Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „Dolima“ atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. ir 2019 m. gegužės 16 d. nutarčių civilinėje pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „Dolima“ ieškinį atsakovei E. P. dėl darbo ginčo nagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė 2019 m. gegužės 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (e. b. l. 2–4), kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2019 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. DGKS-341 ir išnagrinėti ginčą dėl teisės, priteisti atsakovei iš ieškovės 447,04 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimą ir 50 Eur netesybų. Ieškovė nurodė, kad praleido 1 mėnesio terminą ieškiniui paduoti, svarbiomis vėlavimo aplinkybėmis įvardindama tai, jog apie DGK sprendimą sužinojo tik 2019 m. kovo 14 d., iš antstolės gavusi raginimą įvykdyti sprendimą. Nei apie sprendimo priėmimo datą, nei apie jo paskelbimą ieškovė nežinojo, nors buvo nurodžiusi komisijai kontaktinį elektroninio pašto adresą, kai dar 2019 m. sausio 22 d. elektroniniame laiške prašė visus pranešimus ir susirašinėjimą siųsti minėtu elektroniniu paštu. 2019 m. balandžio 15 d. ieškovė pareiškė ieškinį Telšių apylinkės teismui dėl atsakovės ir kito ieškovės darbuotojo naudai priimtų DGK sprendimų panaikinimo, tačiau 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi teismas nustatė ieškinio trūkumus, o 2019 m. gegužės 8 d. rezoliucija priėmė patikslintą ieškinį, kuriame atsakovei jokie reikalavimai nebereiškiami.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

2. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi (e. b. l. 83–85) atmetė ieškovės prašymą dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo, ieškovės ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinį galėjo pareikšti teismui iki 2019 m. vasario 17 d., o ieškinys teisme buvo gautas 2019 m. gegužės 10 d., elektroninių paslaugų portale (EPP) elektroniniu parašu pasirašytas ir į sistemą įkeltas 2019 m. gegužės 9 d. 20 val. Teismas ieškovės nurodytų termino praleidimo priežasčių, kad ieškovė apie ginčijamo sprendimo priėmimą nebuvo informuota, jo negavo, nelaikė svarbiomis ir įstatyme nustatyto termino neatnaujino.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi (e. b. l. 88) pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei 57 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. gegužės 10 d., nes teismas atsisakė priimti ieškinį ir nesprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, už kuriuos buvo sumokėtas žyminis mokestis.

I. Atskirųjų skundų argumentai

4. Atskiraisiais skundais (e. b. l. 91–92, 93) ieškovė prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį, patenkinus ieškovės atskirąjį skundą dėl nepagrįstos 2019 m. gegužės 15 d. nutarties, panaikinti ir 2019 m. gegužės 16 d. nutartį. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:

4.1. Ieškovė 2019 m. balandžio 15 d. pareiškė ieškinį Telšių apylinkės teismui dėl atsakovės ir kito ieškovės darbuotojo naudai priimtų dviejų DGK sprendimų panaikinimo, tačiau teismui 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi nustačius ieškinio trūkumus ir ieškovei šiuos trūkumus pašalinus, 2019 m. gegužės 8 d. rezoliucija ieškovės patikslintas ieškinys kito darbuotojo atžvilgiu priimtas, atnaujintas terminas ieškiniui pareikšti. Taigi, teismas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu ieškovės naudai jau įvertino ieškovės veiksmus ir aplinkybes, sužinant apie priimtus DGK sprendimus. Tos pačios aplinkybės negali būti kitaip vertinamos kitoje civilinėje byloje.

4.2. Ieškovei sužinojus apie Telšių apylinkės teismo procesinį sprendimą tik 2019 m. gegužės 9 d., buvo nedelsiant kreiptasi į Marijampolės apylinkės teismą.

4.3. Ieškovė aiškiai nurodė, kur jai siųsti DGK priimtus dokumentus, tačiau jie buvo išsiųsti nenaudojamos buveinės adresu.

4.4. DK neįpareigoja ginčo šalių domėtis nagrinėjamos bylos eiga ir nenustato už tai atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti ir atsisakė priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teismas, spręsdamas asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių ieškiniui priimti. Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį.

8. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, nesutikdama su DGK sprendimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis.

9. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad terminas nesutinkančiai su darbo ginčų komisijos sprendimu šaliai kreiptis į teismą yra procesinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015), todėl klausimai, susiję su šio termino praleidimo pasekmėmis ar praleisto termino atnaujinimu, sprendžiami CPK VI skyriuje nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus įstatyme nustatytam procesiniam terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad į teismą su ieškiniu ieškovė kreipėsi praleisdama DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą: DGK sprendimą priėmė 2019 m. sausio 17 d., terminas ieškiniui paduoti suėjo 2019 m. vasario 17 d., o ieškinį ieškovė pateikė 2019 m. gegužės 9 d. Dėl nurodytos priežasties egzistavo teisinis pagrindas atsisakyti ieškinį priimti.

10. Ieškinio priėmimas buvo galimas tik prieš tai atnaujinus praleistą procesinį terminą. Tokia galimybė numatyta DK 231 straipsnio 2 dalyje ir CPK 78 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės argumentus dėl termino praleidimo priežasčių svarbos atmetė kaip nepagrįstus. Tokią skundžiamos 2019 m. gegužės 15 d. nutarties išvadą apeliacinės instancijos teismas vertina kaip teisėtą ir pagrįstą dėl šių priežasčių:

10.1. Ieškovė nurodė apie DGK sprendimą sužinojusi tik 2019 m. kovo 14 d., kai iš antstolės gavo raginimą įvykdyti sprendimą, nei apie sprendimo paskelbimą, nei apie jo paskelbimo datą ieškovė nebuvo informuota. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad apie vykdomas procedūras ieškovė buvo informuojama registruota pašto siunta ir elektroniniu paštu, registruota pašto siunta ieškovei išsiųsta ir DGK sprendimo kopija, kuri grįžo neįteikta (e. b. l. 21–22, 41–42, 47–50, 63–64, 69–82). Spręsti, kad procedūros DGK buvo vykdomos nesilaikant DK 227 straipsnio reikalavimų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą nėra pagrindo. Juridiniam asmeniui galiojantis teisinis reguliavimas nustato pareigą atskleisti įstatymu nustatytą esminę informaciją Juridinių asmenų registrui (toliau – JAR). Juridinis asmuo turi ne tik atskleisti duomenis JAR apie savo buveinę, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti siunčiamą korespondenciją, taip pat ir procesinius dokumentus. Priešingu atveju, juridinis asmuo prisiima visą atsakomybę už esminės informacijos visuomenei neatskleidimą ir neigiamus jos neatskleidimo padarinius. Aplinkybė, kad ieškovė nepriėmė jai siunčiamų dokumentų, negali būti vertinama kaip lemianti jos procedūrinių teisių pažeidimo, o kartu ir procedūros DGK neteisėtumą.

10.2. Be to, pati ieškovė pripažino apie jos atžvilgiu nagrinėtą darbo ginčą žinojusi, kadangi elektroniniu paštu teikė DGK prašymą dėl dokumentų atsiuntimo. Ieškovei 2019 m. sausio 21 d. kreipusis į DGK dėl darbo byloje siųsto pranešimo persiuntimo elektroniniu paštu, prašyta informacija ieškovei buvo pateikta 2019 m. sausio 22 d. (e. b. l. 44–48). Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad ieškovė apie darbo ginčą faktiškai sužinojo ne vėliau kaip praėjus 5 dienoms po DGK sprendimo priėmimo, t. y. vos prasidėjus ieškinio pateikimo terminui, kurį atnaujinti prašo. Sužinoti apie priimtą DGK sprendimą ieškovė galėjo ne tik priimdama jai registruota pašto siunta siųstus dokumentus, bet ir aktyviai domėdamasi ginčo eiga. Ieškovei ne tik buvo žinoma jai išsiųstame pranešime nurodyta darbo bylos nagrinėjimo data, bet ir turėjo būti žinomi DK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti itin trumpi ginčo išnagrinėjimo DGK terminai. Dėl nurodytų priežasčių spręstina, kad, net ir tuo atveju, jeigu ieškovė iš tikrųjų apie DGK sprendimą sužinojo tik 2019 m. kovo 14 d. gavusi dokumentus iš antstolės (e. b. l. 14–15), taip nutiko tik dėl subjektyvaus ir nerūpestingo pačios ieškovės elgesio.

10.3. Be to, net ir nuo pačios ieškovės nurodomos 2019 m. kovo 14 d. iki ieškinio pateikimo praėjo beveik du mėnesiai, t. y. ženkliai ilgesnis terminas, nei nustatytas DK 231 straipsnio 1 dalyje. Net ir suvokdama, kad terminas ieškiniui pareikšti jau yra praleistas beveik dvigubai, gavusi informaciją iš antstolės ieškovė ieškinį parengė ir Telšių apylinkės teismui 2019 m. balandžio 15 d. pateikė išnaudojusi papildomą vieno mėnesio laikotarpį (ne tik įvertinusi faktą, kad 2019 m. balandžio 14 d. buvo sekmadienis, bet ir 2019 m. balandžio 15 d. ieškinį pareikšdama pasibaigus teismo darbo dienai, apie 22 val., dėl ko jis buvo užregistruotas tik 2019 m. balandžio 16 d.).

10.4. Kartu teismas pažymi, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamam teismui, nesilaikant DK 231 straipsnio 1 dalyje, CPK 29 straipsnyje nustatytų teismingumo taisyklių. Ši aplinkybė ieškovei buvo išaiškinta 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi (e. b. l. 33–34) nurodžius, kad reikalavimai atsakovės atžvilgiu reiškiami netinkamam teismui, o reikalavimai kito ieškovės darbuotojo atžvilgiu reiškiami nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos. Net ir po šio išaiškinimo ieškovė ieškinį Marijampolės apylinkės teismui pateikė tik po dvidešimties dienų, nors prieš tai tikslino Telšių apylinkės teismui teikiamą ieškinį ir ten reikalavimų atsakovei nebereiškė (e. b. l. 35–36).

10.5. Kaip nepagrįstas atmetamas ir ieškovo argumentas, kad termino atnaujinimo klausimas nagrinėjamoje byloje turėjo būti sprendžiamas taip pat, kaip ir Telšių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2649-971/2019, kur teismas ieškovės praleistą terminą pareikšti ieškinį kitoje darbo byloje atnaujino. Teismas nėra įpareigotas jo diskrecijai priskiriamą klausimą spręsti taip pat, kaip tą klausimą išsprendė kitoje civilinėje byloje savo diskrecijos teisę įgyvendinęs tos pačios instancijos teismas. Be to, aptariamų bylų aplinkybės nėra tapačios, kadangi Telšių apylinkės teisme nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas ginčas, susijęs su vėliau (2019 m. vasario 5 d.) priimtu DGK sprendimu, o ir į ginčą spręsti kompetentingą teismą ieškovė kreipėsi ženkliai anksčiau, nei nagrinėjamoje byloje, t. y. terminas buvo praleistas ženkliai mažiau, nei nagrinėjamoje byloje.

11. Nutarties 10 punkte aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad vėlavimas pareikšti ieškinį buvo nulemtas ne objektyvių kliūčių, bet subjektyvaus ieškovės pasyvumo, vengimo domėtis ginčo nagrinėjimo eiga, siekio maksimaliai užtęsti procesinių veiksmų atlikimą, netinkamo procesinių pareigų vykdymo.

12. Kad esminiu ieškovės siekiu buvo noras vilkinti jai nepalankių DGK sprendimų vykdymą, leidžia spręsti ir ieškovės teikiamų ieškinių nagrinėjamoje byloje ir Telšių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2649-971/2019 turinys. Ieškovė pripažino aplinkybę, kad su iš darbo atleistais darbuotojais ji tinkamai neatsiskaitė ir neginčijo DGK išvadų dėl darbo užmokesčio sumų priteisimo. Ieškovė taip pat iš esmės neginčijo ir DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos mokėti netesybas už vėlavimo atsiskaityti laiką, tenurodydama, kad priteistos netesybos yra per didelės (nagrinėjamoje byloje prašydama jas sumažinti nuo 447,04 Eur iki 50 Eur). Teismas pažymi, kad iš ieškovės priteistų netesybų sumą DGK ir taip sumažino du su puse karto ir priteisė sumą, lygią vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui. Ieškinio priėmimo atveju laikotarpis, už kurį skaičiuojamos netesybos, dar labiau prailgėtų, kas, vadovaujantis CPK 417–418 straipsnių, DK 231 straipsnio nuostatomis, galėtų tapti pagrindu, atsižvelgiant į vėlavimo atsiskaityti trukmę, priteisti didesnę netesybų sumą, nei priteisė DGK. Reikšminga pripažintina ir aplinkybė, kad Telšių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2649-971/2019 priimti 2019 m. birželio 20 d. sprendimu panašiais argumentais grįstą ieškovės ieškinį atmetė ir ieškovė šio sprendimo įstatyme nustatyta tvarka neskundė. Nurodytos aplinkybės taip pat leidžia spręsti, kad ieškovė siekė vilkinti jai nepalankių DGK sprendimų vykdymų.

13. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Pripažinus, kad ieškinį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti teisėtai, nėra pagrindo naikinti ir 2019 m. gegužės 16 d. nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstos nutartys yra teisėtos ir pagrįstos, o ieškovės atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo joms panaikinti.

15. Valstybei pašto išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos, kadangi bendra jų suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373) su vėlesniais pakeitimais).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. ir 2019 m. gegužės 16 d. nutartis palikti nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.