- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2-2649-971/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00455-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- UAB „Dolima“
- Advokatai
- Mantas Armalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Dolima“ ieškinį atsakovui J. M. dėl Darbo ginčų komisijos 2019-02-05 sprendimo panaikinimo ir darbo ginčo nagrinėjimo dėl teisės,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau ir – Darbo ginčų komisija) 2019-02-05 sprendimą Nr. DGKS-723 ir išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės; priteisti atsakovui iš ieškovės 100 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimą ir 50 Eur netesybų. Nurodė, kad Darbo ginčų komisija 2019-02-05 sprendimu priteisė iš ieškovės 100 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimą. Su šia sprendimo dalimi ieškovė sutinka ir jos neginčija. Tačiau tuo pačiu sprendimu iš ieškovės yra priteista ir 515,60 Eur netesybų suma. Darbo ginčų komisijai sprendė, kad iš viso netesybos sudarytų 1014,42 Eur, tačiau taikė teisingumo ir proporcingumo principus bei netesybas mažino iki 515,60 Eur. Mano, kad toks netesybų mažinimas yra neproporcingas ir atsižvelgiant į susiklosčiusių darbo santykių trukmę, uždelsimo atsiskaityti laiką ir kitas svarbias aplinkybes, netesybos turėtų būti sumažintos iki 50 Eur, o ne 515,60 Eur. Taip pat nurodė, kad šiuo atveju uždelsta išmokėti darbo užmokesčio suma buvo 100 Eur, atsiskaityti pradelsta 2,5 mėnesio, todėl netesybų suma sudarytų tik 250 Eur (2,5 mėn. x 100 Eur). Mano, kad buvo neteisingai pritaikytas tiek įstatymas, tiek ir teisingumo bei proporcingumo principai (elektroninės bylos priedo b. l., toliau – tik b. l. 25-27).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė bylos dalį dėl ieškovės prašymo panaikinti Darbo ginčų komisijos 2019-02-05 sprendimą Nr. DGKS-723 nutraukti; bylos dalį dėl ieškovės pašymo priteisti atsakovui iš ieškovės 100 Eur darbo užmokesčio nutraukti arba šį prašymą palikti nenagrinėtą, o nenustačius pagrindų nutraukimui arba prašymo palikimui nenagrinėtu, ieškovės prašymą tenkinti, tačiau to nekvalifikuojant ieškinio patenkinimu, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 93 straipsnyje numatytų taisyklių aspektu; ieškovės prašymą iš ieškovės priteisti atsakovui 50 Eur netesybų atmesti ir šioje dalyje ginčą dėl teisės išspręsti taip pat, kaip jis yra išspręstas Darbo ginčų komisijos 2019-02-05 sprendimu Nr. DGKS-723, t. y. iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 515,60 Eur netesybų; atmetus ieškinį, teismo sprendimu išspręsti Telšių apylinkės teismo 2019-05-19 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą; iš ieškovės atsakovo naudai priteisti visas pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės prašymas panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, t. y. tiek kaip savarankiškas reikalavimas, tiek ir kartu su kitais ieškovės reiškiamais atitinkamais reikalavimais, todėl šioje apimtyje civilinė byla nutrauktina. Ieškovė sutinka ir neginčija Darbo ginčų komisijos sprendimo dalyje dėl 100 Eur neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, todėl nesuprantamas šio ieškovės reikalavimo tikslas. Šioje dalyje ginčas jau išspręstas ir Darbo ginčų komisijos sprendimas yra galiojantis, dėl ko antrą kartą nespręstinas. Ieškovės prašymas dėl netesybų sumažinimo iki 50 Eur yra visiškai nepagrįstas ir motyvuojamas tik abstrakčiais teiginiais, kurie nėra ir negali būti pakankami tam, kad būtų mažinamas įstatymu nustatytų netesybų dydis. Be to, ieškovė klaidina teismą savo teiginiais dėl faktinių aplinkybių. Darbo santykių pabaigos dieną ieškovės skola atsakovui buvo ne 100 Eur, o 714,17 Eur (neto arba virš 900 eurų bruto) ir tai yra ženkliai didesnė pinigų suma, nei atsakovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį. Darbo ginčų komisija teisingai suskaičiavo netesybų dydį, o pagal ieškovės pateiktą darbo užmokesčio vidurkio pažymą netesybų suma turėjo būti dar didesnė suma - 1382,77 Eur. Darbo ginčų komisija netesybų sumą sumažino 50 proc. ir tai yra ženklus mažinimas. Ieškovė prašo įstatymines netesybas sumažinti 95 proc., tačiau atsakovo nuomone, toks reikalavimas yra nesąžiningas, juo labiau, kad jokių objektyvių ir įrodymais pagrįstų argumentų netesyboms mažinti ieškovė nenurodė (b. l. 87-89).
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant (b. l. 95), todėl byla išnagrinėta ieškovės atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Nurodė, kad ieškovė iki šiol nėra sumokėjusi ieškovui 100 Eur darbo užmokesčio skolos, kurios neginčija. Ieškovė nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų dėl netesybų mažinimo, klaidina teismą dėl skolos likučio. Mano, kad pareikštas ieškinys tėra siekis užvilkinti priteistų sumų išieškojimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad 2018-07-13 šalys sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 91 (b. l. 29). Atsakovas darbo sutartimi buvo priimtas dirbti vairuotoju, o ieškovė įsipareigojo atsakovui mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą. Darbo sutartis nutraukta 2018-11-18 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva). 2018-12-31 atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl nesumokėto darbo užmokesčio (b. l. 51). Darbo ginčų komisija 2019-02-05 atsakovo naudai priėmė sprendimą Nr. DGKS-723 dėl nesumokėtų su darbo santykiais susijusių lėšų išieškojimo ir nusprendė iš UAB „Dolima“ išieškoti J. M. naudai 100 Eur (išmokėtina suma) neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, bei 515,60 Eur (priskaitytina suma) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką (b. l. 54-55). Atsakovui priskaičiuotas darbo užmokestis už 2018 m. liepos – rugsėjo mėn. yra išmokėtas ir ginčo dėl to nėra (b. l. 32-33, 90-91). 2018 m. spalio mėn. atsakovui priskaičiuota 400 Eur darbo užmokesčio, išmokėtina suma – 361 Eur, o 2018 m. lapkričio mėn. priskaičiuota 389,69 Eur darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, išmokėtina suma – 353,17 Eur, iš viso atsakovui išmokėtina suma sudarė 714,17 Eur (b. l. 28, 31). Jau po darbo sutarties nutraukimo ieškovė atliko atsakovui dalinius mokėjimus: 2018-11-30 sumokėjo 200 Eur, 2018-12-14 – 217,17 Eur ir 2019-02-04 – 200 Eur (b. l. 91-92). Likusi atsakovui nesumokėta darbo užmokesčio skola yra 100 Eur, kuri atsakovo atstovo teigimu iki šiol nėra sumokėta.
Ieškovė iš esmės ginčija Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovui priteistos 515,60 Eur dydžio netesybos. Ieškovė byloje neginčija fakto, kad 2018-11-18 pasibaigus atsakovo darbo santykiams su ieškove, su atsakovu nebuvo atsiskaityta. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių; jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (DK 147 straipsnio 2 dalis). Tiek ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat atsakovo atstovo paaiškinimai patvirtina faktą, kad dalis skolos, susijusios su darbo santykiais, atsakovui yra nepadengta iki šiol. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog Darbo ginčų komisija turėjo pagrindą skaičiuoti ieškovei netesybas.
Ieškovė ginčija apskaičiuotų netesybų dydį ir prašo netesybas sumažinti atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prievolė atsiskaityti su atleistu darbuotoju buvo iš dalies įvykdyta, o atsakovas nenurodė, kokius nuostolius dėl neatsiskaitymo jis patyrė, be to, netesybos esą turėtų būti mažinamos atsižvelgiant į protingumo, proporcingumo ir teisingumo principus. Ieškovės teigimu, DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu priskaičiuotų netesybų dydis sudaro tik 250 Eur (2,5 mėn. x 100 Eur). Su tokiu ieškovės netesybų skaičiavimu nėra pagrindo sutikti. Bylos duomenimis nustatyta, kad darbo sutartimi šalys susitarė, jog atsakovo darbo užmokestis yra minimali mėnesinė alga (MMA), kuri 2018 m. buvo 400 Eur (neatskaičius mokesčių). Iš ieškovės pateiktos 2018-11-30 darbo užmokesčio vidurkio pažymos nustatyta, kad atsakovo vidutinis darbo dienos užmokestis buvo 26,09 Eur (neatskaičius mokesčių) (b. l. 31). Darbo santykiai tarp šalių pasibaigė 2018-11-18, o šią dieną ieškovės atsakovui neišmokėta darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų suma buvo 714,17 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovei nepateikus Darbo ginčų komisijai duomenų apie atsakovo vidutinį darbo užmokestį, Darbo ginčų komisija pagal Sodrai deklaruojamų apmokestintų pajamų duomenis nustatė netesybų sumą už kiekvieną pavėluoti atsiskaityti darbo dieną – 19,14 Eur ir pagrįstai suskaičiavo 1014,42 Eur netesybų sumą (19,14 Eur x 53 darbo dienos laikotarpiu nuo 2018-11-18 iki sprendimo priėmimo dienos 2019-02-05). Pažymėtina, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis apie atsakovo vidutinį darbo dienos užmokestį netesybų sumą sudarytų 1382,77 Eur (26,09 Eur x 53 darbo dienos). Taigi konstatuotina, kad Darbo ginčų komisija teisingai apskaičiavo netesybų dydį.
Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju netesybos turėtų būti mažinamos ne iki 515,60 Eur sumos, kuri buvo priteista Darbo ginčų komisijos sprendimu, o iki 50 Eur sumos. Reikšdama šį reikalavimą ieškovė iš esmės apsiribojo deklaratyviais teiginiais dėl protingumo, proporcingumo ir teisingumo principų taikymo ir neteikė jokių tokį reikalavimą galinčių pagrįsti įrodymų. Ieškovė neteikė įrodymų apie įmonės finansinę padėtį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad įmonės padėtis yra tiek bloga, jog reiktų svarstyti, ar įmonė pajėgi sumokėti atsakovui 515,60 Eur dydžio netesybas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, būtų neteisinga spręsti, jog vienkartinė 515,60 Eur netesybų suma, priteista atsakovui, ieškovei yra nepakeliama našta. Taip pat nėra teisinio ir faktinio pagrindo vertinti, ar atsakovas patyrė kokius nors nuostolius dėl neatsiskaitymo, kadangi netesybos atsakovui priklauso pagal įstatymą darbdaviui pažeidus pareigą visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis, 147 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės ieškinys kaip nepagrįstas ir neįrodytas atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies išdėstymo.
Pagal DK 231 straipsnio 3 dalį, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos objektas (DK 231 straipsnio 4 dalis), teismo sprendimui įsiteisėjus jis netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, kad darbo ginčą dėl teisės išnagrinėjęs teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje privalo nurodyti, kaip išsprendė tarp šalių kilusį ginčą iš esmės. Nagrinėjamu atveju Darbo ginčų komisija sprendimu tenkino atsakovo prašymą ir priteisė atsakovui iš ieškovės 100 Eur (suma atskaičius mokesčių) išmokų, susijusių su darbo santykiais, ir 515,60 Eur (priskaityta suma) netesybas. Jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi (DK 229 straipsnis). Nagrinėjamu atveju iš esmės buvo ginčijama tik dalis Darbo ginčų komisijos 2019-02-05 sprendimo Nr. DGKS-723. Kadangi teismo sprendimu ieškinys atmestas, darbo ginčų komisijos sprendimas lieka nenuginčytas, dėl ko vykdymo proceso prasme būtų neekonomiška ir nelogiška pakartoti teismo sprendime darbo ginčų komisijos sprendimą išieškoti iš ieškovės atsakovui 515,60 Eur netesybas. Tokioje situacijoje įsiteisėtų tiek dalis darbo ginčų komisijos 2019-02-05 sprendimo, tiek teismo sprendimas, dėl ko atsirastų pagrindas egzistuoti dviem vykdomiesiems dokumentams, jų pagrindu vykdyti dvi vykdomąsias bylas, kas atitinkamai lemtų dvigubas vykdymo išlaidas. Teismo vertinimu, DK 231 straipsnio 7 dalyje nustatyta teisinė taisyklė taikytina tik tiems atvejams, kai darbo ginčų komisijos sprendimas yra pakeičiamas. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad, atmetus ieškovės ieškinį, Darbo ginčų komisijos 2019-02-05 sprendimas Nr. DGKS-723 turi būti vykdomas visa jo apimtimi.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovės priteistinos 500 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 4,41 Eur ir priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos 2019-05-09 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Vykdyti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019-02-05 sprendimą Nr. DGKS-723 visa jo apimtimi.
Priteisti iš ieškovės UAB „Dolima“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. M.
Priteisti iš ieškovės UAB „Dolima“ 4,41 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, pvz., Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Telšių apylinkės teismo 2019-05-09 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo sustabdymą antstolio Regimanto Budreikos vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/00534 dėl 465,60 Eur dydžio netesybų išieškojimo iš UAB „Dolima“, į. k. 303186367, išieškotojo J. M. naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.