniais pavedimais pervedė UAB „Metalo gamybos inžinerija“ 30 proc. dydžio avansą- 113460 Eur. Šalių sudaryta Rangos sutartis Nr. 2017-03-27 turėjo būti įvykdyta iki 2017-06-15, tačiau UAB „Metalo gamybos inžinerija“ neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų bei pagal 2017-06-27 Skolų suderinimo aktą UAB „Amekus“ yra skolinga 48383,78 Eur sumokėto avanso (e. b. t. 1, b. l. 87-93).

Dėl actio Pauliana instituto taikymo.

Ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, prašo pripažinti 2017-04-13, 2017-04-27 ir 2017-05-10 atliktus bankinius pavedimus atsakovei negaliojančiais CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip finansinę operaciją, pažeidusią CK 6.930¹ straipsnį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos sąlygos egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.

Ieškovė, reikalavimą pripažinti atsakovei atliktus bankinius pervedimus negaliojančiais grindžia tuo, kad atlikti sandoriai pažeidžia kreditorių teises. Ieškovės atstovė nurodė, kad įmonei esant nemokiai, buvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui, tai yra atsakovei. Atsakovė atsiliepime teigė priešingai, kad ginčijamais bankiniais pervedimais atsakovei buvo sumokėta už įrenginius, kurie skirti metalo suvirinimo darbų efektyvinimui bei šių įrenginių pristatymą. Nurodyti įrenginiai buvo pristatyti bei įdiegti į ieškovės įmonės gamybą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, t. y. šalys susitarė, kad atsakovė ieškovei pagamins įrenginius, kurie užtikrins efektyvesnį ieškovės metalo suvirinimo darbų atlikimą. Ginčijami mokėjimai atsakovei buvo atlikti 2017-04-13, 2017-04-27 ir 2017-05-10. Vertinant, ar atliktais mokėjimais buvo pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, atsižvelgtina į tuo laikotarpiu gautas pajamas, pradelstų mokėjimų dydį. Iš į bylą pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad įmonė 2017 m. sausio mėnesį gavo 107 521,96 Eur pajamų, likutis 2017-01-01 sudarė 3208,74 Eur, vasario mėn. – 143 061,92 Eur, likutis 2017-02-01 sudarė 70,95 Eur, kovo mėn. – 233 547,26 Eur, likutis 2017-03-01 - 15902,15 Eur, balandžio mėn. (ieškovės rašytinai dokumentai pateikti iki balandžio 19 d.) – 82311,07 Eur, likutis 2017-04-01 – 105998,34 Eur.

Ieškovė nepateikė banko sąskaitų išrašų už vėlesnius laikotarpius, tačiau rašytiniuose ieškovės atstovės paaiškinimuose teismui pateiktuose 2019-06-07 nurodyta, jog 2017-05-01 likutis ieškovės sąskaitoje buvo 9500,39 Eur. Laikotarpiu 2017 m. gegužės 1-31 d. ieškovės pradelsti įsipareigojimai pagal gautas balandžio mėnesio apmokėjimui sąskaitas faktūras, kurių mokėjimai suėjo gegužės mėnesį, sudarė 8374,23 Eur (e. b. t. 1, b. l. 80-82).

Tai, kad atliktų ginčijamų mokėjimų laikotarpiu įmonė turėjo pajamų ir vykdė atsiskaitymus su kitomis įmonėmis patvirtina sąskaitų išrašai laikotarpiais nuo 2017-04-01 iki 2017-04-23 d. Ieškovė 2019-06-07 teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ginčijamo mokėjimo atlikimo metu (2017 m. balandžio mėn.) bendrovė gavo 82311,07 Eur pajamų, apmokėjimui gavo sąskaitų už 145068,901 Eur, iš kurių pradelsti mokėjimai sudarė 8113,99 Eur, bendrovė tuo laikotarpiu išmokėjo darbo užmokesčio ir išėmė grynaisiais – 20739,11 Eur, apmokėjo sąskaitų už 158069,87 Eur (e. b. t. 2, b. l. 167-168). Byloje nėra objektyvių duomenų, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ ginčijamų mokėjimų atlikimo metu, t. y. 2017 m. balandžio, gegužės mėnesį būtų buvusi faktiškai nemoki. Bankroto bylos iškėlimo metu, t. y. 2017-10-13 UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016-12-31 įmonės balanso duomenis ir tuo metu byloje nebuvo duomenų, kurie pateikti šioje byloje, todėl jie Klaipėdos apygardos teismo vertinti nebuvo.

Šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė iki ginčijamų mokėjimų atlikimo ir po jų vykdė didelės apimties ūkinę veiklą, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais ir privalomus mokėti mokesčius. Todėl, darytina išvada, kad atsakovei atlikti ginčijami mokėjimai negali būti laikomi nepagrįsto pranašumo suteikimu vienam kreditoriui. Be to, byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo - balandžio mėnesiais taip pat buvo atliekami mokėjimai ir kitiems kreditoriams (UAB „Teknos“ 2017-03-31 – 1 093,01 Eur; UAB „Inspekta“ 2017-03-06 – 800 Eur, 2017-03-31 – 500 Eur; UAB „Vakarų centrinė laboratorija“ 2017-03-1 – 3 000 Eur, 2017-03-31 – 1 563,44 Eur, 2017-04-20 – 2 000 Eur; UAB „Hortivita“ 2017-03-31 – 263 Eur; UAB „Serpantinas“ 2017-03-10 – 5 500 Eur, 2017-03-31 – 2 500 Eur, 2017-04-20 – 2 520,14 Eur ir kt.).

Be to, byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad po ginčijamų mokėjimų atlikimo, būtų pasikeitęs įmonės mokumas, kad kreditorių reikalavimai, kurie yra patvirtinti bankroto byloje, atsirado tuo metu, kai buvo atlikti šioje byloje ginčijami mokėjimai. Vien tas faktas, jog atliekant bankinius pervedimus, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką nereiškia, kad atlikti ginčo mokėjimai pažeidė kreditorių teises.

Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas).

Pasisakant dėl ginčijamų sandorių neprivalomumo, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pagal rangos sutartis užsakymus turėjo įvykdyti iš savo medžiagų, savo jėgomis ir rizika. Ieškovė, sudarydama įvairius sandorius, neturėjo ir negalėjo turėti įvairių specifinių medžiagų ir priemonių užsakovų poreikiams tenkinti. Taigi jau ikisutartinių santykių metu ir sandorių sudarymo metu visiems sandorių dalyviams buvo aišku, kad tam, kad užsakymai ir rangos darbai būtų atlikti, ieškovė turės įsigyti reikalingų medžiagų ir priemonių, todėl neįrodyta actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlyga – sandorio neprivalumas.

Teismo vertinimu, taip pat nepagrįsti ieškovės teiginiai apie ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumą.

Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra skolininko nesąžiningumas, jo žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus: objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyvusis požiūris nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016). Pasisakant dėl mokėjimų atlikimo sąžiningumo pastebėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – asmuo yra laikomas sąžiningu, kol neįrodyta priešingai. Sąžiningumo prezumpcijos ieškovė nepaneigė. www.rekvizitai.lt pateiktais viešais duomenimis nustatyta, kad ieškovė Juridinių asmenų registre registruota 2016-03-01, finansinė atskaitomybė už 2016 m. Juridinių asmenų registrui pateikta 2017-05-04. Ginčijami mokėjimai buvo atlikti 2017-04-13, 2017-04-27 ir 2017-05-10. Jų atlikimo metu ieškovė nei „Sodrai“, nei VMI skolų neturėjo, nė vienas kreditorius nebuvo kreipęsis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, mokėjimai atlikti bankiniais pavedimais, t. y. sąskaitos nebuvo areštuotos.

Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog atsakovė negalėjo žinoti apie ieškovės finansinės padėties sudėtingumą, nes atsakovė nedalyvavo bankroto bylos iškėlimo procese. Atsakovei buvo prieinama tik viešai skelbta ieškovės informacija apie įmonės finansinę padėtį, t. y. iš viešai prieinamų duomenų atsakovė negalėjo spręsti apie įmonės nemokumą. Viešoje erdvėje nebuvo duomenų, jog ieškovei pirkimo sandorio sudarymo metu yra iškeltų civilinių bylų dėl turtinių reikalavimų ieškovei. Pažymėtina, kad pirmoji iškelta civilinė byla ieškovei buvo 2017-08-02. Atsakovei taip pat nebuvo žinoma, jog ieškovė buvo nemoki ir turėjo pradelstų finansinių įsipareigojimų, kurie viršijo ½ įmonės balansą įrašyto turto vertės. Ieškovė tris kartus iš atsakovės įsigijo gaminius ir už prekes sumokėjo laiku pagal išankstinio mokėjimo sąskaitas, todėl atsakovei nekilo ir negalėjo kilti abejonių dėl ieškovės finansinio nepajėgumo atsiskaityti su kreditoriais. Todėl pripažintina, kad apie kitus įsipareigojimus atsakovė neturėjo galimybės sužinoti. Ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu neįrodė, kuo pasireiškė šalių nesąžiningumas, todėl atsižvelgiant į šias ir anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, konstatuoti ieškovės ir atsakovės nesąžiningumą, nėra jokio pagrindo.

Nesant būtinų anksčiau minėtų sąlygų bei nenustačius kreditorių teisių pažeidimo, nustačius, kad mokėjimas buvo privalomas ir atitiko įprastą verslo praktiką, nenustačius šalių nesąžiningumo, nėra pagrindo ir taikyti CK 6.66 straipsnio, ir pripažinti ginčijamą mokėjimą negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

Dėl mokėjimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Ieškovė ieškinį grindžia ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, teigdama, kad atliekant finansinę operaciją buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnis.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad toks sandoris negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015 ir joje nurodyta praktika).

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygų santykį su CK 6.930¹ straipsniu, yra nurodęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21 punktas). Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Taip pat turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).

Pažymėtina, kad ginčijami mokėjimai atlikti vykdant šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį – pagal ieškovės užsakytas prekes (užsakymą) buvo išrašytos išankstinio mokėjimo sąskaitos, jos buvo apmokėtos ir prekės pateiktos užsakovei (ieškovei). Mokėjimų dieną nebuvo nė vieno įmonės kreditoriaus, pareiškusio reikalavimą apmokėti sąskaitą, skolą, įvykdyti kitą prievolę.

Byloje įrodyta, kad ginčijami mokėjimai padaryti turint tikslą vykdyti sudarytus sandorius su užsakovais. UAB „Daiteka“ parinkti bei parduoti įrenginiai, sliekiniai motoreduktoriai buvo panaudoti ieškovės veikiai vykdyti. Nepaneigti atsakovės argumentai, jog įsigytų suvirinimo manipuliatorių pagalba, ieškovė turėjo galimybę didinti gamybos našumą, gaminant užsakovų detales/gaminius „Feeder piate“. To pasėkoje ieškovė turėjo galimybes pagaminti ženkliai daugiau produkcijos. UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turėjo galimybę gerokai padidinti įmonės pajamas. Byloje nenustatyta, kad įrengimai (motoreduktoriai) buvo perkami neapdairiai ar švaistant įmonės lėšas, nes po pirmo, tai yra sliekinio motoreduktoriaus 2017-04-13 įsigijimo, ieškovė 2017-04-27 ir 2017-05-10 įsigijo dar du sliekinius reduktorius. Atsakovė UAB „Daiteka“ taikydama versle nusistovėjusią praktiką, naujam įmonės klientui išrašydama išankstinio apmokėjimo sąskaitas, negalėjo numatyti, jog ieškovės atlikti mokėjimai pažeidžia kitų kreditorių interesus.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nėra pagrindo pripažinti šiuo ieškiniu ginčijamus mokėjimus, negaliojančiais tiek CK 6.66 straipsnio, tiek CK 1.80 straipsnio pagrindais.

Dėl restitucijos taikymo ir procesinių palūkanų

Nenustačius sąlygų pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir niekiniu kitu ieškinyje nurodytais alternatyviu pagrindu, prašymas dėl restitucijos taikymo atmestinas.

Atmetus reikalavimą pripažinti mokėjimus neteisėtais bei restitucijos taikymo, atmestinas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl 6 procentų procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl senaties termino

Actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostatas, bankroto administratorė ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo.

Iš bylos duomenų matyti, kad bankroto byla UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iškelta 2017-10-13, taip pat yra byloje duomenys, kad įmonės direktorius neperdavė įmonės dokumentų bankroto administratoriui per teismo nutartyje nustatytą terminą, taigi, nėra pagrindo abejoti bankroto administratoriaus teiginiais, kad apie ginčijamus mokėjimus su atsakove sužinojo 2018-01-30, todėl prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl atmetus ieškinį šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Atsakovė ir trečiasis asmuo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 95, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.